Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir atsakovė) 7 734,50 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2023 m. vasario 10 d. sudarė su draudėju UAB „Lonega“ (toliau – ir draudėjas) draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu L. Stuokos – Gucevičiaus g. 9, Vilniuje (toliau – ir Turtas). 2023 m. gruodžio 31 d. įvyko draudžiamasis įvykis – trūko atsakovės valdomas vandentiekio vamzdis, ko pasėkoje buvo užlietas turtas. Atsakovė likvidavo avariją, tačiau turtui apliejimo metu padarytos žalos neatlygino. Ieškovė, vadovaudamasi su draudėju sudarytos draudimo sutarties sąlygomis, sureguliavo žalą ir draudėjui atlygino 7 734,50 Eur nuostolius. Ieškovė, kaip draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovei, kuri yra viešasis geriamo vandens tiekėjas bei geriamo vandens tiekimo infrastruktūros valdytojas kyla griežtoji civilinė atsakomybė už jos valdomos infrastruktūros padarytą žalą. Atsakovė rašte „Informacija dėl žalos bylos Nr. 24/280-00027 administravimo“ nurodė, jog 2023 m. gruodžio 31 d. įvykis įvyko dėl to, kad trūko vandentiekio vamzdis. Tai patvirtina, kad žala turtui buvo padaryta dėl atsakovės valdomos inžinerinės sistemos gedimo. Nuostolio dydį ieškovė įrodinėjo turto nuotraukomis, kuriose matyti turtui padaryti pažeidimai, turto apžiūros aktu, kuriame fiksuotas turto pažeidimų mastas ir jų pobūdis. Draudimo išmoka išmokėta pagal MB „Leptonas“ komercinį pasiūlymą (išmokant draudimo išmoką, iš remonto darbų kaštų be PVM buvo atimta 300,00 Eur išskaita).

3. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neegzistuoja nei viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat nepagrįstas prašomas priteisti žalos dydis. Vien ta aplinkybė, jog buvo užlietos patalpos dėl vandentiekio avarijos, savaime nereiškia, kad dėl to yra atsakinga atsakovė. Be to, net ir tuo atveju, jei dėl įvykio būtų atsakinga atsakovė, jos vertinimu, reikalaujama atlyginti žala neatitinka faktiškai padarytos žalos dydžio. Ieškovė, išmokėdama savo draudėjui kompensaciją, nesigilino į faktinę situaciją, be to, reikalavimą grindė tik draudėjo pateiktu komerciniu pasiūlymu. Tuo tarpu atsakovė paskaičiavo sąmatą pagal sistemą „Sistela“, pagal kurią žalą sudaro 1 690,66 Eur suma. Ieškovės pateiktame apžiūros akte nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog įvykio metu būtų pažeisti elektros kištukai; nefiksuota, jog įvykio metu buvo paveiktos stiklinės pertvaros ir dėl kokių priežasčių jas reikia išmontuoti ir sumontuoti; apžiūros akte nefiksuota, jog įvykio metu būtų paveiktas domofonas. Todėl komerciniame pasiūlyme 1-3 eilutėse nurodytos sumos neturi būti atlyginamos draudėjui (iš viso 1 000,00 Eur). Apžiūros akte pažymėta, jog pažeista apie 0,5 m² grindų plytelių ploto iš visos patalpos 52 m². Atitinkamai Apžiūros akte užfiksuota, jog pažeistas 11,9 m² gipso kartono sienos plotas. Atsakovės skaičiavimu, pagal „Sistela“ sienų apdailos gipso kartono plokštėmis demontavimas kainuotų 87,61 Eur (1 eilutė) ir sienų apdaila gipso kartono plokštėmis (sumontavimas; 2 eilutė) kainuotų 235,39 Eur, o Komerciniame pasiūlyme net 1 860,00 Eur (demontavimas) ir 232,50 Eur (sumontavimas). Taip pat 31 m³ gipso kartono sienos numatyta išmontuoti, nors Apžiūros akte dvigubai mažesnis kiekis pažeistos sienos užfiksuotas. Atitinkamai sienų šiltinimo mineralinės vatos plokštėmis demontavimas – 25,6 Eur ir sienų šiltinimas (3 eilutė), naudojant universalias mineralinės vatos plokštes 85,78 Eur (4 eilutė), lyginant su Komercinio pasiūlymo 620,00 Eur. Pagal „Sistela“ Gipso kartono plokščių sienų siūlių glaistymas – 24,61 Eur (5 eilutė), lyginant su Komercinio pasiūlymo – 155,00 Eur. Pagal „Sistela“ sienų pirmas ir antras glaistymas – 255,33 Eur (6 eilutė) ir 205,44 Eur (7 eilutė), o pagal Komercinį pasiūlymą net 1 095,00 Eur. Pagal „Sistela“ sienų vidinių paviršių dažymas emulsiniais dažais vienu sluoksniu voleliu (8 eilutė) – 113,19 Eur ir antru sluoksniu – 102,29 Eur (9 eilutė), o Komerciniame pasiūlyme net 1 022,00 Eur. Atitinkamai ir kiti „Sistela“ apskaičiuoti darbai yra gerokai mažesnėmis kainomis (be to, aiškiai detalizuotos išlaidos), nei Komerciniame pasiūlyme nurodytos, kuriomis rėmėsi ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 7 734,50 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 174,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

4.1. Ieškovė, administruodama žalą, kreipėsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo ir atsakovė patvirtino, kad 2023 m. sausio 31 d. gavo pranešimą apie vandens nutekėjimą adresu L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9, Vilnius, ir reaguodama į tai, nuvyko į įvykio vietą ir nustatė vandentiekio vamzdžio skersinį lūžį, todėl buvo atlikti trūkusio vandentiekio vamzdžio remonto darbai. Atsakovės atstovas teismo posėdyje neginčijo fakto, jog trūko atsakovei priklausantis vamzdis, tačiau atsakovės teigimu, vandens išsiliejimas savaime nesukėlė tokios žalos, kurią prašo priteisti ieškovės.

4.2. Ieškovė prašomą priteisti žalą grindė MB „Leptonas“ pateiktu komerciniu pasiūlymu, kuriame aiškiai nurodyti darbai, jų kiekiai ir kaina – 8 034,50 be PVM. Taip pat ieškovė pateikė 2024 m. sausio 11 d. Apžiūros aktą, kuriame nustatyta, kad adresu L. Stuokos- Gucevičiaus g. 9, Vilniuje, buvo fiksuotos aplietos patalpos, pakeltos plytelės ant grindų ties šuliniu, atšokę dažai, pažeistas G/K perimetru iki 23 cm. Akte nurodyti nustatyti turto sugadinimai: patalpa (rūsys), grindys plytelės, pažeidimai ties šuliniu, sienos dažytos G/K, pūslės, drėgmė ties grindimis ir elektros instaliacijos latakais. Taip pat byloje esančios fotonuotraukos patvirtina vandentiekio avarijos ir užlietų patalpų bei jų sugadinimo faktą. Atsakovė pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą pagal programą Sistela ir 2024 m. balandžio mėn. kainas, kurioje nurodyti darbų aprašymai, kiekiai, kainos, bendra suma be PVM – 1 690,66 Eur.

4.3. Byloje esančios apgadinto turto nuotraukos liudija, jog elektros darbai buvo aktualūs ir būtini, todėl į komercinį pasiūlymą pagrįstai įtraukti tiek elektros darbai, tiek kištukų tvarkymas; elektros instaliacija buvo paveikta vandens ir tai byloje įrodyta. Iš nuotraukų matyti, kad patalpos buvo atskirtos stiklo pertvaromis, kurios kontaktavo su siena; todėl norint perdažyti po užliejimo sienas, buvo būtina išmontuoti pertvaras. Taigi, stiklinių pertvarų išmontavimas ir sumontavimas po apdailos darbų įtrauktas į komercinį pasiūlymą pagrįstai. Dėl domofono darbų teismui nekilo abejonių, nes byloje esančios nuotraukos liudija, kad vanduo paveikė elektros instaliaciją, todėl buvo pagrįsta atlikti šiuos darbus vien saugumo sumetimais. Dėl gipso kartono demontavimo darbų ieškovė paaiškino, kad keitė jį tik tose vietose, kur buvo paveikta drėgmės, tai patvirtina darbų kiekiai sąmatoje, taip pat su tuo susiję kiti darbai – vatos pakeitimas, GK sienos sumontavimas, GK siūlių užtaisymas, GK sienų glaistymas ir dažymas. Sugadintų plytelių remontas įtrauktas pagrįstai, nes tai patvirtina ir turto apžiūros aktas bei apgadinto turto nuotraukos. Dėl statybinių šiukšlių išvežimo, valymo ir transporto išlaidų, įtrauktų į komercinį pasiūlymą, ieškovė paaiškino, kad patalpos turėjo būti išvalomos, kad būtų galima vykdyti veiklą, nes remonto metu draudėjas veiklos nenutraukė. Teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir protingos, ir abejonių teismui dėl nurodytų išlaidų dydžio nekilo. Atsakovė nenuginčijo komerciniame pasiūlyme nurodytų reikalingų atlikti darbų pobūdžio, jų kiekio, apimties ir kainos.

4.4. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog turtas buvo geros būklės, todėl nebuvo taikomas nusidėvėjimas. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad pastatas buvo 1940 metų statybos, todėl buvo būtina taikyti nusidėvėjimą. Sprendžiant dėl nurodytų teiginių, teismas vertino, kad turto draudimo liudijime yra aiškiai aprašyti draudimo objektai ir turtas, tame tarpe ir kuriame įvyko avarija, o būtent, kad turtas yra 2015 m. statybos, tai reiškia, kad buvo atlikta rekonstrukcija; be to, ir iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad turtas yra atnaujintas, jo fasadas itin geros būklės. Iš nuotraukų matyti, kad patalpos taip pat buvo geros būklės, atrodo suremontuotos, tvarkingos. Byloje duomenų, kad patalpos buvo paveiktos vandens iki įvykio, nėra. Ta aplinkybė, kad pastatas, kuriame įvyko avarija, buvo 1940 m. statybos, savaime nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad turtas buvo to meto stovio (1940 m.), t. y. prastos būklės; byloje esančios nuotraukos liudija, kad turtas buvo suremontuotas.

4.5. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs komercinį pasiūlymą, jame nurodytus darbus, kiekius ir įkainius, sutiko su ieškovės teiginiais, jog patalpos, kuriose įvyko užliejimas, buvo nedidelės, todėl mažų patalpų (objekto) kvadratinio metro kaina skiriasi nei didelių patalpų kvadratinio metro kainos. Dėl šios aplinkybės teismas nesivadovavo atsakovės pateikta sąmata, parengta pagal programą Sistela, kuri taikoma didelio ploto patalpoms ar objektams. Tokio pobūdžio faktai visuotinai yra žinomi, todėl teismas sutiko su ieškovės pozicija ir vadovavosi komerciniame pasiūlyme nurodytomis kainomis. Kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio skaičiavimo atsakovė nepateikė, todėl teismas vadovavosi ieškovės įrodytu žalos dydžiu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir atitinkamai sumažinti ieškovei priteistinos žalos atlyginimą, vadovaujantis apeliantės pateikta sąmata, sudaryta pagal „Sistela“ programą, kaip objektyvesniu ir patikimesniu įrodymu, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kad būtų užtikrintas visapusiškas įrodymų vertinimas, tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta bei įvertinti visi apeliantės pateikti įrodymai dėl žalos dydžio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Byloje nebuvo įrodyta prašoma priteisti suma (žalos dydis). Priešingai nei apeliantės į bylą pateikta atliktino remonto sąmata objekte, parengta pagal visuotinai pripažįstamą programą Sistela, ieškovės komercinis pasiūlymas yra gautas tik iš vieno galimo rangovo, nedetalizuotas, neišskiriant atliktinų darbų, naudotinų medžiagų. Naudotinų medžiagų neišskyrimas neleidžia pritaikyti galimo nusidėvėjimo laipsnio (mažinti reikalaujamą priteisti sumą). Nepaisant to, teismas atsisakė išreikalauti detalesnę detalizaciją. Be to, turėjo būti įvertintas pastato nusidėvėjimas, nes, net ir po rekonstrukcijos, per laikotarpį iki įvykio pastatas neišvengiamai patyrė natūralų nusidėvėjimą. Tuo tarpu ieškovės pateiktas komercinis pasiūlymas leistų tinkamiau sulyginti abiejų ginčo šalių į bylą pateiktus skaičiavimus. Tačiau tokią galimybę teismas eliminavo. Tuo buvo pažeisti rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai, liko neatskleista bylos esmė.

5.2. Apeliantės sudarytoje lokalinėje sąmatoje nebuvo įtrauktos ieškovės draudėjo pateikto komercinio pasiūlymo 1-3 pozicijos (eilutės), nes apžiūros akte, sudarytame ieškovės 2024 m. sausio 11 d. nėra duomenų apie tokios žalos egzistavimą draudėjo patalpose. Jokie papildomi ieškovės dokumentai (pvz., papildomas apžiūros aktas, papildomos nuotraukos ir pan.) nebuvo pateikti į bylą. Be to, pati ieškovė apžiūros akte užfiksavo, kad vanduo užpylė draudėjo patalpas ir apgadino dalį grindų plytelių (pažeista apie 0,5 m² iš viso 52 m² ploto), dalį gipso kartono sienos (pažeista apie 11,9 m² ploto). Apžiūros akte pateikta informacija nepatvirtina, kad sugadintų objektų mastas būtų didesnis už nurodytą. Taigi, apeliantės pateikti duomenys apie žalos dydį yra patikimesni, priešingai nei vertino teismas.

6. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė tokios detalizuotos sąmatos, kurios reikalavo atsakovė, neturėjo, todėl negalėjo pateikti. Atitinkamai teismas teisėtai atmetė prašymą – teismas negali reikalauti pateikti dokumentų, kurių šalis neturi. Teismas neignoravo atsakovės pateiktos sąmatos, tik nutarė ja nesivadovauti. Remiantis programos Sistela duomenimis, atsakovės pateiktą sąmatą sudarė ne kvalifikuotas specialistas, o apeliantės teisininkas kartu su darbuotoju, neturinčiu reikiamos kvalifikacijos, dėl to teismo posėdyje apeliantės atstovas negalėjo paaiškinti naudotų įkainių pagrįstumo. Sistela sąmatoje naudoti sustambinti įkainiai (pvz., 100 m² vienetai), kurie neatitiko realių remonto apimčių – didžioji dalis darbų vyko vos kelių ar keliolikos kvadratinių metrų plotuose, tad naudojant detaliuosius įkainius vieno kvadratinio metro kaina būtų buvusi žymiai didesnė. Tokie sustambinti skaičiavimai paprastai naudojami tik projektavimo etape, o ne konkrečiai žalai įvertinti. Sistela sąmata neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas pagrįstai ją įvertino visų įrodymų kontekste. Teismas motyvuotai pasisakė dėl elektros instaliacijos remonto – remdamasis turto apžiūra ir nuotraukomis konstatavo, kad vanduo pažeidė sienas iki 23 cm aukščio, šiame lygyje buvo elektros instaliacija ir kištukai, todėl kilo poreikis daliniam jų remontui. Analogiškai pagrįstas ir stiklo pertvarų ardymo bei montavimo poreikis – jos buvo pritvirtintos prie pažeistų sienų, o siekiant tinkamai perdažyti patalpas, jas reikėjo nuimti ir vėl sumontuoti. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais dėl atskirų sąmatos eilučių pagrįstumo (pvz., elektros instaliacijos ar pertvarų remonto), teigdama, kad teismas šias aplinkybes išsamiai išanalizavo ir pagrindė remdamasis faktais bei byloje esančiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo apliejus biuro patalpas vandeniu patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde keliamas įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai nevertino atsakovės pateiktos Sistela programa sudarytos sąmatos žalos dydžiui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais pakeisti arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, nenustatė įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.

10. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, be kita ko, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio. Žalos fakto ir dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui. Žalą padariusio asmens, manančio, kad nukentėjusio asmens įrodinėjamas patirtos žalos dydis nepagrįstas, neribojamos teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog ji žalos padarė mažiau (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, žalą įvertina ir jos dydį nustato teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 10 d. ieškovė sudarė su draudėju UAB „Lonega“ draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu L. Stuokos – Gucevičiaus g. 9, Vilnius (el. b. t. 1, l. 43 – 47). 2023 m. gruodžio 31 d. įvyko draudžiamasis įvykis – trūko atsakovės valdomas vandentiekio vamzdis ir buvo užlietas Turtas. Atsakovė nedelsiant reaguodama nuvyko į įvykio vietą ir nustatė vandentiekio vamzdžio skersinį lūžį, todėl nedelsiant buvo atlikti trūkusio vandentiekio vamzdžio remonto darbai (el. b. t. 1, l. 49 – 53). Ieškovė atlygino draudėjui UAB „Lonega“ 7 734,50 Eur nuostolius pagal MB „Leptonas“ apskaičiuotą komercinį pasiūlymą (el. b. t. 1, l. 106). 2024 m. sausio 11 d. Turto apžiūros akte užfiksuoti turto sugadinimai: patalpa (rūsys), grindys plytelės, pažeidimai ties šuliniu, sienos dažytos G/K, pūslės, drėgmė ties grindimis ir elektros instaliacijos latakais (el. b. t. 1, l. 58 – 59). Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, pateikė Sistela programa sudarytą lokalinę sąmatą, pagal kurią atlygintina žalos suma siekia tik 1 690,66 Eur (el. b. t. 1, l. 20 – 22).

14. Ieškovė įrodinėjo žalos dydį MB „Leptonas“ apskaičiuotu komerciniu pasiūlymu, pagal kurį: 1. elektros darbai (elektros kištukų tvarkymas) – 450,00 Eur; 2. stiklinių pertvarų išmontavimas ir sumontavimas po apdailos darbų – 300,00 Eur; 3. domofonas – 250,00 Eur; 4. GK sienų demontavimas perimetru (apie 50 cm nuo žemės) – 1 860,00 Eur (31 m); 5. vatos pakeitimas iki 50 cm nuo žemės – 620,00 Eur (15,50 m²); 6. GK sienos sumontavimas – 232,50 Eur (15,50 m²); 7. GK siūlių užtaisymas – 155,00 Eur (31 m); 8. GK sienų glaistymas 2 kartus – 1 095,00 Eur (73 m²); 9. GK sienų dažymas 2 kartus – 1 022,00 Eur (73 m²); 10. sugadintų plytelių remontas (iki 1 m²) – 200,00 Eur; 11. statybinių šiukšlių išvežimas – 950,00 Eur; 12. valymas po kiekvienos pamainos – 700,00 Eur; 13. transportas – 200,00 Eur. Iš remonto darbų kaštų be PVM atėmus 300,00 Eur išskaitą, pirmosios instancijos teismas priteisė 7 734,50 Eur sumą. Atsakovė nesutinka su pateiktu žalos apskaičiavimu, nurodydama, kad ieškovė nepateikė apskaičiuotų sumų detalizavimo, nebuvo įvertintas nusidėvėjimas, Sistela programa sudarytos lokalinės sąmatos sumos ženkliai skiriasi.

15. Nagrinėjamu atveju Turtas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte. Pagal Įmonių turto draudimo taisyklių, patvirtintų UADB Compensa Vienna Insurance Group 2016 m. vasario 24 d. valdybos nutarimu, galiojančių nuo 2016 m. balandžio 1 d., 5.1.1.1. papunktį nauja atkuriamoji vertė – vertė, atitinkanti turto atkūrimo išlaidas iki naujos, bet nepagerintos būklės, t. y.: pastatų ir statinių atveju – vertė, atitinkanti jų remonto arba atstatymo toje pačioje vietoje kaštus, atsižvelgiant į ankstesnius matmenis, medžiagas, technologijas, konstrukcijas ir apdailos standartą. Jei dėl techninių priežasčių arba valstybės institucijų taikomų apribojimų neįmanoma atstatyti analogiškos paskirties, konstrukcijų ir kokybės pastato ar statinio, nauja atkuriamąja verte laikoma pinigų suma, reikalinga atstatyti pastatą pagal funkcionalumą ir technines charakteristikas kiek galima artimesnį iki įvykio buvusiam pastatui, įskaitant projektavimo išlaidas. Nustatant draudimo vertę ir nuostolių dydį draudžiamojo įvykio atveju nėra atsižvelgiama į paveldosauginę, meninę ar architektūrinę vertę (el. b. t. 1, l. 148 – 160). Taigi, apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad apdraustas turtas yra 2015 m. statybos (el. b. t. 1, l. 43). Įvyko avarija vandentiekio tinkle, kurio metu buvo aplietos biuro patalpos, esančios rūsyje. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina užliejimo faktą ir mastą. Patalpos draudiminio įvykio metu buvo geros būklės, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti nusidėvėjimo. Iš byloje esančių duomenų matoma, kad aplietos sienos, elektros instaliacija, kuri yra ant sienos, domofonas, kuris kabėjo ant sienos, biuro patalpos atskirtos stiklinėmis pertvaromis, danga padengta plytelėmis, patalpų plotas nesiekia 100 m², t. y. 52 m² (el. b. t. 1, l. 58 – 105). MB „Leptonas“ apskaičiavo sąmatą pagal patalpos matmenis. Įvertinus Turto apžiūros aktą, nuotraukas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad elektros darbai buvo aktualūs ir būtini, patalpos buvo atskirtos stiklo pertvaromis, kurios kontaktavo su siena, todėl norint perdažyti po užliejimo sienas, buvo būtina išmontuoti pertvaras, gipso kartonas ir vata buvo keičiama tik drėgmės paveiktose vietose, ant grindų dangos esančios plytelės buvo paveiktos avarijos, dėl trečiojo asmens vykdomos komercinės veiklos remontuojamose patalpose statybinių šiukšlių išvežimo, valymo ir transporto išlaidos buvo pagrįstos. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad naujai atkuriamajai vertei atstatyti dėl avarijos paveiktame Turte yra būtini MB „Leptonas“ komerciniame pasiūlyme numatyti darbai.

17. 2005 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacinio pranešimo „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymą“ 1 punkte numatyta, kad statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) tikslas – apskaičiuoti ir iš anksto numatyti ekonomiškai pagrįstas statinių projektinių sprendinių parengimo, realizavimo, statinių statybos vykdymo, projekto valdymo ir kitas išlaidas bei, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, rangos sutarties sudarymo prielaidas, baigiamuosius statybos sutarties rezultatus, atsiskaitymo už atliktus darbus būdus, planuoti bendrą investicijų poreikį arba suformuoti tikslinę statybos kainą (ribines biudžeto ribas). Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, skaičiuojamoji statybos kaina nustatoma sudarant bendrąjį išlaidų įvertinimą, sustambintus arba detaliuosius kainos apskaičiavimus. Rekomendacijų 6 punkte numatyta, kad bendrasis išlaidų įvertinimas rengiamas pirmajame investicijų planavimo etape, rengiant galimybių studijas, palyginant investicinius variantus ir pan. Sustambinti statybos kainos apskaičiavimai sudaromi rengiant statinio statybos pagrindimą, projektinius pasiūlymus ar projektą, kai projekto sprendiniai yra nepakankamai detalūs arba kai to reikalauja užsakovas. Kitais atvejais rengiami detalieji kainos apskaičiavimai.

18. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 47 punkte numatyta, kad statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas – projekto dalis. Nors STR nėra tiesiogiai įvardinta, kad statinio statybos skaičiuojamąją kainą gali apskaičiuoti tik reikiamą kvalifikaciją turintis asmuo, iš teisės akto formuluotės akivaizdu, kad statinio statybos skaičiuojamosios kainos negali apskaičiuoti specialių žinių neturintis asmuo.

19. Atsakovė pateikė Sistela programa sudarytą lokalinę sąmatą, kuri yra parengta pagal sustambintus statybos kainos apskaičiavimus (100 m²). Lokalinė sąmata rengėjo yra nepasirašyta. Nors Sistela programa gali pasinaudoti bet kuris specialių žinių neturintis asmuo ir sudaryti sąmatą, duomenų patikimumo prasme, šis dokumentas turi būti parengtas ir pasirašytas specialių žinių turinčio asmens. Taigi, atsakovės pateikta lokalinė sąmata kaip įrodymas paneigti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį, yra parengta reikiamos kvalifikacijos neturinčio asmens. Be to, lokalinėje sąmatoje pateiktas sustambintas statybos kainos apskaičiavimas neatitinka ginčo patalpos matmenų (52 m²), dėl ko šis dokumentas neatspindi realybėje esančių faktų. Taigi, šiame dokumente užfiksuoti duomenys neatitinka įrodymams keliamų patikimumo reikalavimų. Kadangi Sistela programa sudarytoje lokalinėje sąmatoje neatsispindėjo tikrovę atitinkančių duomenų ir šis dokumentas parengtas rengėjo, kuris neturi specialių žinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio dokumento nevertino dėl patikimumo trūkumo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, jog žalos dydis yra mažesnis nei įrodė ieškovė. Atkreipiamas dėmesys, kad mažesnio ploto statybos kaina yra visuomet didesnė dėl ekonominių bei techninių priežasčių, dėl to nėra pagrindo abejoti MB „Leptonas“ komerciniame pasiūlyme nurodytais atstatymo kaštais.

20. Dėl aukščiau nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo pirmosios instancijos įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, tinkamai byloje nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, bylos duomenys atitinka pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

22. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė procesines teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.