- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- e2S-2057-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13154-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams D. K. ir D. K. dėl užmokesčio už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 760,87 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkų D. K. ir D. K. solidariai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo įsakymu, priimtu 2020 m. gegužės 7 d., pareiškimas patenkintas: nutarta išieškoti iš skolininkų kreditorės naudai 760,87 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 40,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Skolininkams pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė pateikė ieškinį dėl 760,87 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų solidariai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2020 m. liepos 9 d. priėmė ieškovės ieškinį, nustatė atsakovams terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, o teismo įsakymą panaikino.
Atsiliepimas
5. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Šalies argumentai
6. Ieškovė 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl tokio paties dydžio skolos (760,87 Eur), procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų solidariai).
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai sutiko su 501,58 Eur dydžio skola.
Šalies argumentai
8. Ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydama, kad po ieškinio padavimo atsakovai sumokėjo skolą. Kartu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 18 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie skolininką, 30 Eur už advokato paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 840,95 Eur už teisines paslaugas padavus ieškinį.
Atsiliepimas
9. Atsakovai 2021 m. gegužės 31 d. atsiliepime į ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad ieškovės išlaidos už teisines paslaugas negali būti priteisiamos visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsisakymą ieškinio, civilinę bylą nutraukė ir priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 878 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo – po 439 Eur.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 18 Eur žyminio mokesčio, todėl, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, grąžino ieškovei 75 proc., t. y. 13,50 Eur, žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2, 3 dalys).
12. Teismas pažymėjo, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai skolą ieškovei sumokėjo jau po civilinės bylos iškėlimo, ieškovės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė 878 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 4,50 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,68 Eur išlaidos už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie skolininką, 30 Eur išlaidos už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 840,95 Eur išlaidos už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisines paslaugas, pareiškus ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteista 878 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms nepriteisti arba priteisiamas išlaidas gerokai sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl atsakovų argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
13.2. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė nurodė klaidingą savo veiklos atsakovų atžvilgiu pagrindą, kurį taip pat klaidingai nurodė ir 2020 m. liepos 7 d. ieškinyje, pareikštame priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Tokiu pagrindu jokie ieškovės reikalavimai negalėjo būti tenkinami. Šią klaidą ieškovė vėliau taisė 2020 m. spalio 20 d. lydraščiu. Kadangi teisinės paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, visa už jas sumokėta suma neturėtų būti priteista iš atsakovų.
13.3. Atsakovai neturėtų mokėti net 60,50 Eur (su PVM) už itin paprastą prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
13.4. Atsakovai neturėtų atlyginti ieškovei 181,50 Eur (su PVM) išlaidų už patikslintą ieškinį, kurį ieškovė teikė, taisydama savo pačios klaidas, nepriklausiusias nuo atsakovų. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, išlaidas, kurias ieškovė patyrė taisydama savo pačios ar savo atstovų klaidas, ji turi padengti pati ir šios išlaidos negali būti priteistos iš atsakovų.
13.5. Byloje įvyko tik du žodiniai posėdžiai (2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d.), todėl nesuprantama, kodėl ieškovė į bylą pateikė tris sąskaitas už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (2020 m. spalio 19 d., 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d.) ir kodėl skundžiama nutartimi iš atsakovų priteistos tokios nepagrįstos išlaidos už nebūtiną dalyvavimą posėdyje (už kiekvieną – po 199,65 Eur (su PVM)).
13.6. Priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, teismas nutartyje atsižvelgė į tai, kad atsakovai skolą ieškovei sumokėjo jau po civilinės bylos iškėlimo. Tačiau teismas neįvertino to, kad atsakovai su ieškiniu sutiko ne visa apimtimi ir sumokėjo ne visą ieškiniu reikalautą priteisti sumą, nes jos dalis buvo apskaičiuota neteisingai. Likusios ieškovės reikalautos sumos atsakovai nemokėjo dėl to, kad turėjo ir tebeturi ieškovei priešpriešinių reikalavimų dėl nuostolių už nesuteiktas paslaugas, ir šie atsakovų reikalavimai nėra paneigti. Atsakovai nereiškė savarankiškų reikalavimų, todėl atitinkamos sumos nebuvo pripažintos kaip ieškovės mokėtinos atsakovams ir atitinkamai nebuvo pripažinta, kad atsakovų skola ieškovei yra mažesnė.
13.7. Byla – nesudėtinga (paprasta skolos byla), ieškovės reikalavimai ir jų įforminimas (ieškinys) yra šabloniniai arba itin paprasti. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijais.
13.8. Ieškovės išlaidos už teisines paslaugas iš atsakovų priteistos su PVM, tačiau ieškovė realių bylinėjimosi išlaidų PVM apimtyje nepatiria. Priteisus bylinėjimosi išlaidas su PVM, ieškovė nepagrįstai praturtėjo suma, atitinkančia priteistą PVM dydį, o tai prieštarauja teisės normoms.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovė teismui pateikė sąskaitą AVC 20-521, darbų ataskaitą (mokėjimą), kurioje nurodyta, kad prašymas dėl bylos nagrinėjimo formos pakeitimo kainavo 60,50 Eur; prašymą surašė advokato padėjėjas. Ieškovė turėjo procesinę teisę prašyti pakeisti bylos nagrinėjimo formą, todėl už prašymo rengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Civilinėje byloje pateikta sąskaita už prašymo parengimą (60,50 Eur) ne tik neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, bet netgi yra mažesnė daugiau nei 7 kartus už Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į prašymo apimtį, bylinėjimosi išlaidos atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, ieškovė papildomai neišlaidavo, nors tokį įspūdį bando sudaryti atsakovai.
14.2. Atsiliepime į ieškinį buvo keliamos abejonės, kad neva netinkamai suformuotas ieškinio pagrindas, todėl 2020 m. spalio 21 d. buvo pateiktas lydraštis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo bei paaiškintos aplinkybės, susijusios su ieškinio pagrindu. Ieškovė papildomai neišlaidavo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė. Tačiau atsakovai 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdyje teigė, kad ieškovė neva turėjo pareigą pateikti patikslintą ieškinį, todėl teismas, atsižvelgęs į atsakovų poziciją, protokoline nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti patikslintą ieškinį. Taigi patikslinto ieškinio rengimo išlaidas įtakojo atsakovų procesinis elgesys. Atsakovai, keldami abejones klausimais, į kuriuos buvo atsakyta 2020 m. spalio 21 d. lydraščiu, ir turėjo puikiai suvokti, kad dėl patikslinto ieškinio rengimo susidarys papildomos bylinėjimosi išlaidos ir jiems galbūt teks šias atlyginti. Dėl to teismas pagrįstai priteisė ieškovei ir išlaidas, patirtas dėl patikslinto ieškinio parengimo. Be to, ieškovės prašytų atlyginti itin nedidelės apimties išlaidų atsakovai neginčijo.
14.3. 2020 m. lapkričio 27 d. buvo išrašyta sąskaita Nr. AVC 20-713 bei kartu su mokėjimu ir darbų ataskaita (už pasirengimą teismo posėdžiui ir kliento interesų atstovavimą teismo posėdyje) pateikta į civilinę bylą, už teismo posėdį, kuris turėjo įvykti 2020 m. gruodžio 7 d. Kadangi sąskaita liko nepanaudota, posėdžio išlaidos buvo priskirtos posėdžiui, kuris turėjo įvykti 2021 m. birželio 2 d. Tačiau, likus iki šio posėdžio vos kelioms dienoms, atsakovai 2021 m. gegužės 28 d. sumokėjo skolą, o ieškovė tą pačią dieną pateikė ieškinio atsisakymą. Taigi, nors 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdis neįvyko, už bylinėjimosi išlaidų susidarymą yra atsakingi atsakovai, nes ieškovės atstovas jau buvo atlikęs pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus, ir tokios išlaidos turi būti atlygintos. Be to, atsakovai turėjo visas galimybes ieškinio reikalavimą įvykdyti gerokai ankščiau. Tokiu atveju galbūt būtų išvengta papildomų bylinėjimosi išlaidų. Kita vertus, ieškovė neišlaidavo, dėjo pastangas bylą išnagrinėti kuo ekonomiškiau, todėl sąskaitoje Nr. AVC 20-713 buvo prašoma atlyginti patirtas išlaidas už 1 val. 30 min. (už pasirengimo veiksmus bei įskaitant laiką teismo posėdyje), kurios, objektyviai vertinant, buvo itin minimalios.
14.4. Siekiant išsiieškoti iš atsakovų skolą, ieškovei teko rengti teismo įsakymą, todėl susidariusios bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, jų dydis – gerokai mažesnis už numatytą Rekomendacijose. Atsakovų argumentai dėl neva nekokybiškų teisinių paslaugų grindžiami prielaidomis, tai tėra atsakovų subjektyvi ir nepagrįsta nuomonė.
14.5. Atsakovai turėjo procesinę teisę reikšti byloje priešieškinį, tačiau to nepadarė ir priešpriešinio reikalavimo nepareiškė. Priešingai, atsakovai įvykdė ieškinio reikalavimą ir ginčo neliko. Dėl to atsakovų argumentai, kad neva nepaneigti jų priešpriešiniai reikalavimai, yra visiškai nepagrįsti.
14.6. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos su PVM, ir tai savaime nereiškia, jog ieškovė tokiu būdu neva praturtėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistos iki bylos nutraukimo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės
18. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
20. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
21. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (toliau – VDU bruto) šalies ūkyje (be individualių įmonių).
22. Už advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai nustatyti Rekomendacijų 8 punkte. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
25. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nenustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 21 punktas; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 44 punktas). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.).
26. Vertindamas šalies procesinį elgesį, teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir ar šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).
27. Nagrinėdamas atsakovų atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovų ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus rekomenduojamus atlyginti maksimalius išlaidų už atitinkamus procesinius dokumentus ar procesinius veiksmus dydžius, taip pat CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei pirmiau pacituotais kasacinio teismo išaiškinimais.
28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė iš pradžių pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, už kurio parengimą advokatų profesinei bendrijai „Triniti LT“ sumokėjo 30 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 8 d. išdavė teismo įsakymą dėl 760,87 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 40,55 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovų. Tik atsakovams pareiškus prieštaravimus ir ieškovei pateikus ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas.
29. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė pareiškime dėl teismo įsakymo nurodė klaidingą savo veiklos pagrindą, todėl 30 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei neturėtų būti atlyginta. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateiktas dėl 760,87 Eur skolos už administravimo paslaugas, suteiktas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d, iki 2020 m. kovo 31 d., priteisimo. Ieškinyje pareikštas reikalavimo dalykas buvo tas pats, pagrindas – ieškovės teikiamos namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinės paslaugos namui, kuriame yra atsakovų butas. Aplinkybė, kad pareiškime dėl teismo įsakymo nebuvo nurodyta 2016 m. rugsėjo 9 d. administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis Nr. NB-SUT-16-141, negalėjo būti pagrindas neišduoti teismo įsakymo, nes pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas teismo įsakymo išdavimo klausimą, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatęs, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitinka įstatymo jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, 2020 m. gegužės 8 d. išdavė teismo įsakymą. Dėl to išlaidos, patirtos už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą pripažintinos pagrįstomis, jos yra protingo dydžio, todėl turi būti atlygintos.
30. Patys atsakovai, ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, sutiko su ieškiniu iš dalies ir pripažino 501,58 Eur skolą. Ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nenurodė, kokią reikalaujamos priteisti skolos dalį atsakovai patenkino, taip pat nepateikė teismų jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kada ir kokio dydžio reikalaujama priteisti skola buvo sumokėta. Atsakovai tiek atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, tiek atskirajame skunde teigė, kad atlygino ne visą ieškovės reikalautą priteisti sumą. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą šios aplinkybės neneigė. Dėl apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 182 straipsnio 5 punkto ir 187 straipsnio nuostatas pripažįsta, kad ieškovė atsisakė ieškinio, atsakovams jos reikalavimus patenkinus tik iš dalies.
31. Kartu pažymėtina, kad pagal CPK 439 straipsnio 4 dalį atsakovai turėjo galimybę 501,58 Eur skolos dalį pripažinti dar nagrinėjant bylą dėl teismo įsakymo išdavimo ir reikšti prieštaravimus tik dėl likusios 259,25 Eur dalies, dėl kurios ieškovė vėliau nebepalaikė savo reikalavimų teisme. Pagal Rekomendacijų 8.6 punktą už teismo įsakymo parengimą maksimali atlygintina suma yra 345,25 Eur. Ieškovė sumokėjo tik 30 Eur. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ir tuo atveju, jeigu teismo įsakymu būtų patenkintas kreditorės reikalavimas tik dėl 501,58 Eur skolos išieškojimo, 30 Eur bylinėjimosi išlaidos už pareiškimo parengimą būtų pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis ieškovei.
32. Ieškovei pateikus ieškinį, o atsakovei – atsiliepimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka 2020 m. lapkričio 24 d. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Ieškovė už šio prašymo parengimą pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą sumokėjo 60,50 Eur. Atsakovai atskirajame skunde kvestionuoja šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
33. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad šios bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, maksimali advokato padėjėjui mokėtina suma būtų 441,92 Eur. Pažymėtina, kad pagal CPK 441 straipsnio 2 dalį byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Taigi įstatymas nereikalauja, kad toks prašymas būtų motyvuotas. Ieškovė prašyme nurodė tik vieną argumentą, kad, nagrinėjant civilinę bylą žodinio proceso tvarka, pavyktų išsamiau atskleisti bylos esmę, ištirti byloje esančius įrodymus bei priimti visapusiškai pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, už tokio prašymo parengimą pagrįsta ir atlygintina pripažintina 20 Eur dydžio išlaidų suma.
34. Atsakovai atskirajame skunde teigia, kad ieškovei nepagrįstai priteista 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už patikslintą ieškinį, nes, pasak atsakovų, jie neturi padengti tų ieškovės išlaidų, kurias ji patyrė dėl nekokybiškai suteiktų teisinių paslaugų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš atsakovų nereikalavo bylinėjimosi išlaidų už pradinio ieškinio parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio parengimą, kai šalį atstovauja advokato padėjėjas, maksimali atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju būtų 2 797,00 Eur. Tačiau nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga nei teisės taikymo, nei nustatytinų faktinių aplinkybių aspektu, todėl nėra pagrindo orientuotis į rekomenduojamą maksimalų dydį. Kita vertus, atsakovai didžiąją ieškinyje pareikštų reikalavimų dalį pripažino. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašoma atlyginti 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą suma pripažintina pagrįsta, protingo dydžio, todėl atlygintina ieškovei.
36. Ieškovė pateikė 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitas-faktūras ir darbų ataskaitas, iš kurių matyti, kad už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje advokato padėjėjui ieškovė iš viso sumokėjo 598,96 Eur. Kiekvienoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad kaina skaičiuojama už 1 val. 30 min. pasirengimo ir atstovavimo laiką, taigi iš viso – už 4 val. 30 min. Pažymėtina tai, kad pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą advokato padėjėjui mokėtina maksimali suma nagrinėjamu atveju būtų 111,88 Eur, o už 4 val. 30 min. – 481,08 Eur. Taigi ieškovės patirta tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią. Atsižvelgiant į tai, be to, į tai, jog nagrinėjama byla buvo nesudėtinga ir nėra pagrindo orientuotis į maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, aptariamos ieškovės išlaidos pripažintinos nepagrįstai didelėmis.
37. Nagrinėjamoje byloje vyko tik du teismo posėdžiai: 2020 m. spalio 22 d., kuris truko 26 minutes, ir 2020 m. lapkričio 30 d., kuris truko 46 minutes. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi taip pat buvo paskyręs teismo posėdį 2021 m. birželio 2 d., kuris neįvyko, nes ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nors šis posėdis neįvyko, tačiau pripažintina, kad ieškovės atstovui taip pat reikėjo jam pasiruošti ir, atsakovams atlyginus dalį reikalaujamos priteisti sumos, priimti teisinį sprendimą dėl tolesnės bylos eigos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad už pasirengimą bylai prieš neįvykusį teismo posėdį šaliai patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat turi būti atlygintos. Tačiau, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kad ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme suma viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, pati byla nėra sudėtinga, ieškovei atlygintinas tik trečdalis Rekomendacijose nurodytos maksimalios išlaidų sumos – 160,36 Eur (481,08 Eur : 3).
38. Atsakovai atskirajame skunde nesutinka su iš jų priteista bylinėjimosi išlaidų sąskaitose nurodyta PVM suma.
39. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui, be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2 dalyje, – atlyginamos išlaidos, neviršijančios teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atlygintinų išlaidų už advokato pagalbą mažinimo (dalies išlaidų nepriteisimo), priklausomai nuo išlaidų struktūros ir sudedamųjų dalių (paslaugų teikimo sąnaudos, pelnas, mokesčiai ir pan.), įstatymai nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).
40. Mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (žr. šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį). Šis įstatymas, be kitų šio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių, nustato ir PVM atskaitos sąlygas (57–64 straipsniai). Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 28 dalį PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. PVM atskaita nėra besąlyginė, siekiantis pasinaudoti šia teise asmuo turi atitikti įstatyme nustatytas sąlygas, be to, asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti. Kita vertus, PVMĮ nustato PVM atskaitos tikslinimo institutą, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (PVMĮ 65–70 straipsniai). Dėl to teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1075/2018).
41. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, pripažintina, kad atsakovų atskirojo skundo argumentai dėl neteisėtai iš jų su bylinėjimosi išlaidomis priteisto PVM yra nepagrįsti.
42. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti atsakovų atskirąjį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant ieškovei iš atsakovų iš viso 398,90 Eur bylinėjimosi išlaidų: 4,50 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,68 Eur išlaidos už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie skolininką, 30 Eur išlaidos už advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ suteiktas teisines paslaugas, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 361,86 Eur (20 Eur už prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, 181,50 Eur už patikslintą ieškinį, 160,36 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje) išlaidos už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisines paslaugas, pareiškus ieškinį.
43. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti patirtas 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
44. Kadangi atsakovai atskiruoju skundu prašė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms nepriteisti arba priteisti jas sumažinant, o apeliacinės instancijos teismas šias išlaidas sumažino, laikytina, kad atsakovų atskirasis skundas yra patenkintas, todėl ieškovei išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje, nepriteistinos.
45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja
nutaria:
patenkinti atskirąjį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti ją taip:
„Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ (juridinio asmens kodas 121452091) lygiomis dalimis iš atsakovų D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 398,90 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 90 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovės D. K. – 199,45 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus), iš atsakovo D. K. – 199,45 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus).