Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Antrą kartą patikslintame ieškinyje (DOK-164495) ieškovas pareiškė papildomus reikalavimus dėl negautų pajamų bei žalos už eismo įvykį priteisimo, taip pat patikslino reikalavimą dėl įpareigojimo sumokėti baudas.

Dėl negautų pajamų ieškovas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sudaužant automobilį ir jo negrąžinant laiku ir neapmokant remonto kaštų (nei pačiam neremontuojant), ieškovas patyrė žalą: negautų pajamų, kurias buvo numatęs gauti išnuomojant atsakovui nuomotą automobilį kitiems klientams. Ieškovas pateikė keturias subnuomos sutartis, kurių pagrindais jau buvo rezervavęs ginčo automobilį kitiems asmenims ir pagrįstai suplanavęs gauti atitinkamas pajamas: 1) 2021 m. rugsėjo 2 d. subnuomos sutartis su A. Č., pagal kurią ieškovas būtų išnuomojęs ginčo automobilį 2 paroms ir už tai gavęs 200 Eur pajamų; 2) 2021 m. rugsėjo 12 d. subnuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ieškovas būtų išnuomojęs ginčo automobilį 30 parų ir už tai gavęs 1 800 Eur pajamų; 3) 2021 m. rugsėjo 18 d. subnuomos sutartis su D. L., pagal kurią ieškovas būtų išnuomojęs ginčo automobilį 4 paroms ir už tai gavęs 280 Eur pajamų; 4) 2021 m. rugsėjo 19 d. subnuomos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas būtų išnuomojęs ginčo automobilį 10 parų ir už tai gavęs 700 Eur pajamų. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs ginčo automobilio nuomos sutartį ir grąžinęs ginčo automobilį sutartyje numatytu laiku ir nesugadintą, ieškovas, išnuomojęs ginčo automobilį kitiems keturiems asmenims, dar iki 2021 m. pabaigos būtų gavęs bent 2 980 Eur pajamų. Ieškovui atgavus išnuomotą automobilį buvo užfiksuota daugybė automobilio sugadinimų, dėl kurių ieškovas negalėjo išnuomoti automobilio kitiems asmenims, kadangi ginčo automobilis, kurį ieškovas atgavo iš atsakovo, neatitiko automobiliams keliamų techninės priežiūros reikalavimų.

Dėl žalos už eismo įvykį priteisimo ieškovas nurodė, kad Sutarties 4.11 punktu šalys susitarė, kad autoįvykio atveju atsakovas privalėjo nedelsdamas pranešti apie tai ieškovui. Ši pareiga nustatyta taip pat tam, kad ieškovas galėtų apie įvykusį eismo įvykį kuo greičiau pranešti į auto įvykį patekusio automobilio draudimo bendrovei. Ginčo atveju atsakovui sąmoningai nuslėpus informaciją nuo ieškovo apie atsakovui perduoto ginčo automobilio auto įvykį, ieškovas negalėjo apie tai laiku pranešti automobilio draudimo bendrovei, dėl ko ginčo automobilio savininkui – V. V. teko atlyginti 20 proc. draudiminės išmokos, kurią sumokėjo ginčo automobilio draudimo bendrovė. Ieškovas ir šioje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas V. V., remdamiesi savo sudarytu 2022 m. gegužės 1 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo, atlygino V. V. už jo patirtus nuostolius – sumokėtą 693,42 Eur sumą draudimo bendrovei. Tokiu būdu Ieškovas patyrė 693,42 Eur žalą, atlygindamas trečiojo asmens V. V. patirtus nuostolius draudimo bendrovei, kurie šiam kilo tik dėl to, jog draudimo bendrovei laiku nepranešė apie įvykusį eismo įvykį. Ieškovo teigimu, akivaizdu, jog vienintelė priežastis, kodėl ieškovo žala buvo patirta yra ta, jog atsakovas, pažeisdamas ginčo automobilio subnuomos sutarties 4.11 punktą, neinformavo apie įvykusį eismo įvykį nei ieškovo, nei ginčo automobilio savininko V. V., veikiančio ieškovo vardu. Dėl minėtų priežasčių, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtus nuostolius – 693,42 Eur žalos atlyginimo.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą sumokėti baudų sumas ieškovas nurodė, kad Sutarties 6.11.9 punktas tiesiogiai numato atsakovo (nuomininko) pareigą padengti išlaidas už baudas iš policijos ar kitų rinkliavos organizacijų, jeigu tuo metu mikroautobusas buvo jo žinioje. Šios Sutarties 6.7 punktas nustato, jog padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą ar kitokius pažeidimus nuomos metu arba/ir sukėlęs autoįvykį, nuomininkas prisiima pilną materialinę atsakomybę. Šios sutarties nuostatos tik patikslina jau minėtą CK 6.493 str. 1 d. nustatytą imperatyvią nuomininko pareigą atlyginti išsinuomoto daikto išlaikymo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Didžiosios Britanijos bei Vokietijos Federacinės Respublikos rinkliavos organizacijos yra pateikusios ieškovui reikalavimus dėl sumokėjimo baudų, skirtų už neteisėtą ginčo automobilio naudojimą atsakovo nuomos metu. Bendras baudų dydis už atsakovo ar jo vardu ginčo automobilį vairavusio V. K. asmens padarytus pažeidimus sudaro apie 12 171 Eur. Kadangi dėl atsakovui tenka pilna materialinė atsakomybė už ginčo automobilio nuomos metu automobilį vairavusio asmens atliktus pažeidimus, minėtas baudas užsienio institucijoms turėtų mokėti būtent atsakovas, o ne ieškovas.

Taigi, atsakovo manymu, 146 Eur už parą arba 6,08 Eur/val. sumos, viršijančios ieškovo galimus nuostolius (70 Eur) priteisimas reikštų ieškovo pasipelnymą ir nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo manymu, už vėlavimą grąžinti automobilį jis turėtų mokėti tik nuomos kainą, kurios dydis apėmė galimus ieškovo nuostolius, t. y. 358,76 Eur už 5 paras ir 3 val. + 75,33 Eur PVM, iš viso 434,09 Eur, todėl iki šios sumos mažintina ieškovo prašoma priteisti 1 339,47 Eur suma. Be to, atsakovas informavo ieškovą, kad vėluos grąžinti automobilį, o ieškovas su tuo sutiko, t. y. šalys sutarė dėl nuomos termino pratęsimo, todėl atsakovui negali būti skaičiuojamas padidintas nuomos mokestis – netesybos.

neįvykdymo. Tai, kad automobilis buvo grąžintas su galimais defektais, nereiškia ir nėra įrodyta, kad defektai buvo esminiai dėl kurių jis negalėjo būti toliau naudojamas; automobilio defektai negalėjo būti pašalinti iki kito planuojamo nuomos laikotarpio, pvz. 2021 m. spalio 19 d. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų minėtų aplinkybių buvimą, t. y. negalėjimą naudoti automobilio pagal paskirtį ir jį išnuomoti arba negalėjimo jo suremontuoti. Ieškovui taip pat tenka pareiga elgtis protingai, apdairiai, kad reiškia, jog jis turėjo imtis veiksmų, siekdamas įvykdyti jo nurodomas sutartis. Ieškovas užsiima automobilio nuomos veikla, o tai reiškia, kad turi įvertinti bei prisiimti galimą riziką dėl nuomojamų automobilių sugedimo, nes automobilis galėjo sugesti ir dėl jo įprasto naudojimo. Ieškovas, besiversdamas automobilių nuomos verslu, tikėtina, valdo ir kitas transporto priemones, kurios galėjo būti išnuomotos vietoje ginčo automobilio. Atsakovas akcentavo, kad skaičiuojant nuostolius negautoms pajamoms atlyginti, negautos pajamos suprantamos kaip grynos pajamos, iš kurių atskaitomos visos sąnaudos, reikalingos pajamoms uždirbti, bei mokesčiai, jeigu gautas žalos atlyginimas nėra apmokestinamas. Pagal kasacinę praktiką negautos pajamos yra grynasis pelnas, apskaičiuotas atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį. Taigi, bet kokiu atveju ieškovas turėjo įrodyti ne tik pajamų realumą, tinkamą elgesį siekiant išvengti galimo kitų sutarčių neįvykdymo, sutarčių neįvykdymą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir apskaičiuoti negautas pajamas iš jų atskaičius sąnaudas, pelno ir kitus mokesčius.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Simonas Janušaitis su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškovo reikalavimus atmeti. Papildomai paaiškino, kad neaišku, kaip ieškovas paskaičiavo negautas pajamas, nes turi būti atimtos sąnaudos, atsakovui negali būti užkrauta visa našta, juolab, kad pats ieškovas nesiėmė jokių veiksmų kuo greičiau sutvarkyti automobilį, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo sąskaitoje tuo metu buvo virš 33 000 Eur, vadinasi, ieškovas turėjo pakankamai lėšų sutvarkyti automobilį, ieškovas nepateikė duomenų, kad neturėjo pakaitinių automobilių. Be to, reikalavimas dėl negautų pajamų persidengia su reikalavimu priteisti netesybas, kurios ir yra skirtos nuostoliams atlyginti. Ieškovas, teigdamas, kad automobilis yra šiuo metu sutaisytas neteikia jokių duomenų, už kokią sumą jis sutaisytas, nors tokia informacija disponuoja, kyla klausimas, gal automobilis sutaisytas už mažesnę sumą nei prašoma atlyginti. Dėl įpareigojimo sumokėti baudas atsakovo atstovas akcentavo, kad jei jos yra administracinės, tai jos yra vykdytinos pažeidėjo, todėl neaišku, kodėl prašoma jas priteisti civilinio proceso tvarka, neaišku kaip perėjo ieškovui teisė reikalauti baudų sumokėjimo, kai kvitai siųsti V. V.. Trečiasis asmuo V. K. yra pripažinęs, kad yra gavęs pranešimus dėl baudų sumokėjimo, byloje nėra duomenų, pranešimai dėl baudų yra oficialūs dokumentais, neaišku, ar šie pranešimai apskritai turi teisinę reikšmę. Byloje nėra duomenų, kad baudos yra paskirtos, galiojančios, neišvengiamos, pačiai ieškovei nėra skirta bauda, tai tik prielaidos, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą sumokėti baudas. Atsakovas taip pat nesutiko su reikalavimu priteisti netesybas už greičio viršijimą, kadangi byloje nėra oficialių įrodymų, kad greitis buvo viršytas, be to, neaišku, kokią žalą ieškovui sukėlė būtent keli viršyti kilometrai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Automobilio subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas išsinuomojo iš ieškovo automobilį Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d (I tomas, b. l. 3). Nuomininkas automobilio nustatytu laiku negrąžino, automobilis faktiškai grąžintas ieškovui 2021 m. rugsėjo 30 d. (I tomas, b. l. 4) Grąžinamas automobilis buvo apgadintas, automobilio trūkumai buvo nurodyti automobilio perdavimo-priėmimo akte (miegama automobilio vieta sulaužyta ir be langų, krovinio būda pakrypusi, sulaužyta, priekinis dešinys bamperis, sparnas, žibintas sugadinti) (I tomas, b. l. 4), apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (I tomas b. l. 5-26). Transporto priemonės savininkas yra trečiasis asmuo V. V., kuris 2021 m. rugsėjo 2 d. automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išnuomojo automobilį ieškovui su teise automobilį subnuomoti kitiems asmenims (II tomas, b. l. 22). Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nekilo, atsakovas pripažino, kad automobilis buvo grąžintas pavėluojant, taip pat pripažino, kad automobilis buvo grąžintas sugadintas, taip pat neginčijo, kad automobilį vairavo V. K.. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo apmokėti įsiskolinimą už automobilio nuomą (atsakovas šį reikalavimą pripažįsta iš dalies), dėl automobilio remonto išlaidų, dėl netesybų, dėl negautų pajamų, žalos už eismo įvykį priteisimo, taip pat dėl įpareigojimo sumokėti baudas.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio, vykusio 2022 m. lapkričio 23d., metu žodžiu nurodė, kad ieškovas atsisako ieškinio reikalavimo dalyje dėl 774,80 Eur negautų pajamų priteisimo, nes teikiant reikalavimą dėl negautų pajamų, nebuvo atimtas 5 procentų pelno mokestis (149 Eur) ir 21 procento PVM mokestis (625,80 Eur), ieškovo atstovas žodžiu patvirtino, kad teisinės ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos.

Teismo vertinimu, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovo atstovas (advokato padėjėjas) teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas priimti ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 774,80 Eur negautų pajamų priteisimo nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Remiantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylą dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 339,47 Eur nesumokėto automobilio nuomos mokesčio, remdamasis Sutarties 4.13 punktu, kuriame šalys susitarė, kad už kiekvieną pavėluotą valandą nuomininkas moka nuomos mokestį – 9 Eur (į šią kainą neįskaičiuotas PVM).

Byloje nustatyta, kad automobilis pagal perdavimo-priėmimo aktą buvo grąžintas ieškovui ne 2021 m. rugsėjo 19 d., kaip buvo numatyta Sutartyje, o 2021 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) val. Taigi, atsakovas automobilį grąžino pavėluotai, t. y. nesilaikė Sutartyje numatyto įsipareigojimo automobilį grąžinti nustatytu laikotarpiu (Sutarties 4.10.5 punktas). Nors atsakovas teigė, kad ieškovas sutiko, kad automobilis bus grąžinamas pavėluotai, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė, byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios raštišką susitarimą dėl automobilio vėlesnio grąžinimo, nenustatyta, kad būtų sudarytas išankstinis ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl automobilio nuomos Sutarties laikotarpio pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis Sutarties 4.13. punktu, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 339,47 Eur nuomos kainą už laikotarpį, kurį atsakovas vėlavo grąžinti automobilį, t. y. už 5 paras ir 3 valandas, kas iš viso sudaro 123 valandas. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad vėlavimo laikotarpis būtų paskaičiuotas netinkamai laikotarpis, atsakovas nesutiko su taikomu tarifu – 9 Eur už valandą, teigė, kad šalys buvo sutarę, kad automobilio paros (24 val.) nuomos kaina yra 70 Eur (Sutarties 2.1.2 p.), tai reiškia, kad vienos valandos nuomos kaina įprastu nuomos atveju buvo 2,92 Eur (be PVM), todėl padidintas 9 Eur (be PVM) nuomos mokestis už vėlavimą yra daugiau kaip tris kartus didesnis už sutartą nuomos kainą. Atsakovas teigė, kad už vėlavimą grąžinti automobilį jis turėtų mokėti tik nuomos kainą, kurios dydis apėmė galimus ieškovo nuostolius, t. y. 358,76 Eur už 5 paras ir 3 val. + 75,33 Eur PVM, iš viso 434,09 Eur, todėl iki šios sumos mažintina ieškovo prašoma priteisti 1 339,47 Eur suma. Tačiau teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pabrėžtina, kad šalių sudaryta Sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, šalys Sutartį sudarė laisva valia (CK 6.156 straipsnis), abi šalys yra juridiniai asmenys, kuriems yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai tiek sudarant sutartis, tiek jas vykdant bei prisiimant šalių laisva valia sutartas pasekmes už netinkamą prievolės įvykdymą. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu. Akcentuotina, kad sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai (lot. pacta sunt servanda), kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas ar neįvykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti šalis. Nagrinėjamu atveju šalims laisva valia sutarus dėl padidinto tarifo (9 Eur + PVM) skaičiavimo už pavėluotą laikotarpį, nėra pagrindo šį tarifą laikyti per dideliu ar neatitinkančiu šalių valios, nėra pagrindo mažinti ieškovo prašomą priteisti sumą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkina ieškovo reikalavimą priteisti 1 339,47 Eur nuomos mokestį (123 val. x 9 Eur + 21 proc. PVM = 1 107 Eur + 232,47 Eur = 1 339,47 Eur) už vėlavimą grąžinti automobilį kaip pagrįstą ir įrodytą (CK 6.38, 6.200 straipsniai).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur baudą. Toks reikalavimas kildinamas iš Sutarties 6.7 punkto, kuriame nurodyta, kad padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą ar kitokius pažeidimus nuomos metu arba/ir sukėlęs autoįvykį prisiima pilną materialinę atsakomybę ir po automobilio grąžinimo užstatas negrąžinamas. Nuomotojui pareikalavus, nuomininkas sumoka 300 Eur baudą ir padengia patirtą žalą bei turi savo lėšomis pristatyti mikroautobusą nuomotojui. Ieškovas teigė, kad atsakovas padarė eismo įvykį, apie tai ieškovo neinformavo, todėl ieškovas turi teisę prašyti 300 Eur netesybų pagal Sutarties 6.7 punktą. Atsakovas su šiuo ieškovo reikalavimu nesutiko, argumentuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovo argumentu. Ieškovas į bylą pateikė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pretenziją (II tomas, b. l. 68), iš kurios matyti, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas BMW 225, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Dėl šio įvykio draudimo bendrovė išmokėjo 3 467,11 Eur dydžio draudimo išmoką. Tai, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos (I tomas, b. l. 5-26), kuriose užfiksuoti automobilio pažeidimai, taip pat automobilio perdavimo - priėmimo aktas Nr. 1 (I tomas, b. l. 4), 2021 m. spalio 20 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita ir joje esančios fotonuotraukos (I tomas, b. l. 27-50). Atsakovas byloje nepateikė priešingų įrodymų, fakto, kad automobilis grąžintas sugadintas, neginčijo, todėl atsakovo nurodyti deklaratyvaus pobūdžio nesutikimo su reikalavimu mokėti 300 Eur baudą motyvai laikytini kaip gynybinė pozicija, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Kaip jau teismas minėjo anksčiau, Sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, šalys Sutartį sudarė laisva valia, taigi šalių susitarimas dėl netesybų mokėjimo (Sutarties 6.7 punktas) yra galiojantis, nenuginčytas ir vykdytinas. Šalys susitarė, kad ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti 300 Eur baudą Sutarties 6.7 punkte nurodytais atvejais. Ieškovui įrodžius, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir ieškovui pareikalavus sumokėti 300 Eur, teismas tokį ieškovo reikalavimą tenkina kaip pagrįstą ir įrodytą. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 300 Eur bauda (CK 6.71 straipsnis).

Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 693,42 Eur žalos atlyginimo už patirtas draudimo išlaidas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu, teikdamas atsiliepimą į antrą kartą patikslintą ieškinį, dėl šio ieškovo reikalavimo nepasisakė, nesutikimo motyvų nenurodė. Kaip jau teismas nurodė, byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas, ir šio eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas (II tomas, b. l. 68). Byloje ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad draudimo bendrovė dėl šio eismo įvykio išmokėjo 3 467,11 Eur dydžio draudimo išmoką ir 2022 m. balandžio 12 d. pateikė draudėjui pretenziją dėl 693,42 Eur sumos atlyginimo tuo pagrindu, kad transporto priemonės valdytojas nevykdė arba netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. pranešti draudikui apie eismo įvykį, pateikti draudikui turimus įrodymus dėl padarytos per eismo įvykį žalos, padėti nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas apie 2021 m. rugsėjo 17 d. Didžiojoje Britanijoje įvykusį eismo įvykį būtų pranešęs ieškovui. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Sutarties 4.11 punkte įtvirtintą nuostatą, kurioje nurodyta, kad kiekvieno autoįvykio atveju būtina iškviesti policiją ir pranešti nuomotojui. Kadangi atsakovas šios sutartinės pareigos nevykdė, ieškovas apie eismo įvykį nežinojo, todėl tiek jis, tiek trečiasis asmuo V. V., kaip automobilio savininkas, negalėjo įvykdyti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos pareigos pranešti apie eismo įvykį draudikui. V. V. įvykdė draudiko pretenziją ir dviem mokėjimo pavedimais (2022 m. balandžio 26 d. bei 2022 m. gegužės 3 d.) sumokėjo draudikui iš viso 693,42 Eur sumą (II tomas, b. l. 68-69). 2022 m. gegužės 1 d. Susitarimas (II tomas, b. l. 69) patvirtina, kad V. V. (kaip automobilio savininkas ir nuomotojas) ir ieškovas (kaip automobilio savininkas) raštu susitarė, kad V. V. draudikui sumokėtą 693,42 Eur sumą V. V. grąžins ieškovas. 2022 m. rugsėjo 23 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad ieškovas išmokėjo V. V. 693,42 Eur (II tomas, b. l. 70), šią aplinkybę patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 23 d. atsiskaitymo patvirtinimo prierašas prie 2022 m. gegužės 1 d. susitarimo (II tomas, b. l. 69). Taigi, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 693,42 Eur žalos atlyginimą, t. y. ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o atsakovo kaltė yra preziumuojama ir atsakovas jos jokiais įrodymais nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 693,42 Eur žalos atlyginimą (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 688,45 Eur išlaidų apgadinto automobilio remonto išlaidoms bei 200 Eur automobilio vertinimo išlaidoms kompensuoti. Atsakovas neginčija, kad automobilis buvo grąžintas apgadintas, tačiau nesutinka su šiuo ieškovo reikalavimu, argumentuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalaujama suma nėra tiesioginiai nuostoliai, ieškovas automobilį yra suremontavęs, tačiau nepateikė įrodymų apie faktiškai patirtas išlaidas. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl žemiau išdėstytų motyvų.

Nors atsakovas teigia, kad jis nesutinka su ieškovo reikalavimais, tačiau kaip matyti iš jo teikiamų argumentų, atsakovas iš esmės nesutinka tik su žalos dydžiu, teigia, kad ieškovas turėjo įrodyti faktines patirtas remonto išlaidas. Teismas sprendžia, kad atsakovas, siekdamas paneigti ieškovo prašomos priteisti žalos dydį ir vykdydamas įrodinėjimo pareigą, turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas savo prašomą priteisti žalos atlyginimą grindžia turto vertintojo E. L. 2021 m. spalio 20 d. parengta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita (I tomas, b. l. 27-50), kurioje nustatyti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai sudaro 5 688,45 Eur, šią sumą ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu žalos apskaičiavimu, jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų žalos dydį nepateikė, atsakovo atsikirtimai paremti tik paties atsakovo samprotavimais, kad automobilis faktiškai galėjo būti pataisytas už mažesnę kainą. Įstatymas reglamentuoja, kad žala, padaryta asmens turtui, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nenuginčijo žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie galimai kitokią automobilio atkuriamąją vertę nei nurodyta ieškovo pateiktoje 2020 m. spalio 20 d. vertintojo ataskaitoje. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas neįrodė jam padarytos realios žalios, nes bylos nagrinėjimo dienai automobilis jau suremontuotas, tačiau į bylą nepateikė įrodymų dėl realiai patirtų nuostolių, neparemti įrodymais. Atsakovas jokiais įrodymais ieškovo pateiktų duomenų nenuginčijo ir savo abejonių jų tikrumu nepatvirtino, neprašė skirti ekspertizės ieškovo prašomos žalos dydžiui nustatyti, nors tokią galimybę turėjo, naudojosi kvalifikuota atstovo pagalba teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo į bylą pateiktas turto įvertinimo aktas bei remonto darbų sąmata byloje nepaneigti jokiais kitais įrodymais, atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, nepateikė įrodymų dėl mažesnio padarytos žalos dydžio, negu prašoma priteisti, konstatuoja, kad nustatant ieškovui padarytos žalos dydį tikslinga vadovautis ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita (I tomas, b. l. 27–50).

Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 980 Eur negautų pajamų, teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies šio reikalavimo, sumažindamas sumą iki 2 205,20 Eur sumos. Ieškovas negautas pajamas kildino iš to, kad ieškovas dėl per vėlai grąžinto bei sugadinto automobilio negalėjo jo išnuomoti kitiems asmenims, su kuriais jau buvo sudaręs subnuomos sutartis ir ieškovas teigia negavęs 2 205,20 Eur pajamų (2 980 Eur – 149 Eur pelno mokesčio – 625,80 Eur PVM = 2 205,20 Eur). Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad neaišku, kaip ieškovas paskaičiavo negautas pajamas, nes turi būti atimtos sąnaudos, atsakovui negali būti užkrauta visa našta, juolab, kad pats ieškovas nesiėmė jokių veiksmų kuo greičiau sutvarkyti automobilį, nėra duomenų, kad ieškovas neturėjo kitų pakaitinių automobilių.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi gauti šių pajamų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos bendros reikalavimo sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra verslininkas, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis).