Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 7734,50 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023-02-10 ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sudarė su draudėju UAB „Lonega“ draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu L. S. – (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). 2023-12-31 įvyko draudžiamasis įvykis – trūko atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ valdomas vandentiekio vamzdis ir buvo užlietas Turtas. Atsakovas likvidavo avariją, tačiau Turtui apliejimo metu padarytos žalos neatlygino. Ieškovas, vadovaudamasi su Draudėju sudarytos draudimo sutarties sąlygomis, sureguliavo žalos bylą ir Draudėjui atlygino 7734,50 Eur nuostolius. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Pažymėjo, kad atsakovui, kuris yra viešasis geriamo vandens tiekėjas bei geriamo vandens tiekimo infrastruktūros valdytojas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 4 d.), vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., kyla griežtoji civilinė atsakomybė už jo valdomos infrastruktūros padarytą žalą. Teigė, kad atsakovas rašte „Informacija dėl žalos bylos Nr. 24/280-00027 administravimo“ nurodė, jog 2023-12-31 įvykis įvyko dėl to, kad truko vandentiekio vamzdis. Tai patvirtina, kad žala Turtui buvo padaryta dėl atsakovo valdomos inžinerinės sistemos sugriuvimo/lūžimo. Taigi, egzistuoja viena iš atsakovo griežtosios civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovas valdė trūkumų turinčią inžinerinę sistemą ir tokie veiksmai yra laikomi neteisėtais veiksmais CK 6.266 str. prasme. Ieškovo teigimu, atsakovui dėl Turtui padarytos žalos kyla griežtoji civilinė atsakomybė. Ginčui aktualiu metu galiojusių Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 p. nurodyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio ir nuotekų tinklų ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 p. nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Tų pačių taisyklių 35 p. nustatyta, kad vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi šias pareigas: eksploatuoti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų infrastruktūros objektus taip, kad jie atitiktų šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ieškovo teigimu, nurodyti teisės aktai įpareigojo atsakovą užtikrinti, kad jo valdoma inžinerinės infrastruktūra veiktų tinkamai, atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pabrėžė, kad 2023-12-31 įvykęs įvykis patvirtina, kad atsakovas eksploatavo netinkamos būklės vamzdyną. Nuostolio dydį ieškovas įrodinėja Turto nuotraukomis, kuriose matyti Turtui padaryti pažeidimai, turto apžiūros aktu, kuriame fiksuotas turto pažeidimų mastas ir jų pobūdis. Draudimo išmoka išmokėta pagal MB „Leptonas“ komercinį pasiūlymą (išmokant draudimo išmoką, iš remonto darbų kaštų be PVM buvo atimta 300,00 Eur išskaita). Teigė, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (jo valdytos inžinerinės sistemos sugriuvimo) ir padarytos žalos.

Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu ir teigė, kad vien ta aplinkybė, jog buvo užlietos patalpos dėl vandentiekio avarijos, savaime nereiškia, kad dėl to yra atsakingas atsakovas. Praktikoje pastebima, jog patalpos gali būti užliejamos nesant fizinio barjero (bortelio, durų slenkstis nėra pakeltas aukščiau už gatvės lygį ar pan.) ir dėl to vanduo, nepriklausomai nuo jo kilmės (pvz., gali būti ir lietaus vanduo, po liūties susidaręs vandens lietaus didelis kiekis, tirpstantis sniegas ir pan.), gali patekti į žemiau esančias rūsio ar kt. patalpas, taip pat neaišku, kas sukėlė vandentiekio vamzdžio defektą. Net ir tuo atveju, jei dėl įvykio būtų atsakingas atsakovas, jo vertinimu, reikalaujama atlyginti žala neatitinka faktiškai padarytos žalos dydžio. Teigė, kad ieškovas, išmokėdamas savo draudėjui kompensaciją, nesigilino į faktinę situaciją, be to, reikalavimą grindė tik draudėjo pateiktu komerciniu pasiūlymu. Tuo tarpu atsakovas paskaičiavo sąmatą pagal sistemą UAB „Sistela“, pagal kurią žalą sudaro 1690,66 Eur. Pabrėžė, kad į atsakovo sudarytą lokalinę sąmatą nebuvo įvestos ieškovo draudėjo pateikto komercinio pasiūlymo 1-3 pozicijos (eilutės), kadangi tokia žala draudėjo patalpose pagal ieškovo sudarytą 2024-01-11 apžiūros aktą nebuvo padaryta. Nurodė, kad apžiūros akte nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog įvykio metu būtų pažeisti elektros kištukai; nefiksuota, jog įvykio metu buvo paveiktos stiklinės pertvaros ir dėl kokių priežasčių jas reikia išmontuoti ir sumontuoti; apžiūros akte nefiksuota, jog įvykio metu būtų paveiktas domofonas. Todėl komerciniame pasiūlyme 1-3 eilutėse nurodytos sumos neturi būti atlyginamos draudėjui (iš viso 1000 Eur). Apžiūros akte pažymėta, jog pažeista apie 0,5 m³ grindų plytelių ploto iš visos patalpos 52 m³. Atitinkamai Apžiūros akte užfiksuota, jog pažeistas 11,9 m³ gipso kartono sienos plotas. Lyginant komercinį pasiūlymą su Lokaline sąmata, akivaizdu, jog šalys pateikė skirtingus skaičiavimus dėl patirtų nuostolių apskaičiavimo: atsakovo skaičiavimu, pagal „Sistelą“ sienų apdailos gipso kartono plokštėmis demontavimas kainuotų 87,61 Eur (1 eilutė) ir sienų apdaila gipso kartono plokštėmis (sumontavimas; 2 eilutė) kainuotų 235,39 Eur, o Komerciniame pasiūlyme net 1860 Eur (demontavimas) ir 232,50 Eur (sumontavimas) – atsakovo teigimu, kaina nėra adekvati, nes griovimo/demontavimo darbai nėra sudėtingi. Taip pat 31 m³ gipso kartono sienos numatyta išmontuoti, nors Apžiūros akte dvigubai mažesnis kiekis pažeistos sienos užfiksuotas. Atitinkamai Sienų šiltinimo mineralinės vatos plokštėmis demontavimas - 25,6 Eur ir senų šiltinimas (3 eilutė), naudojant universalias mineralinės vatos plokštes 85,78 Eur (4 eilutė), lyginant su Komercinio pasiūlymo 620 Eur. Taip pat pagal „Sistelą“ Gipso kartono plokščių sienų siūlių glaistymas - 24,61 Eur (5 eilutė), lyginant su Komercinio pasiūlymo – 155 Eur. Pagal „Sistelą“ sienų pirmas ir antras glaistymas - 255,33 Eur (6 eilutė) ir 205,44 Eur (7 eilutė), o pagal Komercinį pasiūlymą net 1095 Eur. Pagal „Sistelą“ sienų vidinių paviršių dažymas emulsiniais dažais vienu sluoksniu voleliu (8 eilutė) - 113,19 Eur ir antru sluoksniu - 102,29 Eur (9 eilutė), o Komerciniame pasiūlyme net 1022,00 Eur – akivaizdu eiliniam vartotojui, jog už 15,5 m³ yra gerokai per didelė kaina, kuri nurodyta be PVM dydžio. Atitinkamai ir kiti „Sistela“ apskaičiuoti darbai yra gerokai mažesnėmis kainomis (be to, aiškiai detalizuotos išlaidos), nei Komerciniame pasiūlyme nurodytos, kuriomis rėmėsi ieškovas. Taigi, neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovas nesivadovavo „Sistela“ ir nemažino draudimo išmokos, atsižvelgiant į pastato amžių, nes tai yra senas pastatas (Vilniaus Senamiesčio teritorijoje) (nėra pateikiama informacijos, ar buvo vertintas pastato nusidėvėjimo laipsnis).

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, o atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas draudikas ir tretysis asmuo draudėjas UAB „Lonega“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2023-02-21 iki 2024-02-21 buvo apdrausti pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) ir L. S. – (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) nuo visų rizikų pagal turto draudimo taisykles (Draudimo liudijimas Nr. 2800019528/2023). Sutarties galiojimo metu, 2023-12-31 įvyko draudžiamasis įvykis – avarija vandentiekio tinkle, kurios metu trūko atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ valdomas vandentiekio vamzdis ir buvo užlietas bei apgadintas draudėjo Turtas. Atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ raštas patvirtina, kad 2023-01-31 bendrovė gavo pranešimą apie vandens nutekėjimą adresu (duomenys neskelbtini); atsižvelgiant į tai, bendrovė nedelsiant reaguodama nuvyko į įvykio vietą ir nustatė vandentiekio vamzdžio skersinį lūžį, todėl buvo atlikti trūkusio vandentiekio vamzdžio remonto darbai.

2024-01-11 Apžiūros akte nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), buvo fiksuotos aplietos patalpos, pakeltos plytelės ant grindų ties šuliniu, atšokę dažai pažeistas G/K perimetru iki 23 cm. Nukentėjusiojo paaiškinimais nustatyta, kad pastebėjo užpylimą rūsio patalpose; tikėtina avarijos priežastis – avarija vandentiekio tinkluose. Akte nurodyti nustatyti turto sugadinimai: patalpa (rūsys), grindys plytelės, pažeidimai ties šuliniu, sienos dažytos G/K, pūslės, drėgmė ties grindimis ir elektros instaliacijos latakais. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina vandentiekio avarijos ir užlietų patalpų faktą.

Ieškovas, atlikęs žalos reguliavimą, įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 7 734,50 Eur draudimo išmoką, pritaikydamas 300 Eur išskaitą pagal draudimo sutartį. Ieškovas 2024-03-22 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, prašydamas sumokėti 7 734,50 Eur žalą per 14 kalendorinių dienų, tačiau atsakovas ginčijo žalos dydį ir iki šiol žalos ieškovui nėra atlyginęs.

CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019 ir kt.).

CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Nurodytame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos trys deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Reiškiant reikalavimą šiuo teisiniu pagrindu, kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).

Byloje konstatuota, kad ieškovas, administruodamas žalą, kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo ir atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“, atsakydamas į ieškovo paklausimą, patvirtino, kad 2023-01-31 bendrovė gavo pranešimą apie vandens nutekėjimą adresu (duomenys neskelbtini) ir reaguodama į tai, nuvyko į įvykio vietą ir nustatė vandentiekio vamzdžio skersinį lūžį, todėl buvo atlikti trūkusio vandentiekio vamzdžio remonto darbai. Atsakovo atstovas teismo posėdyje neginčijo fakto, jog truko atsakovui priklausantis vamzdis, tačiau atsakovo teigimu, vandens išsiliejimas savaime nesukėlė tokios žalos, kurią prašo priteisti ieškovas. Atsakovas neginčijo įvykio ir žalos fakto, tačiau nesutiko su žalos dydžiu ir ginčijo komerciniame pasiūlyme nurodytus įkainius, teigdamas, kad nebuvo įvertintas turto nusidėvėjimas ir ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, nesivadovavo Sistelos programa.

Pažymėtina, kad byloje faktas, jog atsakovas buvo trūkusio vamzdyno valdytojas, konstatuotas, todėl sprendžiant dėl pastarojo deliktinės atsakomybės, taikytinos CK 6.266 str. nuostatos. Tuo tarpu atsakovo teiginiai, kad nėra aišku, kas sukėlė vandentiekio vamzdžio defektą, atmestini kaip nepagrįsti ir vertinti kaip siekis išvengti atsakomybės CK 6.266 str. pagrindu.

Ieškovo teigimu, atsakovas likvidavo avariją, tačiau Turtui apliejimo metu padarytos žalos neatlygino, todėl, remiantis CK 6.1015 straipsniu, prašė priteisti žalą iš atsakovo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija prašomos priteisti žalos dydį, teigdamas, kad turi būti taikomas Turto nusidėvėjimas.

Pažymėtina, kad žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o asmens turtui padaryta žala (nuostoliai), nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginta visiškai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis).

Pažymėtina, kad civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašomą priteisti žalą grindžia MB „Leptonas“ pateiktu komerciniu pasiūlymu, kuriame aiškiai nurodyti darbai, jų kiekiai ir kaina – 8034,50 be PVM. Taip pat ieškovas pateikė 2024-01-11 Apžiūros aktą, kuriame nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo fiksuotos aplietos patalpos, pakeltos plytelės ant grindų ties šuliniu, atšokę dažai, pažeistas G/K perimetru iki 23 cm. Akte nurodyti nustatyti turto sugadinimai: patalpa (rūsys), grindys plytelės, pažeidimai ties šuliniu, sienos dažytos G/K, pūslės, drėgmė ties grindimis ir elektros instaliacijos latakais. Taip pat byloje esančios fotonuotraukos patvirtina vandentiekio avarijos ir užlietų patalpų bei jų sugadinimo faktą.

Atsakovas nagrinėjamoje byloje pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą pagal Sistelos programą ir 2024 m. balandžio mėn. kainas, kurioje nurodyti darbų aprašymai, kiekiai, kainos, bendra suma be PVM – 1690,66 Eur.

Sprendžiant dėl užlieto turto darbų apimties, jų kainos, teismas įvertina šias bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsakovas ginčijo ieškovo komercinį pasiūlymą, o būtent - jame nurodytus elektros darbus, jų kainas, tačiau sprendžiant dėl jo teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad byloje esančios apgadinto turto nuotraukos akivaizdžiai liudija, jog elektros darbai buvo aktualūs ir būtini, todėl į komercinį pasiūlymą pagrįstai įtraukti tiek elektros darbai, tiek kištukų tvarkymas; elektros instaliacija buvo paveikta vandens ir tai byloje įrodyta. Taip pat atsakovas ginčijo komerciniame pasiūlyme nurodytus stiklo pertvaros darbus, tačiau iš nuotraukų matyti, kad patalpos buvo atskirtos stiklo pertvaromis, kurios kontaktavo su siena; todėl norint perdažyti po užliejimo sienas, buvo būtina išmontuoti pertvaras. Taigi stilinių pertvarų išmontavimas ir sumontavimas po apdailos darbų įtrauktas į komercinį pasiūlymą pagrįstai. Dėl domofono darbų teismui nekilo abejonių, nes byloje esančios nuotraukos liudija, kad vanduo paveikė elektros instaliaciją, todėl buvo pagrįsta atlikti šiuos darbus vien saugumo sumetimais. Dėl gipso kartono demontavimo darbų ieškovas paaiškino, kad keitė jį tik tose vietose, kur buvo paveikta drėgmės, tai patvirtina darbų kiekiai sąmatoje, taip pat su tuo susiję kiti darbai - vatos pakeitimas, GK sienos sumontavimas, GK siūlių užtaisymas, GK sienų glaistymas ir dažymas. Taip pat sugadintų plytelių remontas įtrauktas pagrįstai, nes tai patvirtina ir turto apžiūros aktas bei apgadinto turto nuotraukos. Dėl statybinių šiukšlių išvežimo, valymo ir transporto išlaidų, įtrauktų į komercinį pasiūlymą, ieškovas paaiškino, kad patalpos turėjo būti išvalomos, kad būtų galima vykdyti veiklą, nes remonto metu draudėjas veiklos nenutraukė. Taigi, teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir protingos, ir abejonių teismui dėl nurodytų išlaidų dydžio nekilo. Atsakovas nenuginčijo komerciniame pasiūlyme nurodytų reikalingų atlikti darbų pobūdžio, jų kiekio, apimties ir kainos.

Pažymėtina, kad dėl nusidėvėjimo ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog turtas buvo geros būklės, todėl nebuvo taikomas nusidėvėjimas. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad pastatas buvo 1940 metų statybos, todėl buvo būtina taikyti nusidėvėjimą. Sprendžiant dėl nurodytų teiginių, teismas negali ignoruoti fakto, kad Turto draudimo liudijime yra aiškiai aprašyti draudimo objektai ir turtas, tame tarpe ir kuriame įvyko avarija, o būtent, kad Turtas yra 2015 m. statybos, tai reiškia, kad buvo atlikta rekonstrukcija; be to, ir iš byloje esančios nuotraukos, matyti, kad Turtas yra atnaujintas, jo fasadas itin geros būklės. Be to, iš nuotraukų matyti, kad patalpos taipogi buvo geros būklės, nes atrodo suremontuotos ir gero stovio, tvarkingos. Byloje duomenų, kad patalpos buvo paveiktos vandens iki įvykio, nėra. Ta aplinkybė, kad pastatas, kuriame įvyko avarija, buvo 1940 m. statybos, savaime nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad Turtas buvo to meto stovio (1940 m.), t. y. prastos būklės; byloje esančios nuotraukos liudija, kad turtas buvo suremontuotas.

Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai netaikė nusidėvėjimo ir rėmėsi Turto apžiūros aktu, nuotraukomis ir komerciniu pasiūlymu nustatant žalos dydį. Be to, teismas, išanalizavęs ir įvertinęs, komercinį pasiūlymą, jame nurodytus darbus, kiekius ir įkainius, sutinka su ieškovo teiginiais, jog patalpos, kuriose įvyko užliejimas, buvo nedidelės, todėl mažų patalpų (objekto) kvadratinio metro kaina skiriasi nei didelių patalpų kvadratinio metro kainos. Dėl šios aplinkybės teismas nesivadovauja atsakovo pateikta sąmata, parengta pagal Sistelos programą, kuri taikoma didelio ploto patalpoms ar objektams. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio faktai visuotinai yra žinomi, todėl teismas sutinka su ieškovo pozicija ir vadovaujasi komerciniame pasiūlyme nurodytomis kainomis. Be to, įvertintina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo paveiktos vandens, nusidėvėjusios ar prastos būklės (CPK 178 str.). Taigi, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio skaičiavimo atsakovas nepateikė, todėl teismas vadovaujasi ieškovės įrodytu žalos dydžiu.

Taigi ieškovas įrodė žalos dydį pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl nustačius visas būtinąsias sąlygas atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti, CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu, ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, atsirado teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovo, atsakingo už žalos atsiradimą asmens. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė žalos dydį, jį apskaičiavo tinkamai, pritaikė 300 Eur frančizę, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 7734,50 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismas priteisia iš atsakovo 6 proc. palūkanas nuo 7734,50 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškovo ieškinį, teismas priteisia iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 174 Eur žyminį mokestį (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, - procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, naudai 7734,50 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 50 euro centų) žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 174 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.