- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- II-171-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00589-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2463-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20110281837.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-2463-2020 E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2020 m. vasario 1 d. 10 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas 0,42 promilių girtumas, įvertinus prietaiso paklaidą (0,17 promilių), nustatytas 0,403 promilių, t. y. lengvas, girtumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
E. Š. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-2463-2020 nesutiko ir su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo E. Š. atžvilgiu nutraukti.
Skunde pareiškėjas E. Š. teigia, jog 2020 m. vasario 19 d. nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas nesant administracinio nusižengimo sudėties, netinkamai aiškinant ir taikant ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatą, o nutarimu paskirta nuobauda yra per griežta, neatitinkanti proporcingumo principo padarytam nusižengimui bei paskirta neįvertinant nuobaudos paskyrimui svarbių aplinkybių, todėl nutarimas turi būti panaikintas.
Pareiškėjas teigia, jog nutarimas priimtas, nukrypstant nuo suformuotos teisminės praktikos, aiškinant ir taikant ANK 422 straipsnio (senesnė straipsnio redakcija ATPK 126 straipsnis), ko pasėkoje nutarimu buvo nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, dėl ko buvo nepagrįstai nubaustas. Pažymi, kad teismai dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies (ankstesnė redakcija ANK 126 straipsnio 1 dalis) nuostatos taikymo ir aiškinimo bei pačios administracinės atsakomybės taikymo yra suformavę nuoseklią praktiką. Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties Nr. 2AT-12-2013 motyvus, pažymi gaires, kokiomis vadovaujasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjant administracinių pažeidimų / nusižengimų bylas, bei tai, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575- 310/2012, Nr. N575-718/2012, Nr. N444-1254/2012 ir kt.).
Pareiškėjas taip pat cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties Nr. N-575-1922-11 motyvus ir prašo vadovautos teismų praktika bei jų išaiškinimais. Nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Tuo atveju, jei, tikrinant asmens neblaivumą, užfiksuoti alkotesteriu rodmenys, atėmus paklaidą, nesiekia 0,41, asmuo negali būti laikomas neblaiviu, kadangi rezultato apvalinimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai sudarytų prielaidas plečiamai aiškinti administracine atsakomybę nustatančius teisės aktus, kas yra neleistina. Pareiškėjas teigia, kad jo atveju byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, jog atlikus jo blaivumo patikrą alkotesteriu „Alcotest 6810“ buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas, neatėmus alkotesterio paklaidos, o, policijos pareigūnams pritaikius 0,017 promilės alkotesterio paklaidą, jam buvo nustatytas 0,403 neblaivumas, todėl, vadovaujantis pareiškėjo nurodyta teismų praktika, turi būti apvalintina jo naudai, t. y. iki 0,4 promilės, dėl ko laikytina, jog nustatytas neblaivumas neviršijo leistinos normos, t. y. nebuvo nustatytas neblaivumas. Pareiškėjo požiūriu, tai leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju nebuvo nustatytas būtinas ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymui požymis – jo neblaivumas, dėl ko atsakomybė nėra galima ir jo atžvilgiu užvesta administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Skundo autorius taip pat akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina net ir 0,403 promilės nustatytą jo neblaivumą. 2020 m. vasario 1 d. administracinio nusižengimo protokole dalyje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės” nurodyta „Alcotest 6810“ paklaida – 0,017 promilės, tačiau to paties protokolo dalyje „Nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės (pavadinimas, numeris, metrologinės patikros liudijimo Nr. prietaiso rodmenys, paklaida)“ nurodyta: „Alkotesteris; Alcotest 6810; Nr. ARFM-0371; 1087854; 0,42 ±0,02 promilės“. Byloje nėra duomenų, kada alkotesteriui, kuriuo pareiškėjui buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, buvo atlikta metrologinė patikra ir kokia paklaida buvo nustatyta metrologijos tarnybos. Visos šios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Pareiškėjas taip pat teigia, jog laikant, kad alkotesterio paklaida yra 0,02 promilės, iš nustatyto 0,42 promilės neblaivumo atėmus šią paklaidą, laikytina, jog jis vairavo blaivus, todėl jo atžvilgiu negali būti taikytina ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostata.
Teismui laikant, kad buvo padarytas nurodytas administracinis nusižengimas, pareiškėjas prašo atsižvelgti į jo asmenybę, specialiosios teisės būtinumą tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje, padaryto pažeidimo pobūdį ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. neskiriant specialiosios teisės vairuoti atėmimo. Pareiškėjas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-201 1, 2AT-7-4-2013, 2AT-132013, 2AT-10-2014 ir kt.), akcentuojant, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Pareiškėjas prašo, jeigu būtų skiriama nuobauda, įvertinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, aptartą teismų praktiką. Taip pat prašo atsižvelgti, kad vairavo transporto priemonę Vandžiogalos pl., t. y. netoli savo gyvenamosios vietos, kas reiškia, jog žino pavojingas eismo vietas – perėjas, blogo matomumo vietas, sankryžas ir pan.; pažeidimas buvo fiksuotas ryte, t. y. esant šviesiam paros metui, kas taip pat mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą; jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti reikšmingi administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. važiuojant buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.), neviršijo leistino greičio, kas taip pat mažina pažeidimo pavojingumą. Jam buvo nustatytas tik 0,403 promilių neblaivumas, o tai reiškia, kad neblaivumo laipsnis, pritaikius paklaidą, minimaliai viršijo įstatymo leidžiamą tik 0,003 promilės, kas taip pat turėtų būti vertintina parenkant nuobaudą. Taip pat pareiškėjas mini, kad pažeidimą padarė sąžiningai klysdamas dėl savo blaivumo, nes jei būtų jautęs, kad gali būti neblaivus, jokiu būdu nebūtų vairavęs transporto priemonės, dėl ko labai gailisi dėl susidariusios situacijos. Taip pat nurodo, kad specialiosios teisės vairuoti atėmimas sukeltų dideles neigiamas pasekmes jo šeimos nariams, nes gyvena kartu su savo tėvais bei neįgalia savo močiute, kuriai neterminuotam laikotarpiui yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pažymi, kad jis prisideda prie neįgalios močiutės priežiūros, ją vežioja į gydymo įstaigas, dėl ko specialioji teisė vairuoti jam reikalinga rūpintis savo neįgalia močiute. Taip pat nurodo, kad specialiosios teisės vairuoti atėmimas jam sukeltų didelius nepatogumus siekiant nuvykti į darbą, kadangi jo gyvenamoji vieta yra Kauno rajone, o į darbą su transporto priemone vyksta į Kauno miestą. Jo darbovietė toli nuo jo gyvenamosios vietos, nėra kursuojančio viešojo transporto nuo jo namų iki darbovietės, todėl sukeltų didelius nepatogumus. Taip pat prašo įvertinti ir jo asmenybę: niekada nebuvo teistas, turi devynerių metų vairavimo stažą, niekada nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu, esant neblaiviam, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Prašo atkreipti dėmesį, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatymo nustatytam terminui būtų neadekvatus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas administracinio poveikio priemonę panaikinant.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas šias aplinkybes pareiškėjas E. Š. prašo panaikinti 2020 m. vasario 19 d. priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-2463-2020 administracinio nusižengimo byloje ir administracinės bylos teiseną nutraukti.
Papildomuose paaiškinimuose E. Š. prašo atsižvelgti į tai, kad per 1 metų laikotarpį iki 2020 m vasario 1 d. nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo ir tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad E. Š. veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis ir teismas nenustatytų pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, prašo atsižvelgiant į ANK 455 straipsnio 5 dalyje ir 6 dalyje numatytą alternatyvią sankciją ir pakeisti nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams alternatyvia ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta sankcija, t. y. atimant E. Š. specialią teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams bei skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) – atsiliepime į skundą su skundo argumentais nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. E. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 1 d. apie 10 val. 10 min. vykdė policinę priemonę – tikrino vairuotojų blaivumą, (duomenys neskelbtini), blaivumo patikrinimui sustabdė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bekontakčiu alkotesteriu Drager 5000, patikrinus vairuotojo E. Š. blaivumą, prietaisas parodė teigiamą rezultatą, todėl vairuotojo buvo paklausta ar jis yra gėręs dabar, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus. E. Š. pareigūnams paaiškino, kad iš vakaro gėrė alaus, o pažeidimo dieną nieko nėra vartojęs. Pareigūnui patikrinus alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0371, patikros Nr. 1087854, asmens blaivumą, buvo nustatytas 0,42 promilės lengvas girtumo laipsnis. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Paaiškino, kad 2020 m. sausio 31 d. vakare, apie 23 val., išgėrė pora skardinių 6 procentų stiprumo alkoholinio alaus. 2020 m. vasario 11 d. savo paaiškinime apeliantas su pažeidimu sutiko, dėl jo gailėjosi, tačiau skunde su padarytu administraciniu nusižengimu nesutinka, kas rodo, kad E. Š. siekia išvengi administracinės atsakomybės ir su ja kylančių pasekmių.
Atsiliepime taip pat pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad E. Š. buvo atlikta medicininė apžiūra.
Apeliantas teigia, kad rūpinasi savo neįgalia močiute G. Š., kuriai neterminuotam laikotarpiui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tačiau apeliantas yra nurodęs, kad gyvena kartu su savo tėvais ir močiute, todėl apelianto tėvas L. Š., G. Š. sūnus, kuris turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, turi galimybę ir pareigą rūpintis savo motina.
Institucijos nuomone, apelianto nurodytos aplinkybės, neva mažinančios padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, yra bandymas iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, ir tai parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina. Pažymima, kad E. Š. pažeidimą padarė mieste, kuriame iš esmės vyksta eismas, todėl tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško E. Š. elgesio pasekmių. E. Š. save teisina tuo, jog jo neblaivumo laipsnis buvo labai nedidelis, leistiną normą viršijo vos 0,003 promilėmis. Toks apelianto požiūris į jo padarytą ypač pavojingą administracinį nusižengimą tik parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta. Dėl visų šių aplinkybių prašoma E. Š. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Pareiškėjo E. Š. skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog tiriant padarytą nusižengimą ir pripažįstant E. Š. kaltu padarius ANK422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, aukščiau minėtos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Nusižengimo sudėtis E. Š. veikoje nustatyta ir įrodyta surinktų ir visapusiškai, objektyviai įvertintų duomenų visuma.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje be kita ko numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Taigi, būtinasis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis yra asmens neblaivumas. Vadovaujantis teismų praktika, asmuo pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę jis buvo neblaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014).
Tai, kad E. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatyta ir įrodyta administracinio nusižengimo protokole, tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo, E. Š. paaiškinime, alkotesterio šaknelėje užfiksuotais duomenimi. Vis šie duomenys vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri patvirtina, kad 2020 m. vasario 1 d. apie 10.10 val. patikrinus E. Š., vairavusio automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0371, buvo nustatytas 0,42 promilių neblaivumas (administracinio nusižengimo bylos Nr. 20110281837 l. 2–3,4).
Vyr. patrulis D. S. 2020 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 1 d., vykdant policinę priemonę – tikrinant vairuotojų neblaivumą, apie 10.10 val. blaivumo patikrinimui sustabdė automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Bekontakčiu alkotesteriu patikrinus vairuotojo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), blaivumą, prietaisas parodė teigiamą rezultatą, todėl vairuotojo buvo paklausta, ar yra gėręs dabar, kada paskutinį kartą vartojo alkoholio. Šis atsakė, kad iš vakaro gėrė alaus. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0371, patikros Nr. 1087854, E. Š. blaivumą, buvo nustatytas 0,42 promilių, t. y. lengvas girtumo laipsnis. Kadangi alkotesterio paklaida yra 0,017 promilių, atmetus paklaidą, vairuotojui nustatyta 0,403 promilių neblaivumas, t. y. viršijo leistiną normą, vairuotojas su pažeidimu sutiko, gailėjosi (administracinio nusižengimo bylos Nr. 20110281837 l. 6). Paaiškinime E. Š. nurodė, kad 2020 m. sausio 31 d. vakare apie 23 val. išgėrė porą 6 proc. stiprumo alaus. Pažeidimą pripažįsta, dėl jo gailisi (administracinio nusižengimo bylos Nr. 20110281837 l. 7). Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog E. Š. 2020 m. vasario 1 d. apie 10.10 val. alkotesterio „Alcotest N6810“, Nr. ARFM-0371 buvo nustatytas 0,42 promilių neblaivumas ir pareiškėjas su šio tikrinimo rezultatu sutiko, pasirašė ant alkotesterio šaknelės.
Teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo protokole ir pareigūno tarnybiniame pranešime nesutapo duomenys dėl prietaiso, kuriuo buvo matuojamas blaivumas, paklaidos – administracinio nusižengimo protokole skiltyje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, jog įvertinama prietaiso paklaida – 0,017 prom., o skiltyje apie panaudotas technines priemones – 0,02 promilės. Pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta prietaiso paklaida – 0,017 prom. Siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus, teismas išreikalavo alkotesterio „Alcotest N6810“, Nr. ARFM-0371, kuriuo buvo tikrintas pareiškėjo blaivumas, patikros sertifikatą Nr. 1087854, iš kurio matyti, jog šio prietaiso paklaida yra 0,017 promilių, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. vasario 12 d. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo protokole skiltyje apie prietaisą, kuris buvo panaudotas nustatant neblaivumą, prietaiso matavimo paklaida neteisingai nurodyta dėl rašymo apsirikimo, kuris esminės reikšmės protokolo ir nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nes skiltyje dėl pažeidimo esmės, neblaivumo lygis nustatytas atsižvelgiant į teisingą prietaiso matavimo paklaidą. Tad, įvertinus šiuos įrodymus, konstatuojama, jog neabejotinai nustatyta, kad E. Š. transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 1 d. apie 10.10 val. vairavo būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu buvo nustatytas 0,42 prom. neblaivumas, o, įvertinus prietaiso paklaidą (0,017 prom.), – 0,403 promilių neblaivumo laipsnis.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su nustatyto neblaivumo fakto – 0,403 promilių, vertinimu, t. y. nesutinka, jog toks neblaivumo laipsnis sudaro ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymį – vairuotojo neblaivumą, kuris, kaip apibrėžiama dispozicijoje, turi būti didesnis nei 0,4 promilės, bet ne didesnis nei 1,5 promilės. Pareiškėjas teigia, jog tuo atveju, jei, tikrinant asmens neblaivumą, užfiksuoti alkotesteriu rodmenys, atėmus paklaidą, nesiekia 0,41 promilės, asmuo negali būti laikomas neblaiviu, kadangi rezultato apvalinimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai sudarytų prielaidas plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančius teisės aktus, kas yra neleistina. Teigia, jog, vadovaujantis teismų praktika, neblaivumas turi būti apvalintinas jo naudai, t. y. iki 0,4 promilės, dėl ko laikytina, jog jo neblaivumas neviršijo leistinos normos, t. y. nebuvo nustatytas neblaivumo požymis. Šie skundo argumentai atmetami, nes jie nepagrįsti, paremti vien pareiškėjo subjektyviu teisės normų ir teismų praktikos interpretavimu sau palankia linkme.
Pažymėtina, jog teismui privalu vadovautis tik aktualia teismų praktika, aiškinančia tam tikros normos taikymo taisyklę. Pareiškėjo nurodyta teismų praktika dėl neblaivumo minimalios ribos šiuo atveju nėra aktuali, nes aptaria ne Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, o anksčiau galiojusio Administracinių nusižengimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentavusių atsakomybę už transporto priemonių vairavimą kai nustatytas lengvas neblaivumas, taikymą. Ši teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes skiriasi ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeidimų sudėtys, jų objektyvieji požymiai. Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį lengvu neblaivumo laipsniu buvo laikomas neblaivumas nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės, t. y. atsakomybei kilti pagrindas buvo neblaivumas lygus 0,41 promilei ar didesnis. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla esant didesniam nei 0,4 promilės neblaivumui. Tad atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį vairuotojui kyla tuomet, kai jo neblaivumas viršija 0,4 promiles, bet ne viršija 1,5 promilės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, net ir įvertinus alkotesterio paklaidą, nustatytas 0,403 promilių neblaivumas, ir šis rodmuo yra didesnis nei 0,4, todėl patenka į ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje įtvirtintą neblaivumo skalę. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-47-531/2017, Kauno apygardos teismo nutartis byloje AN2-372-658/2019).
Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų pažeista asmens blaivumo tikrinimo procedūra. Pareiškėjo neblaivumas buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, turinčiu galiojantį patikros sertifikatą. Pareiškėjas pripažino, jog alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos alkotesterio rodmenims, nenurodė, to nenurodo ir skunde, sutiko su alkotesterio rodmenimis ir tai patvirtino savo parašu tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir alkotesterio šaknelėje, pripažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi, neprieštaravo jo nušalinimui nuo transporto priemonės vairavimo.
Įvertintina ir tai, jog pirmiausia pareiškėjas buvo patikrintas bekontakčiu alkotesteriu, kuris skirtas pradiniam, preliminariam blaivumo vertinimui, o tikslesnis neblaivumo laipsnis nustatomas kitais prietaisais. Bekontakčio prietaiso rodmenys buvo teigiami.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis E. Š. neblaivumo laipsnis – 0,403 promilės. Tai viršija įstatymo leistiną minimalią neblaivumo ribą – 0,4 promilės, todėl konstatuojama, jog E. Š. veikoje pagrįstai nustatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies objektyvusis požymis – vairuotojo neblaivumas. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones, esant apsvaigus nuo alkoholio, reikalavimus, todėl jo veiksmai teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Šioje dalyje nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ir administracinio nusižengimo teisenos bylą nutraukti nėra pagrindo.
Administracinė nuobauda – bauda pareiškėjui taip pat skirta teisingai.
ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
ANK 34 straipsnio 1, 2 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju E. Š. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 800 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi, metų bėgyje už kelių eismo taisyklių pažeidimą nebaustas, paskutinį kartą baustas už greičio viršijimą 2015 metais, darytina išvada, jog pareiškėjui pagrįstai skirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.
Skunde pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba pakeisti nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams alternatyvia ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta sankcija, t. y. atimant E. Š. specialią teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams bei skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs konkrečias nusižengimo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, konstatuoja, jog yra pagrindas byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Nors padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau vertinant šio konkretaus nusižengimo pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjo neblaivumas tik labai nežymiai viršijo leistiną neblaivumo ribą. Tai taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas sėsdamas už vairo galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jis jau yra blaivus, o alkoholio poveikis jo reakcijos greičiui galėjo būti minimalus. Pažymėtina ir tai, kad kitų Kelių eismo taisyklių E. Š. nepažeidė, kitų nusižengimų nepadarė, realios žalos nesukėlė. Vertinant asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad E. Š. sutiko su alkotesterio parodymais, pripažino, kad alkoholį vartojo vakare, nuoširdžiai gailėjosi, tai nurodydamas ir atskirame paaiškinime bei administracinio nusižengimo protokole. Ši aplinkybė pagrįstai įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad E. Š. anksčiau būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam ar kad turėtų galiojančių administracinių nuobaudų. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad toks elgesys pažeidėjui nėra būdingas ir yra labiau atsitiktinio pobūdžio.
Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam sankcijoje numatytam terminui, atsižvelgiant į nusižengimo ir pareiškėjo pavojingumą, būtų akivaizdžiai per griežta, neteisinga ir neproporcinga poveikio priemonė. Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas manyti, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis poveikio priemonėmis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis aukštesnės instancijos teismų praktika analogiško pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-372-658/2019, AN2-135-348/2020), teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir E. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.
Atsižvelgiant į teigiamai charakterizuojamą E. Š. asmenybę – dirba, padeda rūpintis senyvo amžiaus močiute, jo darbovietė yra toli nuo namų ir nėra visuomeninio transporto iš namų iki jos nuvykti, pagrįstai manytina, jog net ir atėmus teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, pareiškėjas patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės tiek drausminantį, tiek baudžiantį, tiek ir prevencinį poveikį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo E. Š. skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-2463-2020 keistinas, nustatant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 6 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
E. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2020 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2463-2020 pakeisti.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, sutrumpinti E. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 6 mėnesių.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.