Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 40 MGL (2000 Eur) bauda, bauda išieškota 2021 m. birželio 23 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. rugsėjo 3 d. apie 20.30 val., J. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės, esančios Margininkų g. 15, Vikaičių k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r., konflikto metu tyčia ne mažiau penkis kartus kumščiu sudavė pritūpusiam O. S. į veidą ir spyrė vieną kartą jam į veidą, taip dėl kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimo kampo srityje, odos nubrozdinimų plaštakų srityse, padarydamas O. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties parų laikotarpiui.

Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 20 val., prie parduotuvės Margininkų g. Vikaičių k., Kėdainių r. sutiko N. P.. Tada prie parduotuvės atėjo ir D. Z., L. B., O. S.. D. Z. priėjo prie jo labai arti. Jis jį atsistūmė, o tada įsikišo O.. Jis pasakė nestumdyti jo draugo ir griebė jam už gerklės. Kilo konfliktas, susimušė. O. S. sudavė 5 smūgius į veidą ir vieną kartą įspyrė į veidą. O. iš burnos pasipylė kraujas. Tada visi išsiskirstė. O. pažinojo anksčiau, su juo nesipyko. Prie parduotuvės buvo dar pažįstamų asmenų. O. puolė, jis gynėsi ir sudavė smūgius. Gal ir galėjo kitokį gynybos būdą pasirinkti. O. S. buvo neblaivus. Jis pats buvo išgėręs dvi skardines alaus. Nesigaili to, kas įvyko, nes mano, kad gynėsi nuo O.. Sutinka su Ligonių kasų civiliniu ieškiniu. Su O. S. ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų jam sumokėti 500 Eur žalos. Dirba, gaunamos pajamos apie 700-800 Eur, gyvena su tėvais, vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Savo materialinę padėtį vertina gerai. Nukentėjusiojo neatsiprašė. Skaitė N. P. parodymus, jie geri. Po įvykio su N. P. išėjo namo.

Nukentėjusysis O.S. parodė, kad su D. Z. gėrė pas Z. garaže. Pritrūko alkoholio ir nuėjo prie parduotuvės. Ten sutiko J. K. ir N.P.. Gėrė su jais. J.K. norėjo susikibti su D. Z., J. K. pastūmė D. Z.. Pasakė, kad nestumdytų draugo ir norėjo J. sugriebti už gerklės, bet sugriebė už atlapo. Tada J. K. jam sudavė porą smūgių. Jis suklupo, o J.K. dar sudavė ir tada spyrė į veidą, pasipylė kraujas. Po visko išėjo namo, skaudėjo žandikaulį ir išsikvietė greitąją. J.K. buvo nedaug apsvaigęs, bet kad jis apsvaigęs, matėsi iš kalbos. Dėl sužalojimų gydėsi, operavo žandikaulį, paskui po operacijos 10 dienų gulėjo ligoninėje. Reikėjo vartoti vaistus, buvo išrašytas specialus burnos skalavimo skystis, taip pat gėrė vaistus nuo skausmo. Po įvykio suprastėjo miegas, negalėjo valgyti, dar ir dabar gali valgyti tik skystą maistą, taip pat negalėjo kalbėti dėl žandikaulio skausmo ir įtvarų. Jaučiasi nepatogiai, vis dar aptirpusi apatinė lūpa. Žandikaulis gyja labai lėtai. Iki įvykio dirbo užsienyje ir rugsėjo 10 dieną turėjo išvažiuoti, tačiau neišvažiavo dėl traumos ir gydymo. Patyrė žalą dėl negautų pajamų, nes per mėnesį uždirbdavo apie 1 500 Eur. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos ir 74,56 Eur turtinės žalos dėl kelionės išlaidų į gydymo įstaigą. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Skambino kaltinamasis jam, kai buvo ligoninėje, norėjo atsiprašyti, siūlė susitaikyti, bet jis išjungė telefoną ir nesusitaikė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

2021 m. rugsėjo 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. apie 20.30 val., adresu Margininkų g. 15, Vikaičių k., Kėdainių r., lauke prie parduotuvės, kilus konfliktui, J. K. sudavė apie 2-3 kartus kumščiu O. S. į veido sritį, dėl to, Kėdainių ligoninės priėmimo skyriuje O. S. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis (1 t., b. l. 9-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Margininkų g. 15, Vikaičių k., Kėdainių r. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 12-16).

Iš alkoholio kiekio prietaiso matavimo panaudojimo žurnalo matyti, kad O. S. 2021 m. rugsėjo 3 d. 22.53 val. nustatytas 2,28 promilių girtumas (1 t., b. l. 32-33).

Nukentėjusysis O. S. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. nuo pietų šventė draugo D. Z. gimtadienį, vartojo alkoholį. Jis kartu su D. Z. ir Ž. P. vakare ėjo į parduotuvę, esančią Margininkų gatvėje, Vikaičių kaime, Kėdainių r., dar nusipirkti alkoholio. Visi jau buvo gerokai girti. Nuėjus prie parduotuvės pamatė, kad parduotuvė jau nedirba. Matė, kad prie parduotuvės stovėjo J.K., kuris jo manymu buvo taip pat buvo girtas. Būnant prie parduotuvės, J. K. pastūmė jo draugą D. Z.. Tai pamatęs, jis liepė J. K. nestumdyti jo draugo, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kadangi jis buvo girtas, todėl atsimena ne visas įvykio detales. Pamena tik tai, kad jam pritūpus, J. K. kumščiu sudavė ne mažiau penkis kartus į veidą. Atsimena, kad po smūgių dar J. K. spyrė jam tupinčiam į veidą vieną kartą. Tada jis pradėjo spjaudytis kraujais, skaudėjo žandikaulį, sutriko kalba. Po įvykio, grįžęs į namus, savo sugyventinės paprašė iškviesti greitąją pagalbą, kuri išvežė jį į Kėdainių ligoninę, vėliau į Kauno klinikas, kur buvo atlikta apatinio žandikaulio kairės pusės operacija (1 t., b. l. 36-42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad O. S. konstatuota kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas kampo srityje, odos nubrozdinimai plaštakų srityse. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugsėjo 3 d., ir būdu, suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, trijų trauminių poveikių pasėkoje. Kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties parų laikotarpiui (1 t., b. l. 58).

Liudytoja I. Z. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. apie 20.55 val. namo grįžo jos sugyventinis O. S., kurio lūpos buvo kruvinos, skundėsi, kad skauda žandikaulį, kalbėjo labai sunkiai. Paklausus kas atsitiko, paaiškino, kad susimušė prie parduotuvės (1 t., b. l. 78-81).

Liudytojas D. Z. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. per pietus jo draugo O. S. kieme sėdėjo ir šventė jo gimtadienį. Kai išgėrė visą alkoholį, jis, O. S. ir kiek pamena, Ž. P., ėjo į kaimo parduotuvę nusipirkti dar. Jis buvo labai girtas, neprisimena visų įvykio aplinkybių, tik kaip per miglą. Pamena, kad atėjus prie parduotuvės, ten jau buvo pažįstami J. K. ir L. B.. Pamena, kad jis stovėjo prie turėklų, kurie yra prie parduotuvės. Dėl girtumo negali tiksliai nurodyti kur kiekvienas stovėjo. Nebepamena ar tuo metu dirbo parduotuvė ar ne, tik pamena, kad vėl atsidūrė jo draugo O. S. kieme. Nepamena kaip grįžo ir kas buvo prie parduotuvės. Pamena, kad atvažiavo greitoji, kuri apžiūrinėjo O. S.. Kitą dieną jis paskambino savo draugui O. S. pasveikinti jį su gimtadieniu, o jis pasakė, kad guli Kauno ligoninėje su lūžusiu žandikauliu, sakė, kad jį sumušė J. K. (1 t., b. l. 82-87).

Liudytojas L.B. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 20.15 val. išėjo iš namų pasivaikščioti. Nuėjo prie kaimo parduotuvės, esančios Margininkų g., Vikaičių k., Kėdainių r., kuri jau nedirbo. Prie parduotuvės pamatė, kad prie atramų, kurios yra šalia parduotuvės stovi – J. K., O. S., D. Z., ž. P.. Prieš tai jis buvo išgėręs alaus, tačiau nedaug. Priėjęs prie vaikinų, jis su visais pasisveikino. Jam iš dešinės, nuo jo apie 2 metrų atstumu stovėjo Ž. P., o J. K. stovėjo vienas ties medžiu, nuo jo gal apie 5 metrų atstumu. Praėjus gal 5 minutėm, tarp O. S. ir J. K. kilo žodinis konfliktas, jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis matė, kad O. S. nuėjo prie J. K. ir paėmė pastarajam ranka už kaklo. Matė, kad J. K. pasitraukė ir O. S. parklupo priešais J. K., laikydamas J. K. už džemperio priekio. J. K. kumščiu klūpančiam O. S. sudavė kumščiu ne mažiau 5 smūgius į galvą. Tiksliai kiek kartų sudavė nepasakys, bet tikrai ne mažiau nei 5 smūgius į galvą. Po smūgių O. S. atsistojo. J. K. klausė ar apsiramino, O. S. tylėjo ir bandė J. K. trenkti vieną kartą kumščiu, bet nepataikė. Tada J. K. kumščiu sudavė O. S. ne mažiau 5 kartus į veidą, dėl ko O. S. atsitūpė ir susirietė. Kaip suprato, iš skausmo. Jis matė, kad kai O. S. buvo atsitūpęs ir susirietęs, prie jo stovintis J. K. vieną kartą spyrė O. S. į priekinę jo dalį, bet kur tiksliai pataikė, nematė. Po suduotų smūgių J. K. nuėjo toliau nuo O. S.. Matė, kad O. S. pradėjo spjaudytis kraujais, skundėsi, kad jam skauda žandikaulį, sunkiai sekėsi kalbėti (1 t., b. l. 88).

Liudytojas N.P. parodė, kad 2021 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, bet tai buvo šeštadienis, jis nuvažiavo į Vikaičių kaimą. Prieš 20 valandą atėjo prie parduotuvės. Buvo išgėręs dvi skardines alaus. Prie parduotuvės buvo jo pusbrolis Ž.P., kuris šiuo metu išvykęs dirbti į Daniją, ir iš matymo pažįstamas O. su draugu Z.. Visi stovėjo prie parduotuvės atramų. Prieš 20 val. dar atėjo į parduotuvę J. K. ir tada parduotuvė užsidarė. Stovint prie parduotuvės jis su J.K. kalbėjosi. Truputį toliau stovėjo O., Z., jo pusbrolis Ž. P., kurie buvo labai girti, svirduliavo. Gal vėliau ir dar kas atėjo, bet jis neatkreipė dėmesio. Jis matė, kad O. priėjo prie J. K. ir jam kažką pasakė, bet ką, nepamena. Matė, kad O. griebė ranka už kaklo J., dėl ko J. pervertė O. ant žolės. O. gulėjo ant nugaros. Matė, kad O. griebė J. už džemperio ir nepaleido, nes bandė atsistoti, tada J. O. sudavė kumščiu du kartus į veidą. Tuomet O. paleido J. džemperį. Jis norėjo įsikišti į šį konfliktą, bet Z. sakė, kad nesikištų, patys išsispręs, todėl ir jis nesikišo. Po to matė, kad J. su koja spyrė vieną kartą pritūpusiam O. į veidą. Po to, jis su J. išėjo namų link, o visi kiti liko prie parduotuvės. Jis nematė, kad O. suduotų smūgius J. (1 t., b. l. 96-99).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, nurodė, kad galėjo O. S. suduoti ne mažiau penkis kartus į veidą ir spyrė vieną kartą į veidą. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai: nukentėjusysis O.S. teigė pamenantis, kad jam pritūpus, J.K. kumščiu sudavė ne mažiau penkis kartus į veidą, o po smūgių dar spyrė jam tupinčiam į veidą vieną kartą, po ko jis pradėjo spjaudytis kraujais, skaudėjo žandikaulį, sutriko kalba; šias aplinkybes jis patvirtino apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, jog J.K. jam sudavė smūgius, jis suklupo, o J.K dar sudavė ir tada spyrė į veidą, pasipylė kraujas. Liudytojas L.B. patvirtino, kad matė, kad kai O. S. buvo atsitūpęs ir susirietęs, prie jo stovintis J. K. vieną kartą spyrė O. S. į priekinę jo dalį, bet kur tiksliai pataikė, nematė, tačiau matė, kad O. S. pradėjo spjaudytis kraujais, skundėsi, kad jam skauda žandikaulį, sunkiai sekėsi kalbėti. Liudytojas N.P. parodė, kad matė, jog J.K. su koja spyrė vieną kartą pritūpusiam O. į veidą. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas nustatytas specialisto išvadoje, kurioje taip pat nurodoma, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu metu ir būdu. Taigi, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais išvardintais rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas ištyręs ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas J.K. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo O.S. sveikatą pasitvirtino. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir suprato, kad suduodamas smūgius į galvą, sužalos nukentėjusįjį bei to norėjo. Šiuo atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius - O. S. padaryti sužalojimai atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties parų laikotarpiui, ką patvirtino specialisto išvada.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis J.K. 2021 m. rugsėjo 3 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės, esančios Margininkų g. 15, Vikaičių k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r., konflikto metu tyčia ne mažiau penkis kartus kumščiu sudavė pritūpusiam O.S. į veidą ir spyrė vieną kartą jam į veidą, taip dėl kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimo kampo srityje, odos nubrozdinimų plaštakų srityse, padarydamas O. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties parų laikotarpiui. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamasis savo neteisėtus veiksmus bandė teisinti būtinąją gintimi, tačiau įvertinus visus aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad būtinosios ginties sąlygų nenustatyta.

Pagal BK 28 straipsnį, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti, du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis sugriebė už atlapo kaltinamajam, tačiau akivaizdu, kad toks nukentėjusiojo veiksmas nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio J.K. turėjo gintis. Kaip nustatyta byloje, nuketėjusysis buvo neblaivus, buvo nepatenkintas, kad kaltinamasis pastūmė jo draugą, todėl užsimojo prieš kaltinamąjį. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo veiksmai nebuvo intensyvūs, nors kėsinimąsi ir būtų galima palaikyti akivaizdžiu (buvo pakelta ranka, sugriebta už atlapo), tačiau realus pavojus kaltinamajam negrėsė, kėsinamasis nebuvo pavojingas, į jį buvo galima sureaguoti ir paprasčiausiu atsitraukimu, pabėgimu. Be to, kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo pažįstami. Taigi, būtinosios ginties situacijos šiuo atveju nebuvo.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jis anksčiau teistas vieną kartą, bausmę atlikęs (bauda išieškota), tačiau teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 136-138, 139-141), administracine tvarka per paskutinius penkis metus nebaustas (1 t., b. l. 142), jo žodžiais dirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 144), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei automobilių neturi (1 t., b. l. 145-146), Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (1 t., b. l. 149). Nei nukentėjusiajam, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos neatlygino. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, laisvės apribojimo bausmė skirtina artima bausmės vidurkiui. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų – 712,76 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 66-67).

Dėl kaltinamojo J.K. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam O.S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl apatinio žandikaulio kampo lūžio nukentėjusysis nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo gydomas LMSU ligoninės Kauno klinikų stacionare, jam atlikta bendroji anestezija, danties ar jo dalies šalinimas, apatinio žandikaulio išorinė fiksacija po rekonstrukcijos vieliniais tarpžandikauliniais įtvarais, apatinio žandikaulio lūžio uždara repozicija su fiksacija. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 712,76 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, prie ieškinio pridėta žalos detalizacija (1 t., b. l. 68), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 712,76 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusysis O.S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 48-49). Ieškinyje nurodė, kad įvykio metu, tyčiniais J.K. veiksmais jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas – lūžo apatinis žandikaulis, fizinio skausmo sukėlimas, dvasinis nenaudingas poveikis, kuris nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Dėl šio įvykio jis patyrė stresą, išgyvenimus, nepatogumus, buvo nedarbingas, negalėjo valgyti, juoktis, jaustis pilnaverčiu žmogumi, buvo bloga savijauta, blogas miegas, nebuvo nuotaikos, atsirado nesaugumo jausmas. Teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog dėl sužalojimų gydėsi, jam operavo žandikaulį, paskui po operacijos 10 dienų gulėjo ligoninėje. Reikėjo vartoti vaistus, buvo išrašytas specialus burnos skalavimo skystis, taip pat gėrė vaistus nuo skausmo. Po įvykio suprastėjo miegas, negalėjo valgyti, dar ir dabar gali valgyti tik skystą maistą, taip pat negalėjo kalbėti dėl žandikaulio skausmo ir įtvarų. Iki dabar jaučiasi nepatogiai, vis dar aptirpusi apatinė lūpa. Žandikaulis gyja labai lėtai. Iki įvykio dirbo užsienyje ir rugsėjo 10 dieną turėjo išvažiuoti, tačiau neišvažiavo dėl traumos ir gydymo. Patyrė žalą dėl negautų pajamų, nes per mėnesį uždirbdavo apie 1 500 Eur. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos ir 74,56 Eur turtinės žalos patirtos dėl kelionės išlaidų į gydymo įstaigą.

Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su turtine žala ir neturtinės žalos sutiktų sumokėti 500 eurų. Dirba, gauna apie 700-800 Eur pajamų, gyvena su tėvais, vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Savo materialinę padėtį vertina gerai.

Turtinė žala (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis) – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę, nustačius, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, pareikštam civilinio ieškinio reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo esant realiam, nekeliančiam abejonių ir pagrįstam rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo pateiktais kvitais (2 t., b. l. 40, 41), teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteisiant nukentėjusiajam 74,56 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis O. S. dėl kaltinamojo J. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, specialisto išvadoje jam konstatuota kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas kampo srityje, odos nubrozdinimai plaštakų srityse, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties parų laikotarpiui, todėl jau vien dėl to J. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo gydomas ligoninės stacionare, vėliau išleistas gydytis ambulatoriškai į namus. O. S. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis patyrė stresą, išgyvenimus, juto nepatogumus, buvo nedarbingas, negalėjo valgyti, juoktis, jaustis pilnaverčiu žmogumi, pablogėjo miego kokybė, atsirado nesaugumo jausmas. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir didelį fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą.

Bylos duomenimis, kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Jis yra darbingas, jauno amžiaus, sveikas (duomenų, jog turėtų sveikatos problemų byloje nėra), išlaikytinių neturi, dirba, gauna pajamas, nurodė, jog materialinė padėtis yra gera.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad kaltinamojo smurtiniai nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, nesant pagrįstų duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, taip pat atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį, į formuojamą teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 3 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs kūno sužalojimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-222/2019; apeliacinės instancijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-203-478/2019 (4000 eurų), 1A-149-309/2018 (3000 eurų)). Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais. Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 129), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamojo, priteistinos proceso išlaidos – 8,96 Eur (pašto išlaidos), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. K. 712,76 Eur (septynių šimtų dvylikos eurų 76 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Nukentėjusiojo O. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. K. priteisti 74,56 Eur (septyniasdešimt keturis eurus ir 56 centus) turtinės žalos 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą O.S.. Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. K. 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 centus) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.