Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, H. V., jo gynėjai advokatei Simonai Balčiauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo H. V., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

H. V. perduotas laiduotojo A. V. atsakomybei pagal laidavimą su 1 000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laiduotojas A. V. įpareigotas įmokėti 1 000 (vieno tūkstančio) eurų užstatą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ (banko kodas 7300), per 10 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo.

Nustatyta užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jei H. V. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.

Priteista iš kaltinamojo H. V. nukentėjusiajam M. R. 2 500 (du tūkstančiai penki šimtai) eurų neturtinės žalos bei 1 761,15 eurų (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt vienas euras 15 centų) turtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš kaltinamojo H. V. nukentėjusiajam M. R. 1 200 (vienas tūkstantis du šimtai) eurų turėtų jo atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. H. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2018 m. sausio 1 d., apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą suduodamas kumščiu į veidą M. R., padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimu.

Motyvuojamoji dalis

6. Nukentėjusiojo M. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusysis M. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo H. V., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 eurų užstatu, panaikinti ir H. V. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam bausmę. Taip pat prašo nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį visiškai patenkinti, priteisti iš H. V. 1 761,15 Eur turtinės bei 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Būtent šiais klausimais – dėl H. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti laidavimo institutą, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje ir pasisako.

12.2. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, negali sutikti su teismo padaryta išvada ir konstatuoti, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

13. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta sąlyga – kaltininkas bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti (jeigu ji buvo padaryta). Ši sąlyga susijusi ir su 4 punkte nurodyta sąlyga – pagrindu manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tais atvejais, kai žala išreikšta pinigais (pavyzdžiui, teismui nustačius neturtinės žalos dydį – konkrečią piniginę kompensaciją), žalos atlyginimo klausimas yra aiškus – kaltininkas privalo kompensuoti nurodytą žalą arba bent pakankamą jos dalį. Sprendžiant apie kaltininko įsipareigojimą atlyginti žalą, taip pat ar yra pagrindas manyti, jog žala bus atlyginta, turi būti atsižvelgiama į tai, kiek kaltininko ketinimai yra realūs, kuo paremti, ar apskritai jis pripažįsta žalą, jos dydį. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017). Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

13.1. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, kaltinamasis H. V. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo neparodė reikiamos iniciatyvos ir siekio atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, o aplinkybė, jog jis bandė tartis su nukentėjusiuoju ir nurodė, jo manymu, nukentėjusiojo patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atitinkančią sumą (2 000 Eur), kurią sutiktų sumokėti nukentėjusiajam M. R. (1 t., b. l. 132), nerodo, jog jis stengėsi pasiekti su nukentėjusiuoju susitarimą dėl žalos atlyginimo. Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju kalbėjo apie žalos atlyginimą, tačiau dėl jos galutinai nesusitarė, nes nukentėjusysis žalą vertino didesne suma nei kaltinamasis. Byloje nukentėjusysis M. R. pareiškęs 7 761,15 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 22-27). Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis nesutiko dėl turtinės žalos atlyginimo, manė, jog realios M. R. patirtos išlaidos buvo 130 eurų, nors kiek kainuoja danties įstatymas nežino (1 t., b. l. 132). Šie parodymai patvirtina, kad žalos atlyginimo klausimas buvo ginčytinas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ši laidavimo sąlyga buvo tinkamai nustatyta, juo labiau, kai iki teismo nuosprendžio nebuvo atlyginta nė menkiausia žalos dalis. Byloje sutikimo ar įsipareigojimo (nei raštu, nei žodžiu) atlyginti nukentėjusiajam žalą nėra. Pažymėtina, kad tik apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nukentėjusiajam M. R. buvo pervesta į banko sąskaitą 2 500 eurų (2 t., b. l. 66, 67, 68).

14. Kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

14.1. Nagrinėjamu atveju H. V., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, buvo perduotas laiduotojo A. V. atsakomybėn. Byloje pateiktas kaltininko tėvo A. V. prašymas (1 t., b. l. 164) ir įvertinus, jog anksčiau jis nėra teistas, administracine tvarka baustas dėl dviejų Kelių eismo taisyklių pažeidimo, paskirtas baudas sumokėję, apie padarytą nusikaltimą su sūnumi kalbėjęs, H. V. gailisi taip pasielgęs ir tai, kad A. V. gali daryti įtaką H. V., teismo išvada buvo, jog A. V. teismo vertas pasitikėjimo bei galintis daryti įtaką kaltinamajam. Teismų praktikoje akcentuota, kad vertinant, ar yra BK 40 straipsnio 2–4 punktuose nurodytos sąlygos, neturi kilti abejonių ar neaiškumų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai ši būtina laidavimui sąlyga kelia abejones. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl laiduotojo tinkamumo. Iš A. V. parodymų analizės matyti, jog pats A. V. nėra pakankamai kritiškai H. V. padarytiems neteisėtiems veiksmams. Jo nuomone, dėl konflikto kaltas nukentėjusysis, jis pradėjo kalbėti apie narkotikus. Taip pat apklaustas teisme tvirtino, kad gali sūnui turėti įtakos, tačiau nurodė, kad jis dirba, visuomet yra išvažiavęs darbo reikalais (2 t., b. l. 10-12). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad laiduotojo sąžiningumas abejotinas. Laiduotojas pirmos instancijos teismui tvirtino, kad užklausas apie jį charakterizuojančių duomenų pateikimą policijos įstaigai išsiuntė iki 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdžio, tačiau šie teiginiai paneigti byloje nukentėjusiojo advokato pateiktu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 6 d. raštu, nurodant, kad A. V. prašymas buvo gautas 2018 m. spalio 4 d. (2 t., b. l. 74), taip pat Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad A. V. dėl informacijos apie teistumus kreipėsi 2018 m. spalio 9 d. (2 t., b. l. 77). Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad laiduotojas, būdamas prisiekęs sakyti teisme tiesą ir nurodęs neteisingus duomenis, negali būti laikomas teismo vertas pasitikinėjimo ir negali būti tinkamu laiduotoju perduodant asmenį jo atsakomybėn.

15. Konstatuotina, kad nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje keistinas, panaikinant sprendimą atleisti H. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, perdavus jį pagal laidavimą. Priimtinas naujas sprendimas – H. V. pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skiriant jam bausmę.

16. Aukščiau aptartais bylos duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, patvirtinančiais H. V. kaltę dėl nukentėjusiajam M. R. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris patvirtintas objektyviu įrodymu (specialisto išvada), ir tai, kad H. V. smūgio sudavimas buvo įrodytas ne tik paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, bet ir liudytojos S. M. bei liudytojo A. Z. parodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad H. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą Nusikaltimas baigtas. Kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, numanė, kad dėl smūgių sudavimo gali sužaloti nukentėjusįjį, kurį ir sužalojo, ir norėjo taip veikti. Pasitvirtinus kaltinimui dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, H. V. baustinas.

17. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

17.1. Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad H. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta (kaip jau minėta anksčiau, kaltinamasis savo kaltę visa apimtimi pripažino tik formaliai, todėl tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme). Kaltinamasis nėra teistas (t. 1, b. l. 88), duomenų, jog turėtų administracinių nuobaudų, byloje nėra. VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (1 t., b. l. 90). Kėdainių Šviesiosios gimnazijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 88). Kaltininkas nusikaltimą padarė veikdamas tyčia, nesunkiai sutrikdė M. R. sveikatą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nusikalto pirmą kartą, nėra visiškai abejingas savo veiksmams, nukentėjusiojo atsiprašė, po nusikaltimo padarymo daugiau naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 143), dėjo pastangas susitaikyti su nukentėjusiuoju ir atlyginti jam padarytą žalą. Teismas pažymi, jog skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto.

17.2. Atsižvelgiant į tai, jog H. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta, padaryta žala iš dalies atlyginta, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti H. V. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teismas nusprendžia H. V. paskirti laisvės apribojimo bausmę vienerių metų laikotarpiui ir nustatyti BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegija mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

18. Byloje nukentėjusysis M. R. pareiškęs 7 761,15 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 22-27). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš H. V. 1 761,15 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis prašė priteisti ir 6 000 eurų neturtinės žalos, tačiau teismas, įvertinęs aplinkybes, jog nuo suduoto smūgio M. R. lūžo žandikaulis, jis gydėsi, leidosi vaistus nuo skausmo, antibiotikus, jautė didelį skausmą, jautėsi blogai tiek fiziškai, tiek emociškai, negalėjo valgyti, nulūžo 37 dantis, 38 danties atstatyti negalima dėl žandikaulio netvirtumo, neabejojant, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą ir ilgą laiką besitęsiančius nepatogumus, atsižvelgęs į formuojamą teisminę praktiką, sprendė, kad 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas bus M. R. teisinga kompensacija dėl H. V. nusikalstamų veiksmų.

18.1. Sutiktina, kad M. R. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šių kriterijų nustatymo, tačiau sumenkino nukentėjusiojo išgyvenimus, padarytą skriaudą emociniu pobūdžiu, nepatogumus, kurie kilo būtent dėl H. V. veiksmų. Nukentėjusysis patyrė ne tik dvasinį, bet ir fizinį sukrėtimą, kurį vertino 6 000 eurų suma.

18.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).

18.3. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

18.4. M. R. dėl kairės pusės sulaužyto žandikaulio buvo gydomas ligoninės stacionare veido ir žandikaulių skyriuje, jam nustatytas gydymas, leisti įvairaus pobūdžio vaistai tiek gydymui, tiek skausmui malšinti, kurį laiką nukentėjusysis negalėjo įprastai maitintis, negalėjo išsižioti. Pripažįstama, kad be šių nepatogumų jis patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Kaltinamasis H. V. pasikėsino į svarbiausią žmogaus vertybę – sveikatą, kuri sunkiai atkuriama. Neturtinės žalos dydžio nustatymas paliktas teismų diskrecijai. Pagal teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,8 eurų iki 7 240,50 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016 2K-24-895/2017, 2K-166-788/2017). Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo motyvus dėl neturtinės žalos pagrįstumo, į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusikaltimo padarinius, padaryto sveikatos sužalojimo intensyvų gydymą, vertina, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis didinamas iki 4 000 eurų.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

19.1. Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam M. R. iš kaltinamojo H. V. 1 200 eurų proceso išlaidų, kurios pagrįstos jo atstovo advokato Mindaugo Skruibio pateiktais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nukentėjusysis prašė teismo priteisti 1 400 eurų (2 t. b. l. 20). Byloje pateikti jas pagrindžiantys dokumentai (2018 m. spalio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7) bei sąskaita už teisines paslaugas Nr. 95-2018 (2 t., b. l. 8)). Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos pagrįstos dokumentais, tačiau priteisė tik 1200 eurų. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį šioje dalyje keičia BPK 328 straipsnio 4 dalies pagrindu ir priteisia iš kaltinamojo H. V. nukentėjusiojo naudai pirmosios instancijos teisme patirtų, bet nepagrįstai nepriteistų 200 eurų proceso išlaidų.

19.2. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka pateiktas nukentėjusiojo M. R. prašymas (2 t., b. l. 78) dėl patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis bei jų priteisimo iš H. V.. Teismo posėdžiuose dalyvavo M. R. advokatas Mindaugas Skruibis, kurio gynimo pagrindą patvirtina advokato orderis Nr. 587945 (2 t., b. l. 43). Advokatas paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą (2 t., b. l. 79, 80, 82, 83). Apeliacinis skundas aukštesniajame teisme išnagrinėtas per du teismo posėdžius, advokatas teikė užklausas policijos įstaigai (2 t., b. l. 69-70), Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2 t., b. l. 75), gautus dokumentus pateikė teismui į bylą, dokumentai buvo vertinti ir turintys reikšmės bylos išsprendimui. Teisėjų kolegija prašomas priteisti 500 eurų M. R. patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, kurios yra realios ir pagrįstos, todėl jos priteisiamos iš H. V. nukentėjusiojo M. R. naudai.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, 331 straipsniu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nukentėjusiojo M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria H. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir perduotas A. V. atsakomybei pagal laidavimą su 1 000 eurų užstatu vieneriems metams, ir baudžiamoji byla nutraukta.

H. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, įpareigoti H. V. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei iki 2020 m. vasario 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalis).

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria A. V. įpareigotas įmokėti 1 000 (vieno tūkstančio) eurų užstatą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ (banko kodas 7300), per 10 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo.

Pakeisti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria priteista iš kaltinamojo H. V. nukentėjusiajam M. R. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų neturtinės žalos ir priteistą M. R. neturtinę žalą padidinti iki 4 000 (keturių tūkstančių) eurų, ją priteisinat iš H. V. nukentėjusiojo M. R. naudai.

Pakeisti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria priteista iš kaltinamojo H. V. nukentėjusiajam M. R. 1 200 (vienas tūkstantis du šimtai) eurų turėtų jo atstovavimo išlaidų ir priteisti iš H. V. 1 400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) procesinių išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti nukentėjusiojo M. R. naudai.

Priteisti iš H. V. 500 (penkis šimtus) eurų procesinių išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme M. R. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.