Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5646-1140/2023, inicijuotoje pagal ieškovės V. S. ieškinio atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) V. S. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kad ieškovė teikdama teismui papildomus įrodymus piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis bei atsižvelgdamas į tai, kad šeimos bylose teismas turi pareigą būti aktyvesniu, sprendžia, jog nėra kliūčių apeliantės pateiktiems papildomiems įrodymams priimti.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

10. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4172-1079/2023 laikė nepaduotu pareiškėjų V. S. ir V. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas nurodė, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą pareiškimo trūkumų nepašalino.

11. Visų pirma, teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Mediacijos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių.

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pareiškėjai pridėjo 2023 m. balandžio 17 d. pažymą dėl mediacijos, kurioje nurodyta, jog mediatorė vykdė privalomą neteisminę mediaciją ir mediacija buvo baigta pasiekus taikų susitarimą. Taigi, šalys įvykdė Mediacijos įstatymo pareigą dėl privalomos mediacijos, todėl teismo reikalavimas, kad ieškovė, nepavykus santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu, inicijuotų pakartotinį išankstinį neteisminį ginčo nagrinėjimą, pažeidžia privalomosios mediacijos nustatymo tikslus.

13. Antra, šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl, jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu matytų šalių iniciatyvą ir siekį taikiai išspręsti ginčą, jis galėtų siūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Teismo reikalavimas iki ieškovės kreipimosi į teismą pakartotinai pasinaudoti privalomos mediacijos institutu užkirto kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje.

14. Trečia, iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2023 m. rugsėjo 28 d. gavo V. S. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su V. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir Skyrius šį prašymą paliko nenagrinėtą. Skyrius nurodė, kad 2023 m. vasario 20 d. sprendimu jau buvo paskirta mediatorė vykdyti privalomą mediaciją tarp V. S. ir V. S. ir mediacija yra baigta, o privalomoji mediacija yra galima tik dėl tokio ginčo, kuris dar nėra nagrinėjamas teisme. Teismo vertinimu, esant prieš tai minėtai faktinei situacijai, reikalauti, kad ieškovė pakartotinai inicijuotų mediaciją, būtų netikslinga.

15. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas per daug formaliai taikė procesines teisės ir Mediacijos įstatymo normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartis naikintina ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.