- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-02
- Bylos Nr.
- eB2-748-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00104-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „4D projektai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,HSC Baltic“, mažoji bendrija „Daugiau mažiau“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Roboventa“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Teisės ir mediacijos centras“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Roboventa“ 2024 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „4D projektai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,HSC Baltic“, mažoji bendrija „Daugiau mažiau“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Roboventa“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Teisės ir mediacijos centras“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2024 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą: „Netvirtinti turto pardavimo tvarkos ir skolos iš R. S. išieškojimą perduoti vykdyti antstoliui“; nustatyti šią R. S. 27 600 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (27 600 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skolos pardavimo tvarką: „Apie pardavimą skelbiama interneto svetainėje skelbiu.lt (ir pan.). Nustatyti pradinę turto pardavimo kainą – 22 080 Eur, t. y. 80 procentų nuo priteistos sumos. Nepardavus per savaitę pardavimo kainą mažinti po 20 procentų kas savaitę. Nepardavus per 8 savaites, paskelbti, kad skola parduodama už didžiausią pasiūlytą kainą. Pasiūlymus rinkti 7 dienas, pasibaigus šiam terminui parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą“. Nurodė, jog:
1.1. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-6871-1112/2024 sprendimu priteisė iš R. S. 27 600 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (27 600 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, jog R. S. skolos nepripažino, nesiekė ginčo spręsti taikiai, taigi, nebuvo pagrindo tikėtis, kad jis geranoriškai sutiktų padengti skolinį įsipareigojimą, jį priteisus. Nemokumo administratorė mano, kad buvo būtina spręsti priteistos skolos realizavimo klausimą efektyviausiu būdu. Nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 27 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, siekdama nustatyti priteisto reikalavimo teisės pardavimo tvarką. Likvidavimo užbaigimui reikalinga parduoti / perduoti šią reikalavimo teisę. Kreditorių susirinkimui buvo pateikta informacija, kad ši skola nėra paklausi, kadangi nors atsakovas turi registruotą turtą, žemės sklypą su statiniais adresu, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė: 107 000 Eur, tačiau šia turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, be to, jis yra areštuotas, įregistruota hipoteka. Paaiškino, kad nėra duomenų, kad R. S. gautų pastovias pajamas, iš kurių būtų galima efektyviai išieškoti priteistą sumą. Žinoma aplinkybė, kad rinkoje tokios reikalavimo teisės nėra paklausios ir perkamos už simbolines sumas. Atsižvelgiant į tai, susirinkimui buvo pateiktas nutarimo projektas skolą pardavinėti skelbiant interneto skelbimų puslapiuose. Nemokumo administratorė pateikė susirinkimui šios skolos pardavimo tvarkos projektą: apie pardavimą skelbiama interneto svetainėje skelbiu.lt (ir pan.); nustatyti pradinę turto pardavimo kainą – 22 080 Eur, t. y. 80 procentų nuo priteistos sumos; nepardavus per savaitę pardavimo kainą mažinti po 20 procentų kas savaitę; nepardavus per 7 savaites, paskelbti, kad skola parduodama už didžiausią pasiūlytą kainą; pasiūlymus rinkti 7 dienas, pasibaigus šiam terminui parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą; negavus jokių pasiūlymų, skolą nurašyti.
1.2. Nemokumo administratorė nurodė, jog į susirinkimą kreditoriai neatvyko. Iki susirinkimo raštu balsavo kreditoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kurios bendra reikalavimo suma yra – 16 198,80 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius), kurio bendra reikalavimo suma yra – 85,35 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius), kurio bendra reikalavimo suma yra 8 631,87 Eur. Kadangi susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai – 24 916,02 Eur, kas sudaro daugiau nei 50 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, susirinkimas įvyko ir jo metu turto pardavimo tvarka patvirtinta nebuvo. Kreditorės VMI atstovė, balsavo „Prieš“ nutarimo dėl turto pardavimo projektą, nurodydama, kad VMI pateikė pastabas „Dėl darbotvarkės 3-ojo klausimo „Dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo“ VMI prie FM nepritarė pateiktam pasiūlymui ir balsavo „Prieš“ nutarimo projektą, kadangi nemokumo administratorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad naudingiau reikalavimo teisę pardavinėti nei vykdyti išieškojimą. Taip pat kreditorė nurodė, kad įvertinus turimus duomenis apie skolininko R. S. turtinę padėtį (dirbantis asmuo, turintis transporto priemonių), VMI nuomone, šios skolos išieškojimas turėtų būti nukreiptas į R. S. turtą.” Kreditorius VSDVF Klaipėdos skyrius, ir VSDVF Kauno skyrius taip pat nepritarė pateiktam pasiūlymui ir balsavo „Prieš“, nurodydama, kad skolos išieškojimas turi būti perduotas vykdyti antstoliui. Nemokumo administratorė nesutinka su kreditorių susirinkime priimtu sprendimu, nepatvirtinti pasiūlytos skolos pardavimo tvarkos, o skolos vykdymą perduoti antstoliui, ir mano, kad jis turi būti panaikintas, o pasiūlyta skolos pardavimo tvarka turi būti patvirtinta. Nemokumo administratorės vertinimu, kreditorių priimtas sprendimas prieštarauja nemokumo proceso principams. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų bankroto proceso operatyvumas. Kaip matyti, tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje įtvirtinti nemokumo proceso tikslai – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, negalės būti pasiekti, vykdant kreditorių susirinkime patvirtinta skolos išieškojimo būdui – vykdymą perduoti antstoliams. Dėl to, kreditorių susirinkime priimti nutarimai naikintini, o pasiūlyta skolos pardavimo tvarka – patvirtinta.
1.3. Pažymi, jog kreditoriai, priimdami sprendimą, skolos išieškojimą perduoti vykdyti antstoliams, neįvertino skolos išieškojimo realumo ir efektyvumo. Kreditorė VMI nesutiko su skolos pardavimo tvarka, nes jos manymu, nėra pakankamai duomenų apie tai, kad naudingiau skolą yra parduoti, o ne perduoti ją išieškoti. Tokia VMI atstovės pozicija nepagrįsta objektyviais duomenimis, prieštarauja bankroto principams. Tikimybė išsiieškoti iš R. S. priteistą visą ar didesnę dalį skolos, įskaitant bylinėjimosi bei vykdymo procese patirtas išlaidas – yra nereali ir tai matyti iš pateiktų duomenų apie R. S. turtinę padėtį, kurie buvo pateikti kreditorių susirinkimui. Nemokumo administratorė susirinkimui pateikė turimą informaciją apie skolininko turtą ir galimybes įvykdyti išieškojimą. R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso registruotas turtas, žemės sklypas su statiniais adresu, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 107 000 Eur. Pagal pateiktus VĮ „Registrų centro“ duomenis šis turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taigi, nukreipti išieškojimą į visą turtą – nėra pagrindo, turėtų būti inicijuotas nuosavybės atidalinimo procesas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad turtas yra areštuotas, įregistruota hipoteka, taigi, bendrovė nėra vienintelė R. S. kreditorė, o taip pat nėra I-os eilės išieškotoja. Išieškojimas į turtą galės būti nukreiptas tik patenkinus hipoteka įkeisto turto davėjo reikalavimus ir atidalinus turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o išieškojimas iš skolininko gyvenamojo būsto, kuris priklauso ir jo sutuoktinei – būtų galimas tik penktoje išieškojimo eilėje. Taigi, bendrovė nėra pirmos eilės išieškotoja. R. S. priklauso tik dalis turimo turto, tikimybė realizavus turtą atgauti priteistą sumą menkai tikėtina, o pats išieškojimo procesas, įvertinus tai, kad iškiltų būtinybė inicijuoti kitus bylinėjimosi procesus, užtruktų neapibrėžtai ilgą laiką. Tai, kad turtas areštuotas, be kita ko, reiškia, kad R. S., tikėtina, kartu su sutuoktine yra prisiėmę kitų finansinių įsipareigojimų, kas taip pat reiškia, kad bendrovė nėra vienintelė R. S. kreditorė ir net realizavus R. S. priklausantį turtą, bendrovė atgaus proporcingai su kitais kreditoriais paskirstytas lėšas. Kreditoriai, priimdami sprendimą, turėjo pareigą šias aplinkybes vertinti, tačiau to nepadarė, todėl jų priimtas sprendimas perduoti skolos išieškojimą vykdyti antstoliams nepagrįstas.
1.4. Nurodė, jog skolos išieškojimo procesas, perduodant jį vykdyti antstoliui, užtruks ilgą laiką ir pažeis nemokumo procese įtvirtintą operatyvumo principą. Kreditorės VMI atstovė, nesutikdama su pasiūlyta skolos pardavimo tvarka, teigė, kad „Įvertinus turimus duomenis apie skolininko R. S. turtinę padėtį (dirbantis asmuo, turintis transporto priemonių), VMI nuomone, šios skolos išieškojimas turėtų būti nukreiptas į R. S. turtą“. Su tokia VMI pozicija nesutinka. Kreditorius, teigdamas apie tai, kad R. S. dirba, t. y. turi pajamų, turi transporto priemonių nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Nėra žinoma nei apie R. S. gaunamas pajamas nei apie jo valdomas transporto priemones. Nemokumo administratorės duomenimis, R. S. yra įmonės mažoji bendrija MB „Moderni inžinerija” vadovas, tačiau jis nėra saistytas darbo santykiais su įmone, taigi, neturi pastovių pajamų. Pastebi, kad įmonėje darbuotojų nėra, ilgalaikio turto nėra, pardavimų pajamos už paskutinius metus siekė – 4 629 Eur, tai reiškia, kad nėra tinkamo turtinio objekto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą. Atkreipė dėmesį, kad R. S. gaunamos pajamos iš viso nėra žinomos, tačiau iš nekilnojamojo turto arešto daro išvadą, jog šis asmuo turi arba kreditorinių įsipareigojimų arba kitų neišieškotų skolų, kas reiškia, kad išieškojimo galimybės ir paties išieškojimo apimtis aiškiai menkos. Efektyvus skolos išieškojimas iš R. S. darbo užmokesčio, akivaizdu, kad nebus galimas, visų pirma dėl jau aptartų ribojimų, o visų antra, dėl papildomų teisės aktų reikalavimų, taikomų išieškojimams iš darbo užmokesčio. Skaičiuojant net ir pagal optimistinį variantą, kad R. S. ateinantį laikotarpį gaus ne mažiau vidutinio šalies darbo užmokesčio, kas sudaro 1 352 Eur (neto) iš jo kas mėnesį bus išskaičiuojama tik po 676 Eur. Taigi, išieškojimas, įskaitant ir vykdymo išlaidas, geriausiu atveju (jei R. S. ir toliau gaus atitinkamas pajamas) vyktų virš 40 mėnesių, t. y beveik 4 metus. Taigi, skolos išieškojimo procesas, ją perduodant vykdyti antstoliui, nepateisinamai užtęs bendrovės likvidavimo procesą. JANĮ 84 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Šioje bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi bendrovę pripažino likviduojama dėl bankroto. Bendrovės likvidavimo terminas baigiasi po pusės metų, t. y. 2025 m. vasario 20 d. Kreditorių susirinkime patvirtintas skolos išieškojimo perdavimas antstoliui, reiškia, kad iki 2025 m. vasario 20 d. skola nebus išieškota. Nors teismas turi teisę šį terminą pratęsti, tačiau jis negali būti tęsiamas ilgą laiką, kadangi tai prieštarautų nemokumo proceso efektyvumo principui. Iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad skolos išieškojimo procesas – ne tik, kad nebus efektyvus ir realizuotas pilnai ar didesne dalimi, tačiau akivaizdžiai tęsis ilgiau nei teisės aktuose nustatyti bendrovės likvidavimo terminai. Toks ilgas likvidavimo procesas neatitinka įstatymo nuostatų bei bankroto proceso principų. Skolos išieškojimo procesas, ją perduodant vykdyti antstoliui, pažeis proceso ekonomiškumo principą. Skolos išieškojimo perdavimas vykdyti antstoliams žymiai padidins bankroto administravimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-252 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16. p. kai išieškotina suma nuo 29 000 eurų, administravimo išlaidos – 220 Eur, o atlygis antstoliui – 4 procentai nuo išieškotinos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 eurų. Šios sumos turi būti sumokėtos pateikiant vykdomąjį dokumentą. Teisės akte nurodytų išlaidų kreditoriai neįvertino, jų nėra patvirtintų sąmatoje, jie taip pat nepatvirtino nei naujos sąmatos nei skyrė pinigų išieškojimo veiksmams atlikti. Pinigų sumos, reikalingos apmokėti antstoliui už vykdymo proceso iniciavimą, bendrovė skirti negali, nes tuomet neliktų lėšų apmokėti jau patvirtintoms nemokumo procese patirtoms išlaidoms – archyvų sutvarkymo, buhalterinei apskaitai, ir. kt.. Šiuo metu bendrovė neturi pakankamai lėšų net bankroto proceso išlaidoms padengti pagal kreditorių susirinkimo, įvykusio 2023 m. spalio 25 d., patvirtintą sąmatą, todėl bet kokios papildomos išlaidos (ypač įvertinus neperspektyvų išieškojimą) niekaip neužtikrins pačių kreditorių interesų. Bendrovė neturi pakankamai lėšų, skirti lėšų atlyginti vykdymo išlaidas, todėl sprendimas perduoti skolos išieškojimą antstoliams yra ekonomiškai nepagrįstas. JANĮ 66 straipsnis tarp išvardintų nemokumo administratorius funkcijų nurodoma, kad jis, įgyvendindamas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka; imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų; parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka. JANĮ normos neįpareigoja nemokumo administratoriaus savo sąskaita atlikti perteklinius veiksmus, kuriems įmonėje nėra lėšų ar resursų. Taigi nemokumo administratorius, įgyvendindamas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, vadovaudamasis nemokumo proceso efektyvumo principais, turi pareigą siekti ekonomiškai ir efektyviai vykdyti savo funkcijas likvidavimo procese. Pažymi, kad pats nemokumo administratorius, turi suinteresuotumą nemokumo procese atgauti kaip įmanoma daugiau lėšų, siekiant patenkinti tiek kreditorių reikalavimus, tiek gauti atlygį bei atlyginti būtinas ir neišvengiamas išlaidas, tačiau tai įgyvendinant turi būti vertinamos objektyvios, o ne formalios galimybės. Visais atvejais, priimant sprendimus turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais. Pažymi, jog reikalavimas skolos išieškojimą perduoti antstoliams žymiai padidintų ne tik bankroto administravimo išlaidas, užvilkintų nemokumo procesą, o ir nebūtų pasiektas rezultatas – išieškota priteista skola.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teisme 2024 m. spalio 17 d. gautas suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės UAB „Legal Balance“ atsiliepimas, kuriuo kreditorė sutinka su nemokumo administratorės pozicija ir pateikta skolos pardavimo tvarka.
3. Teisme 2024 m. spalio 22 d. gautas suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepimas, kuriuo su skundu nesutinka. Mano, jog net nepabandžius vykdyti priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko R. S., turinčio nekilnojamojo turto (pajamų), į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, žinant, kad skolininko atžvilgiu nėra užvesta vykdomųjų bylų, ekonomiškai nenaudinga parduoti reikalavimo teisę nemokumo administratoriaus siūloma pardavimo tvarka. Tuo atveju, jeigu išieškojimas ilgai užsitęstų, JANĮ nuostatos nedraudžia pakartotinai šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo. Pažymi, kad iš nemokumo administratorės skunde pateiktų argumentų daro išvadą, kad nemokumo administratorės pagrindinis siekis, kuo greičiau užbaigti LUAB „Roboventa“ bankroto procesą, tačiau pamirštamas pagrindinis bankroto proceso tikslas – siekti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Nurodė ir tai, kad nemokumo administratorius teigia, kad „Bendrovė neturi pakankamai lėšų, skirti lėšų atlyginti vykdymo išlaidas, todėl sprendimas perduoti skolos išieškojimą antstoliams yra ekonomiškai nepagrįstas“. Atkreipia dėmesį, kad nemokumo administratorė pirmajame kreditorių susirinkime nurodė, kad „trumpalaikį UAB „Roboventa“ turtą sudaro: atsargos – 6 500 Eur bei per vienerius metus gautinos sumos 66 810,22 Eur.“ Nemokumo administratorė nėra pateikusi informacijos apie debitorinių skolų išieškojimo eigą (nėra detalizuota, kurie debitoriai atsiskaitė, kokie teisminiai ginčai vyksta dėl debitorinių skolų priteisimo), todėl kreditoriams nėra žinoma informacija apie gautas lėšas LUAB „Roboventa“ bankroto byloje. Nesutinka su nemokumo administratorės teiginiu, kad „skolos išieškojimo procesas, ją perduodant vykdyti antstoliui, nepateisinamai užtęs bendrovės likvidavimo procesą“, kadangi LUAB „Roboventa“ bankroto byloje dar nėra atlikti visi darbai. Nemokumo administratorė nėra pateikusi informacijos apie kitų debitorinių skolų (per vienerius metus gautinų sumų 66 810,22 Eur) išieškojimo eigą, vykstančius teisminius ginčus, nėra sušaukusi kreditorių susirinkimo dėl kitų debitorinių skolų pardavimo tvarkos nustatymo. Mano, kad LUAB „Roboventa“ nemokumo administratorės siūloma nustatyti bendrovės turto (reikalavimo teisės į skolininko R. S. 27 600 Eur skolą), pardavimo (realizavimo) tvarka neatitinka bendrovės kreditorių interesų, kuo didesne dalimi padengti jų finansinius reikalavimus, kadangi nėra išnaudotos visos galimos šios skolos išieškojimo priemonės. Teikti prioritetą operatyviam bendrovės bankroto procedūrų užbaigimui, neišnaudojus visų galimybių, kuo didesne apimtimi patenkinti bankrutavusios bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, būtų neteisinga ir neprotinga. LUAB „Roboventa“ bankroto procedūros nėra užsitęsusios, bendrovei bankroto byla iškelta šiek tiek daugiau nei prieš metus (2023 m. liepos 5 d.).
Šalies argumentai
4. Teisme 2024 m. spalio 24 d. gautas suinteresuoto asmens VMI atsiliepimas, kuriuo su skundu nesutinka. Nurodė, jog balsavo „Prieš“ reikalavimo teisės pardavimo tvarką, įvertinusi R. S. finansinę padėtį. Suinteresuoto asmens nuomone, nemokumo administratorė neįvertino visų duomenų, susijusių su R. S. finansine padėtimi, to, kad nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei užtikrintos prievolės dydis, asmuo dirba keliose darbovietėse bei turi transporto priemonę. Kreditorių susirinkimui buvo pateikta informacija tik apie R. S. turimą nekilnojamąjį turtą ir, kad nėra duomenų, kad gautų pastovias pajamas. Pažymėjo, kad pateiktame skunde nemokumo administratorė nurodo, kokioje interneto svetainėje planavo pardavinėti skolą, tačiau kreditorių susirinkimui pateiktame nutarimo projekte nebuvo detalizuota kokiose interneto svetainėse bus pardavinėjama reikalavimo teisė. Be to atkreipė dėmesį, jog JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, koks turtas turi būti parduodamas iš varžytynių, t. y. turtas, kurio vertė didesnė nei 10 MMA. Šiuo atveju, nemokumo administratorės pasiūlyta reikalavimo teisės pradinė pardavimo kaina (22 080,00 Eur) buvo didesnė už 10 MMA (9 240,00 Eur) ir kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta informacija, kodėl siūloma parduoti laisvu pardavimu, o ne iš varžytynių ir kokia numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė nei parduodant varžytynėse. VMI vertinimu bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimas yra reikšmingesnis nei užtęstas bankroto procesas.
Atsiliepimas
5. Daugiau atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir kreditorių susirinkimo procedūrų teisėtumo
6. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Roboventa“ bankroto bylą. Nemokumo administratore paskyrė MB „Teisės ir mediacijos centras“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 5 d. Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2024 m. vasario 12 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. vasario 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. įvyko LUAB „Roboventa“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo tvarkos tvirtinimo (3 darbotvarkės klausimas). Prieš nemokumo administratorės pasiūlytą turto pardavimo tvarką balsavo visi susirinkime dalyvavę kreditoriai.
8. Kreditorė VMI balsavo „Prieš“ nutarimo projektą 3-uoju darbotvarkės klausimu, nurodė, kad nemokumo administratorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad naudingiau reikalavimo teisę pardavinėti nei vykdyti išieškojimą, VMI nuomone skolos išieškojimas turėtų būti nukreiptas į R. S. turtą, įvertinus turimus duomenis apie jo turtą. VSDFV Klaipėdos skyrius ir Kauno skyrius balsavo „Prieš“ nutarimo projektą 3-uoju darbotvarkės klausimu ir siūlė priteistos skolos išieškojimo vykdymą perduoti antstoliui. Taip pat pateikė prašymus: informuoti apie sandorių patikrinimo rezultatus, informuoti, ar nenustatyta tyčinio bankroto požymių, informuoti, ar nebuvo pažeistas įstatyme reglamentuotas atsikaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas; patiekti informaciją apie debitorinių skolų išieškojimo eigą (detalizuoti, kuri debitoriai atsiskaitė, kokie teisminiai ginčai vyksta, kokia jų eiga).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).
10. Nagrinėjamu atveju, kreditorių susirinkime dalyvavo trys kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo, ir kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 24 916,02 Eur (72 proc.) visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (34 565,31 Eur). Taigi, susirinkimo kvorumas buvo. Byloje nėra keliamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl toliau pasisakys dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.
Dėl nemokumo administratorės skundo pagrįstumo
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad LUAB „Roboventa“ 2024 m. rugsėjo 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, „Prieš“ 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo“ balsavo kreditoriai: VMI, kurios bendra reikalavimo suma yra – 16 198,80 Eur, VSDFV Klaipėdos skyrius, kurio bendra reikalavimo suma yra – 85,35 Eur; VSDFV Kauno skyrius, kurio bendra reikalavimo suma – 8 631,87 Eur. Susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai – 24 916,02 Eur sudaro 72 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (34 565,31 Eur).
12. Nustatyta, jog LUAB „Roboventa“ kreditorių susirinkimas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarė netvirtinti nemokumo administratorės siūlomos turto pardavimo tvarkos ir skolos iš R. S. išieškojimą perduoti vykdyti antstoliui. Nemokumo administratorė prašo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimus ir nustatyti turto pardavimo tvarką: „Apie pardavimą skelbiama interneto svetainėje skelbiu.lt (ir pan.). Nustatyti pradinę turto pardavimo kainą – 22 080 Eur, t. y. 80 procentų nuo priteistos sumos. Nepardavus per savaitę pardavimo kainą mažinti po 20 procentų kas savaitę. Nepardavus per 8 savaites, paskelbti, kad skola parduodama už didžiausią pasiūlytą kainą. Pasiūlymus rinkti 7 dienas, pasibaigus šiam terminui parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą“.
13. JANĮ nustatytas likviduojamos dėl bankroto įmonės turto pardavimo teisinis reglamentavimas aiškintinas atsižvelgiant į įstatymo leidėjo siekiamus tikslus ir uždavinius. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo įstatymu, be kita ko, siekiama spartinti bankroto procedūras, tobulinti turto pardavimo teisinį reguliavimą, sudaryti prielaidas kreditorių reikalavimų tenkinimui didesne apimtimi (2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų, reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 30 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).
17. JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Pagal JANĮ 90 straipsnio 1 dalį iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Pagal JANĮ 90 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimas, nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių. Šios išimties taikymas turėtų būti aiškiai ir konkrečiai pagrįstas, susiejant tokio turto pardavimo būdo taikymą su galimybe už turto pardavimą ne varžytynėse gauti didesnę sumą nei jį parduodant varžytynėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023).
18. Taigi, pagal JANĮ nustatytą bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarką bendroji taisyklė yra ta, kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas varžytynėse. Nagrinėjamu atveju 2024 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo metu galiojo 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo nustatytas 2024 metais 924 Eur MMA/mėn., kas reiškia, kad 10 MMA sudaro 9 240 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1328 „Dėl Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama turto, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarka. Aprašo 4 punkte numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu specialiojoje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt.
19. Pabrėžtina ir tai, kad spręsdami dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo, kreditoriai privalo vadovautis JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais turto pardavimo bankroto procese principais, nepažeisti imperatyvių teisės normų, taip pat atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių teisės ir įstatymų saugomi interesai. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad JANĮ normos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 50 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl kreditorių susirinkimo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo, kuriuo nuspręsta: (i) nepritarti nemokumo administratorės siūlomai turto pardavimo tvarkai - parduoti turtines teises į skolą interneto svetainėje skelbiu.lt (ir pan.); nustatyti pradinę turto pardavimo kainą – 22 080 Eur, t. y. 80 procentų nuo priteistos sumos; nepardavus per savaitę pardavimo kainą mažinti po 20 procentų kas savaitę; nepardavus per 8 savaites, paskelbti, kad skola parduodama už didžiausią pasiūlytą kainą; pasiūlymus rinkti 7 dienas, pasibaigus šiam terminui parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą; (ii) perduoti antstoliui vykdyti skolos išieškojimą iš R. S., reikalavimo teisė kylanti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6871-1112/2024.
21. Iš nagrinėjamo bylos medžiagos matyti, jog LUAB „Roboventa“ nemokumo administratorė 2024 m. rugsėjo 10 d. pranešime apie 2024 m. rugsėjo 27 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą nurodė, jog siūloma parduoti (perleisti) priteistą skolą, kadangi jos išieškojimas nėra perspektyvus. Nurodoma, kad R. S. nesiekė ginčo spręsti geranoriškai ir nesiūlė apmokėti skolos nei dalinai, nei visiškai, todėl taikus ginčo išsprendimas neįmanomas. Be to, pažymėta, kad bendradarbiavimas tarp nemokumo administratorės ir R. S. buvo vangus. Nemokumo administratorė nurodo, kad vykdymo procese nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą per protingą bankroto proceso laikotarpį. R. S. kartu su sutuoktine turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (vertė apie 107 000 Eur), tačiau šis turtas įkeistas hipoteka ir areštuotas, todėl išieškoti skolą neįmanoma, nėra duomenų apie R. S. pastovias pajamas. Kadangi rinkoje tokios reikalavimo teisės dažnai parduodamos už simbolines kainas, siūlo šaukti kreditorių susirinkimą, kad būtų nutarta skolą parduoti, skelbiant apie tai interneto skelbimų portaluose. Pridėtas išrašas iš VĮ „Registrų centras“.
22. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad 2024 m. liepos 17 d. įsiteisėjo 2024 m. birželio 26 d. sprendimas, kurio pagrindu iš R. S. priteista 27 600 Eur skola, 2024 m. liepos 25 d. išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš R. S.. Teismui nepateikta duomenų, jog vykdomasis raštas perduotas vykdyti antstoliui. Nemokumo administratorė šaukdama 2024 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimą pateikė savo poziciją dėl skolos išieškojimo iš R. S. perspektyvų ir VĮ „Registrų centras“ išrašą apie R. S. ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąją turtą. Išdėstytos priežastys, dėl kurių siūloma parduoti ginčijamas bendrovės reikalavimo teises nutarimo projekte nurodyta tvarka už nurodytas kainas, nurodyti argumentai, kodėl netikslinga perduoti R. S. skolos išieškojimą antstoliui. Kreditoriai, nesutikdami su nemokumo administratorės pasiūlyta turto pardavimo tvarka nurodė, jog: (i) nemokumo administratorė neįvertino visų duomenų, susijusių su R. S. finansine padėtimi, kreditorių susirinkimui buvo pateikta informacija tik apie R. S. turimą nekilnojamąjį turtą; (ii) kreditorių susirinkimui pateiktame nutarimo projekte nebuvo detalizuota kokiose interneto svetainėse bus pardavinėjama reikalavimo teisė; (iii) nemokumo administratorės pasiūlyta reikalavimo teisės pradinė pardavimo kaina buvo didesnė už 10 MMA (9 240,00 Eur) ir kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta informacija, kodėl siūloma parduoti laisvu pardavimu, o ne iš varžytynių; (iv) bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimas yra reikšmingesnis nei užtęstas bankroto procesas.
23. JANĮ nuostatos dėl likviduojamo juridinio asmens dėl bankroto turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos juridinio asmens kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).
24. Nemokumo bylos operatyvumas šiuo atveju itin aktualus, nes nemokios įmonės pernelyg ilgas egzistavimas, kaip šiuo atveju, didina jos kreditorių patiriamus nuostolius, gali sukelti jų bankrotą ir iškreipti rinką, sumažinti jos stabilumą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017 24 punktą).
25. Sprendžiant klausimą dėl bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės įgyvendinimo (išieškojimo) ar jos pardavimo tikslingumo nemokumo byloje, Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad poreikis parduoti reikalavimo teisę net ir be nurodytos rizikos yra protingai pateisinamas, nes jos pardavimo atveju įmonė iš karto gauna didžiąją dalį savo reikalavimo patenkinimo be išieškojimo veiksmų, o tai tiesiogiai koreliuoja su poreikiu užbaigti nemokumo procedūras kaip galima greičiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1290-553/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-450/2021).
26. Esant byloje nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teismas mano, kad kreditoriai, siekdami perduoti skolos išieškojimą antstoliui, ignoruoja kitas šioje konkrečioje situacijoje itin svarbias aplinkybes, o būtent – skolos išieškojimo tvarką ir sąlygas, jų įtaką bendrovės bankroto proceso ekonomiškumo, operatyvumo, efektyvumo principų įgyvendinimui, taip pat realios ir objektyviai pagrįstos galimybės kreditoriams patenkinti savo reikalavimus buvimą, įvertinus tai, kad bendrovės bankroto procese visų pirma yra dengiamos būtent bankroto proceso išlaidos (bankroto administravimo išlaidos (įskaitant bazinį atlygį nemokumo administratorei) ir kintamasis atlygis nemokumo administratorei už bankroto proceso administravimo rezultatus), o kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia, teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad skolos iš R. S. išieškojimas užtęstų bendrovės bankroto procesą. Antra, nėra aiškus tokio išieškojimo gautinas rezultatas, kuris priklauso ne nuo bendrovės, o išimtinai tik nuo R. S. finansinės padėties ir turimų kitų skolinių įsipareigojimų. Trečia, nėra pagrįstų duomenų išvadai, kad skola apskritai bus išieškota visa apimtimi.
27. Teismas pažymi ir tai, jog bendrovės likvidavimo terminas baigiasi 2025 m. vasario 21 d. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrovės likvidavimo procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiką, todėl likvidavimo terminas gali būti pratęsiamas tik išimtiniais atvejais, nustatant konkretų bei neilgą pratęsimo laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021, nutarties 19–20, 24 punktai; mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1234/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-325/2008).
28. Byloje nėra gautas kreditorių susirinkimo leidimas turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu. Nagrinėjamojoje byloje faktinės aplinkybės nepatvirtina situacijos išskirtinumo, kuomet teismas turėtų pagrindą įsikišti ir spręsti išskirtinei susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą. Teismas konstatuoja, jog tais atvejais, kai esant pagrindui teismas įgyvendina kreditorių susirinkimo kompetenciją priimti sprendimą dėl juridinio asmens turto pardavimo kainos ir tvarkos, teismas privalo paisyti imperatyvaus teisinio reguliavimo nuostatų dėl turto pardavimo būdo, nustatyto JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje, t. y. negali taikyti šio turto pardavimo būdo išimties, kurią taikyti gali leisti tik kreditorių susirinkimas, remdamasis JANĮ 90 straipsnio 2 dalimi.
29. Todėl šiuo atveju teismas išaiškina kreditoriams ir nemokumo administratorei pareigą bendradarbiauti efektyviai tęsiant likvidavimo procedūras ir palieka kreditorių susirinkimo kompetencijai nuspręsti dėl įmonės turto (reikalavimo teisės) į R. S. skolos pardavimo tvarkos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo konstatuoti tokio kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo lygio ir bankroto procedūrų pažeidimų, kad teismui būtų būtina įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Tikėtina, kad, įvertinus šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, ginčijamą klausimą turi galimybę išspręsti kreditorių susirinkimas, todėl klausimas perduodamas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nemokumo administratorė, vienasmeniškai nusprendusi dėl turto pardavimo būdo ne varžytinėse, pažeidė imperatyvias JANĮ 90 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, klausimas dėl turto (27 600 Eur reikalavimo teisės į R. S.) pardavimo tvarkos tvirtinimo perduotinas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Roboventa“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Teisės ir mediacijos centras“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Roboventa“ 2024 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu tenkinti iš dalies.
Klausimą dėl turto (27 600 Eur reikalavimo teisės į R. S.) pardavimo tvarkos tvirtinimo perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 2 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.