Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1275-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
2A-1275-601/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00026-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
I. P.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1275-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00026-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.18; 121.21 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė JakštienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. P. dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir iš atsakovės I. P. priteistą sūnaus E. K. ir dukters K. K. išlaikymą padidinti, nustatant skirti po 425 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso 850 Lt iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 3-4).

Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis pasikeitė, kadangi neteko darbo. Su juo gyvenantys vaikai mokosi mokykloje, abiems būtina logopedo pagalba, būtinos papildomos vaikų priežiūros išlaidos.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu. Nurodė, kad ji nuolat teikdavo ir teikia vaikams visapusį išlaikymą ir paramą, todėl, atsižvelgiant į vaikų interesus, sutinka su ieškovo reikalavimu (b. l. 29).

II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino – pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi tarp šalių patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir iš atsakovės I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą sūnaus E. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ir dukters K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą padidinti, nuo sprendimo priėmimo dienos nustatant atsakovei I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareigą kas mėnesį skirti po 425 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnamečių E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) atstovas A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Nurodė, kad sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (b. l. 43-45).

Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo finansinė būklė yra sunki, jis neturi darbo ir nekilnojamojo turto, o atsakovė dirba Norvegijoje, gavo išmoką vaikams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutinka teikti vaikams ieškovo prašomą išlaikymo sumą, į tai, kad išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė neprieštaravo ieškinio tenkinimui, ieškovo ieškinį tenkino pilnai. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teismo posėdžio metu pareiškė prašymą padidinti išlaikymo sumą nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo išreiškęs, todėl teismas sprendė, kad išlaikymas vaikams priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (2009 m. lapkričio 18 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu), o priteisiant išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos, išlaikymas už tą patį laikotarpį būtų priteistas antrą kartą. Teismas vertino, kad tokia situacija prieštarauja teisingumo principui, sprendimo priverstinio vykdymo atveju kiltų problemų dėl neaiškumo, kurį teismo sprendimą vykdyti, išieškant išlaikymą už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, remdamasis CK 3.194 straipsniu, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinęs tai, kad vaikams išlaikymas už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos teismo sprendimu buvo nustatytas, o išvada dėl išlaikymo sumos padidinimo teismo buvo padaryta tik priimant šį sprendimą, įvertinęs šalių turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, išlaikymo sumą didino nuo sprendimo priėmimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2741-451/2013 – ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. P. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo patenkinti – pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi tarp šalių patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir iš atsakovės I. P. priteistą sūnaus E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir dukters K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą padidinti, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-01-02) nustatant atsakovei I. P. pareigą skirti po 425 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 52-54).

Motyvuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas – priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos ir tokia diena, šiuo atveju, laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo diena. Ieškinys Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2013 m. sausio 2 d., todėl padidintas 425 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui (iš viso 850 Lt) turėtų būti skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti (b. l. 57-58). Taip pat prašė priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 59). Motyvuose nurodė, kad ieškovas pateikdamas apeliacinį skundą elgiasi nesąžiningai, nes pačiame ieškinio reikalavime nebuvo išreikštas prašymas priteisimo momentą skaityti nuo ieškinio padavimo dienos. Dėl tokio naujo ieškovo reikalavimo atsakovė nebuvo pateikusi atsiliepimo, nes tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo ir su tokiu reikalavimu atsakovė nebūtų sutikusi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ginčo esmė – nuo kada turi būti priteistas didesnio dydžio išlaikymas (pakeistas išlaikymo dydis), t. y. ar nuo ieškinio pareiškimo dienos, ar nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas didesnio dydžio išlaikymą vaikams nustatė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su tokia teismo išvada negalima sutikti jau vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tam tikrus teisinius padarinius sukelia nuo įsiteisėjimo momento, o jis įsiteisėja tik pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl jis įsiteisės tik nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo momento (CPK 279 str. 1 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteistą išlaikymą padidinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo neįsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo dienos) negali būti laikomas pagrįstu, nes, kaip jau minėta, neįsiteisėjęs teismo sprendimas nesukelia šalims teisinių padarinių. Tačiau šiuo atveju tikslinga pasisakyti, ar vis dėl to didesnio dydžio išlaikymas neturėtų būti priteistas nuo teismo sprendimo dėl didesnio dydžio išlaikymo priteisimo įsiteisėjimo.

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo prievolė yra tęstinė, todėl šios prievolės turinys, gali kisti, didėjant arba mažėjant vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. CK 3.201 straipsnyje, skirtingai nei kai kuriose kitose šeiminius tęstinius turtinius santykius reglamentuojančiose normose (pvz., CK 3.200 straipsnyje išlaikymo priteisimo momentas – nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos), neidentifikuotas modifikuotos išlaikymo prievolės (sumažinto arba padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas. Taigi šioje normoje reglamentuojamų santykių pradžios momento nustatymas yra teisės aiškinimo klausimas, priklausantis teismo kompetencijai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) ieškiniu į teismą dėl teismo sprendimu nustatyto vaiko išlaikymo dydžio padidinimo kreipėsi 2013 m. sausio 2 d., nurodydamas, jog atsirado tam tikros aplinkybės (iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, padidėjo vaikų poreikiai), dėl ko reikalinga padidinti priteistą išlaikymą vaikams. Atsakovė su ieškiniu sutiko, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą, t. y. nustatyta, kad jau 2013 m. sausio 2 d. nepilnamečiams vaikams buvo reikalingas didesnis išlaikymas, negu priteistas (po 130 Lt vaikui). Taigi, vertinant esamą situaciją tikslinga atsižvelgti į tai, kuris sprendimo būdas (išlaikymo padidinimas nuo ieškinio pateikimo dienos, ar išlaikymo padidinimas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nusprendus padidinti išlaikymo dydį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, susidarytų situacija, kad: 1) vaikams reikalingas (būtinas) ir priteistinas išlaikymas priklausytų nuo bylos išnagrinėjimo operatyvumo (greičiau bus išnagrinėta byla, vaikai greičiau gaus būtiną išlaikymą), 2) geriau nebūtų priteistas išlaikymas visai, tai priteisiant išlaikymą jo priteisimo momentas neabejotinai būtų ieškinio pareiškimo diena, t. y. vaikai, kuriems priteisiamas išlaikymas būtų geresnėje padėtyje, negu vaikai, kuriems yra priteistas per mažas išlaikymas, nes jie neturėtų galimybės gauti jiems reikalingą (būtiną) išlaikymą nuo to momento, kai atsirado tam aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaiko interesų gynimo požiūriu netoleruotina tokia situacija, kai yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant reikalinga padidinti priteisto išlaikymo dydį, tačiau tai yra padaroma ne nuo to momento, kai atsirado tokia teisė (teisė gauti didesnį, reikalingą tuo metu išlaikymą), bet nuo formalaus pagrindo (teismo sprendimo įsiteisėjimo), kuris, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo operatyvumo, gali atsirasti po pakankamai ilgo laiko (pusės metų, kaip nagrinėjamu atveju, ar ilgesnio). Taigi sprendžiant, nuo kada padidinti priteisto išlaikymo dydį, prioritetas teiktinas vaikų interesams, todėl atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi pareigą užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, teikti vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų būtinus vaiko poreikius, darytina išvada, kad momentas, nuo kurio padidinamas priteistas išlaikymas yra ieškinio pareiškimo momentas, kuris neabejotinai sutampa su vaiko teise jau tuo metu gauti didesnį išlaikymą, negu gauna.

Nepagrįstomis laikytinos pirmosios instancijos teismo išvados, jog priteisiant išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, išlaikymas už tą patį laikotarpį būtų priteistas antrą kartą bei kiltų neaiškumų, kurį teismo sprendimą vykdyti, išieškant išlaikymą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismo sprendimas, padidinti priteisto išlaikymo dydį nuo ieškinio padavimo dienos, nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad išlaikymas vaikams yra priteisiamas antrą kartą, nes juo tik nustatomas momentas, nuo kurio mokėtinas priteistas didesnio dydžio išlaikymas, kuris bus išieškomas (esant būtinybei) pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Esant aukščiau nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad priteistas išlaikymas atsakovės vaikams padidinamas ne nuo sprendimo priėmimo dienos, o nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013 m. sausio 2 d.) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti.

Nustatyti, kad iš atsakovės I. P. priteistas sūnaus E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukters K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas padidinamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013 m. sausio 2 d.).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas