Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atstovei teisininkei Ievai Lukšei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Ignitis“ atstovė nurodė, kad ieškovė palaiko pareikšto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad nesant sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, už elektros energiją privalo atsiskaityti objekto savininkas. Šiuo atveju tokia sutartis sudaryta nebuvo, todėl įsiskolinimą prašoma priteisti iš atsakovės – buto savininkės.

Teismo šaukimas atsakovei VĮ „Turto bankas“ 2020-07-14 buvo tinkamai įteiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 2 dalis, 175¹ straipsnio 9-10 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui R. J. neįsiteikė, nesant duomenų apie trečiojo asmens tikslią gyvenamąją ir darbo vietas, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas trečiajam asmeniui R. J. buvo tinkamai įteikti 2020-07-14 teismui paskelbus pranešimą specialiame tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis). Esant nurodytam bei tai, kad teisme nebuvo gauti atsakovės ir trečiojo asmens prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, teismas bylą išnagrinėjo atsakovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Ignitis“ tiekia elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios 2020-04-15 priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-12-02 iki 2017-03-02 už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą elektros energiją yra susidaręs 247,07 Eur įsiskolinimas. Bylos duomenimis, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, 2017-06-16 išduotu palikimo perėjimo valstybei liudijimu paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusiai L. N. nuosavybės teise priklausiusį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad paminėtame turte gyveno trečiasis asmuo R. J., Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-02-08 sprendimu už akių visiškai patenkino Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, ieškinį ir nusprendė iškeldinti R. J. su visu jai priklausančiu turtu iš Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio buto (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, 2018-08-24 antstolio Gintauto Puodžiuko iškeldinimo protokolu trečiasis asmuo R. J. buvo priverstinai iškeldinta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą elektros energiją susidariusią 247,07 Eur skolą ieškovė prašo priteisti iš turto savininkės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė butu nesinaudojo, jame faktiškai gyveno trečiasis asmuo R. J.. Taigi nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės, kaip gyvenamosios patalpos savininkės, pareigos mokėti ieškovei už gyvenamajai patalpai patiektą elektros energiją.

Vadovaujantis teismų praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad su trečiuoju asmeniu R. J., kuri galimai ginčo skolos susidarymo laikotarpiu gyveno bute, buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, todėl konstatuotina, kad prievolė atsiskaityti su ieškove tenka buto savininkui.

Byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei L. N. mirus, 2017-06-16 butą paveldėjo atsakovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi nuo palikėjos mirties momento esamai buto savininkei atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už paveldėtam butui patiektą elektros energiją (laikotarpiu nuo 2014-12-02 iki 2017-03-02).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti už ieškovės tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo buvusios savininkės mirties momento (nuo 2014-12-02 iki 2017-03-02). Tokiu būdu atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, kad skola turėtų būti priteista iš trečiojo asmens R. J., atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nesant duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 247,07 Eur skolą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014-12-02 iki 2017-03-02.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1-2 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Pažymėtina, kad VĮ „Turto bankas“ yra viešas juridinis asmuo, kuris nepatenka į CK 6.210 straipsnyje 2 dalyje nurodytų asmenų kategoriją, todėl iš atsakovės negali būti priteistos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Esant nurodytam, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 247,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas didžiąja dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, naudai 247,07 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 07 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (247,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.