Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. G. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria tenkintas suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti pradinį kreditorių UAB „Alsunga“ jo teisių perėmėju UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Alsunga“ Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ visas savo reikalavimo teises.

2. Pareiškėjos M. G. bankroto administratorius UAB „ADMIVIRA“ prašė netenkinti pateikto prašymo. Nurodė, kad M. G. yra užvedusi bylą UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ dėl žalos atlyginimo, todėl pakeitus jį pareiškėjos kreditoriumi, jis įgytų teisę naudotis kreditoriaus teisėmis ir mano, jog trukdytų bankroto procesui, vilkintų jį bei darytų poveikį M. G. dėl pareikšto ieškinio. Teigia, kad suinteresuotas asmuo nesilaikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 2 dalyje numatytos kreditorinio reikalavimo pateikimo tvarkos, todėl apribojo bankroto administratoriaus galimybę įsitikinti reikalavimo teisės pagrįstumu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeitė pradinį kreditorių UAB „Alsunga“ jo teisių perėmėju – UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ byloje pagal M. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2FB-21744-994/2017 pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Vienas iš kreditorių byloje buvo UAB „Alsunga“. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius UAB „Alsunga“ perleido visus savo reikalavimus pareiškėjos bankroto byloje naujajam kreditoriui UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“.

5. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, perleidus teismo patvirtintą reikalavimą, neprivaloma laikytis FABĮ 23 straipsnyje numatytos imperatyvios kreditorinių reikalavimų pateikimo tvarkos ir terminų. Kreditoriaus UAB „Alsunga“ 14 573,79 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi ir kreditorius UAB „Alsunga“ perleidžia suinteresuotam asmeniui turimą reikalavimo teisę į pareiškėją, o ne teikia naują kreditorinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje, kuriam būtų taikoma privaloma FABĮ 23 straipsnyje numatyta pateikimo tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Bankrutuojančio fizinio asmens M. G. bankroto administratorė UAB „Admivira“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-24536-994/2018 M. G. buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“. Teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi patenkino UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ prašymą dėl bankroto administratoriaus atsistatydinimo ir paskyrė bankrutuojančio asmens M. G. bankroto administratoriumi UAB „Admivira“. UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo, nes reikalavo iš bankrutuojančio fizinio asmens sumokėti už bankroto administravimo paslaugas didesnes pinigines sumas nei tai buvo nustatęs kreditorių susirinkimas ir priteisęs teismas. Ieškovė dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi su ieškiniu į teismą (civilinė byla Nr. e2-582-918/2020), prašydama iš atsakovo UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ priteisti 3 298,72 Eur turtinės žalos atlyginimo.

6.2. Apeliantės nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įsigydamas reikalavimo teisę į kreditoriaus reikalavimą bankrutuojančios M. G. bankroto byloje ir M. G. kreditoriumi siekiantis tapti pareiškėjas UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“, patvirtinus reikalavimo teisę į kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, įgytų procesines teises numatytas FABĮ 24 - 26 straipsniuose, o priėmus nepalankų jam sprendimą byloje Nr. e2-582-918/2020 ir patenkinus M. G. ieškinį, galėtų daryti spaudimą ir kenkti bankrutuojančiam asmeniui M. G., skųsdamas kreditorių susirinkimų sprendimus, teikdamas skundus teismui, ir tokiu būdu trukdydamas bankroto proceso eigai iš esmės, vilkinti procesą ir daryti poveikį M. G. byloje dėl pareiškėjui pareikšto ieškinio, veikdamas priešingai įstatymui ir pažeisdamas skolininko teises ir suvaržydamas jo prievoles.

6.3. UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo paduotas nesilaikant įstatymų nustatyto reglamentavimo, pažeidžiant FABĮ nuostatas, todėl neturėtų būti priimtas ir tenkinamas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog perleidus teismo patvirtintą reikalavimą, neprivaloma laikytis FABĮ 23 straipsnyje numatytos imperatyvios kreditorinių reikalavimų pateikimo tvarkos ir terminų.

7. Suinteresuotas asmuo UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo administratoriaus UAB „Admivira“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad administratorius neginčija kreditorinio reikalavimo dydžio, o tiesiog išreiškia savo subjektyvią, asmeninę nuostatą prieš suinteresuoto asmens įstojimą į bankroto bylą kreditoriumi ir tokiu būdu veikia prieš kreditoriaus interesus, nepagrįstu prašymu ir skundu gaišta teismo, suinteresuoto asmens laiką. Suinteresuoto asmens nuomone, kreditoriaus pakeitimo kitu kreditoriumi procedūra atlikta laikantis CPK, FABĮ nuostatų, teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra pagrįsta, teisėta, nepaisant administratoriaus pareikšto nesutikimo dėl jo asmeninių ambicijų siekiant vertinti/ginčyti suinteresuoto asmens teisėtu būdu įgytą reikalavimo teisę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas pradinis kreditorius UAB „Alsunga“ jo teisių perėmėju – UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-24536-994/2018 M. G. buvo iškelta bankroto byla. Vienas iš kreditorių byloje buvo UAB „Alsunga“. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius UAB „Alsunga“ perleido visus savo reikalavimus pareiškėjos bankroto byloje naujajam kreditoriui UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“. Naujasis kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti pradinį kreditorių UAB „Alsunga“ jo teisių perėmėju UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ prašymą tenkino.

11. Apeliantė nurodo, kad UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo paduotas nesilaikant įstatymų nustatyto reglamentavimo, pažeidžiant FABĮ nuostatas, todėl neturėtų būti priimtas ir tenkinamas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju, perleidus teismo patvirtintą reikalavimą, neprivaloma laikytis FABĮ 23 straipsnyje numatytos imperatyvios kreditorinių reikalavimų pateikimo tvarkos ir terminų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12. FABĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba kitam asmeniui. Pagal šio įstatymo 29 straipsnio nuostatas nustatyta šių reikalavimų tenkinimo eilė nesikeičia. FABĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja kreditorių ir bankroto administratoriaus veiksmus bankroto proceso stadijoje, kai teismas, iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, nustato terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Būtent šioje stadijoje kreditoriai turi pateikti savo kreditorinį reikalavimą administratoriui, o pastarasis sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus UAB „Alsunga“ 14 573,79 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi. Kaip minėta, 2020 m. rugpjūčio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius UAB „Alsunga“ perleido visus savo reikalavimus pareiškėjos bankroto byloje naujajam kreditoriui UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“. Taigi, kadangi kreditorius UAB „Alsunga“ perleido suinteresuotam asmeniui turimą reikalavimo teisę į pareiškėją, o ne teikė naują kreditorinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje, tai pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju neprivaloma laikytis FABĮ 23 straipsnyje numatytos imperatyvios kreditorinių reikalavimų pateikimo tvarkos ir terminų.

13. Apeliantė nurodo, kad UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“, patvirtinus reikalavimo teisę į kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, įgytų procesines teises, numatytas FABĮ 24-26 straipsniuose, o priėmus nepalankų jam sprendimą byloje Nr. e2-582-918/2020, galėtų daryti spaudimą ir kenkti bankrutuojančiam asmeniui M. G., skųsdamas kreditorių susirinkimų sprendimus, teikdamas skundus teismui, ir tokiu būdu trukdydamas bankroto proceso eigai, vilkinti procesą ir daryti poveikį M. G. byloje dėl pareiškėjui pareikšto ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai dėl galimo naujojo kreditoriaus nesąžiningumo negali būti pagrindu atsisakyti pakeisti kreditorių ir nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties. Nustačius galimus nesąžiningus naujojo kreditoriaus veiksmus, jei tokie būtų atlikti, tiek bankrutuojantis asmuo, tiek naujasis administratorius galės imtis teisėtų įstatymu leidžiamų gynybos priemonių.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos M. G. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.