- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- A8.-327-482/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00116-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Pažeidėjas
- O. M.
- Advokatai
- Dainius Gudas
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.38pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. vasario 19 d. 15 val. 28 min. Kalvarijos sav. kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 97 kilometre Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnams patikrinus sustabdytą krovininį automobilį Mercedes Bendz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jo vairuotojas O. M. gabeno 1806 kg bulvių traškučių „PRINGLES“, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius – 7211,8 eurų (144,2 BBND). Šiais savo veiksmais O. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje.
administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. M. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad vasario 19 d. važiavo automobiliu pakrautu prekių, tarp kurių buvo bulvių traškučiai „Pringles“. Per skubėjimą nepatikrino, ar visus dokumentus pasiėmė su savimi. Muitinės darbuotojui jis pateikė dokumentus, tačiau ne prekių gabenimo dokumentą (CMR). Reikiamo dokumento neturėo, nes jo nepasiėmė per skubėjimą, nepatikrino, ar reikiamą dokumentą turi. Labai gailisi, kad taip įvyko. UAB Gelsva dirba nuo 2011 m. Traškučius pasiima iš Lenkijoje esančios Vynotekos parduotuvės. Dokumentus vairuotojams duoda su kroviniu. Kai paaiškėjo, kad jis neturi reikiamo dokumento, paskambino Vynotekos vadovei ir ji pateikė muitininkui dokumentą. Yra vedęs, turi nepilnametį vaiką. Žmona uždirba nedaug, kiek tiksliai pasakyti negali, nes nežino. Jis išlaiko šeimą.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės nusižengimo protokolą, Kauno teritorinės muitinės atstovė D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo dėl pažeidimo esmės nėra. Krovinio įsigijimo ir gabenimo dokumentų vairuotojas neturėjo. Buvo pristatytas dokumentas tą pačią dieną, tačiau siuntėjas ir gavėjas ne tas. Vėliau kovo 1 d. reikiami dokumentai buvo pristatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gabenimo metu neturėjo dokumentų, todėl administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai.
Administracinėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas D.Gudas prašė nekonfiskuoti prekių, kadangi nesutampa asmuo, kuris vežė prekes, ir prekių savininkas, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę baudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, grąžinti anksčiau prekes nei įsiteisės nutarimas.
Motyvuojamoji dalis
O. M. kaltę ir nustatytas faktines aplinkybes, padarius 214 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: 2019 m. kovo 4 d. protokolas, kuriame duodamas paaiškinimą O. M. nurodė, kad 2019-02-19 iš Lenkijos į Lietuvą krovininiu automobiliu vežė bulvių traškučius. Vežamam kroviniui neturėjo nei įsigijimo, nei gabenimo dokumentų, nes per skubėjimą juos paliko pas tiekėją. Padarytą nusižengimą pripažino, dėl jo gailėjosi (b. l. 1), Kauno teritorinės muitinės 2019-03-04 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog iš O. M. išimti daiktai: 1806 kilogramų bulvių traškučių „PRINGLES“, bendra prekių vertė 7211,8 Eur (b. l. 2), Kauno teritorinės muitinės tarnybiniai pranešimai (b. l. 4;5), Kauno teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad sulaikytų prekių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, iš viso sudaro 7211,80 Eur (b. l. 6), UAB „Gelsva“ pateikti prekių gabenimo dokumentai (b. l.8-9), Kauno teritorinės muitinės vyr. inspektoriaus V. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad priėmus sprendimą sulaikyti krovinį, atvyko Lenkijoje esančios „Vynotekos“ parduotuvės, iš kurios vairuotojas O. M. paėmė krovinį, vadybininkas ir atvežė CMR be numerio kopiją (b. l. 10), prekių sulaikymo protokolas (b. l. 11), O. M. paaiškinimas (b. l.12). Asmenybę charakterizuoja išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 16).
Administracinė atsakomybė už prekių (krovinio) gabenimą be dokumentų numatyta ANK 214 straipsnyje. ANK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių septynių šimtų eurų.
O. M. teismo posėdžio metu neginčijo, jog 2019 m. vasario 19 d. 15 val. 28 min., Kalvarijos sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 97 kilometre, gabeno 1806 kg bulvių traškučių „PRINGLES“, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Tačiau nurodė, kad dokumentus per skubėjimą pamiršo pas tiekėją. Vėliau dokumentai buvo pristatyti. Prašo gražinti paimtas prekes.
Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. N14-1220/2006, 2007-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-266/2007, 2010-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Šiaulių apygardos teismo 2014-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-178-332/2014; Kauno apygardos teismo 2017-09-05 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad O. M. 2019 m. vasario 19 d. 15 val. 28 min. Kalvarijos sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 97 kilometre krovininiu automobiliu Mercedes Bendz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 1806 kg bulvių traškučių „PRINGLES“, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Tokia jo veika atitinka ANK 214 straipsnio 3 dalies sudėtį – prekių vertė viršija 30 BBND (prekių vertė 144,2 BBND).
Pagal suformuotą teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, konstitucinis teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę. Taigi teismo baigiamieji aktai savo turiniu turi būti teisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-102-746/2015). Pažymėtina, kad būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę gali atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.
Taigi, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kiti nutarimai). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje yra ne kartą nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad O. M. nuo 2011 m. dirba UAB „Gelsva“ vairuotoju-ekspeditoriumi, administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimus nėra baustas (b. l. 16). O. M. pripažino padaręs pažeidimą, paaiškino jo padarymo aplinkybes. Nuoširdus gailestis dėl padaryto pažeidimo pripažintinas jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina tai, jog vėliau prekių gabenimo dokumentai buvo pateikti.
Už ANK 214 straipsnio 3 dalies pažeidimą numatyta skirti baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių septynių šimtų eurų. Už šį pažeidimą numatyta net ir minimali bauda, įvertinus nagrinėjamu atveju O. M. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, taigi būtų per griežta ir neteisinga nuobauda. Įvertinus griežtą įstatymo leidėjo poziciją dėl administracinės atsakomybės už prekių gabenimą be dokumentų pažeidimus ir ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijos dydį, bei atsižvelgiant į tai, kad O. M. anksčiau už muitinės taisyklių administracinius nusižengimus nė karto nebaustas, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, išlaiko šeimą, turi nepilnametį vaiką, dirba UAB „Gelsva“ vairuotoju-ekspeditoriumi, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už šio administracinio nusižengimo padarymą O. M. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - baudą, nei numatyta ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje minimali.
ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 214 straipsnio 3 dalies pažeidimas nepatenka į baigtinį ANK 29 straipsnio 4 dalies nusižengimų sąrašą, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Prekių (krovinio) konfiskavimas negali būti skiriamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovinio) savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2709/2010, 2010-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3245/2010; Šiaulių apygardos teismo 2014-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-405-354/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-27 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-562-255/2015, 2017-10-31 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-465-255/2017).
Kaip matyti iš byloje esančių prekių dokumentų, O. M. gabeno ne jam priklausančias prekes, o UAB „Gelsva“, todėl sulaikytoms prekėms konfiskavimas netaikytinas. Taip pat prekės grąžintinos, įsiteisėjus nutarimui, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo įgaliotas atstovas neįrodė būtinumo prekes grąžinti anksčiau nei įsiteisės nutarimas – 20 dienų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
O. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą be prekių konfiskavimo.
Prekes : bulvių traškučius „PRINGLES“, paimtas pagal 2019 m. kovo 4 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, įsiteisėjus nutarimui, nekonfiskuoti ir grąžinti prekių savininkui ar jo įgaliotam asmeniui.
Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19098292923. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarimo nuorašą siųsti O. M., Kauno teritorinei muitinei.