- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1516-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05978-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- P. S.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12825-726/2015 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio ir nustatyti, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 479 EUR dydžio išmokomis kiekvienai nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtus pinigus pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikui dydžio turi būti pakeistas, kadangi šiuo teismo sprendimu nustatyto atsakovo teiktino išlaikymo šiuo laikotarpiu neužtenka vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Šiuo metu atsakovo nepastoviai teikiamas išlaikymas vidutiniškai kiekvienam vaikui po 203 EUR kas mėnesį neatitinka išaugusių vaikų poreikių ir pasikeitusios ieškovės turtinės padėties. Ieškovė nurodo nepilnamečių vaikų būtinuosius ir specialiuosius poreikius, pateikia vaikų poreikiams patenkinti daromų išlaidų apskaičiavimą, pagrindžia įrodymais savo turtinę padėtį bei vaikų išlaikymo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, kad jo šiuo metu skiriama nepilnamečiams vaikams pinigų suma yra pakankama užtikrinti ne tik būtiniausius vaikų poreikius. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinyje išvardintais vaikų poreikiais ir mano, kad ieškinyje išvardintos išlaidos neatitinka tikrųjų vaikų poreikių ir yra aiškiai per didelės, be to, nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Nors byloje yra ieškovės pateikiama išlaidų nepilnamečiams vaikams detalizacija, tačiau pridedama tik labai maža dalis įrodymų ir dokumentų, pagrindžiančių prašomą priteisti sumą. Be to, atsakovas neturi pareigos prisiimti ieškovės įrodinėjamų vaikų poreikių ir jų padidėjimo, kuriuos sąlygojo vaikų išvežimas gyventi į užsienio valstybę.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimu patvirtintos N. S. ir P. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. S. ir K. S. dydžio, ir nustatė, kad atsakovas P. S. teikia nepilnamečiams vaikams G. S. ir K. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250 EUR dydžio išmokomis kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pareiškimo dienos (2015-02-25) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtus pinigus pervedant į ieškovės N. S. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; paskyrė ieškovę N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. S. ir K. S. priteisto iš atsakovo P. S. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo P. S. ieškovei N. S. išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti 212,40 EUR ir dokumentų vertimo išlaidas 45,36 EUR; priteisė iš ieškovės N. S. atsakovui P. S. išlaidas advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti 396,88 EUR; grąžino ieškovei N. S. žyminio mokesčio dalį 34,18 EUR, įmokėto 2015-02-20 vietinio mokėjimo nurodymu Nr.330 AB banke Swedbank.
Teismas nurodė, kad ieškovė, savo iniciatyva išvykdama nuolatinai gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją, žinojo, kad šioje valstybėje pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, todėl ši aplinkybė nagrinėjamu atveju negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant iš atsakovo priteisto vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sąmoningai prisiėmė padidėjusių išlaidų naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje ji gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio, todėl privalo ieškoti galimybių uždirbti didesnes, tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias, pajamas. Tačiau, teismas priėjo ir prie kitos išvados, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai per dvejų metų laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 24 d., kai šalių susitarimu buvo nustatytas išlaikymas, iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje pasikeitė - jie išaugo, nes nepilnamečiai vaikai pradėjo lankyti mokyklą, būrelius. Teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 250 EUR dydžio išlaikymą per mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų būtinas išlaidas sudaro išlaidos už joms perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, mokymosi priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, išlaidos viešojo transporto paslaugų apmokėjimui, įvairios išlaidos mokymosi įstaigoje, būsto dalies išlaikymo išlaidos, išlaidos vaikų pramogoms ir laisvalaikiui ir kt. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas su vaikais betarpiškai bendrauja retai, jų neaplanko, tačiau pasveikina per šventes ir jų gimtadienius, vaikai 2014 metų rugpjūčio mėnesį svečiavosi pas atsakovo tėvus (senelius). Teismas sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ir ji nėra pablogėjusi, lyginant su 2013 metais, kai šalys susitarė dėl teiktino nepilnametėms dukterims išlaikymo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendė, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai išaugo. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis ženkliai pablogėjo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareikštą ieškinį atmesti, netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
Nurodo, kad:
Tik įrodžius šiai dienai esančius vaikų poreikius ir aplinkybę, kad teikiamo išlaikymo nepakanka nustatytiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytą pareigą, kadangi netinkamai vertino ieškovės nurodomas aplinkybes ir visiškai nevertino atsakovo įrodinėjamų faktinių aplinkybių;Ieškovės nurodoma suma, reikalinga viena mėnesiui abiems dukroms išlaikyti, ne tik neatitinka vaikų poreikių, tačiau ir protingumo bei proporcingumo principų, taip pat neatitinka ieškovės gaunamo darbo užmokesčio dydžio. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų tariamai valstybės paramai pagrįsti, taip pat duomenų apie kitus pajamų šaltinius. Iš pateiktos vaikų poreikių analizės matyti, kad pagrįstomis galima laikyti tokias kasmėnesines išlaidas dukrų išlaikymui: vyresniosios dukters poreikiai – 250,62 EUR, jaunesniosios – 191,91 EUR. Teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo konstatuoti, kad dukrų poreikiai išaugo – padidėjo iš esmės;Teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, kadangi priteistą išlaikymo dydį pirmiausiai grindė ieškovo gaunamomis pajamomis, o ne realiais dukrų poreikiais. Jeigu teikiamas vaikams išlaikymas leidžia tenkinti nustatytus dukrų poreikius, tuomet vien tik tėvų ar vieno iš jų turtinė padėtis nesudaro pagrindo papildomai padidinti teikiamo išlaikymo dydį, jeigu tokio padidinimo nelemia atitinkami vaikų poreikiai. Nenustačius aplinkybės, kad teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl tėvo galimybės teikti dar didesnį išlaikymą;Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015-04-08 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle;Atsakovo įsitikinimu, atmestini teismo argumentai dėl galimybių ieškotis papildomo darbo, kadangi tokios aplinkybės spręstinos tuomet, kai vieno iš tėvų pajamos yra per mažos, atsižvelgiant į užimamas pareigas, išsilavinimą ir neužtikrina būtiniausių poreikių tenkinimo. Šios bylos atveju tokių aplinkybių nenustatyta;Ieškovė turi galimybę nuomoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau jokių pagrįstų veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti nesiima. Ieškovės pajamos iš esmės yra didesnės, nei atsakovo;Išlaikymas turėjo būti priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi visą bylos nagrinėjimo laiką išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo teikiamas vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimu po 202,73 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui. Papildomi vaikų poreikiai atsirado jau bylą nagrinėjant teisme, teismo sprendimo priėmimo dienai, todėl priteisto išlaikymo padidinimas nuo ieškinio pareiškimo dienos prieštarauja CK 3.201 straipsnio 2 daliai ir 3.200 straipsniui;Atsakovas nesutinka su ieškovės bylinėjimosi išlaidomis už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą. Aplinkybė, kad reikėjo atlikti dokumentų vertimus į valstybinę kalbą, yra susijusi su ieškovės vienašališku sprendimu išvykti gyventi į užsienio valstybę. Patirtos vertimo išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš atsakovo, kadangi yra nulemtos ieškovės vienašališko sprendimo gyventi užsienyje.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
Atsakovo pozicija, kad vaikų augimas neįtakoja didesnių vaikų poreikių, yra absoliučiai nepagrįsta ir pažeidžianti ne tik bendruosius teisės principus, bet ir vaikų teisėtų interesų principą;Atsakovas klaidingai nurodo, jog ieškovės nurodyta vaikų poreikių suma yra ieškovės patirtos išlaidos vaikams. Ieškovė privalėjo įrodyti ir įrodinėjo šiandieninius vaikų poreikius, o ne išlaidas. Aplinkybė, jog ieškovei nepakanka jos pajamų ir atsakovo teikiamo išlaikymo, sudarė pagrindą kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo;Nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė gauna valstybės, kurioje gyvena, paramą. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė kreipimosi į teismą dienai negavo jokios paramos ar išmokų;Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija dėl vaikų poreikių tenkinimo išlaidų. Nors ieškovė visų nurodytų poreikių ir nepagrindė pirkimo kvitais, tačiau pateikė didžiąją dalį mokėjimo kvitų, patvirtinančių realias išlaidas vaikų išlaikymui tam tikru laikotarpiu. Ieškovei tenka kasdienė nepertraukiama vaikų priežiūra;Ieškovės manymu, teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno nepilnamečių vaikų poreikio. Atsakovo pateikti prieštaravimai yra jo subjektyvūs vertinimais, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais;Teismas nustatė vaikų poreikius ir įvertino šalių turtinę padėtį, todėl pagrįstai nustatė, kad ieškovės gaunamų pajamų ir atsakovo teikiamo išlaikymo nebeužtenka nepilnametėms dukroms išlaikyti. Teismas teisingai įvertino visas aplinkybes ir nustatė, kad neturi pagrindo išvadai, jog atsakovo padėtis būtų ženkliai pablogėjusi. Mergaitės turi specialiųjų poreikių lavinimui ir sveikatai, todėl joms būtinas didesnis išlaikymas. Teismas įvertino, jog ieškovė savo nuožiūra išvyko į užsienį ir turi prisidėti didesne dalimi nepilnamečių vaikų išlaikymui;Teismas pagrįstai priteisė išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, kadangi nepilnamečių dukrų poreikiai iš esmės išaugo dar iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir teisminę praktiką – Kauno apygardos teismo 2013-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1275-601/2013;Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priteisė dalį vertimo išlaidų iš atsakovo, o ieškovės išvykimas į užsienio valstybę nesudaro jokio pagrindo nukrypti nuo procesinių teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiui asmeniui dydžio pakeitimą, ar ištyrė ir įvertino visas ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Dėl įrodymų, susijusių su vaikų poreikių pasikeitimu, vertinimo.
Apeliantus apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu dėl pasikeitusių vaikų poreikių. Pasak apelianto, teismas netinkamai vertino ieškovės nurodomas aplinkybes ir, nesant byloje įrodymų, konstatavo faktinę aplinkybę, kad dukrų poreikiai išaugo. Apelianto vertinimu, jo teikiamo išlaikymo (203 EUR kiekvienai dukrai) pakanka tenkinti realius šalių nepilnamečių vaikų poreikius.
Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar visai nevertino įrodymų, esančių byloje. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas įvertino tai, jog ieškovė, išvykdama į užsienį, sąmoningai prisiėmė padidėjusių išlaidų naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje ji gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio, todėl privalo ieškoti galimybių uždirbti didesnes pajamas. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, jog šalių nepilnametės dukros pradėjo lankyti mokyklą, atsirado poreikis dėl papildomų užsiėmimų lankymo (baleto, dailės būreliai), atsižvelgė į tai, kad santuokos nutraukimo metu šalių dukterims atitinkamai buvo 5 ir 6 metai, o sprendimo priėmimo metu mergaitėms buvo septyneri ir aštuoneri. Teismas, įvertinęs įrodymus dėl padidėjusių mergaičių poreikių, išlaikymą padidino iki 250 EUR per mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog teismas, nesant byloje įrodymų, konstatavo faktinę aplinkybę, kad dukrų poreikiai išaugo. Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio ir bylos medžiagos, būtent tai ir padarė šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu teismas, nustatęs, kad 2015-02-23 pareikštas ieškinys dėl nepilnamečiams vaikams 2013-04-24 priteisto išlaikymo padidinimo grįstas esminiu vaikų poreikių (ne tėvų turtinės padėties) pasikeitimu, ištyrė bylos duomenis ir sprendė, jog šis pagrindas egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis dėl padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių. Apelianto teiginys, kad teismas neįvertino, jog ieškovės nurodomi šalių nepilnamečių vaikų poreikiai neatitinka tikrovės, yra nepagrįstas, kadangi teismas skundžiamu sprendimu nepilnamečių vaikų išlaikymą padidino tik po 47,27 EUR, tuo tarpu ieškovė ieškinį reikalavo padidinti po 276,27 EUR, t.y. padidinti išlaikymą nuo 202,73 EUR iki 479 EUR. Taigi, akivaizdu, kad teismas įvertino, jog ieškovės ieškinys dalyje yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo atveju byloje yra reikšminga tai, jog apeliantas sutinka, kad šalių nepilnamečiams vaikams turi būti suteikiama galimybė lankyti papildomus užsiėmimus, todėl yra pagrindas išvadai, kad apeliantas pripažįsta, jog šioje apimtyje nepilnamečių dukrų, pradėjusių lankyti mokyklą, poreikiai yra padidėję. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nekonstatuoja teismų įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismų šalims buvo tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, išvados byloje padarytos, ištyrus rašytinius įrodymus ir įvertinus jų visumą. Pirmosios instancijos teismo nustatyta iš atsakovo priteistina vaikų poreikiams patenkinti pakankama suma – po 250 EUR per mėnesį – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl šalių turtinės padėties.
Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, kadangi priteistiną išlaikymo dydį pirmiausiai grindė ieškovo gaunamomis pajamomis, o ne realiais dukrų poreikiais. Teisėjų kolegija apelianto argumentus laiko nepagrįstais, nes iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas pirma nustatė nepilnamečių vaikų padidėjusius poreikius ir tik po to, įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teigti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2015-04-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015, pagal kurią dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų tokį sprendimą. Skundžiamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai teismas nurodė, jog „ieškovė savo iniciatyva išvykdama nuolatinai gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), žinojo, kad šioje valstybėje pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, todėl ta aplinkybė nagrinėjamu atveju negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant iš atsakovo priteisto vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą“. Taigi, akivaizdu, kad teismas įvertino, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena užsienyje dėl ieškovės iniciatyvos, todėl ji turi pareigą atitinkamai ir uždirbti didesnes pajamas pagal užsienio šalies pragyvenimo lygį. Apeliantas nesutinka, jog teismo sprendime pasisakyta apie duomenų nebuvimą apie atsakovo neįgalumą ir pareigą imtis priemonių užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių atitinkantį išlaikymą. Tačiau šie apelianto argumentai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi jokios teisinės reikšmės. Šis skundžiamo sprendimo motyvas yra susijęs su tėvų pareiga imtis visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą vaikų poreikių patenkinimą. Tokią pat pareigą turi ir nepilnamečių vaikų motina – ieškovė.
Dėl išlaikymo priteisimo momento.
Apeliantas nesutinka, jog padidintas išlaikymas nepilnamečiams priteistas nuo ieškinio pareiškimo dienos. Apelianto įsitikinimu, padidintas išlaikymas turėjo būti priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi visą bylos nagrinėjimo laiką išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo teikiamas, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimu po 202,73 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, yra nurodyta, kad didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, todėl didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tik bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 str., 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidintą išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė nuo ieškinio padavimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Apeliantas nesutinka, jog iš jo ieškovės naudai priteistos dokumentų vertimo išlaidos. Pasak apelianto, dokumentų vertimo išlaidos susidarė dėl ieškovės vienašališko sprendimo išvykti gyventi į užsienio valstybę, todėl išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš atsakovo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovė N. S. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 400 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei N. S. iš apelianto priteisiama 400 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės N. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 EUR atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.