- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-703-940/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01944-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- E. R.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5246-1118/2025 pagal ieškovo E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atsakovei A. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. R. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo laikinają bendravimo su nepilnamete dukra A. R. tvarką, pagal kurią:
1.1. tėvas E. R. bendrauja su dukra A. R. kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą kitos savaitės pirmadienį iki 8 val.;
1.2. tėvas E. R. bendrauja su dukra A. R. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatydamas vaiką kitos dienos rytą į ugdymo įstaigą iki 8 val.;
1.3. tėvas E. R. bendrauja su dukra A. R. 4 kartus vasaros mėnesiais po 7 dienas, apie tikslią pasiėmimo datą pranešdamas dukros mamai ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas;
1.4. jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo E. R., bendravimas su dukra A. R. nebus galimas, motina privalo informuoti vaiko tėvą trumpąja SMS arba messenger programėlės žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną. Tokiu atveju tėvo bendravimo su dukra data nukeliama į artimiausią dieną ar savaitgalį;
1.5. tėvas E. R. bendrauja su dukra A. R. nuotolinių priemonių pagalba kiekvieną vakarą nuo 19 val. iki 19 val. 30 min. A. G. įsipareigoja užtikrinti nurodytu laiku dukros A. R. galimybę bendrauti su tėvu;
1.6. dukrai A. R. susirgus, A. G. įsipareigoja nedelsiant informuoti tėvą apie vaiko ligą ir gydymo eigą;
1.7. pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
2. Nurodė, kad A. G. visaip trukdo ieškovo norui kokybiškai praleisti laiką su nepilnamete dukra A. R., kuri yra labai prisirišusi prie tėvo, turi glaudų ir artimą ryšį. Pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovė kurį laiką kartu gyveno, kartu augino nepilnametę dukrą A. R., tačiau, prasidėjus nesutarimams, siekdamas išvengti konfliktų, ieškovas išsikėlė gyventi pas motiną.
3. Tvirtino, jog ieškovas nemato jokių trukdžių bendrauti su dukra: gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje; darbą baigia 17 val. ir norėtų dukrą pasiimti iš ugdymo įstaigos, praleisti su ja keletą vakarų per savaitę, nuvesti ryte į darželį, taip pat matytis su dukra savaitgaliais bei šventinėmis dienomis, praleisti dalį dukros atostogų.
4. Teigė, jog atsakovė sudaro įvairias kliūtis ieškovui bendrauti su dukra. Atsakovė siekia, kad ieškovas bendrautų su dukra tik gyvenamojoje vietoje, kurioje ji gyvena, tačiau ieškovas nenori, kad tarp jo ir atsakovės kiltų konfliktai, todėl nori dukrą vežtis į savo mamos namus, kur šiuo metu gyvena. Pažymėjo, jog mamos namuose yra sudarytos puikios gyvenimo sąlygos. Nepilnametė dukra puikiai jaučiasi jai žinomoje aplinkoje, ji yra mylima senelių, kurie ją rūpestingai prižiūri; dukra ir anksčiau senelių namuose lankydavosi ir praleisdavo po keletą dienų, tad ieškovo gyvenamoji vieta nėra jai svetima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2025 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos tenkino – nustatė laikiną skyrium gyvenančio tėvo E. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R. tvarką:
5.1. tėvas E. R. bendrauja su dukra A. R. kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą kitos savaitės pirmadienį iki 8 val.;
5.2. tėvas E. R. bendrauja su dukra A. R. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos 17 val. ir pristatydamas vaiką kitos dienos rytą į ugdymo įstaigą iki 8 val.;
5.3. tėvas E. R. bendrauja su dukra A. R. 4 kartus vasaros mėnesiais po 7 dienas, apie tikslią pasiėmimo datą pranešdamas dukros mamai ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas;
5.4. jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo E. R., bendravimas su dukra A. R. nebus galimas, motina privalo informuoti vaiko tėvą trumpąja SMS arba messenger programėlės žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną. Tokiu atveju tėvo bendravimo su dukra data nukeliama į artimiausią dieną ar savaitgalį;
5.5. tėvas E. R. bendrauja su dukra A. R. nuotolinių priemonių pagalba kiekvieną vakarą nuo 19 val. iki 19 val. 30 min. A. G. įsipareigoja užtikrinti nurodytu laiku dukros A. R. galimybę bendrauti su tėvu;
5.6. dukrai A. R. susirgus, A. G. įsipareigoja nedelsiant informuoti tėvą apie vaiko ligą ir gydymo eigą;
5.7. pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą;
5.8. tėvas E. R., bendraudamas su nepilnamete dukra A. R. 1-3 punktuose nustatyta tvarka, įsipareigoja informuoti A. G. apie nepilnametės dukters A. R. buvimo vietą, jei tėvas E. R. su nepilnamete dukra išvyksta už E. R. gyvenamosios vietos rajono ribų.
6. Teismas sprendė, jog byloje nustatyti duomenys apie konfliktiškus šalių santykius, atsakovei būdingą nenuoseklumą, nepastovumą, impulsyvų elgesį, kas įtakoja pakankamai chaotišką dukters bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu E. R., patvirtina, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, siekiant užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius, t. y. užtikrinant vaiko ryšį su abiem tėvais.
7. Įvertinęs ieškovo prašomą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, taip pat tai, kad tokiai pasiūlytai tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai neprieštarauja ir pati atsakovė, atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos išvadą, kurioje nurodyta, jog E. R. bendravimo su dukra A. R. tvarka šioje bylos stadijoje labiausiai atitiktų nepilnametės A. R. interesus, teismas nustatė ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neprieštaravo atsakovės prašymui įtraukti į tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką punktą dėl atsakovės informavimo apie nepilnametės dukters buvimo vietą, vaikui išvykus su ieškovu į kitą miestą, teismas papildė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, įtraukdamas punktą dėl atsakovės informavimo apie nepilnametės dukters buvimo vietą, jei tėvas su nepilnamete dukra išvyksta už jo gyvenamosios vietos rajono ribų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė A. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5246-1118/2025 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo bei priteisti valstybės naudai atsakovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidas.
10. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio nuostatas. Nėra jokių faktinių duomenų, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismui išsprendus ginčą.
11. Pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog vaiko motinos sunki emocinė ir psichologinė situacija yra susijusi su ieškovo netinkamu elgesiu, t. y. psichologiniu smurtu ir žeminimu, išlaikymo vaikui neteikimu, o taip pat veiksmais, dėl kurių buvo taikytas orderis.
12. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą medžiagą, t. y. kad vaiko tėvui 2025 m. gegužės 2 d. paskirtas smurto artimoje aplinkoje apsaugos orderis, pagal kurį jis įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su atsakove bei kartu gyvenančiu mažamečiu vaiku. Apeliantės tvirtinimu, ieškovas, keršydamas, ne kartą Vaiko teisių apsaugos skyriui pranešė apie tariamai netinkamą motinos elgesį, tačiau vaiko teisių pažeidimo nenustatyta. Iš 2025 m. gegužės 26 d. Pagalbos plano matyti, kad ieškovas didžiausią nuoskaudą jaučia dėl šautuvo paėmimo ir galimo konfiskavimo. Taigi ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra psichologinio poveikio taikymo būdas siekiant sumenkinti ir pažeminti atsakovę.
13. Apeliantės manymu, nustatyta laikina bendravimo tvarka yra ydinga, vienpusė, nelygiateisė, neaiški ir neužtikrinanti normalių vaiko gyvenimo ir ugdymo sąlygų. Nėra aišku, kurie metų ar mėnesių savaitgaliai yra laikomi lyginiais; be to, teismas į savaitgalį nepagrįstai įtraukia penktadienį ir pirmadienį, kadangi suteikia ieškovui teisę bendrauti paskutinę ir pirmą savaitės darbo dieną. Taip pat teismas suteikia ieškovui teisę bendrauti su vaiku antradienį vakare, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į ją trečiadienio rytą bei analogiškai ketvirtadienį, kas žlugdo vaiko ugdymo ir vystymosi nuoseklumą bei ritmą. Teismas nepagrįstai nustato bendravimo tvarką 4 kartus vasaros mėnesiais po 7 dienas, kadangi pasirinkimo teisė vienpusiškai suteikta ieškovui, neatsižvelgiant į abiejų tėvų atostogų grafikus, vaiko poreikius ir pasirinkimus, į motinos suplanuotus užsiėmimus su vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nurodo, jog pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką vaikas mažiausiai pusę paros bus su tėvu nežinomoje vietoje. Pažymi, kad ieškovas į savo gyvenamąją vietą negrįžta ir neplanuoja grįžti, kito gyvenamojo būsto nenuomoja, gyvena pas tėvus, tačiau ten vaikas neturi jokių normalių gyvenimo ir ugdymo sąlygų: neturi atskiro kambario, savo lovelės, pakaitinių (pagal oro sąlygas) drabužių, apatinių drabužių, higienos priemonių ir t. t. Motinai nesuteikta teisė tuo metu skambinti vaikui arba tėvui dėl informacijos, nesuteikta teisė apsilankyti tėvo ir vaiko buvimo vietoje tikslu įsitikinti ar vaiko buvimo vietos sąlygos yra saugios ir tinkamos, o, nustačius vaiko norą grįžti į savo įprastinę gyvenamąją vietą, nesuteikta galimybė užtikrinti vaikui tokią teisę.
Šalies argumentai
15. Apeliantės teigimu, jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti teisine pagalba svarstant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nors ieškovė apie tai informavo teismą, tačiau ji buvo įtikinėjama, kad teisinė pagalba jai nereikalinga. Neturėdama teisinės pagalbos, atsakovė nesuprato nustatytinos bendravimo tvarkos ydingumo, todėl teismui pareiškė neprieštaraujanti dėl prašomų sąlygų.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atsakovės A. G. atskirąjį skundą ieškovas E. R. prašo atskirąjį skundą atmesti.
17. Nurodo, kad atsakovė teismo posėdžio metu sutiko, jog teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėtų jos advokatui nedalyvaujant, nes pripažino, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra ir ji tokiam bendravimui neprieštarauja. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad ji sutinka, jog dukra pasiliktų ilgesniam laikui pas ieškovą.
Šalies argumentai
18. Ieškovo teigimu, ilgą laiką šalims konfliktuojant ir ieškovui neturint galimybės reguliariai bendrauti su dukra, ryšys tarp ieškovo ir nepilnametės dukros gali susilpnėti, o tai akivaizdžiai pažeistų geriausius vaiko interesus. Be to, mediacijos metu ieškovui ir atsakovei nepavyko susitarti dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, tad akivaizdu, kad bendravimo tvarka turi būti patvirtinta teismo.
19. Pažymi, kad nėra duomenų, t. y. gydytojų pažymų, jog atsakovės emocinė būsena bei jos sveikata yra sunki. Apeliantės argumentai apie patiriamą psichologinį smurtą bei žeminimą yra nepagrįsti, kadangi atsakovė nuo 2025 m. gegužės 2 d. su ieškovu nebegyvena; ieškovas išsikėlė iš šeimos būsto, kad nekiltų konfliktų; su atsakove bendrauja išimtinai tik dėl dukros reikalų; šalių susirašinėjimai taip pat nekonfliktiški; ieškovas pas atsakovę nesilanko ir jokių tarpusavio asmeninių klausimų nesprendžia.
20. Tvirtina, kad ieškovas perka visas prekes, reikalingas vaiko poreikių tenkinimui. Dukra daug laiko praleidžia pas ieškovą, tad ieškovas perka maistą, vaistus, pramogauja su dukra, vyksta į išvykas.
21. Nurodo, kad orderio priėmimo dieną ieškovas skambino į vaiko teisių apsaugos tarnybą, nes dukra sirgo, o atsakovė su sergančiu vaiku išvyko iš gyvenamosios vietos. Kadangi atsakovei trūksta įgūdžių, ieškovui buvo neramu, ar tinkamai bus pasirūpinta sergančia dukra.
22. Pažymi, kad atsakovė negeba gyventi viena, prižiūrėti ir rūpintis dukra. Atsakovė susiduria su sunkumais auginant ir auklėjant dukrą, nustatant ribas ir užtikrinant vaiko discipliną bei kasdienės rutinos laikymąsi. Atsakovė neduoda dukrai gydytojos paskirtų vaistų; nesugeba pasirūpinti dukros tinkama mityba.
23. Ieškovo tvirtinimu, šiuo metu jo bendravimas vyksta pagal teismo patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką, tad akivaizdu, jog ši tvarka yra tinkama tiek ieškovui su atsakove, tiek jų nepilnametei dukrai. Dukra puikiai jaučiasi gyvendama pas abu tėvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo E. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teisme tenkintas ir nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo E. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
26. Atsakovė (apeliantė) su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2025 m. liepos 15 d. raštą Nr. 86-S-2632 su pranešimo pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nuorašu. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – 2025 m. liepos 24 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 6VSV-2440 ir šalių susirašinėjimą sms žinutėmis.
27. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, jog nauji įrodymai, kuriuos pateikė ieškovas, gauti po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po teismo nutarties priėmimo, be to, ieškovas nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovo pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais. Atsakovės (apeliantės) pateiktas įrodymas taip pat nepriimamas, kadangi byloje jau yra pateikti duomenys apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą ir orderio kopija.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
29. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio pareiškimo teismui dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis apie konfliktiškus šalių santykius, atsakovei būdingą nenuoseklumą, nepastovumą, impulsyvų elgesį, sprendė, jog yra pagrindas nustatyti ieškovo prašomą laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
33. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas netinkamai taikė CPK 144 straipsnio nuostatas, nes nėra jokių duomenų, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas; (2) teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovės emocinė ir psichologinė būklė įtakota ieškovo netinkamo elgesio; (3) teismas neatsižvelgė į vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą medžiagą apie ieškovui paskirtą smurto artimoje aplinkoje apsaugos orderį; (4) nustatyta laikina bendravimo tvarka yra ydinga, vienpusė, nelygiateisė, neaiški ir neužtikrinanti normalių vaiko gyvenimo ir ugdymo sąlygų; (5) atsakovei nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teisine pagalba, todėl ji nesuprato nustatytos bendravimo tvarkos ydingumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
34. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
35. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, jog bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
36. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški, tarp šalių kyla nesutarimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, jo priežiūros, auklėjimo ir pan. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų interesai (nutarties 30 punktas) iki teismo sprendimo priėmimo, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, taip pat išlaikyti tėvo ir dukros ryšį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, jog teismas netinkamai taikė CPK 144 straipsnio nuostatas, nes nėra jokių duomenų, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, laikytinas nepagrįstu.
37. Nors apeliantė akcentuoja ieškovui paskirtą smurto artimoje aplinkoje apsaugos orderį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo riboti ieškovo ir dukros bendravimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. gegužės 2 d. ieškovui buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis 15 dienų, t. y. iki 2025 m. gegužės 16 d., pagal atsakovės pranešimą, kad ieškovas vartoja psichologinį smurtą. Ieškovui skirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti 100 m. atstumu, nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiu nepilnamečiu vaiku. Tačiau, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar būtų taikomos kardomosios priemonės dėl nusikalstamų veikų galimai padarytų dukros atžvilgiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie šioje proceso stadijoje – sprendžiant klausimą dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo, leistų konstatuoti, jog nepilnametei dukrai su tėvu (ieškovu) yra nesaugu. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovui būtų paskirtos kardomosios priemonės, dėl kurių būtų ribojama teisė bendrauti ar matytis su nepilnamete dukra. Be to, 2025 m. gegužės 2 d. ieškovui paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis galiojo 15 dienų, t. y. iki 2025 m. gegužės 16 d., tad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, minėtu orderiu ieškovui nustatyti įpareigojimai nebegaliojo, todėl nesudaro jokio pagrindo riboti ieškovo ir šalių nepilnametės dukros bendravimą.
38. Apeliantės argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jos emocinė ir psichologinė būklė įtakota ieškovo netinkamo elgesio, taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu. Pažymėtina, jog atsakovės emocinė ir psichologinė būklė bei šalių konfliktiški tarpusavio santykiai taip pat nesudaro pagrindo riboti ieškovo ir šalių nepilnametės dukros bendravimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad tėvo ir dukros bendravimas pažeistų šalių nepilnametės dukros interesus.
39. Apeliantė taip pat nurodo, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka yra ydinga, vienpusė, nelygiateisė, neaiški ir neužtikrinanti normalių vaiko gyvenimo bei ugdymo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos turinį, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.
40. Pažymėtina, jog tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, todėl ieškovas turi lygias teises su atsakove į bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo patvirtina laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka atitinka geriausius šalių nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina jo teisę vienodai bendrauti su abiem tėvais. Nėra pagrindo vertinti, jog nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia atsakovės interesus. Byloje taip pat nėra duomenų, jog nustatyta laika bendravimo tvarka pažeistų šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo ir ugdymo sąlygas; taip pat byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje šalių dukrai nebūtų užtikintas saugumas ar tinkamos jos buvimo ieškovo gyvenamojoje vietoje sąlygos. Apeliantė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė.
41. Nors apeliantė teigia, jog patvirtina laikina bendravimo tvarka yra neaiški, tačiau, remiantis byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija, skundžiama nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką, pagal kurią nepilnametė A. R. maksimaliai bendrauja su skyriumi gyvenančiu tėvu, šalys vykdo, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėta laikina bendravimo tvarka yra neaiški. Be to, iš 2025 m. liepos 3 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog atsakovė teismui pati nurodė, kad liepos 4-5 d. (27 metų savaitė) savaitgalį ji praleis su dukra, o kitą, t. y. liepos 12-13 d. (28 metų savaitė) savaitgalį su dukra praleis ieškovas, iš ko galima spręsti, kad atsakovė suprato, kurie, pagal teismo patvirtiną laikiną bendravimo tvarką, nurodyti ieškovo bendravimo su dukra savaitgaliai yra lyginiai.
42. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pati atsakovė nurodė, kad neprieštarauja ieškovo prašomai nustatyti laikinai bendravimo tvarkai, kad tokia tvarka panašiai bendrauja ir šiuo metu; taip pat teismui patvirtino, jog ši bendravimo tvarka atitinka šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas ir užimtumą. Nors apeliantė teigia, kad jai nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teisine pagalba, dėl ko ji nesuprato nustatytos bendravimo tvarkos ydingumo, tačiau, išklausius 2025 m. liepos 3 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės procesinė teisė turėti atstovą byloje buvo suvaržyta. Iš minėto teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas padarė 10 minučių pertrauką, kad atsakovė galėtų susipažinti su ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, o po pertraukos, teismui net kelis kartus paklausus ar reikia atidėti posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ar atsakovei reikalingas atstovas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė patvirtino, jog posėdžio atidėti nereikia, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas ir be atstovo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad apeliantės procesinė teisė turėti atstovą byloje buvo apribota ar kažkaip suvaržyta.
43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra tik laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo arba nustatytą laikiną bendravimo tvarką keisti bendru sutarimu.
44. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
45. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.