Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-29894-1153/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-22
Bylos Nr.: e2-29894-1153/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24487-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Malijauskas
Ieškovas: A. T.
Atsakovas: V. T.
Advokatai: Asta Skujytė

Kategorijos

2.3.5Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-29894-1153/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24487-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovei A. T., ieškovės atstovei advokatei Astai Skujytei, atsakovui V. T. (V. T.),

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. T., prašydama pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą išlaikymo dydį – priteisiant iš atsakovo V. T. nepilnamečio sūnaus O. T. naudai išlaikymą po 230 Eur įmokomis, mokamomis kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną (ieškovę) A. T., priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovės A. T. ir atsakovo V. T. santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Sprendimu buvo patvirtinta, jog šalių nepilnamečio vaiko O. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. T., taip pat patvirtinta, jog tėvas V. T. teikia nepilnamečio vaiko O. T. išlaikymui po 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymą per mėnesį. Nuo šio teismo sprendimo praėjo beveik 10 metų. Per šį laiką šalyje pasikeitė valiuta, ženkliai pakilo pragyvenimo lygis, keitėsi šalių sūnus, jo poreikiai, gaunamos pajamos. 2011 m. priimtu teismo sprendimu patvirtintas išlaikymo dydis nebeatitinka pasikeitusios prekių ir paslaugų kainų rinkos, paaugusio vaiko poreikių, todėl turi būti peržiūrėtas ir pakeistas. Nurodo, kad per vieną mėnesį šalių nepilnamečio vaiko O. T. išlaikymui reikalinga iš viso nuo 533,80 Eur iki 585,80 Eur suma poreikiams patenkinti, dėl to vieno iš tėvų dalis sūnaus išlaikymo prievolėje sudaro 266,90 Eur arba 292,90 Eur. Nurodo, kad ieškovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gauna apie 520 Eur darbines pajamas iš akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – AB „(duomenys neskelbtini)“), kurioje ieškovė dirba klientų aptarnavimo specialiste. Ieškovė šiuo metu yra susilaukusi dar vieno sūnaus – O. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Prie šio sūnaus išlaikymo prisideda A. draugas, su kuriuo ji gyvena kartu, taip pat finansiškai padeda motina. Ginčo šalių sūnus O. T. šiuo metu lanko 9 klasę (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Vaikas viskuo domisi, jam reikalinga daugiau pilnaverčio maisto, reikalinga skirti lėšų įvairioms išvykoms ir ekskursijoms, organizuojamoms gimnazijoje. Sūnus avi 43 dydžio avalynę, jam reikalingi kokybiški batai į mokyklą ir laisvalaikiui (t. y. iš esmės sūnui reikalinga vyriška avalynė, kuri kainuoja). Šiuo metu atsakovo teikiamo išlaikymo dydžio (144,81 Eur) ieškovei nebepakanka, kad sūnus patenkintų būtiniausius savo poreikius, tokia suma yra per maža ir pernelyg didelė našta sūnaus išlaikymo prievolėje tenka ieškovei. Pats atsakovas nebendrauja su sūnumi, juo nesidomi, nepraleidžia su juo laisvalaikio, t. y. iš esmės nusišalino nuo sūnaus gyvenimo, dėl to, ieškovės nuomone, atsakovas turi bent didesne pinigų suma prisidėti prie tinkamų sūnaus gyvenimo sąlygų palaikymo ir jų kūrimo. Atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą, ieškovė prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. T. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, tačiau sutinka dėl išlaikymo padidinimo iki 200 Eur (t. y. iš esmės su ieškiniu nesutinkama iš dalies). Atsiliepime nurodo, kad šiuo metu atsakovas turi kitą šeimą ir dar du nepilnamečius vaikus (vienerių ir penkerių metų amžiaus), kuriuos išlaiko, dabartinė žmona yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas vidutiniškai uždirba atskaičius mokesčius apie 1 200 Eur. Vyresnioji dukra lanko darželį už kurį reikia mokėti apie 70 Eur, taip pat lanko būrelius (apie 40 Eur per mėnesį), vienerių metų sūnui taip pat reikia nemažai išlaidų. Nuosavo būsto atsakovas neturi, gyvena savivaldybės nuomojame bute už kurį mokama 65 Eur, o nuo 2022 m. kaina sieks 176 Eur. Papildomai su žmona turi būsto kreditą už sodo namą (mokama 100,59 Eur per mėnesį) ir vartojimo paskolą (210,88 Eur) namui įrengti, ateityje planuojama ten gyventi. Mano, kad padidinus išlaikymą iki 250 Eur, atsakovas turės atimti dalį iš kitų savo vaikų, dėl to tas būtų nesąžininga. Atsakovas pažymi, kad pagal galimybes bendrauja su sūnumi, važiuoja kartu atostogauti, leidžia su juo laisvalaikį. Nesutinka su tuo, kad vidutiniškai išlaidos vienam vaikui sudaro apie 533,80–585,80 Eur sumą, kadangi daugelį nurodytų išlaidų atsakovė per mėnesį faktiškai nepatiria. Pabrėžia, kad pati atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, dėl to gali susirasti geriau apmokamą darbą ir labiau aprūpinti savo vaikus, tačiau atsakovė gyvenime nieko nesiekia, gyvena vien iš vaiko pinigų ir padedant jos motinai. Pažymi, kad gali nuvežti vaikui drabužių, duoti kišenpinigių.

4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad nepilnametis O. T. gyvena su motina, jos prižiūrimas, auklėjamas ir ugdomas, o tėvas jo gyvenime dalyvauja tik epizodiškai, teikia sūnui išlaikymą, nepakankamą tenkinti net minimalius vaiko poreikius, ir vaiko interesus, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui ir mano, kad skyriumi gyvenantis tėvas turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai pažymėjo, kad prašomo padidinti išlaikymo suma sudaro tik 85 Eur, tai nėra didelė suma. Nuo ankstesnio teismo sprendimo praėjo jau 10 metų. Per šį laikotarpį pasikeitė objektyviai tiek ginčo šalių (tėvų) turtinė padėtis, tiek nepilnamečio vaiko poreikiai, tiek pragyvenimo lygis. Pabrėžia, kad vien tai, jog atsakovas susilaukė kitoje šeimoje dar kitų vaikų ar turi paėmęs kreditų, dėl to neturi kentėti šalių nepilnametis sūnus O. T. Nepilnamečio vaiko padėtis negali pablogėti vien dėl to, jog jo tėvai pradėjo gyventi skyriumi, pradėjo kurti naujas šeimas, tėvas pradėjo imtis paskolas ar leisti kitur pinigus. Vaiko tėvai visuomet turi atsižvelgti į esamą padėtį, jog jie jau turi nepilnametį vaiką, kurį reikia išlaikyti. Atsakovas visuomet turi įvertinti savo finansinę padėtį, kad turi patenkinti savo turimų nepilnamečių vaikų poreikius. Negali būti pateisinama tokia situacija, kad atsakovas ima naujus kreditus, susilaukia kitų vaikų, tačiau viskas tai daroma ankstesnio vaiko sąskaita. Be to, atsakovas paėmė kreditą sodo namui įsigyti ir remontuoti, kas rodo, jog atsakovo kreditingumas yra geras, jam buvo suteiktos paskolos. Geras kreditingumas kartu parodo ir geras gaunamas pajamas. Atsakovas taip pat posėdžio metu patvirtino, kad nuolat perkasi statybines medžiagas, važinėjasi automobiliu (per mėnesį degalams išleidžia, kaip pats patvirtino, apie 150 Eur), gyvena gana aktyviai, perka sau geresnius daiktus (pvz., naują telefoną „Iphone“, mokant mėnesines 32,40 Eur įmokas už jį). Šalių nepilnametis vaikas O. T. šiuo metu jau yra paaugęs, didesnis, jam reikia vyriškų rūbų (avalynės), jo didesni poreikiai, kitoks laisvalaikis. Bet to, pabrėžia, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Vyriausybės nutarimu vėl keičiasi MMA dydis, kuris dar papildomai didėja, kas taip pat rodo, jog visos kainos šalyje kyla, visos prekės ir paslaugos brangsta, dėl to palyginus, reikalaujama padidinti išlaikymo suma nėra didelė. Pats atsakovas pripažino, kad prie savo dabartinės šeimos išlaikymo jis prisideda labai geranoriškai, tačiau prie sūnaus O. T. išlaikymo prisideda tik epizodiškai, per 10 metų du kartus išvežti vaiką atostogų, nerodo tėvo maksimalių pastangų išlaikyti ir padėti sūnui. Todėl jeigu tėvas yra daugiau nusišalinęs nuo dalyvavimo vaiko gyvenime, tuomet jis turėtų mokėti ir atitinkamą išlaikymą tam vaikui, kad jis galėtų atitikti vaiko poreikius, jog būtų galima kompensuoti tėvo nebuvimą šalia. Pabrėžia, kad teismo posėdžio metu atsakovas pats pripažino pagrindinę nesutikimo su ieškiniu priežastį, nurodydamas, jog gal ir galėtų skirti prašomą išlaikymo dydį vaikui, tačiau jis netiki ieškove, jog ji skirs šiuos pinigus vaikus, nors pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovė leido pinigus išimtinai vaiko poreikiams. Pats atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog ieškovė leido išlaikymo pinigus netinkamai. Paaiškino, kad atsakovas taip pat tam tikras aplinkybes meluoja, pvz., šiuo metu atsakovas net negyvena Vilniaus miesto savivaldybės jam nuomojamame bute, kuris minimas atsiliepime, ten gyvena atsakovo brolio šeima. Prašo, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, ieškinį tenkinti.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškiniu iš dalies. Sutinka su 200 Eur išlaikymu, vėliau teismo posėdžio patikslino aplinkybes, jog gal ir galėtų mokėti visą prašomą padidinti išlaikymo sumą, tačiau nepasitiki ieškove, kad ji visus pinigus, skirtus išlaikymui, tikrai išimtinai leis tik vaiko poreikiams. Taip pat pripažino aplinkybes, kad šiuo metu iš tikro skiria per mažai dėmesio sūnui O. T. ir pažada ateityje pasitaisyti. Patvirtino (patikslino) aplinkybes dėl nurodyto buto, kurį jis nuomojasi iš Vilniaus miesto savivaldybės, jog jau apie du mėnesius jame negyvena, jame gyvena brolio šeima. Teismo posėdžio metu patikslino aplinkybes, kad iš esmės su ieškinyje nurodytais poreikių lentelėje vaiko poreikiais sutinka, išskyrus nesutinka su suma nurodyta dėl drabužių (avalynės) pirkimo už 85 Eur per mėnesį, tačiau negalėjo nurodyti kokia būtų teisinga suma per mėnesį už drabužius ir avalynę šiuo atveju, paminėjo, kad galbūt 50 Eur per mėnesį. Kitų poreikių neginčija ir papildomų įrodymų neturi. Paaiškino, kad pats savo drabužiams ir avalynei nėra išlaidus, nupirktus rūbus ir drabužius nešioja ilgai. Atsakovas grindė nesutikima su likusią išlaikymo suma dėl savo finansinės padėties. Paaiškino, kad turi kitą šeimą, dar du nepilnamečius vaikus, yra paėmęs du kreditus (tiek būstui (sodui) įsigyti, tiek remontui atlikti). Nurodo, kad atsakovo dabartinės šeimos pajamos atskaičius mokesčius yra apie 2 000 Eur, taip pat patvirtino, jog dar papildomai gauna išmokas už tėvystes atostogas. Pačio atsakovo gaunamas darbo užmokestis darbovietėje yra skirtingas, priklausomai nuo gaunamo ir priskirto darbo, tačiau atsakovas patikslinto, jog gauna, atskaičius mokesčius, apie 1 200 Eur, jo dabartinė sutuoktinė apie 800 Eur. Vartojimo paskolos mėnesinės įmokos sudaro 210,88 Eur, o būsto kredito kartu su draudimu apie 150 Eur. Negalėjo tiksliai paaiškinti (nurodyti) kiek išlaidų per mėnesį gaunasi išlaikant jo dabartiniams vaikams, negali pateikti ir įrodymų, tačiau išlaidomis dalinasi su sutuoktine, kai vienas negali sumokėti, tai sumoka kitas. Negalėjo tiksliai pasakyti kiek pats turi išlaidų per mėnesį, tačiau paaiškino, jog yra įsigijęs telefoną „Iphone“ (moka apie 32,40 Eur mėnesį), išleidžia apie 150 Eur kurui naudojantis automobiliu, taip pat kartas nuo karto remontuoja automobilį, taip pat skiria lėšų būsto (sodo) remontui, maistui skiria maždaug apie 200 Eur, už komunalinius gaunasi bendrai per mėnesį apie 115 Eur išlaidos, rūbams apie 30 Eur per mėnesį, taip pat įvairios kitos išlaidos, susijusios su kitais turimais nepilnamečiais vaikais.

Šalies argumentai

7. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, buvo pateiktas teismui prašymas dėl bylos nagrinėjimo išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

11. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė A. T. ir atsakovas V. T. turi nepilnametį sūnų O. T., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Sprendimu buvo patvirtinta, jog šalių nepilnamečio vaiko O. T. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. T., taip pat patvirtinta, jog tėvas V. T. teikia nepilnamečio vaiko O. T. išlaikymui po 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymą per mėnesį. Nuo šio teismo sprendimo praėjo 10 metų, per šį laikotarpį išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui nė karto nebuvo keistas.

13. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

14. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

15. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

16. Ieškovė (jos atstovė) šioje byloje argumentavo, kad po 2011 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo praėjo beveik 10 metų, pasikeitė pragyvenimo šalyje lygis, išaugo paslaugų ir prekių kainos, pasikeitė šalių finansinė padėtis, išaugo paaugusio ginčo šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai, pasikeitė vaiko laisvalaikis, todėl prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 500 Lt (144,81 Eur) iki 230 Eur per mėnesį. Tiek ieškinyje nurodė, tiek teismo posėdyje paaiškino kas sudaro padidėjusius šalių nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat paaiškino aplinkybes dėl savo turtinės padėties, paaiškino žinomas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį. Tuo tarpu atsakovo pozicija (nesutikimo priežastis) bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli – atsiliepime į ieškinį buvo sutikęs su išlaikymo padidinimu iki 200 Eur sumos, nesutiko su ieškovės nurodytais sūnaus padidėjusiais poreikiais, taip pat argumentavo nesutikimą sunkia savo šeimos finansine padėtimi (t. y. negalėjimu mokėti padidinto išlaikymo, motyvuojant aplinkybe, kad neliks pragyvenimui dabartinei šeimai), tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nors toliau laikėsi pozicijos, kad nesutinka su ieškiniu iš dalies, tačiau iš esmės sutiko su visais ieškovės nurodytais nepilnamečio sūnaus poreikiais, išskyrus dėl poreikio – avalynės (drabužių) pirkimo už 85 Eur per mėnesį, kuris, atsakovo vertinimu, turėtų būti mažesnis (tačiau tikslios sumos negalėjo nurodyti, paminėjo 50 Eur sumą), taip pat ne visiškai atvirai ir sąžiningai aiškino teismui aplinkybes dėl savo turtinės (finansinės) padėties (pvz., atsiliepime nurodė ir pradedant bylą nagrinėti iš esmės aiškino teismui, kad gyvena su šeima savivaldybės nuomojame bute už kurį mokama 65 Eur, o nuo 2022 m. kaina sieks 176 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo metu (po tam tikrų kitos ginčo šalies ir teismo klausimų) vis dėlto pripažino aplinkybes, jog tame bute šiuo metu jau kelis mėnesius gyvena brolio šeima), jų šeima ten nebegyvena, taip pat iš esmės patvirtino, jog išgalėtų mokėti prašomą padidinti išlaikymo sumą, tačiau nepasitiki ieškove, t. y. netiki, kad jo skiriamus išlaikymui pinigus, ji skirs išimtinai jų nepilnamečio vaiko interesams (šias aplinkybes nurodė (atskleidė) iš esmės jau bylos nagrinėjimo pabaigoje). Taip pat pažymėtina, kad daugelį aplinkybių (tiek dėl savo gaunamų pajamų, tiek dėl patiriamų išlaidų) teismo posėdžio metu aiškino nenoriai, abstrakčiai, tik po daugelio teismo ar kitos šalies (jos atstovės) klausimų, dažniausiai nurodydamas (atsakydamas) „nežinau“ ar „nesidomiu“, t. y. teismui susidarė įspūdis, kad arba atsakovas nebuvo visiškai atviras, nenorėjo atskleisti tiksliai visų aplinkybių dėl savo finansinės padėties, arba iš esmės nesidomi savo ir šeimos finansiniu gyvenimu, tačiau patvirtino, kad jo dabar šeima (jis ir sutuoktinė) gauna (atskaičius mokesčius) apie 2 000 Eur sumą per mėnesį, augina dar du nepilnamečius vaikus, taip pat gauna valstybės išmokas už kitus vaikus, jis su dabartine žmona įsigijo sodo namą, jį remontuojasi (dėl šių aplinkybių paimti du kreditai – būsto ir vartojimo), pats atsakovas skiria gana ženklias išlaidas kurui, remontams, turi gana prabangų telefoną, stengiasi patenkinti dabartinių vaikų poreikius.

17. Pažymėtina, kad ieškovė įrodinėjo, jog šiuo metu per vieną mėnesį šalių nepilnamečio vaiko O. T. išlaikymui reikalinga iš viso nuo 533,80 Eur iki 585,80 Eur suma poreikiams patenkinti, dėl to vieno iš tėvų dalis sūnaus išlaikymo prievolėje sudaro 266,90 Eur arba 292,90 Eur. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo (buvo patikslinta), kad į šiuos poreikius dar nebuvo įskaičiuotos 70 Eur per mėnesį patiriamos išlaidos dėl sūnaus lankomo informacinių technologių būrelio (byloje pateikti įrodymai), kurių atsakovas neginčijo, tačiau kartu neįskaičiuota valstybės skiriama „vaiko pinigų“ 70 Eur suma, kuri turi būti įskaitoma į bendrus poreikius. Dėl to atsakovui iš esmės ginčijant tik ieškovės nurodytą poreikį dėl avalynės (drabužių) pirkimo už 85 Eur, ieškovei nepateikus papildomų įrodymų dėl šio poreikio pagrįstumo, laikytina, kad šio poreikio pagrįsta suma atitiktų atsakovo pripažinta 50 Eur suma. Kartu spręstina, kad byloje įrodyta (neginčijama) bendra šalių nepilnamečiam sūnui būtina 555,80 Eur poreikių suma (sumažinta 30 Eur dalyje dėl avalynės (drabužių), o informacinių technologių būrelio 70 Eur išlaidos iš esmės atitinka iš valstybės gaunamų „vaiko pinigų“ sumą), t. y. bendrai įrodyti (neginčijami) poreikiai sudarytų: higienos priemonės – 20 Eur; maistas – 200 Eur; vitaminai, vaistai ir sveikatos priežiūra – 45 Eur; priemonės mokyklai – 30 Eur; drabužiai, avalynė – 50 Eur; tenkanti būsto išlaidų dalis – 40 Eur; sąskaitos papildymas pokalbiams – 10 Eur; viešojo transporto bilietas – 5,80 Eur; maitinimas mokykloje (dienpinigiai) – 100 Eur. Tokiu būdu vieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje būtų 277,90 Eur, tačiau ieškovė pagal finansines galimybes prašo priteisti iš atsakovo mažesnę sumą, t. y. 230 Eur.

18. Byloje taip pat atsakovas neįrodė (nepaneigė), kad jis nebūtų pajėgūs mokėti nurodyto išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui. Teismo posėdžio metu atsakovas net patvirtino, kad iš esmės galėtų mokėti tokią padidinto išlaikymo sumą (230 Eur) savo nepilnamečiui sūnui O. T., tačiau nenorėtų tokio dydžio išlaikymo sumos mokėti, nes nepasitiki ieškove, netiki, jog ji šiuos pinigus išimtinai skirs jų nepilnamečio vaiko poreikiams. Pabrėžtina, kad atsakovas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimą (CPK 178 straipsnis). Aplinkybės, kad ieškovė naudoja vaikui skiriamą išlaikymą ne pagal paskirtį grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir subjektyvia atsakovo nuomone. Vien nepasitikėjimas motina (ieškove), nėra pagrindas tėvui (atsakovui) nemokėti nepilnamečiui vaikui būtino ir jo poreikius atitinkančio išlaikymo. Taip pat byloje esantys šalių pateikti rašytiniai įrodymai, surinkti vieši duomenys apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, šalių paaiškinimai, patvirtina, kad atsakovas, nepaisant šiuo metu paimtų ir mokamų dviejų kreditų (maždaug per mėnesį mokant apie 310–350 Eur už juos), turimų su dabartine sutuoktine dar kitų nepilnamečių vaikų, yra pajėgus mokėti nurodyto dydžio išlaikymą sūnui iš pirmos santuokos, taip pat išlaikyti kartu su dabartine sutuoktine savo dar kitus vaikus (išlaikytinius), skiriant jiems analogišką išlaikymą (t. y. nebūtų pažeistas CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas), tuo labiau byloje pateikti atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad kitiems vaikams atsakovams šiuo metu skiria net daugiau dėmesio. Pažymėtina, kad atsakovo šeima gauna gana ženklias reguliarias pajamas (ženkliai daugiau negu minimali mėnesinė alga), nesenai įsigijo nuosavo nekilnojamojo turto, turi taip pat nuosavybės teise transporto priemonę. Atsakovas nurodo, kad atskaičius mokesčius gauna apie 1 200 Eur sumą, tačiau iš Sodros duomenų matyti, jog už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovas gavo 2 174 Eur darbinių pajamų + 475,81 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmoką; už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. gavo 2 411,16 Eur darbinių pajamų + 475,81 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmoką; už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. gavo 2 806,54 Eur darbinių pajamų + 368,37 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmoką; už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. gavo 2 640,85 Eur darbinių pajamų; už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. gavo 1 710,29 Eur darbinių pajamų + 152,45 Eur, 101,63 Eur, 152,45 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmokas; už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. gavo 1 168,10 Eur darbinių pajamų + 406,53 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmoką; už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. 1 972,60 Eur darbinių pajamų; už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. 2 286 Eur darbinių pajamų; už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. gavo 2 400,29 Eur darbinių pajamų. Paskaičiavus už šį laikotarpį (paskutinius 9 mėnesius) gaunasi bendra 19 569,83 Eur suma, vidutiniškai per mėnesį 2 174,42 Eur, atskaičius mokesčius gaunasi apie 1 340 Eur (t. y. didesnė suma nei nurodė atsakovas). Taip pat dar neskaitant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmokų. Be to, atsakovas patvirtino, kad jo sutuoktinė gauna atskaičius mokesčius apie 800 Eur, tokiu būdu atsakovo šeima gauna per mėnesį virš 2 200 Eur pajamų, neskaitant dar gaunamų „vaiko pinigų“ už du dar auginamus kitus nepilnamečius vaikus. Taigi, net atsakovo šeimai patiriant per mėnesį apie 800 Eur išlaidų (nors patiriamas išlaidas atsakovas nurodė teismui teismo posėdžio metu abstrakčiai ir nenoriai), lieka virš 1 400 Eur suma plius įvairios valstybės išmokos. Kaip minėta, atsakovas įsigijo nuosavybės teise sodo namą, kurį įrenginėja, remontuoja, dėl to, planuojant ten gyventi nuolatos, tikėtina, jog šio sodo namo išlaikymo išlaidos bus mažesnės nei buto išlaikymas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, imdamas kreditus (kuriais siekė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir jį suremontuoti), turėjo įvertinti aplinkybes dėl savo nepilnamečio sūnaus O. T., įvertinti, kad beveik 10 metų iš esmės mokamas 500 Eur (144,81 Eur) išlaikymo dydis sūnui O. T. neatitinka dabartinių sūnaus poreikių ir dabartinės šalių turtinės padėties, neatitinka orientacinių išlaikymo priteisimo kriterijų, tikėtis, jog bet kada reikės mokėti didesnio išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui. Kaip teisingai nurodė (pažymėjo) ieškovės atstovė, atsakovui (jo dabartinei) šeimai suteikta paskola taip pat tikėtinai rodo, jog atsakovo kreditingumas yra geras. Vien tai, kad atsakovui teks sumažinti savo asmeninius poreikius (galimai sumažinti išlaidas kurui, atsisakyti tokių naujų brangesnių išlaidų (pvz., kaip brangaus telefono įsigijimas) ir panašiai), ar tai, kad atsakovas tikėtina nesidomi finansais (jų planavimu), nėra pagrindas nemokėti nepilnamečiui vaikui būtino išlaikymo dydžio. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, o atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką, per didelę riziką su finansiniais sprendimais ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pats atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, nėra jokių duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumą, t. y. atsakovas iš esmės gali užtikrinti ne mažesnių nei šiuo metu gauna darbinių pajamų gavimą, o gali gauti ir didesnes pajamas, taip pat kaip ir ieškovė. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvai privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti nurodytą išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Nurodytas 230 Eur išlaikymo dydis, atsižvelgus į dabartinį nepilnamečio vaiko amžių, jo sudėjimą, pėdų dydžius (t. y. reikalingi iš esmės vyriški drabužiai, avalynė), jo turimas sveikatas problemas, aktyvų įvairių burelių lankymą ir kitas aplinkybes, šiuo atveju yra racionalus ir pagrįstas, užtikrintų būtiniausius šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Šiuo atveju nepilnamečiam sūnui išlaikyti skiriama (padidinama) suma siejama su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais (atsakovas šių poreikių nenuginčijo) ir abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

19. Be to, kaip neginčijo pats atsakovas, šiuo atveju atsakovas neskiria pakankamai dėmesio savo nepilnamečiui sūnui O. T., atsakovo dėmesys labiau orientuotas į dabartinę šeimą, į naujai įsigytą bustą (sodo namą) ir jo remontą, dėl to tuomet atsakovas turėtų mokėti ir atitinkamą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, kad jis galėtų atitikti vaiko būtiniausius poreikius, jog būtų galima kompensuoti tėvo nebuvimą šalia. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi, šiuo atveju ieškovei, su kuriuo nuolatos gyvena šalių nepilnametis sūnus, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų (pvz., šiuo atveju pateikti teismui įvairūs rašytiniai įrodymai apie įvairias dar kitas patiriamas išlaidas – sofos, televizoriaus kompiuterio dalių pirkimą ir panašiai, taip pat nurodytos aplinkybės apie vaiko turimas sveikatos problemas), kurie nors neįtraukti į poreikių lentelę, tačiau taip pat patvirtina aplinkybes dėl šiuo atveju nustatytino (reikalingo) didesnio išlaikymo dydžio nei buvo nustatytas (patvirtintas) 2011 m. teismo sprendimu.

20. Be to, byloje nėra ir ginčo, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. priteistas (sutartas) 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymas periodinėmis išmokomis šiuo metu (t. y. po 10 metų) nėra pakankamas net būtiniausiems (minimaliems) dabartiniams šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pagal orientacinį MMA kriterijų. Tuo metu teismo sprendimo priėmimo metu minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) buvo 800 Lt, šiuo metu 642 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. jis pakils Vyriausybės nutarimo pagrindu iki 730 Eur (atskaičius mokesčius maždaug 518 Eur, t. y. orientacinis kriterijus minimaliems būtiniausiems poreikiams užtikrinti vienam tėvui (motinai) bus apie 259 Eur. Vadinasi, šiuo atveju priteistas išlaikymo dydis iš esmės atitinka teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomą išlaikymo dydį, kurį privalo pagal galimybes teikti kiekvienas iš tėvų, ir kuris paprastai, nesant specialių poreikių, yra pakankamas vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti.

21. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys tenkinamas – pakeičiamas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui O. T., priteisiant iš atsakovo V. T. nepilnamečio sūnaus O. T. naudai išlaikymą po 230 Eur įmokomis, mokamomis kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės.

22. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti (palikti) motiną (ieškovę) A. T. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

23. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

24. Padidintas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (šiuo atveju – 2021 m. rugsėjo 3 d.) (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-567/2019). Byloje įrodyta, kad teisė į padidintą išlaikymą atsirado nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos.

25. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.

26. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pateikta pažyma dėl 217,25 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad ši pažyma pateikta teismui jau baigus bylą nagrinėti iš esmės, atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Apie tai, kad ši pažyma bus pateikta teismui vėliau (nespėjus tarnybai jos parengti), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė informavo ginčo šalis ir teismą dar bylą nagrinėjant iš esmės žodiniame teismo posėdyje. Pabrėžtina, kad apygardos teismų praktikoje išaiškinta, jog nepaisant to, kad tokia pažyma nebuvo pateikta iki bylos išnagrinėjimo pabaigos teismui, tačiau pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai išlieka teisė kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo, jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-819-479/2018). Atsižvelgiant į šias aplinkybes (apie tai, kad ginčo šalys buvo informuotos apie šias patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas), ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proceso ekonomiškumo principais, šių išlaidų klausimas išsprendžiamas šiuo teismo sprendimu.

28. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai (t. y. 100 procentų). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (nuo kurio ieškovė buvo atleista), teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinę pagalbą. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo (padidinimo) iš viso mokėtinas bendras 62,10 Eur žyminis mokestis (230 Eur x 12 mėn.) x 0,03) – 25 proc., taip pat patirtos 3,72 Eur pašto išlaidos, t. y. bendrai priteistinai valstybės naudai 65,82 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas, taip pat priteistina 217,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės 2-ojo teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečio vaiko O. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. rugsėjo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama (paliekama) ieškovė A. T., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 65,82 Eur (šešiasdešimt penkis eurus ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 217,25 Eur (du šimtus septyniolika eurų ir 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant „už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Malijauskas