Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-13021-909/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08113-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)

2024 m. birželio 11 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja L. S. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. S. po sutuoktinio Y. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, t. y. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėja su Y. S. susituokė (duomenys neskelbtini) ir nuo 1965 m. balandžio 26 d. apsigyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai 1992 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 26-1863 pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, kuriame pareiškėja gyvena iki šiol. Y. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, būdama garbingo amžiaus, dėl teisinių žinių trūkumo, nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio buto dalies paveldėjimo, tačiau ir toliau nepertraukiamai bute gyvena, moka mokesčius ir jį valdo. Nustatyti palikimo priėmimo faktą reikalinga siekiant gauti paveldėjimo teisių dokumentus į mirusiojo sutuoktinio Y. S. palikimą, kadangi kitokiais būdais pareiškėja neturinti galimybių patvirtinti palikimo priėmimo faktą. Pažymėjo, kad pareiškėja yra vienintelė Y. S. nekilnojamojo turto paveldėtoja.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį.

Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S. priėmė sutuoktinio Y. S. faktiškai pradėdama palikimą valdyti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismui pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad L. S. ir Y. S. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. 2024 m. balandžio 25 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-11384 patvirtina, kad sutuoktiniai vaikų neturėjo. (duomenys neskelbtini) Y. S. mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. 17-3573091), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas L. S. vardu. Kadangi pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. prieš būsto įsigijimą 1992 m., todėl butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja L. S. ir Y. S. jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Iš 2024 m. balandžio 25 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad L. S. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio Y. S. mirties toliau gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), butu disponuoja kaip savu, rūpinasi, moka mokesčius.

Pareiškėja nurodė, kad dėl garbingo amžiaus ir teisinių žinių trūkumo nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla po sutuoktinio mirties nebuvo užvesta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po pareiškėjos sutuoktinio Y. S. mirties faktiškai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi pareiškėja, kuri butu rūpinasi, disponuoja juo kaip savo nuosavybe.

Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po Y. S. mirties jo palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po Y. S. mirties pareiškėja naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, šiame bute pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) pareiškėja faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusia visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po sutuoktinio Y. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio Y. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.