Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad siūlė nukentėjusiajam pinigus už šį dalyką. Siūlė dėl to, kad vis vien kažkiek kaltės yra. Žmogus susižalojo. Susižalojo, kad galimai jį pastūmė. Siūlė pinigus morališkai. Nesiūlė tiek, kiek jis norėjo, bet siūlė tiek, kiek galėjo. Pripažįsta, kad galimai pastūmė. Buvo kontaktas, nes neprasilenkė, juto grėsmę iš jo pusės ir galimai pastūmė. Kumščiu nesudavė. Nesudavė jam. Nesutinka, kad dėl jo pastūmimo jam buvo sukeltos tokios pasekmės, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Tikrai dėl pastūmimo taip susižaloti negalėjo. Pastūmė netyčia. Kaltės nepripažįsta. Įvykis rugpjūčio 15 dieną. Atėjo į barą apie 20 val., sėdėjo su draugais. Atėjo dar vienas pažįstamas S. su vaiku, užsisakė pavalgyti, kol laukė maisto, jie su vaiku rideno kamuolį. Nukentėjusysis sėdėjo lauke, gėrė, jam nepatiko, kad tas vyras atėjo su vaiku, pradėjo moralizuoti, kad iškvies vaikų teises. Išsirutuliojo pyktis, kuris peraugo į nepasitenkinimą, keiksmažodžius ir prasidėjo žodinis konfliktas. Jie pavalgė, išėjo, o konfliktas nesibaigė. Visi buvo išgėrę, taip ir įsiplieskė. Jis pats ėjo į tualetą, o nukentėjusysis iš kažkur pareidinėjo. Nukentėjusysis visą laiką gąsdino, kad išsikvies draugus. Jis pats iš po infarkto, juto grėsmę, pastūmė jį su pečiu, jis atsitrenkė į grotas. Ten buvo tokia metalinė meniu lenta, tai gal jis tą akį galėjo susižaloti į tą lentą. Nuėjo į tualetą, grįžtant iš tualeto pamatė, kad jis guli, pajudino jį su koja, liepė keltis. Jokių lūžių nematė. Baras užsidarinėjo, jis pats jį ištempė už baro vartų, atrėmė į sieną ir laukė greitosios, matė, kad kraujuoja, bet kai jis buvo viduje, jokio kraujo nematė. Sulaukė greitosios, policijos, tuo viskas ir baigėsi. Pastūmė, nes juto iš jo grėsmę. Nukentėjusysis ėjo link jo, jis pats ėjo į tualetą. Tyčinio veiksmo nedarė. Pastūmė jį su pečiu. Neprasilenkė ir netyčia kliudė. Siūlė pinigų, nes tyrėja sakė, jeigu nori taikytis, reikia atsiskaityti su žmogumi. Norėjo taikytis, bet jis tokios sumos pasiprašė, kad neturėjo. Pripažįsta, kad tą dieną jam buvo sulaužyta čiurna. Įvardintų tai kaip nelaimingą atsitikimą. Neturi supratimo, kaip jis galėjo nusilaužti koją. Yra susipažinęs su bylos medžiaga. Skaitė specialisto išvadą. Galėjo turbūt pakrypti koja ir taip susižaloti. Na, gal ir galėjo nuo pastūmimo susižaloti tą koją. Jam piktybiškai tos kojos nesulaužė, pastūmė, o kaip jis sugebėjo tą koją kur įkišti, neįsivaizduoja. Jis pats buvo neblaivus, nukentėjusysis irgi vartojo alkoholį. Jeigu nebūtų pastumtas, tai nukentėjusysis nebūtų atėjęs į teismo posėdį. Rankomis jo nelietė, galėjo tik pastumti. Kaltės nepripažįsta, nes juto grėsmę ir atsistūmė jį nuo savęs. Tai gavosi ekspromtu. Nepastebėjo, ar nukentėjusysis turėjo žalojančių daiktų. Bare jam grasino ginklu, bet to ginklo nematė. Nebijojo, nes buvo ne vienas, gal kažkiek bijojo, bet nerodė savo baimės. Negali pasakyti, ką jis pasakė prieš pastūmimą. Jie paprasčiausiai sukontaktavo. Prieš pat susidūrimą grėsmės nebuvo. Gal jis susvirduliavo ir pagalvojo, kad puls. Kontaktas su pečiu buvo todėl, kad neprasilenkė. Netrūko vietos, paprasčiausiai atsistūmė jį nuo savęs, nes juto grėsmę. Gal pasirodė, kad jis nori suduoti. Tyrėjai to nesakė, nes ji apie tai neklausė. Labai gerai viską atsimena. Streso būsenoje tikrai neatsimins, kas, per kiek sekundžių buvo. A. P. nepažįsta, iki įvykio su juo konflikto neturėjo. Yra susipažinęs su nukentėjusiojo parodymais, nesutinka su jais. Melas yra tai, kad jis bare tylėjo, „nekipišavo“. Jis pats atvyko apie 20 valandą, bare buvo R. P. - pažįstamas, buvo A., kurio pavardės nežino, ir dar tie vietiniai, iš matymo pažįstami. Moters, kuri buvo su nukentėjusiuoju, nepažįsta. Kai buvo pastūmimas, gal kas ir matė, bet nežino. Baro staliukas buvo po dešine puse nuo baro vartų, apie 6-7 metrus, lauko terasoje. Su juo pačiu prie staliuko sėdėjo P.. Nukentėjusysis - toliau nuo vartų, po kaire. Nukentėjusysis sėdėjo jam į nugarą ir jis pats jam į nugarą. Nukentėjusysis buvo su moterimi. Vienu momentu jis buvo išėjęs, matė, kad išėjo kalbėdamas telefonu. Nepamena, ar matė, kada jis grįžo. Tuo momentu, kai buvo kontaktas, ėjo į tualetą. Tualetas viduje, baro patalpose. Yra grotos, vartai ir siena. Atidaryta būna du grotų sluoksniai ir šalia yra meniu lenta. Pirma terasa, o giliau yra įėjimas į vidų. Kontaktas vyko tarp stalų vidurio, tarp terasos vidurio. Yra laiptelis įeinant į barą, bet nukentėjusysis nurodė ne tą vietą. Po pastūmimo nukentėjusysis pargriuvo prie grotų ir meniu lentos, manytų, kad jis kontaktavo su grotomis nugara. Nežino, kodėl jo paties parodymai neatitinka specialisto išvados. Neturi medicininio išsilavinimo. Nesutinka su specialistės išvada. Įėjimas yra maždaug apie 2,5-3 m ir užsidaro į grotas, dar yra kitos grotos ir jos užsidaro į vidų. Baro ilgis gal kokie 7-8 m, o plotis gal apie 4 m. Galėjo pastumti, kai buvo nuo grotų apie 7 metrus. Nukentėjusysis irgi apie 7 metrus. Jis atbulas ėjo po pastūmimo, bet nėra garantuotas, kiek paėjo žingsnių, gal 5-6 žingsnius. Nukentėjusįjį nusistūmė ir nuėjo į tualetą, negali pasakyti, kiek tiksliai žingsnių jis ėjo iki kritimo. Iš vienos pusės du stalai ir iš kitos pusės, ir praėjimas tarp jų. Jis pats atsistojo nuo savo stalo ir gal kelis žingsnius jau buvau padėjęs, kai neprasilenkė. Ėjo į tualetą, kuris, įėjus į barą, yra po dešine. Norint į barą patekti, nereikia išeiti iš terasos. Gal kažkiek atsimena pirmą apklausą. Nurodė, kad pastūmė abiem rankomis į krūtinę, nes tai buvo gintis. Tarpas tarp stalų nėra mažas, kad negalėtų prasilenkti, bet kai žmogus vaikšto svyruodamas. Pajuto grėsmę ir jį nusistūmė. Jokio smūgio nebuvo, tai buvo pastūmimas, o jeigu nukentėjusiajam kojos susipynė, tai jis nekaltas. Gerai atsimena savo veiksmus, o jis buvo neblaivus. Ta jo moteris irgi aršiai konfliktavo tą vakarą. Fizinio kontakto su ja nebuvo. Kai pastūmė, nepasakys, ar moteris sėdėjo prie stalo, nes tuo momentu nematė, kas ką darė, matė tik savo veiksmus. Kai išėjo iš tualeto, tai ta moteris sakė kvies policiją. Bare dar buvo žmonių. Negirdėjo, ar kas nors dar kalbėjo apie sužalojimą ir nukritimą. Matė, kaip jis nukrito, o kai išėjo iš tualeto, matė, kad jis guli pusiau sėdomis, atsirėmęs į grotas. Meniu lenta buvo savo vietoje. Pastūmė ir nuėjo, pasekmių nematė. Antakį jis galėjo galimai prasiskelti į meniu lentą. Girdėjo garsą į grotas ir nuėjo, o grįždamas iš tualeto pamatė, kad jis guli. P. pradėjo gąsdinti susidorojimu, ne jam asmeniškai, bet daug kam, gal 3-4 žmonėms. Nukentėjusysis pakilo eiti prieš barui užsidarant, nespėjo pamatyti jo eisenos, gal ir mėtė į šonus. Nukentėjusysis ėjo grėsmingai ant jo, pagalvojo, kad puola, o gal jį sumėtė. Nukentėjusiojo kūno padėtis gal buvo grėsminga. Nematė, ar jį kažkas kėlė, ar pats kėlėsi. Tualete išbuvo apie 2-3 minutes, o kai grįžo, jis jau knarkė. Padėjo barmenui jį patraukti, nes barmenas klausė, kaip jam tuos vartus užsidaryti. Kai pastūmė ir jis nukrito, negirdėjo jokios aimanos ir šaukimo. Kai išėjo iš tualeto, prie jo nieko nebuvo. Pajudino, paklausė, ar miega. Nejuto grėsmės, nes ką gali padaryti gulintis žmogus. Siūlė nukentėjusiajam 500 eurų. Nesumokėjo, nes nesusitarė. Žino apie ligonių kasų ieškinį. Kaltės neprisiima, kad jam tą koją sulaužė. Jam koją sulaužė nelaimingas atsitikimas. Jį nusistūmė nuo savęs. Pastūmimas, mano, yra būtinoji gintis.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad E. P. nepažįsta, konfliktų ankščiau su juo neturėjo. Atvyko su G. į barą apie 21.00 val., pasiėmė alaus ir išėjo į lauką, nes lauke galima rūkyti. Paskui dar pasiėmė alaus. Konfliktas prasidėjo dėl to vaiko. Ji sakė, kad iškvies vaikų teises, jis sakė „baik, kam čia reikia, tegul būna“. Prieš 22.00 valandą reikėjo eiti namo. P. pradėjo tą merginą (G.) murkdyti ant stalo, pradėjo ginti ir tada jis jam trenkė. Gal truputį atsijungęs buvo, nes pajuto, kad jį tenai nuo tų grotų tempia, bet ne P.. Girdėjo, kaip pasakė, kad jam atviras lūžis, palikti gulėti, paliko gulėti ir viskas. Užstojo tą merginą, jis pylė jam į akį ir nukrito. Nežino, ką kaltinamasis ten jam padarė, gal šoko ant tos kojos, kad atviras lūžis buvo. Kaulas išlindo prie sąnario. Buvo neblaivus, bet atsimena viską, o kai po smūgio, matyt, buvo kažkurį laiką atsijungęs, nes išgirdo tik, kaip sako, kad atviras lūžis. Nežino, koks G. tikrasis vardas. Gali būti, kad ji yra J. N., ji yra draugo draugė. Bare buvo vaikas ir ji garsiai išreiškė mintį, kad reikia vaikų teisių, nes vaikas netinkamoje priežiūroje. Pabaigė gerti alų, kaltinamasis pirmas puolė ant jos, vertė ant pirmojo stalo, nes jis buvo tuščias, o kaltinamasis sėdėjo dešinėje pusėje prie antro stalo. Jie sėdėjo skirtingose eilėse. G. pasakė gana garsiai, kad reikia vaikų teisių, bet niekas nieko neatsakė. Baigė gerti alų ir išeidinėjo laukan iš baro terasos, o P. sėdėjo prie stalo. Jis pats ėjo pirmas, G. iš paskos, P. atsistojo nuo stalo ir puolė G., ir pradėjo ją murkdyti. Jis vertė ant stalo ir grumdė ją. Jis grubiai pasielgė su ja. Atsisuko ir traukė kaltinamąjį nuo jos. Kai pradėjo eiti, P. buvo jo priekyje, P. sėdėjo, jis pats praėjo pro jį ir jis tada puolė ant G.. Atsisuko ir pamatė. Atstumas tarp jo paties ir G. apie 1,5 metro, o nuo jo paties iki vartų – žingsnis. Čiupo už nugaros E., nes norėjo atitraukti jį nuo G., tai jis jam kumščiu trenkė. Nežino, kuria ranka. Yra šimtu procentų įsitikinęs, kad jis trenkė jam su kumščiu. Mėlyna buvo dešinė akis. Iš pradžių ligoninėje nematė, gal apsipažino. Kiti matė, kaip jam trenkė. Kai jam trenkė, G. nubėgo prie baro. Pirma E. jam trenkė, paskui G. bėgo prie baro kviesti policijos. Kai jam trenkė, G. bėgo į vidų prie baro, kad skambintų policijai. Jam trenkė ir ji pradėjo bėgti. Ji atsilaisvino ir pradėjo bėgti, ir negalėjo matyti, kas jam nutiko. Po trenkimo nuvirto tarp išėjimo grotų. Ne į grotas atsitrenkė, ne prie to stendo, o ten, kur reikia išeiti. Kūnas buvo lauke, o kojos viduje. Griūdamas atsitrenkė ant plytelių, į grotas kontakto nebuvo. Ten, kur nukrito, yra plytelės. Už baro taip pat plytelės, tarpduryje yra slenkstis, apie 15 cm. Įvykio metu nejuto kontakto su slenksčiu, nes kai virto, truputį buvo atsijungęs. Negali pasakyti, kokia kūno vieta krito. Sveikatos būklė iki įvykio buvo gera, kojų traumų neturėjo, kaulų lūžių, čiurnos lūžių neturėjo. Tai yra pirmas čiurnos lūžis. Ką kaltinamasis pasakoja, tai viskas yra neteisinga. Jis sudavė su kumščiu, o kad jis iš tualeto parėjo, tai yra nesąmonė. Nebuvo jokio pastūmimo, jis vieną kartą kumščiu jam sudavė ir jis nukrito. Neturi kaulų išretėjimų. Greičiausiai G. iškvietė policiją ir greitąją. Nuo tų grotų buvo ištemptas apie 2 metrus. Kai atvyko policijos pareigūnai, G. buvo, P. buvo už kampo ir žiūrėjo. G. pareigūnams jį parodė. Iki policijos atvažiavimo su P. nekalbėjo. Nepamena, kaip nukrito. Po įvykio su P. buvo susitikęs, kai pinigus siūlė. Nepaėmė, nes buvo užvesta byla, galvojo, kad per mažai, nebuvo jam nurodęs, kad sumokėtų 2 500 eurų. Kai jis pasiūlė, pasakė, kad neturi apie ką su juo kalbėti. Sužinojo, kad kaltinamasis jo ieško, gavo jo numerį ir paskambino. Kaltinamojo numerį davė baro savininkas. Kaltinamasis neprašė atsiimti pareiškimo. Dėl tokio savo elgesio neatsiprašinėjo. Buvo su sportiniais batais, sportinėmis kelnėmis. Kai G. pretenziją išsakė dėl vaiko, konfliktas įvyko gal po kokio pusvalandžio. Kai ji išsakė dėl to vaiko, tai negirdėjo jokių komentarų. E. vis atsisukinėjo į juos. Jie sėdėjo dešinėje pusėje ir žiūrėjo į išėjimą, kaltinamasis sėdėjo kairėje. Kaltinamasis atsukęs nugarą, jis pats priekiu su G. šalia ir žiūrėjo kaltinamajam į nugarą. Negali pasakyti, kada vaikas išėjo, bet kai ji tą pastabą pasakė, tai neužilgo tas vaikas ir išėjo. Vaiko tėvas nieko nepasakė, tik E. piktu veidu atsisukinėjo ir žiūrėjo. Barmenas sakė, kad jau užsidarinėja. Kai jie jau išeidinėjo, tai prie kaltinamojo staliuko sėdėjo trise. Jis pats pirmas praėjo kaltinamojo staliuką, o G. iš paskos. Praeidamas nieko jam nesakė. Kaltinamasis viską kalba ne taip, kaip buvo. Jam negrasino. Viską gali paliudyti G.. Stūmimo nebuvo, trenkė ir nuvirto. Jis pats jį traukė nuo G.. Įsivaizduoja, kad galėjo būti taip, kad jis užšoko jam ant kojos. Buvo trumpam išsijungęs. Kai jį pradėjo tempti, pamatė, kad kaulai išlindę, jis pats pasakė, kad paliktų, nebetemptų. Bare jokio sąmyšio nebuvo. Kažkas iš kitų lankytojų jį bandė pakelti, kaip pamatė išlindusius kaulus, jis pats liepė palikti, tai patempė apie 2 metrus ir paliko lauke. Tuo metu niekur nedirbo. Buvo atliktos dvi operacijos, dabar bus trečia. Per pirmą operaciją sutvirtino geležimis, dabar pašalino vienos pusės geležis, o kai sueis metai, pašalins kitos pusės. Ligoninėje išbuvo mėnesį. Yra neįgalus, eina reabilitaciją, užtirpusi koja ir jos nejaučia. Emociškai blogai jaučiasi. Nesvarbu, kad prieš įvykį nedirbo, bet būtų pradėjęs dirbti. Jaučiasi sutrikęs, priekaištai ir patyčios iš kaltininko. Neatsiprašė. Neturtinė žala 1 000 eurų. Turtinė žala 3 545 eurų. Registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą 193 eurų dydžio. Turi nedarbingumą iš ankščiau dėl rankų. Ateityje planavo dirbti. Turtinę žalą sudaro tai, kad negalėjo dirbti 5 mėnesius. Buvo nedirbantis. Neprisimena, kada paskutinį kartą legaliai dirbo. Vykdė individualią veiklą gal 2021-2022 metais. Dirbdavo prie statybų. Uždarbis priklausydavo nuo darbo. Nutraukė darbinę veiklą dėl rankų, nes buvo išoperuotos. Nutraukė individualią veiklą nuo 2022 metų. Ieškojosi darbo. Užimtumo tarnyba pasiuntė mokytis vairuoti autokarą, bet, kai rankas išoperavo ir viskas. Išoperavo 2023 metų pabaigoje. Gyveno iš socialinės pašalpos, nepriklausomai, ar tas įvykis būtų buvęs, ar ne. Dirbdavo nelegaliai. Niekaip negali patvirtinti savo darbo. Jeigu ne trauma, būtų dirbęs legaliai. Yra išsimokęs vairuoti autokarą. Pasiūlymų negavo, nes turėjo nedarbingumą. Likus metams iki operacijos išsilaikė autokaro teises. Sunkiai kėlė, nutrūko peties raiščiai ir teko operuoti. Nemoka „Sodra“, nes neturi darbo stažo.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis jam pažįstami kaip lankytojai. Santykiai su jais vienodi. Dirba barmenu bare adresu (duomenys neskelbtini). Buvo apie 22 valanda, mergina sėdėjo su vyru baro kiemelyje, buvo kaltinamasis ir dar keli žmonės. Prieš 22 valandą įėjo mergina, priėjo prie jo ir pasakė, kad jos draugui reikia iškviesti policiją, greitąją, ten įvykis įvyko. Išėjęs pamatė, kad prie vartų guli nukentėjusysis. Pamatė, kad akys vartosi, nesuprato, kas buvo, bet jis gulėjo. Kažkokie vyrai priėjo, bandė kelti, bet pamatė, kad koja į kitą pusę žiūri, gal dar truputį kraujo buvo. Pats grįžo prie kasos. Filmuojama yra, bet ar tą dieną kamera buvo įjungta, nežino, prie kameros neprieina, nes ten yra kodai, kuriuos žino tik šeimininkai. Atvažiavo policija. Nepamena, kas ką kalbėjo, kaip ten buvo. Nebendravo su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju apie tą įvykį. Moteris pasakė, kad reikia iškviesti policiją, nes kažkas jos draugui. Nebuvo jokio kito žmogaus, ji viena priėjo prie jo, buvo išsigandusi. Apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą nieko neminėjo arba nepamena. Dviese pasiėmė už pažastų ir perkėlė nukentėjusįjį. Jam einant į baro vidų jau atvažiavo greitoji. Jos nekvietė, kažkas kitas iškvietė. Apie konfliktą lauko terasoje nieko negirdėjo. Į terasą užeina gal kas 10 minučių. Nepamena, ar buvo išėjęs prieš uždarymą ir pasakė, kad baras užsidaro. Kai buvo paskutinį kartą terasoje, tai nebuvo daug žmonių. Buvo kaltinamasis, nukentėjęs su moterim, dar keli, tai gal kokie 5-6 žmonės. Kaltinamasis, jam atrodo, sėdėjo vienas. Kaltinamasis jo nukentėjusiojo kontakto neprašė. Nukentėjusysis atėjo gal prieš dvi valandas iki uždarymo. Iki baro uždarymo nukentėjusysis su moterimi gal kokius du, tris kartus buvo priėję pasipildyti gėrimų. Įvykio nematė. Nepamena, ar kaltinamasis buvo tarp tų dviejų vyriškių, kurie kėlė nukentėjusįjį. Kai atvažiavo greitoji, policija, tai kaltinamasis stovėjo netoliese. Tualetas yra baro viduje, jeigu nori į jį patekti, reikia praeiti pro jį. Nepamena, ar kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo praėjęs.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas, o nukentėjusysis nematytas. Įvykyje nedalyvavo. Įvykis vyko „(duomenys neskelbtini)“ per Žolinę. Pradžios nematė, tik išėjęs pamatė, kad tas žmogus (nukentėjusysis) velkamas laukan pro vartelius. Velkamas arba nešamas. Jį nešė E.. Nepamena, ar E. nešė, ar vilko nukentėjusįjį, nes jo požymių nepamena. Seniai buvo. Pamatė, kad velka, iškvietė pagalbą, su policija pabendravo ir viskas. E. galėjo būti lauke, o jis pats buvo baro viduje. Nežino apie konfliktą terasoje tarp asmenų. Su E. susitinka bare, gal metus susitinka bare, bet tiksliai nepasakys. Kai pamatė, kad E. tempia kitą asmenį, neklausė, kas čia nutiko, nes bijojo pats gauti į galvą. Su juo nekonfliktavo, bet pabijojo. Nežino, kodėl jis jį tempė. Nepamena, už kurių vietų tempė. Nežino, ar kas nors galėjo matyti konfliktą terasoje, nes buvo neblaivus. Atėjo vienas, sėdėjo vienas. Iš pradžių sėdėjo terasoje, o paskui pasikeitė sėdėjimas. Kai buvo terasoje, E. buvo. Pamatė tempimą prie vartelių. Nepasakys, ar jis vienas tempė tą nukentėjusįjį. Matė, kad ištempė ir paliko. Kvietė greitąją, nes matė, kad nukentėjusysis buvo kaip ir be sąmonės. E. atitempė ir paliko. Neklausė jo, kas buvo. E. galėjo būti neblaivus. Paliko, nuėjo ir grįžo prie staliuko. Jis pats buvo tarp vartų. Nepasakys, ar E. vienas buvo prie staliuko. Negali pasakyti konkrečiai, ar jis sėdėjo prie staliuko artimiau, ar toliau nuo įėjimo. Kviesdamas pagalbą sakė, kad negerai žmogui, bendravo su policijos pareigūnais. Nežino, kokie sužalojimai buvo padaryti. Matė, kaip išvežė greitoji. Negirdėjo nieko iš aplinkinių, kas čia buvo. Nepamena, kaip E. buvo apsirengęs.

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad kaltinamasis iš matymo matytas, jo vardas E., tas kitas (nukentėjusysis) - nematytas. Žino, kad buvo įvykis, nes lūžo koja žmogui. Įvykio nematė, bet matė gulintį žmogų. Pamena, kad nukentėjęs buvo liesas žmogus, bet veido jo nepamena. Iki įvykio nematė, kaip jis apsirengęs, kaip jis atrodė. Buvo praktiškai išėjęs, o kad lūžusi koja, sužinojo, kai atvažiavo greitoji. Įvykio nematė. Nežino, ar buvo asmenų, kurie matė įvykį. Sėdėjo baro gale. Girdėjo kažkokį garsą, bet žmonių buvo daug. Negirdėjo jokio konflikto dėl vaiko. Buvo išgėręs. Niekas neįstrigo, nei joks konfliktas, nieko. Buvo triukšmas, gal ir buvo ten kažkoks konfliktas, bet neatsisuko ir nieko nematė. Kai išeidinėjo, nematė ant nukentėjusiojo veido ir kojos sužalojimų, o kai atvažiavo greitoji, sužinojo, kad lūžo koja. Su E. yra tik baro draugai, nekalbėjo su juo apie įvykį bare. Negali pasakyti, ar jis dalyvavo konflikte, ar ne. Į barą užeina kartais savaitgaliais. Sėdėjo vienas gale. Tai vienas priėjo draugas, tai kitas. E. buvo priėjęs, bet nepasakys, kokiu metu. E. trumpai pabuvo ir išėjo, kažką paklausė. Nekvietė prieiti prie savo staliuko, nematė, su kuo jis sėdėjo. Matė tą nukentėjusįjį, gulintį ant žemės, jau išėjus pro grotas. Jam pasakė „ko guli?, eik namo“, jis buvo atsimerkęs, su sąmone. Pamatė atvažiuojantį automobilį, švyturėlius, tai grįžo, nes norėjo pažiūrėti, kas ten atsitiko. Grįžo gal už 2 minučių. Bare buvo daug žmonių. E. buvo, bet jis buvo baro terasoje. Viskas ten vyko šalia. Paklausė greitosios ar policijos, kas nutiko, tai sakė, kad lūžo koja. Atrodo, kad E. buvo su treninginėmis kelnėmis, o kaip dar apsirengęs, nepamena. Kai jis prie jo paties priėjo, apie jokį įvykį nekalbėjo, jis kažko paklausė ir nuėjo.

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta. Per Žolines A. P. buvo sulaužyta koja. Grįžo iš darbo, nerado jo namuose, paskambino, iš pradžių neatsiliepė, paskui atsiliepė ir pasakė, kad laukia greitosios. Išsikvietė taksi ir važiavo į priėmimą, ir laukė, kol atveš. Buvo daug kraujo, koja nusisukusi į kitą pusę. Jai paskambino G. sugyventinis D. ir pasakė, kad G. grįžo verkdama, kad ją užgauliojo, jai sutrenkė per galvą prie barmeno ir A. ją užstojo. Jai pasakė, kad A. ją užstojo, o ar jie ten susistumdė, nieko nežino. To kaltininko vardo nepasakė. Sakė, kad kažkur apie A. amžiaus ir sakė, kad ten ne vienas jų buvo. Užgauliojo G., nes atseit A. atsivedė dukrą į barą. A. sakė, kad jį užpuolė, susistumdė. Sakė, kad ant laiptuko jį pastūmė ar trenkė. Sakė, kad trenkė. Nenurodė, su kuo trenkė ir į kurią vietą. Sakė, kad trenkė ir jis nukrito nuo to laiptelio ir susilaužė koją. Rugpjūčio 15 dieną A. paskutinį kartą matė išeidama į darbą, prieš 14 valandą. Nebuvo jokių žaizdų ant jo veido ir kūno. Nežino jokių asmenų, kurie galėjo matyti šį įvykį. Jai tik D. paskambino ir pasakė. Su kitais asmenimis nebendravo. Po šio įvykio į A. kreipėsi tas pats asmuo, kuris jį sužalojo, siūlė jam pinigų, už tai, kad susitaikytų. Siūlė 500 eurų. Tą dieną, kai atvyko į priėmimą, po dešine akim buvo mėlynė, visas kruvinas. Jau tą pačią dieną buvo pamušta akis. Kai jis gulėjo reanimacijoje, jis gulėjo prie lango ir tiksliai pamena, kad dešinė akis, koja kairė. Tas žmogus siūlė pinigus, kad nesiskųstų teismui. A. neįvardino to žmogaus nei vardu, nei pavarde. Po įvykio nebuvo sutikusi G. ir nekalbėjo su ja. Žino, kokį civilinį ieškinį pareiškė A.. Neįvardino keli asmenys jį sumušė, sakė, kad prie staliuko sėdėjo keli, bet kiek - nepasakė. Kai jis buvo ligoninėje, jis normaliai su ja bendravo, viską suprato.

Liudytojas K. D. teisme parodė, kad įvykis dėl konflikto, atrodo, vienas buvo sužalotas. Atvykus prie baro matė keletą asmenų, vyrų, moterų, visi neblaivūs ir vienas asmuo buvo sužalotas. Sužalota koja. Greitoji medicinos pagalba jį išsivežė, o jie aiškinosi įvykio aplinkybes. Sužalotas asmuo buvo rastas apie 10 metrų atstumu nuo baro. Negali pasakyti, ar bendravo su sužalotu asmeniu. Nepamena, ar bendravo, gal kolega bendravo. Reikšmingų aplinkybių nepamena, prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu, kur buvo nurodytos aplinkybės. Kiek jam žinoma, kad galimai buvo asmuo, kuris sužalojo nukentėjusįjį įvykio vietoje, jam atrodo, kad nusistatė jo asmenybę. Asmenys tikrai buvo neblaivūs. Nepamena, ar buvo asmuo, kuris nurodė, kad matė įvykio aplinkybes. Pamena, kad su kažkokia moterimi kalbėjo. Kaltą asmenį nustatė iš įvykio vietoje buvusių liudytojų. Nepamena, ar pats nukentėjęs tą nurodė, bet galėjo nurodyti. Nepamena, ar bendravo su kaltinamuoju, greičiausiai kolega bendravo. Tarnybinį automobilį buvo pasistatę gal 100 m atstumu nuo įvykio vietos, neblaivumą nustatinėjo prie tarnybinio automobilio.

Liudytojas S. S. teisme parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta kaip baro klientus. Yra „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Nežino, kas ten tarp jų buvo. Yra filmuojama. Kai policija paskambino, buvo išvykęs, nes žmona buvo sanatorijoje. Vaizdo medžiagos niekas neprašė, o ji laikosi gal 5-6 dienas. Gal po dviejų, trijų savaičių jįe išsikvietė į apklausą, bet jokia medžiaga nebuvo išlikusi, o pats įvykio nematė. Niekas iš darbuotojų nemato vaizdo medžiagos, tik jis pats su žmona per telefoną mato. Paskambino, kad atvyktų į apklausą, gal po 2-3 savaičių. Barmenas paskambino žmonai ir pranešė apie įvykį. Kai barmenas paskambino, tai nežiūrėjo vaizdo medžiagos, nes patys buvo dvi dienas po avarijos, tai ne tas rūpėjo, o kai vėliau norėjo pasižiūrėti, nieko nebebuvo. B. V. paskambino žmonai ir pasakė, kad kažkas susistumdė. Sakė lyg ir po darbo pabaigos, lauke. Barmenas nematė nieko. Kartais barmenas praneša apie įvykius, nes turi kažkaip sudrausminti tuos klientus ar nebeįleisti jų į barą. Neatsirado žmonių, kurie galėjo matyti įvykį ir papasakoti. Kalbėjosi telefonu su nukentėjusiuoju, sakė „susitaikykit, nes elgiatės kaip vaikai“. Nukentėjusysis jam skambino norėdamas susitikti su kita puse, bet nežino, ar jie susitiko. Gal dėl kaltinamojo telefono skambino, atrodo, kad davė. Kažkiek bendravo su tuo asmeniu, su kuriuo nukentėjusysis konfliktavo. Kaltinamasis sakė, kad buvo pergėręs, tai nežino, kaip ten buvo. Nežino, kaip kaltinamasis jautėsi dėl to įvykio. Barmenas žmonai pasakė, kad susistumdė. Juos abu žino, nes jie seni klientai. Barmenas pasakė, kuris nukentėjusysis, o kuris kaltininkas. Barmenas paskambino kitą dieną ir kalbėjosi su žmona, tai jis iš barmeno kalbos ir suprato apie ką jis kalba. Jo paties telefoną galėjo gauti iš barmeno. Nėra galimybės perduoti vaizdo medžiagos be jo pagalbos. Jeigu policija būtų pasikreipusi ankščiau, tai būtų galėjęs pateikti.

Specialistė K. Š. teisme paaiškino, kad salėje esantys asmenys nei matyti, nei pažįstami. Išvadą padarė iš medicininių dokumentų, gautų iš Respublikinės Šiaulių ligoninės, t. y. iš gydymo stacionare paciento ligos istorijos ir dar buvo papildoma. Jos išvada ir jos duoti paaiškinimai išlieka tokie, kokie yra duoti, niekas nesikeičia. Padarymo būdas yra nurodytas jos pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 - 3 atsakyme, a punkte. Ten nurodyta, kad padarymas yra tiek tiesioginės, tiek netiesioginės traumos metu, čia dėl trimaleoralinio lūžio. Trimaleoralinis lūžis, jeigu taip pažodžiui išsireiškus, tai yra trikulkšninis lūžis, bet paliekamas terminas trimaleoralinis lūžis, nes ta trečioji kulkšnis realiai yra kaip raištinė kaulų jungtis. Fiksuotus sužalojimus lygino su A. P. ir E. P. nurodytomis aplinkybėmis. Tuos atsakymus į galimus mechanizmo padarymo būdus pateikė savo papildomoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir dar šių metų sausio mėnesį tyrėjai patikslino dėl papildomos aplinkybės papildomoje apklausoje. Paminėjo, kad turėjo būti sukamasis arba lenkiamas judesys per čiurnos sąnarį, kad įvyktų toks sužalojimas. Tas sukamasis lenkiamasis veiksmas būtų toks, jeigu, pavyzdžiui, būtų kritimas ant pėdos ir pėda staigiai yra pakreipta į vieną ar į kitą pusę ir tas kritimas būna ant tos kreipiamos pėdos, t. y. kritimo metu pėda šiek tiek sukasi. Arba jeigu krentama ar griūnama ir pėda yra, tarkim, fiksuota ir žmogus krenta šiek tiek sukdamasis per čiurnos sąnarį, tai čia būtų kalbama apie tą netiesioginį mechanizmą. Kadangi čia yra sudėtingesnis lūžis, posėdžio dienai negali pasakyti, ar ta pėda turėjo būti į vidų, ar į išorę, bet pėdos pasukimas turėjo būti. Jei smūgio metu žmogus krenta ir kritimo metu vyksta sukimasis arba kūno, arba pačios pėdos, tai tas smūgis yra poveikis žmogui kristi ar griūti. Pėda galimai buvo pasisukusi smūgio metu. Jeigu žmogus gauna smūgį ir tada žmogus krenta atbulas ant priekio ir įvyksta staigus pėdos sukimasis po smūgio. Pats mechanizmas būtų paaiškinimas to lūžio atsiradimui, bet po nukentėjusiojo apklausos ir vėliau pateiktų nuotraukų ir manekeno padėtų kojų, t. y. žmogus turėjo būti paguldytas taip, kaip traumos metu jis gulėjo. Tyrėja pasakė, kad buvo neteisingai paguldytas manekenas. Ji papasakojo naujas aplinkybes, kad tos kojos buvo čiurnų sritimis ant to laiptelio, didžioji blauzdos dalis buvo kabanti ore, tai tada tas mechanizmas kaip ir tiktų. Paaiškinimo protokole sutinka ir pasilieka prie išvados, kad koja buvo padėta 10 cm virš čiurnos. Buvo neatitikimas, kad visos blauzdos buvo paguldytos ant laiptuko. Sužalojimas padarytas sverto principu, gali paaiškinti, kad tai yra tada, jei pėda yra ant laiptelio ir yra smūgis iš viršaus į čiurnos sritį, tai yra sverto principas ir čiurna nulūžta žemyn. Atsistojus normos atveju sunkiai galėtų būti kažkokie nubrozdinimai, aišku, reiktų žiūrėti į individualias organizmo savybes, bet nelabai išeitų sužaloti, turėtų būti jėga, turėtų būti smūginis kontaktas, ne tiesiog atsistojimas, o trenkimas. Koja pagal žalojančių daiktų priklausomybę priskiriama kietiems bukiems daiktams. Kito asmens užlipimas savo jėga ant tos kojos sunkiai galėtų sulaužyti, reiktų smūginio kontakto, trenkimo. Koja priskiriama kietiems bukiems daiktams. Šiuo atveju tas mechanizmas kojai lūžti yra tiek tiesioginis, tiek netiesioginis. Tiriant tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek tas papildomas aplinkybes, mechanizmas gali būti toks, kaip posėdžio metu kalbėjo - sverto principu ir tai, kaip įvykio aplinkybėse buvo pateiktos, kažkoks baro grotų kritimas, tiesioginis smūgis arba tie kiti smūgiai. Savo papildomos išvados 1, 3 atsakymo, d punkte rašė, kad, jeigu kalbama apie tas baro grotas, esant fiksuotai kojai ir jeigu smūgis, tai ta fiksuota koja pasisuka ir yra galimybė arba tiesioginis smūgis kietu buku daiktu. Yra netiesioginis mechanizmas arba ta koja fiksuota ir smūgio metu kūnas pats suka čiurną, arba, jeigu įprastai stovint smūgio metu vyksta čiurnos pasisukimas, irgi yra galimybė tai čiurnai nulūžti. Jeigu asmuo po smūgio nugriuvo, koja į grotas užsifiksavo ir kiti asmenys nori jį perkelti į kitą vietą, tai tada čiurnos stabilumas yra pažeistas, bet tada reiktų aiškintis ar lūžo, ar kaip čia. Patekus kojai tarp baro vartų grotų konstrukcijų arba suduodant stiprų smūgį į veido sritį ir čiurnai sukantis, atsiranda sukamasis lenkiamasis judesys per čiurnos sąnarį. Tuo antruoju atveju, kaip ir kalbėjo, reikia, kad smūgio metu ne tik tai, kad asmuo atbulas nukrito ir ta koja nejuda, bet smūgio metu būtų sukimasis ta pėda ar kūnu per čiurnos sąnarį. Suduodant smūgį į vienos pusės veido sritį žmogus gali kristi labai individualiai. Žmogus gali kristi atbulas, jeigu smūgis į akies sritį. Būna kartais, kad šiek tiek sukasi, bet čia reiktų žiūrėti į konkrečias aplinkybes. Girtumas irgi kiekvienam individualiai. Būna, kad lūžta ir blaiviems.

Nors kaltinamasis E. P. kaltu neprisipažino, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojos J. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, iš dalies liudytojų V. M., V. K., R. P., J. K., K. R., S. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, specialistės K. Š. teisme duoti paaiškinimai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2024-09-09 protokole - pareiškime užfiksuotas A. P. pareiškimas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad 2024-08-15 apie 22.00 val. bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sukonfliktavo su jam nepažįstamu asmeniu, kuris jį sužalojo ir sulaužė kairės kojos blauzdą, dėl ko gulėjo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Civilinio ieškinio teikimo tvarka išaiškinta, jį teiks, kai bus nustatytas kaltas asmuo. Prašo policijos nustatyti sužalojimą padariusį asmenį ir jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 18-20);

- 2024-08-15 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios lauke, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros protokole, be kitų aplinkybių nurodyta, kad nuėjus į vidinį kiemą yra baras „(duomenys neskelbtini)“, prie kurio priėjus ant šaligatvio stebimi kraujo pėdsakai (1 t., b. l. 27-30);

- 2024-10-09 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Nurodyta, kad minėtu adresu yra dviejų aukštų, raudonų plytų pastatas. Pirmajame pastato aukšte, tarp dviejų raudonų plytų kolonų yra įėjimas į pastato vidų. Virš įėjimo yra geltonos spalvos iškaba su raudonos spalvos užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Kairėje įėjimo pusėje yra atviras praėjimas pro pastatą. Prie kairiosios kolonos, skiriančios įėjimą į barą ir laisvą praėjimą pro pastatą, yra metaliniai, juodos spalvos, apie 1,5 m pločio, 2,5 m aukščio vartai, šalia kurių - rudos spalvos medinė iškaba - baro menu. Minėti juodos spalvos vartai skiria įėjimą į barą nuo laisvo praėjimo pro pastatą. Vartų dalis, esanti priešais įėjimą į barą atsidaro į baro pusę. Metalinių vartų viršuje, per visą vartų plotį taisyklingai išsidėstę juodos spalvos metaliniai strypai, tarp kurių yra apie 10 cm pločio tušti tarpai. Vartų apačioje, per visą vartų plotį netaisyklingai, įvairiomis formomis išsidėstę metaliniai juodos spalvos plokšti strypai, tarp kurių yra netaisyklingos formos tušti tarpai. Šalia metalinių vartų, ties įėjimų į barą yra vienas betoninis laiptelis. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 31-39);

- 2024-08-15 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komsiariato Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus specialisto K. R. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo“ nurodyta, kad 2024-08-15 dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisaraito Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniuoju specialistu V. K. ir specialistu E. A., šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ nustatytame maršrute Šiaulių miestas ir rajonas, apie 22.07 val., iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ prieš kelias minutes bare mušėsi 2 vyrai, vienas sužeistas guli ant grindų. Užpuolikas šalia. GMP: vyras guli ant grindų, be sąmonės, apie (duomenys neskelbtini) metų. Pranešėjas liudininkas, neprisistatė, laukia bare. Apie 22.18 val. atvykus nurodytu adresu prie baro pastebėjo gulintį vyriškį, kuriam buvo sumuštas veidas ir sužalota koja. Buvo nustatyta, kad tai A. P.. A. P. buvo akivaizdžiai vizualiai neblaivus (sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli). A. P. nerišliai pasakodamas įvykio aplinkybes iš pradžių teigė, kad niekas jo nemušė, vėliau keitė savo parodymus, teigdamas, kad su kažkuo sukonfliktavo, bet negalėjo įvardinti su kuo konfliktavo. Dėl asmens būklės nebuvo galimybės nustatyti alkoholio kiekio matuokliu asmens girtumo. Įvykio vietoje buvusi (akivaizdžiai vizualiai neblaivi) J. N. nerišliai pasakodama įvykio aplinkybes nurodė, kad jos pažįstamas A. P. sukonfliktavo su kitu baro lankytoju, kaip vėliau buvo nustatyta E. P., tačiau nematė kaip asmenys tarpusavyje mušėsi. E. P. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. E. P. neigė, kad mušėsi su A. P.. Įvykio vietoje taip pat buvęs R. P. nurodė, kad muštynių nematė, išėjęs iš baro pastebėjo gulintį A. P.. Nurodė, kad asmuo pats galimai griuvo ir susižalojo. Taip pat įvykio vietoje buvęs akivaizdžiai neblaivus V. K. nurodė, kad A. P. konfliktavo su E. P., tačiau nematė, ar asmenys tarpusavyje mušėsi. Atvykę į įvykio vietą GMP A. P. išsivežė į priėmimo skyrių apžiūrai. Filmuota kūno kamera (1 t., b. l. 40-42);

- 2024-08-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komsiariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 1-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. P. pareigūno tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo iš ligoninės“ nurodyta, kad 2024-08-16 01 val. 42 min., iš Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus telefonu gautas slaugytojos B. pranešimas, kad į nurodytą įstaigą GMP 22 val. 39 min., iš adreso (duomenys neskelbtini), pristatė neblaivų (3,19 prom.) A. P., kuriam nustatytas kairės blauzdos lūžis, guldomas į Traumatologijos skyrių, teigia, kad sumušė (1 t., b. l. 43-44);

- 2024-09-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam A. P. pateikus 4 asmenų fotonuotraukas, iš kurių fotonuotraukoje Nr. 2 - E. P., nukentėjusysis A. P. parodė, kad asmenį, kuris yra pažymėtas Nr. 2, atpažįsta, kaip tą asmenį, kuris jį sužalojo. Jį atpažįsta iš stambaus ir apvalaus veido, bendrų bruožų. Kad tai tas asmuo, kuris jį sužalojo, yra visiškai įsitikinęs (1 t., b. l. 59-63-65);

- 2024-10-30 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis A. P. įvykio vietoje parodė vietą, kurioje buvo sužalotas bei paaiškino sužalojimo aplinkybes, jas susiedamas su įvykio vietoje esančiais objektais. Protokole nurodyta: nukentėjusiajam A. P. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje dėl 2024-08-15 įvykusio įvykio „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis A. P. sutiko atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Tarnybiniu automobiliu nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur nukentėjusysis A. P. jau buvo atvykęs ir laukė prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiajam pasiūlyta parodyti vietas, susijusias su įvykiu. Nukentėjęs A. P. parodo baro terasos gale esantį paskutinį ir priešpaskutinį stalą iš kairės pusės ir nurodo, kad prieš konfliktą prie kažkurio iš šių stalų, tiksliai neprisimena prie kurio, jis sėdėjo kartu su savo pažįstama moterimi. Po to A. P. parodo baro terasoje esantį pirmą stalą nuo įėjimo į barą, esantį dešinėje pusėje, ir paaiškina, kad tai vieta, kur prieš konfliktą sėdėjo įtariamasis E. P.. Po to A. P. parodo vietą, prie įėjimo į barą, esančią tarp baro vartų ir terasos mūrinės sienos, o apačioje A. P. nurodytos vietos yra laiptelis ties įėjimu į barą. A. P. paaiškina, kad šioje vietoje E. P. jam trenkė į dešinę akį, po ko A. P. nukrito ant žemės. Po to A. P. parodo vietą, kur jis nukrito po smūgio ir paguldo manekeną ant nugaros, o jo abi kojas uždeda ant laiptelio, esančio prie baro įėjimo, bei paaiškina, kad nukritęs po smūgio jis gulėjo tokioje pozicijoje, kai jos kūnas buvo ant betoninių plytelių, o abi kojos pakeltos ant laiptelio. Po to A. P. parodo manekeno kairiąją koją ir paaiškina, kad mano, jog įtariamasis E. P. ant jos užlipo, kai koja tuo metu buvo pakelta ant laiptelio. Po to A. P. parodo vietą, kurioje jis gulėjo, kol laukė medikų ir policijos pareigūnų bei paaiškino, kad į tą vietą jį paguldė nepažįstami asmenys. Visos A. P. nurodytos vietos fotografuotos (1 t., b. l. 74-85);

- 2024-09-16 - 2024-09-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) A. P. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda virš kairės akies; atviras kairės čiurnos trimaleolarinis lūžis su dislokacija; 2) A. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2024-08-15; 2) Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais; 4) Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais; 5) A. P. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl atviro kairės čiurnos trimaleolarinio lūžio su dislokacija sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, muštinė žaizda virš kairės akies kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o atviras kairės čiurnos trimaleolarinis lūžis su dislokacija - nesunkiu sveikatos sutrikdymu; 6) Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir/ar paviršius, tiek griūnant po gauto smūgio; 7) VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2024-08-15 paimtas A. P. kraujas dėl alkoholio, tyrimo rezultato ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikta. Alkotesterio „Drager“ duomenys (2024-08-15 22.49 val.): 3,19 prom. (1 t., b. l. 173-174);

- 2024-11-12 paskirtas papildomas nukentėjusiojo A. P. kūno tyrimas, siekiant nustatyti kokiomis aplinkybėmis: nurodytomis nukentėjusiojo A. P. ar įtariamojo E. P. atsirado A. P. kūno sužalojimai (1 t., b. l. 175-178);

- 2024-11-12 - 2024-11-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) - 3. a. Atviras kairės čiurnos trimaleolarinis lūžis su dislokacija gali būti padaromas tiek netiesioginės traumos metu (pvz., staigiai sukant pėdą į išorę/vidų, ar krentant ant pėdos jai esant pakreiptai į vidų ar išorę), tiek ir tiesioginės traumos metu čiurnos sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu; b. Neatmetama galimybė, kad A. P. nustatytas kairės čiurnos sužalojimas galėjo būti padarytas ir 1-ame klausime nurodytomis aplinkybėmis, t. y., kairei kojai ties čiurna esant pakeltai ant slenksčio ir kūno svoriu užšokant/užlipant ant kairės kojos priekinės blauzdos arba čiurnos srities; c. A. P. nustatytas kairės čiurnos sužalojimas nėra būdingas liudytojo A. P. 2024-10-30 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytoms aplinkybėms, t. y., įtariamajam tik „užlipus“ ant jo kojos, „kai koja tuo metu buvo pakelta ant laiptelio“ (2024-10-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo priede Fotolentelėje Nr. 1, nuotraukoje Nr. 7 manekeno abiejų kojų blauzdos ir pėdos guli ant kieto paviršiaus - laiptelio); d. Neatmetama galimybė, kad A. P. nustatytas kairės čiurnos sužalojimas galėjo būti padarytas ir 2-ame klausime nurodytomis aplinkybėmis, t. y., griuvimo metu vykstant sukamajam ir/ar lenkiamajam judesiui per čiurnos sąnarį esant fiksuotai kojai tarp baro vartų grotų konstrukcijų; e. A. P. nustatytas kairės čiurnos sužalojimas nėra būdingas liudytojo A. P. 2024-10-30 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytoms aplinkybėms, t. y., po smūgio „į dešinę akį“ „nukritus ant žemės“ ant nugaros, nesant sukamojo ir/ar lenkiamojo judesio per čiurnos sąnarį; f. A. P. nustatytas kairės čiurnos sužalojimas nėra būdingas įtariamojo E. P. 2024-10-30 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytoms aplinkybėms, t. y., griūvant po pastūmimo ir nugara atitrenkiant į baro vartus, nesant sukamojo ir/ar lenkiamojo judesio per čiurnos sąnarį; 4) A. P. nustatyta muštinė žaizda virš kairės akies galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršių, tiek ir griuvimo metu kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Kumštis/delnas pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę yra priskiriamas kietiems bukiems daiktams; 5) A. P. nustatyta muštinė žaizda virš kairės akies galėjo būti padaryta ir klausime nurodytu būdu (1 t., b. l. 179-181);

- 2025-01-23 specialistės K. Š. paaiškinimo protokole nurodyta, kad atsakydama į jai pateiktą klausimą - ar sužalojimas - atviras A. P. kairės čiurnos trimaleolarinis lūžis su dislokacija galėjo būti padarytas užšokant/užlipant ant A. P. kairės kojos, kai A. P. kairė koja buvo padėta ant slenksčio apie 10 cm virš čiurnos?, parodė, kad neatmetama galimybė, kad A. P. nustatytas kairės čiurnos sužalojimas galėjo būti padarytas ir klausime nurodytomis aplinkybėmis, kadangi kairė koja šiomis aplinkybėmis yra pakelta ant slenksčio beveik ties čiurnos sritimi ir jei kontakto su žalojančiu daiktu sritis buvo kairė čiurna, sužalojimas galėjo būti padarytas „sverto“ principu. Atsakant į tyrėjos klausimą prašant patikslinti papildomos specialisto išvados (duomenys neskelbtini) 5 punktą - kaip A. P. kūno sužalojimas - muštinė žaizda virš kairės akies - galėjo atsirasti trenkiant į A. P. dešinę akį? Koks šio sužalojimo susidarymo mechanizmas?, parodė, kad atsakant į išvados (duomenys neskelbtini) klausimą Nr. 5, įsivėlė techninė klaida. A. P. nustatyta muštinė žaizda virš kairės akies galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu, buku daiktu metu į kairės akies sritį, tiek ir kairės akies sritimi atsitrenkiant į kietą, buką daiktą ir/ar paviršių, tiek griuvimo metu kontaktuojant su kietu, buku daiktu ir/ ar paviršiumi. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodomas tik kairės akies srities/kairio antakio srities sužalojimas (1 t., b. l. 183-185);

- Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a, nurodyta, kad pranešimas gautas 2024-08-15 22.07 val., atvyko 22.11 val., adresu (duomenys neskelbtini), pacientas A. P.. Nurodytos aplinkybės: rastas vyras gulintis ant grindinio sąmoningas, aplinkoje orientuojasi. Stebima kirstinė žaizda virš kairės akies, kairės kojos su dislokacija lūžis čiurnos srityje, be sąmonės nebuvo. Preliminari diagnozė: kito čiurnos kaulo lūžis (1 t., b. l. 188-189);

- 2024-09-23 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų su kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūrimi 3 vaizdo ir garso įrašai filmuoti kūno kameromis, pritvirtintomis prie ekipažo „S“ pareigūnų įvykio vietoje. Vaizdo įrašai spalvoti, daryti tamsiu paros metu, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai yra su garsu, filmuoti iš trijų pareigūnų pozicijų. Peržiūrint įrašus naudota vaizdo peržiūrėjimo programa „VLC media player“. Fiksuoti momentai, turintys įtakos ikiteisminiame tyrime. 1) Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė: 12 min. 13 s. Įrašo pradžia yra apie 22 val. 11 min. Įrašo pradžioje filmuojantis pareigūnas atvyksta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje ant grindinio matomas gulintis vyras, kaip suprantama iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, A. P.. Filmuojantis pareigūnas prieina prie vyro, apsirengusio pilkais marškinėliais ir pilkais šortais, besistumiančio elektrinį paspirtuką ir paklausia, kas įvyko, vyras atsako, kad nežino. Prie minėto vyro prieina moteris, kaip aišku iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, J. N., su kuria vyras sukonfliktuoja. Pareigūnas paklausia, ar šis vyras trenkė vyrui, kuris guli ant grindinio, šis atsako, kad ne. Prie pareigūno prieina vyras, apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais, kuris paaiškina, kad pareigūnus kvietė jis ir pasako, kad matė įvykį, tačiau vaizdo įrašė nesigirdi, ką vyras pasakoja. Vyras nurodo, kad yra V. K., pareigūnas užsirašo asmens duomenis. Pareigūnas toliau bendrauja su vyru, apsirengusiu pilkais marškinėliais ir šortais, užsirašo jo asmens duomenis, Vyras nurodo, kad yra E. P.. E. P. paaiškina, kad sukonfliktavo su vyru, kuris guli ant grindinio dėl moters, vyras ėjo pro baro duris, užkliuvo ir nugriuvo. Toliau pareigūnui bendraujant su vyru, šis sako: „nieka, nugriuva ir viskas. Čia pakėlė bangą, čia jezau, nes irgi jau bars užsidarinėj, jie nenor išeit, pasakė, prašau išeit, tas žmogus kažkur gal užkliuva, mes pasakėm p****** n*****, nes nu nevietinė, nu tipo, mes nepageidaujam, nu žinai kaip tarpusavyje. Nu ir liepėm jai išeit, jinai ką čia ant manęs šaukiat, aš turiu savo draugą“. Vyras toliau aiškina, kad nukentėjęs vyras nugriuvo. 2) Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė: 15 min. 48 s. Įrašo pradžia yra apie 22 val. 11 min. Vaizdo įrašas filmuotas kito pareigūno kūno kamera, įrašo pradžia tokia pati, kaip pirmame aprašytame vaizdo ir garso įraše, todėl užfiksuoti tik tyrimui reikšmingi duomenys. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitinka moteris, kaip suprantama iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, J. N., kuri paaiškina, kad vyrui, gulinčiam ant grindinio, yra atviras lūžis. Pareigūnui paklausus, kas įvyko, moteris paaiškino, kad buvo bare, kuriame pamatė moterį su vaiku ir ji pasakė, kad bare vaikui negalima būti. Vėliau vyras, kaip suprantama iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, E. P., ją įžeidinėjo ir pasakė, kad sumuš ant grindinio gulintį vyrą, kaip suprantama iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, A. P.. Moteris paaiškino, kad nuėjo į barą paprašyti, kad kažkas iškviestų policiją, tačiau paties konflikto tarp E. P. ir A. P. nematė. Moteris teigė, kad E. P. mušė ją. Pareigūnui paklausus, ar moteris matė, kas sumušo A. P., ši iš pradžių atsako, kad nematė, vėliau teigė, kad vyrą sumušė E. P.. Moteris paaiškina, kad vyrą mušė daugiau žmonių, tačiau jų čia nėra. Pareigūnas prieina prie kitų, šalia stovėjusių vyrų, kurie paaiškino, kad išėjo iš baro ir pastebėjo ant grindinio gulintį vyrą, pareigūnui paklausus, kas jį mušė, vienas vyras atsakė, kad nematė, tačiau niekas jo nemušė, vyras galbūt krito nuo laiptelio, tačiau tvirtino kad vyro niekas nemušė. Pareigūnui vyras prisistato kaip R. P.. Pareigūnas pabendrauja su pranešėju V. K., kuris nurodė, kad matė, kaip E. P. ištempė A. P. iš baro. Kitos tyrimui reikšmingos informacijos apžiūrint vaizdo ir garso įrašą, nestebima. 3) Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą ,matyti, kad vaizdo įrašo trukmė: 13 min. 26 s. Įrašo pradžia yra apie 22 val. 11 min. Vaizdo įrašas filmuotas kito pareigūno kūno kamera, įrašo pradžia tokia pati, kaip pirmame aprašytame vaizdo ir garso įraše, todėl užfiksuoti tik tyrimui reikšmingi duomenys. Filmuojantis pareigūnas prieina prie vyro, gulinčio ant grindinio, kaip suprantama iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, A. P., užsirašo jo asmens duomenis. Pareigūnas paklausia, ar vyrą kažkas mušė, vyras nurodo, kad negali pasakyti, pareigūnui paklausus, ar vyras nukrito, vyras atsako „kažkas“. Pareigūnas prieina prie šalia baro stovėjusio vyro, kurio paklausia, ar kažkas mušėsi, vyras atsako, kad įvykio nematė, dirbo bare. Išgirdo triukšmą, todėl išėjo į lauką ir pamatė gulintį vyrą. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nestebima (2 t., b. l. 24-27);

- 2024-10-23 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su užfiksuotu pagalbos skambučiu Greitosios medicinos pagalbos stotyje apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūrimi trys garso įrašai, gauti iš greitosios medicinos pagalbos tarnybos. Apžiūrimas pirmas garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo trukmė - 01:19 min. Garso įraše girdimas vyro ir moters pokalbis. Vyras: alio. Moteris: labas vakaras, greitoji patrukdė. Galit patikslinti adresą, kur mum važiuoti? Vyras: (duomenys neskelbtini). Moteris: (duomenys neskelbtini), ane gatvė? Vyras: jo. (nesigirdi). Moteris: sakykit, kas ten atsitikę, ten mušėsi? Vyras: (nesigirdi) ar čia dabar išsiskirstė, ar kaip, pirma buvo taip, kaip buvo. Moteris: o dabar tas vyras turi sąmonę? Vyras: aš, suprantat be reikalo neskambinau. Moteris: viskas gerai, žiūrėkit, ar tas vyras, nes mums perdavė, kad vyras be sąmonės yra, jisai turi sąmonę, reaguoja? Vyras: nežinau, aš dabar, aš jo nemačiau, aš atitolau. Moteris: o jūs, kai buvote jisai reagavo? Vyras: kaip? Moteris: kai jūs buvote šalia, jisai buvo su sąmone? Vyras: buvo su sąmone. Moteris: nes mum perdavė, kad jisai be sąmonės. Vyras: (nesigirdi). Moteris: jūs dabar nesat šalia, ane? Vyras: ne, bet būkim teisingi, bet aš nenoriu (nesigirdi) būt. Moteris: supratau, gerai, medikam perduota. Jūs ten nebesat, ane, kaip suprantu? Vyras: nu aš (nesigirdi) iš tolo (nesigirdi), bet yra kaip yra. Moteris: gerai, laukit greitosios, viso gero. Įrašas baigiasi. Apžiūrimas antras vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė - 2:24 min. Garso įraše girdimas moterų pokalbis. Kaip suprantama iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pokalbis vyksta tarp GMP darbuotojos ir pranešėjos J. N.. Dispečerė: Centras, Klaipėdos skyrius, numeris būtų (duomenys neskelbtini), jungiu. GMP darbuotoja: greitoji, įvykio vietos adresą kartokite, adresą. J. N.: (duomenys neskelbtini), kaip sakė, ane? GMP darbuotoja: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)? J. N.: jo, (duomenys neskelbtini), kaip ir būtų, prie baro nu. Bet žmogui plyšus koja konkrečiai, žinokite ten atsidarius, nuplyšus. GMP darbuotoja: koks baras, pone? Koks baras?J. N.: koks čia bars yra? Pas S. kažkaip ten sakė, pas S., nu ten (duomenys neskelbtini). Nu, bet žinokit išplyšus koją, ten jam nuplyšęs visiškai. Jis kraujuoj labai, kraujuoj žmogus. GMP darbuotoja: numerį pakartokit, iš kurio skambinot. J. N.: aš iš sava skambinau, jaučiu iš sava skambinau. (duomenys neskelbtini). GMP darbuotoja: kojos trauma? Per kurią vietą? J. N.: per čiurną, kur (nesigirdi) kad būtų, žinot. Bet ten jam ant tiek nuplyšus ka, kad jam kauls matos. GMP darbuotoja: supratau, supratau. Kiek metu pacientas, kiek metų? J. N.: kiek metų, kiek jam metų yra? kiek tau metų? Nežinau, jis mana kaimyns, ne draugs. Kiek tau metų? (duomenys neskelbtini), sakė. (duomenys neskelbtini). GMP darbuotoja: (duomenys neskelbtini)? J. N.: aha. GMP darbuotoja: sąmoningas vyras, su sąmone? J. N.: sąmone tur, nu. GMP darbuotoja: kvėpuoja? J. N.: jo, kvėpuoja. Dabar kvėpuoj, bet jam lūžo koja, čia tikrai nulūža. GMP darbuotoja: dabar stipriai kraujuoja, taip? J. N.: jo, labai. GMP darbuotoja: (nesigirdi). J. N.: jo, sąmoningas, bet jam koja nulūžus, tai patikėkit. GMP darbuotoja: pagalbą siunčiam, dabar nuraminkit, nieko nedėkit ant tos kojos, pasitikit medikus. J. N.: palik, nejudėt, sakė nejudėt. Nejudink kojos. GMP darbuotoja: laukite, prašom, siunčiame. J. N.: eik tu, tu vėl kraujuoji, net nejudink tos kojos, nejudink. Įrašas baigiasi. Apžiūrimas trečias garso įrašas, kurios pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė - 00:30 min. Pokalbis vyksta galimai tarp GMP dispečerės ir GMP darbuotojos. GMP darbuotoja: greitoji. GMP dispečerė: centras, Klaipėdos skyrius, kompleksinis įvykis, perduosiu pati, telefono numeris būtų (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), čia turėtų būti „(duomenys neskelbtini)“, kaip baras. GMP darbuotoja: (duomenys neskelbtini) baras, ane? GMP dispečerė: aha, ten du vyrai mušėsi prieš kelias minutes, sakė, kad vienas vyras guli ant grindų, galimai be sąmonės, pranešėjas kalba labai nerišliai ir labai neaiškiai, tai niekas neaišku. Vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, sužeistas. GMP darbuotoja: aha, gerai siunčiam. Įrašas baigiasi (2 t., b. l. 28-31);

- 2024-12-27 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant nukentėjusiajam A. P., papildomai apžiūrėti vaizdo įrašai, daryti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų su kūno kameromis. Apžiūros protokole nurodyta: siekiant patikslinti nukentėjusiojo A. P. parodymus ir pašalinti prieštaravimus bei patikslinti įvykio aplinkybes, apžiūrėti 3 vaizdo ir garso įrašai, filmuoti kūno kameromis, pritvirtintomis prie pareigūnų, reagavusių į įvykį. Vaizdo įrašai spalvoti, daryti tamsiu paros metu, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai yra su garsu, filmuoti iš trijų pareigūnų pozicijų. Peržiūrint įrašus naudota vaizdo peržiūrėjimo programa „VLC media player“. Fiksuoti momentai, turintys įtakos ikiteisminiame tyrime ir galintys patikslinti įvykio aplinkybes. 1) Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė: 12 min. 13 s. Įrašo pradžia yra apie 22 val. 11 min. Įrašo pradžioje filmuojantis pareigūnas atvyksta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje ant grindinio matomas gulintis vyras, kaip suprantama iš ikiteisminio tyrimo medžiagas, A. P.. Filmuojantis pareigūnas prieina prie vyro, apsirengusio pilkais marškinėliais ir pilkais šortais, besistumiančio elektrinį paspirtuką, kaip suprantama iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, E. P., ir paklausia, kas įvyko, vyras atsako, kad nežino. Prie pareigūno prieina vyras, apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais, kuris paaiškina, kad pareigūnus kvietė jis ir pasako, kad matė įvykį. Vyras nurodo, kad yra V. K., pareigūnas užsirašo asmens duomenis. Pareigūnas toliau bendrauja su E. P.. E. P. paaiškina, kad sukonfliktavo su vyru, kuris guli ant grindinio dėl moters, vyras ėjo pro baro duris, užkliuvo ir nugriuvo. Vaizdo įraše matomi šalia įėjimo į barą stovintys asmenys, galimai baro lankytojai. 2) Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė: 15 min. 48 s. Įrašo pradžia yra apie 22 val. 11 min. Vaizdo įrašas filmuotas kito pareigūno kūno kamera, įrašo pradžia tokia pati, kaip pirmame aprašytame vaizdo ir garso įraše, todėl užfiksuoti tik tyrimui reikšmingi duomenys. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitinka moteris, kaip suprantama iš ikiteisminio tyrimo medžiagos J. N., kuri paaiškina, kad vyrui, gulinčiam ant grindinio, yra atviras lūžis ir kad jis buvo sumuštas. Moteris paaiškino, kad paties konflikto tarp E. P. ir A. P. nematė. Moteris teigė, kad E. P. mušė ją. Pareigūnui paklausus, ar moteris matė, kas sumušė A. P., ši iš pradžių atsako, kad nematė, vėliau teigė, kad vyrą sumušė E. P.. Moteris paaiškina, kad vyrą mušė daugiau žmonių, tačiau jų čia nėra. Pareigūnas prieina prie kitų šalia stovėjusių vyrų, kurie paaiškino, kad išėjo iš baro ir pastebėjo ant grindinio gulintį vyrą, pareigūnui paklausus, kas jį mušė, vienas vyras atsakė, kad nematė, tačiau niekas jo nemušė, vyras galbūt krito nuo laiptelio. Pareigūnui vyras prisistato kaip R. P.. Pareigūnas pabendrauja su pranešėju V. K., kuris nurodė, kad matė, kaip E. P. ištempė A. P. iš baro. Vaizdo įraše matomi šalia įėjimo į barą stovintys asmenys, galimai baro lankytojai. Kitos tyrimui reikšmingos informacijos apžiūrint vaizdo ir garso įrašą, nestebima. 3) Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė: 13 min. 26 s. Įrašo pradžia yra apie 22 val. 11 min. Vaizdo įrašas filmuotas kito pareigūno kūno kamera, įrašo pradžia tokia pati, kaip pirmame aprašytame vaizdo ir garso įraše, todėl užfiksuoti tik tyrimui reikšmingi duomenys. Filmuojantis pareigūnas prieina prie vyro, gulinčio ant grindinio, kaip suprantama iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, A. P., užsirašo jo asmens duomenis. Prie A. P. kairiosios akies matomas raudonos spalvos skystis, panašus į kraują. Prie dešiniosios A. P. akies vaizdo įraše jokių sužalojimų nesimato. Vaizdo įraše matomi šalia įėjimo į barą stovintys asmenys, galimai baro lankytojai. Pareigūnas paklausia, ar vyrą kažkas mušė, vyras nurodo, kad negali pasakyti, pareigūnui paklausus, ar vyras nukrito, vyras atsako „kažkas“. Pareigūnas prieina prie šalia baro stovėjusio vyro, kurio paklausia, ar kažkas mušėsi, vyras atsako, kad įvykio nematė, dirbo bare. Išgirdo triukšmą, todėl išėjo į lauką ir pamatė gulintį vyrą. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nestebima (2 t., b. l. 32-36);

- 2024-09-25 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komsiariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyrius vyresniosios tyrėjos S. M. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašų ir vietos nurodyta, kad telefonu buvo bendrauta su baro „(duomenys neskelbtini)“. Esančio adresu (duomenys neskelbtini), atstovu, kuris paaiškino, jog baras yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau vaizdo stebėjimo kamerų įrašai saugomi savaitę, todėl įrašai iš 2024-08-15 dienos nėra išsisaugoję ir pateikti negali (2 t., b. l. 37-38);

- 2025-01-22 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įtariamojo ir nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonų išklotinių apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūrimos gautos nukentėjusiojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įtariamojo E. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), telefono pokalbių išklotinės nuo 2024-08-15 iki 2024-12-30. Apžiūrimi tyrimui reikšmingi duomenys. Išanalizavus išklotinėse pateiktus duomenis, nustatyta: 2024-10-07 09.28 val. ir 09.29 val. du kartus telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam A. P., buvo skambinta telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajam E. P.. Pokalbio trukmė 138 s. Abu telefono numeriai priklauso mobiliojo ryšio operatoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išanalizavus A. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinę, minėtu laiku buvo prisijungta prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Išanalizavus E. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinę, minėtu laiku tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). 2024-10-09 12.53 val. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam A. P., buvo bandyta skambinti telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajam E. P., tačiau į skambutį neatsiliepta. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (2 t., b. l. 48-50);

- 2024-10-28 akistatos protokole užfiksuota, kad atlikus akistatą tarp įtariamojo E. P. ir nukentėjusiojo A. P. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar tvirtina duotus ankstesnius parodymus, kuriuos davė 2024-09-09 ir 2024-10-08?, parodė, kad taip, tvirtina ir parodė, kad 2024-08-15 bare „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo terasoje prie staliukų, gale terasos su pažįstama. Jau ruošėsi eiti namo ir įtariamasis užpuolė jo pažįstamą, pradėjo stumdyti. Jis puolė ginti savo pažįstamą, traukė įtariamąjį nuo jos. Tuo metu pajuto smūgį ir nuvirto prie slenksčio, tarpduryje. Įtariamasis E. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar tvirtina duotus ankstesnius parodymus, kuriuos davė 2024-09-26?, parodė, kad taip, tvirtina ir parodė, kad 2024-08-15 jie sėdėjo bare „(duomenys neskelbtini)“ su pažįstamais. Vienas iš pažįstamų buvo atsivedęs vaiką, su kuriuo baro teritorijoje žaidė. Tai nepatiko nukentėjusiajam ir jo pažįstamai, dėl to kilo konfliktas. Jie pareiškė pretenzijas, kad bare negali būti vaikų. Konfliktas buvo žodinis, galbūt kažkas pasimojavo, reiškė priekaištus, tačiau muštynių nebuvo. Vaikas jų konflikto nematė, jau buvo išėjęs. Buvo garsūs apsižodžiavimai, garsiai išreikštos nuomonės, visų smulkmenų nepasakys, praėjo daug laiko. Nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - kokiais veiksmais bandė pulti E. P.?, parodė, kad bandė skirti E. P. nuo savo pažįstamos. Įtariamasis E. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - kokias veiksmais A. P. bandė jį pulti?, parodė, kad konfliktas vyko žodinis, jis nesimušė, tik pasimojavo, daug kartų stojosi, sėdosi, tačiau fiziškai nesmurtavo. Nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar atvykus policijos pareigūnams iš karto jiems pasakė, kad jį sumušė, jei nurodė kitas sužalojimų aplinkybes, kokias nurodė?, parodė, kad iš pradžių atvažiavo greitoji, vėliau policijos pareigūnai, tačiau neprisimena, ar bendravo su policijos pareigūnais ir ką jiems sakė. Nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar prieš įvykusį konfliktą ant jo veido buvo kažkokių sužalojimų? Jei buvo, kaip jie atsirado? Jei nebuvo, kaip jie atsirado po konflikto?, parodė, kad prieš konfliktą jokių sužalojimų ant jo veido nebuvo. Jam trenkė, jis nukrito ir ligoninėje matė, kad mėlyna akis. Įtariamasis E. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar prieš įvykusį konfliktą ant A. P. veido buvo kažkokių sužalojimų? Jei buvo, kokių?, parodė, kad ant A. P. veido buvo apibraižymų, veido srityje, konkrečios vietos negali nurodyti. Nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar įtariamasis E. P. po įvykusio įvykio bandė jį pakelti nuo žemės, tempė ar atliko kitokius veiksmus? Kokius?, parodė, kad E. P. jo pakelti nebandė, bandė jį pakelti kažkoks kitas žmogus, kai pamatė, kad yra išlindęs kaulas, paliko gulėti, kol atvažiavo greitoji. Nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - kas jį bandė pakelti nuo žemės?, parodė, kad to žmogaus nepažįsta. Įtariamasis E. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą -ar po įvykusio įvykio bandė pakelti A. P., jį tempė, atliko kitokius veiksmus? Kokius?, parodė, kad taip, jis gulėjo prie išėjimo durų, prie grotų, jis jį pajudino, pažiūrėjo, kad jis miega dėl girtumo. Reikėjo uždaryti barą, todėl dviese su kažkokiu žmogumi, kurio nepažįsta, už rankų šiek tiek pakėlė A. P. ir nutempė nuo vartų. Įtariamasis E. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - nuo kur pradėjo A. P. tempti ir kur jį nutempė?, parodė, kad tuo metu, kai padėjo tempti, A. P. buvo vidinėje terasos pusėje, prie vartų, o nutempė už vartų į lauką, už baro terasos teritorijos, nuo baro dešinėje pusėje. Nukentėjusysis A. P., atsakydama į tyrėjos klausimą - ar prieš įvykusį konfliktą įžeidinėjo kitus baro lankytojus, šaukė, kitaip trikdė viešąją tvarką?, parodė, kad ne, taip nebuvo, viešosios tvarkos netrikdė. Įtariamasis E. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar prieš įvykusį konfliktą A. P. įžeidinėjo kitus baro lankytojus, šaukė, kitaip trikdė viešąją tvarką?, parodė, kad taip, šaukė abu kartu su moterimi. Ką konkrečiai sakė nepasakys, praėjo daug laiko, visiems grasino, kad išsikvies draugų, „padarys tvarką“. A. P. kokiam pusvalandžiui buvo dingęs, kalbėjo su telefonu, kažkam skambino, ieškojo draugų. Įtariamasis E. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - kokius fizinius veiksmus atliko A. P.? Kokioje vietoje baro terasoje tuo metu abu buvo?, parodė, kad vieną kartą su savo pečiu pastūmė A. P. į petį, nes galimai su juo neprasilenkė, nes jis ėjo į tualetą, o A. P. ėjo nuo baro. Tu metu buvo prie vartų baro terasoje. Jam jį pastūmus vieną kartą, jis nukrito, nes vos pastovėjo ant kojų, buvo labai neblaivus. A. P. nukrito prie vartų. Nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - kokius smurtinius veiksmus E. P. prieš jį atliko? Kuo ir kiek kartų?, parodė, kad E. P. jam trenkė vieną kartą kumščiu į akį, dėl ko jis nukrito ant žemės. Kai buvo nuvirtęs, užlipo ant kojos, nes jo kūnas buvo už vartų, o koja buvo pakelta ant slenksčio. Kaip vyko pats užlipimas jam ant kojos, neprisimena, tačiau gali nurodyti, kad tai buvo E. P., nes grūmėsi su juo, konfliktas vyko tarp E. P. ir jo. Nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - į kurią akį E. P. jam trenkė?, parodė, kad į dešinę akį. Nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar krisdamas ant žemės atsitrenkė į baro metalinius vartus?, parodė, kad krisdamas į vartus neatsitrenkė, nes jie buvo atidaryti. Įtariamasis E. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar A. P. krisdamas atsitrenkė į baro metalinius vartus?, parodė, kad krisdamas A. P. atsitrenkė į baro vartus, galimai su nugara, nes girdėjo garsą. Nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar tuo metu, kai gulėjo ligoninėje dėl patirtų sužalojimų, buvo susitikę su įtariamuoju E. P.? Ar su juo bendravo?, parodė, kad nebuvo. Nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - kodėl pirmosios apklausos metu teigė sutikęs E. P. ligoninėje?, parodė, kad į palatą buvo įėjęs žmogus, kuris klausė, ar jis jo ieškojo, tačiau ten buvo ne E. P., kas buvo tas žmogus, nežino. Įtariamasis E. P. nurodė, kad ligoninėje nebuvo sutikęs A. P., su juo nebendravo. Nukentėjusysis A. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - kokiu būdu E. P. jam sužalojo koją?, parodė, kad jam gulint, jo koja buvo ant slenksčio, mano, kad E. P. galėjo užlipti ant kojos, tačiau fakto, kaip jis užlipo nematė ir neprisimena. Įtariamasis E. P., atsakydamas į tyrėjos klausimą - kurioje vietoje gulėjo A. P. po to, kai nukrito ant žemės, kurioje vietoje buvo jo koja?, parodė, kad jis nukrito prie vartų, nugara į vartus, o kojos buvo nukreiptos į staliukų pusę, jo koja nekabėjo ant slenksčio, iki slenksčio dar buvo atstumo (2 t., b. l. 133-138);

- 2024-10-30 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip įtariamasis E. P. įvykio vietoje parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas, nurodė pastūmimo aplinkybes, jas susiedamas su įvykio vietoje esančiais objektais. Protokole nurodyta: įtariamajam E. P. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje dėl 2024-08-15 įvykusio įvykio „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu nukentėjusiajam A. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Įtariamasis sutiko atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Tarnybiniu automobiliu nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), kur įtariamasis E. P. jau buvo atvykęs ir laukė prie įėjimo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Įtariamajam pasiūlyta parodyti vietas, susijusias su įvykiu. Įtariamasis parodo baro terasos gale esantį paskutinį stalą iš kairės pusės ir nurodo, kad prieš konfliktą čia sėdėjo A. P. kartu su moterimi. E. P. parodo suolelio vietą, kurioje sėdėjo A. P. ir paaiškina, kad A. P. buvo atsisėdęs nugara į baro įėjimą. Po to E. P. parodo baro terasoje esantį antrą staliuką nuo įėjimo į barą, esantį dešinėje pusėje, ir paaiškina, kad tai vieta, kur prieš konfliktą sėdėjo jis. E. P. taip pat parodo suolą, ant kurio sėdėjo jis ir paaiškina, kad sėdėjo nugara į A. P.. Po to E. P. parodo tarp dviejų pirmųjų baro terasos stalų, kurie išsidėstę kairėje ir dešinėje pusėse, esantį praėjimą ir paaiškina, kad tai vieta, kurioje jis su A. P. apsistumdė. E. P. nurodo, kad šioje vietoje jis pastūmė A. P., o šis dėl neblaivumo negalėjo nustovėti ant kojų, keletą žingsnių žengė atgal ir nukrito prie baro vartų bei į juos atsitrenkė. Po to E. P. parodo vietą, kur A. P. atsitrenkė į baro vartus bei kur nukrito ir gulėjo. E. P. paaiškina, kad nukritęs A. P. buvo nugara atsirėmęs į baro vartus, o jo kojos buvo nukreiptos į staliukų pusę. Po to E. P. parodo, kaip paėmė A. P. už peties ir nutempė už įėjimo į barą tam, kad baro vartus barmenas galėtų uždaryti. Po to, E. P. parodo vietą, į kurią nutempė A. P. ir kaip jį pasodino. E. P. nurodo, kad A. P. pasodino atrėmęs jo nugarą į baro terasos mūrinę sieną, o jo kojos tuo metu buvo ant betoninių plytelių, taip pat paaiškina, kad jo kojos nebuvo pakeltos, abi kojos buvo padėtos ant plytelių. E. P. taip pat nurodė, kad nutempęs A. P. ir atrėmęs jo nugarą į mūrinę sieną, jo daugiau nebelietė. Visos E. P. parodytos vietos fotografuotos (2 t., b. l. 141-144, 145-152).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir padarinių. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis E. P. teisme kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad kažkiek jo kaltės yra, nes A. P. susižalojo dėl to, kad galimai jį pastūmė. Kontaktas buvo, nes neprasilenkė su juo ir iš jo pusės juto grėsmę, dėl ko ir galimai pastūmė. Kumščiu nesudavė. Nesutinka, kad dėl pastūmimo buvo sukeltos kaltinamajame akte nurodytos pasekmės, dėl pastūmimo taip susižaloti tikrai negalėjo. Pastūmė netyčia. Įvykio dieną atėjo į barą apie 20 val. su draugais. Vienas pažįstamas buvo su vaiku, o nukentėjusiajam tai nepatiko, pradėjo moralizuoti, kad iškvies vaikų teises, todėl prasidėjo žodinis konfliktas, be to, visi buvo išgėrę. Jis pats ėjo į tualetą, o nukentėjusysis iš kažkur pareidinėjo. Nukentėjusysis visą laiką gąsdino, kad išsikvies draugus, o kadangi jis pats iš po infarkto, pajutęs grėsmę nukentėjusįjį su pečiu pastūmė ir šis atsitrenkė į grotas, o nukentėjusysis akį galėjo susižaloti į ten buvusią metalinę meniu lentą. Grįžtant iš tualeto pamatė, kad jis guli, pajudinęs su koja liepė jam keltis. Jokių lūžių nematė. Kadangi baras užsidarinėjo, ištempė jį už baro vartų, atrėmė į sieną ir laukė greitosios, nes matė, kad kraujuoja, tačiau būnant viduje jokio kraujo nematė. Tyčinio veiksmo nedarė. Praeinant neprasilenkė ir netyčia kliudė. Pinigus nukentėjusiajam siūlė iš moralinių paskatų, norėjo taikytis, bet nukentėjusysis pasiprašė tokios sumos, kurios neturėjo. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam buvo sulaužyta čiurna, tačiau įvardintų tai kaip nelaimingą atsitikimą ir neturi supratimo, kaip jis galėjo nusilaužti koją. Galimai pakrypo koja ir taip susižalojo. Gal ir galėjo nuo pastūmimo tą koją susižaloti. Piktybiškai tos kojos nesulaužė, pastūmė, o kaip jis sugebėjo tą koją kur įkišti, neįsivaizduoja, nukentėjusysis buvo neblaivus. Rankomis nukentėjusiojo nelietė, galėjo tik pastumti. Kaltės nepripažįsta, nes juto grėsmę ir nukentėjusįjį nuo savęs atsistūmė. Viskas gavosi ekspromtu. Buvo grasinta ginklu, bet to ginklo nematė. Nebijojo, nes buvo ne vienas, gal kažkiek bijojo, bet savo baimės nerodė. Melas yra tai, kad nukentėjusysis bare tylėjo, „nekipišavo“, o ta jo moteris irgi aršiai konfliktavo tą vakarą, bet fizinio kontakto su ja nebuvo. Su nukentėjusiuoju kontaktas buvo einant į tualetą. Gal nukentėjusysis susvirduliavo ir pagalvojo, kad puls, gal pasirodė, kad nori suduoti. Vietos netrūko, paprasčiausiai jį nuo savęs atsistūmė pajutęs grėsmę, to tyrėjai nesakė, nes apie tai neklausė. Prieš barui užsidarant, nukentėjusysis pakilo grėsmingai link jo eiti, kūno padėtis gal buvo grėsminga ir todėl pagalvojo, kad puola, o gal jį sumėtė, be to, A. P. buvo gąsdinęs susidorojimu, ne jam asmeniškai, bet gal 3-4 žmonėms. Po pastūmimo nukentėjusysis pargriuvo prie grotų ir meniu lentos, manytų, kad jis kontaktavo su grotomis nugara. Su specialistės išvada nesutinka. Pirmoje apklausoje, kurią kažkiek atsimena, nurodė, kad pastūmė abiem rankomis į krūtinę, bet tai buvo gintis. Jokio smūgio nebuvo, tai buvo pastūmimas, o jeigu nukentėjusiajam kojos susipynė, tai jis nekaltas, nukentėjusysis buvo neblaivus. Matė, kaip nukentėjusysis nukrito, nukritus negirdėjo jokios aimanos ir šaukimo, o išėjus iš tualeto pamatė, kad jis guli pusiau sėdomis, atsirėmęs į grotas. Pastūmęs nuėjo, pasekmių nematė, tik girdėjo garsą į grotas ir nuėjo, o grįždamas iš tualeto pamatė, kad jis guli. Tualete užtruko apie 2-3 minutes, o grįžęs rado jį knarkiantį, todėl barmenui padėjo jį patraukti, nes barmenui reikėjo užsidaryti vartus. Kaltės neprisiima, kad jam tą koją sulaužė. Jam koja sulūžo dėl nelaimingo atsitikimo. Nukentėjusįjį tik nusistūmė nuo savęs ir pastūmimą vertina kaip būtinąją gintį.

Tačiau teismas vadovautis tokiais kaltinamojo paaiškinimais neturi objektyvaus pagrindo ir atmeta vertindamas juos kaip gynybinius, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaip bus matyti toliau, kaltinamasis įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu aiškina kitaip, kai tuo tarpu nukentėjusiojo A. P. ir kartu su juo įvykio vietoje buvusios liudytojos J. N. parodymai, kurie viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, dėl esminių įvykio detalių sutampantys ir vieni kitus papildantys, su kaltinamojo parodymais nesutampa, be to, nukentėjusiojo parodymus atitinka ir specialisto išvados, kita rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, taip pat iš dalies patvirtina ir kitų liudytojų parodymai, dėl ko teismas visų byloje esančių ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu daro neabejotiną išvadą dėl kaltinamojo E. P. kaltės.

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, jog įvykio vakarą nukentėjusysis kartu su juo buvusiais asmenimis pradėjo reikšti priekaištus dėl bare buvusio vaiko. Vienas iš vyrų, galimai A. P., būdamas akivaizdžiai neblaivus, visus bare buvusius asmenis įžeidinėjo, sakė, kad visus bare esančius asmenis nušaus, kad jam tai padaryti nieko nėra. Įžeidinėjo, rėkavo apie valandą. Minėtas vyras kažkam skambino, kvietė kažką atvykti, buvo išėjęs, tačiau vėliau grįžo vienas. Prieš 22 val. į terasą atėjus barmenui ir pasakius, kad baras užsidaro, jis rėkavusiam A. P. pasakė, kad eitų namo, nes baras užsidaro. Tuo metu minėtą vyrą pastūmė į krūtinę, ar abiem rankomis - neprisimena. Minėtas vyras atsitrenkė į grotas ir nukrito ant žemės. Kartu su juo atėjusi moteris buvo nubėgusi į barą ir sakė, kad iškvies policiją. Vyras tuo metu nesikėlė, todėl su koja šiek tiek paspyrė pažiūrėti, ar nemiega, nes minėtas vyras buvo labai neblaivus, galimai ruošėsi miegoti. Tuo metu paėmė vyrą už drabužių ir nutempė nuo grotų, kad barmenas galėtų užsidaryti barą. Vyro nei kumščiais, nei rankomis ar delnais nemušė, kojomis nespyrė, tik jį pastūmė į krūtinę, gali būti, kad keletą kartų, dėl ko jis nukrito ant žemės. Ar vyrui buvo lūžusi koja, nematė, kraujo nematė. Savo kaltės nepripažįsta, nes minėto vyro nemušė, o tik pastūmė, o pastumdamas sulaužyti kojos jam negalėjo. Galbūt vyrui griūnant, koją buvo įkišęs į grotas, dėl ko galėjo ją susilaužyti. Iš kur vyrui atsirado žaizda virš akies, nežino, tačiau jam netrenkė ir sužaloti negalėjo (2 t., b. l. 125-128). Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, E. P. parodė, kad nukentėjusįjį tik pastūmė, po ko jis griuvo. Jokio smūgio taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, jam nesudavė, dėl to kaltę pripažįsta tik iš dalies - dėl pastūmimo. Nukentėjęs griūdamas galėjo kažkaip susilaužyti tą koją, gal ji jam kažkaip ne taip pasistatė, ar pasisuko, tas pastūmimas buvo akimirksniu, jis griuvo ir jį palikęs gulėti nuėjo į tualetą. Tualete užtruko kokias 2-3 minutes, grįžęs nukentėjusįjį rado tebegulintį toje pačioje vietoje. Visą tą laiką, tai yra ir kai stūmė jį, ir kai po kurio laiko traukė, su nukentėjusiuoju kontaktavo vienas, jokių kitų žmonių nebuvo, niekas nesikišo, nes jokių muštynių nebuvo, pastūmė jį, jis griuvo ir gulėjo, tuo viskas baigėsi. Po įvykio jam skambino pats nukentėjęs, susitarė susitikti pakalbėti dėl žalos atlyginimo, bet nukentėjusysis labai daug užsiprašė pinigų – 2 500 eurų ir jis atsisakė tiek mokėti. Dėl to, kad pastūmė nukentėjusį, o jis po to griuvo, labai nuoširdžiai pergyvena ir gailisi, supranta, kad netinkamai pasielgė, nereikėjo tada taip elgtis, bet buvo ir pats išgėręs alkoholio ir nesusitvardė (2 t., b. l. 157-160). Akistatos metu kaltinamasis jau parodė, kad bare visgi įvyko konfliktas dėl su jais kartu buvusio vaiko, nes buvo pareikštos pretenzijas, kad bare vaikų būti negali. A. P. kartu su buvusia moterimi bare šaukė, nukentėjusysis visiems grasino, kad išsikvies draugų, „padarys tvarką“. A. P. kokiam pusvalandžiui buvo dingęs, kalbėjo su telefonu, kažkam skambino, ieškojo draugų. Konfliktas buvo žodinis, tačiau jis nesimušė, tik pasimojavo, daug kartų stojosi, sėdosi, tačiau fiziškai nesmurtavo, muštynių nebuvo. A. P. gulėjo prie išėjimo durų, prie grotų, jis jį pajudino, pažiūrėjo, kad jis miega dėl girtumo, o kadangi reikėjo uždaryti barą, todėl dviese su kažkokiu žmogumi, kurio nepažįsta, už rankų šiek tiek pakėlė A. P. ir nutempė nuo vartų. Tolimesnės akistatos metu parodė, kad vieną kartą su savo pečiu pastūmė A. P. į petį, nes galimai su juo neprasilenkė, nes jis ėjo į tualetą, o A. P. ėjo nuo baro. Pastūmus vieną kartą šis nukrito, nes vos pastovėjo ant kojų, buvo labai neblaivus, nukrito prie vartų. Krisdamas A. P. atsitrenkė į baro vartus, galimai su nugara, nes girdėjo garsą. nukrito prie vartų, nugara į vartus, o kojos buvo nukreiptos į staliukų pusę, jo koja nekabėjo ant slenksčio, iki slenksčio dar buvo atstumo (2 t., b. l. 133-138). Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis taip pat nurodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju buvo, parodė pareigūnams, kurioje vietoje su nukentėjusiuoju apsistumdė, kurioje vietoje jį pastūmė, kad nukentėjusysis nuo kontakto krisdamas atsitrenkė į baro vartus, kad jį gulintį nutempė nuo vartų, jog barmenas galėtų vartus uždaryti (2 t., b. l 141-152).

Tuo tarpu nukentėjusysis A. P. įvykio aplinkybes nurodė priešingai. Teisme jis parodė, kad įvykio vakarą atvykus su drauge J. N. (vadinama G.) į barą, prasidėjo konfliktas dėl bare buvusio vaiko, dėl jo netinkamos priežiūros, draugė sakė, kad iškvies vaikų teises. Prieš 22.00 valandą ruošiantis eiti namo, E. P. pradėjo jo draugę murkdyti ant stalo, vertė ant stalo, jis ėmė ją ginti, atsisukęs traukė kaltinamąjį nuo jos, čiupo už nugaros jam ir tada E. P. jam trenkė. Užstojo tą merginą, o E. P. pylė jam į akį ir dėl to jis nukrito. Nežino, ką kaltinamasis jam padarė, kad atviras lūžis buvo. Kaulas išlindo prie sąnario. Nors buvo neblaivus, bet viską atsimena, po smūgio, matyt, buvo kažkurį laiką atsijungęs, nes išgirdo tik, kaip sako, jog atviras lūžis. Yra šimtu procentų įsitikinęs, kad jis trenkė jam su kumščiu. Kai jam trenkė, draugė nubėgo prie baro, kad skambintų policijai. Ji išsilaisvino ir pradėjo bėgti, todėl matyti, kas jam nutiko, negalėjo. Po trenkimo nuvirto tarp išėjimo grotų. Ne į grotas atsitrenkė, ne prie to stendo, o ten, kur reikia išeiti. Kūnas buvo lauke, o kojos viduje. Griūdamas atsitrenkė ant plytelių, į grotas kontakto nebuvo. Jis sudavė su kumščiu, o kad jis iš tualeto parėjo, tai yra nesąmonė. Nebuvo jokio pastūmimo, jis vieną kartą kumščiu jam sudavė ir jis nukrito. Stūmimo nebuvo, trenkė ir nuvirto.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. aplinkybes nurodė iš esmės tapačiai, t. y. kad kartu su pažįstama J. N. buvo bare, vartojo alkoholinius gėrimus. Prie gretimo staliuko sėdėjęs vienas iš vyriškių „prisikabino“ prie jo pažįstamos J., todėl jis ją apgynė. Tas vyras jo pažįstamą stūmė, o jis atsistojo ją apginti ir tas vyriškis puolė jį, tiek kumščiais, tiek stūmimu. Ne viską atsimena, nes puolimo metu prarado sąmonę. Dar atsimena, kad jam nepažįstamas vyras jį bandė pakelti nuo žemės, tačiau pamatė, kad kojoje matosi kaulas, yra atviras lūžis, todėl paliko jį gulėti ant žemės (1 t., b. l. 55-58). Papildomai apklaustas parodė, kad kaltinamasis puolė ant jo pažįstamos, ją stumdė, todėl savo pažįstamą gynė, puolė ant jo, tačiau kaip puolė, neprisimena, nes buvo labai neblaivus. Minėtas vyras trenkė vieną kartą jam kumščiu į akį, nuo to smūgio jis nukrito ant žemės, jis jo nestūmė, nukrito nuo smūgio. Kai nukrito, jo kairė koja buvo padėta ant slenksčio, o jis gulėjo ant žemės, todėl kojos sąnarys kabėjo. Žmonės, kurie sėdėjo prie kitų staliukų, bandė jį kelti, bet pamatė atvirą lūžį ir paliko gulėti. Nurodo, kad jį kėlė ne minėtas vyras, o kitas žmogus, o jį užpuolęs vyras, kiek prisimena, jo netempė. Nurodo, kad prie baro, toje vietoje, kur įvyko konfliktas, yra vartai, tačiau jie buvo atidaryti, todėl negalėjo kojos įkišti į minėtus vartus, taip pat į vartus nebuvo atsitrenkęs, nes jie buvo atidaryti. Įvykis įvyko labai greitai, jo metu buvo praradęs sąmonę, todėl visų aplinkybių negali nurodyti (1 t., b. l. 68-71). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis parodė, kad dviese su pažįstama, kurią vadina G., nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ kieme, gal puse 9 vakaro, pavalgyti, atsigerti alaus. Į kavinę buvo atėję keli vyrai su mažu vaiku, todėl G. pasakė, kad tokioje vietoje su vaiku negalima ir reikia paskambinti vaikų teisėms. Išeinant E. P. jo pažįstamą užsipuolė, o jis ją gynė. E. P. pašokęs nuo stalo pradėjo jo draugę stumdyti, pastūmė ją rankomis į korpusą, o jis ją užstojo. G. užvirto ant šalimais esančio tuščio stalo. Jis puolė tą vyrą atitraukti nuo jos. Traukė vyrą iš nugaros už drabužių. Tas vyras iš karto atsisukęs jam kumščiu trenkė į akį, kuria ranka, nežino. Į akį buvo vienas smūgis. Kai gavo smūgį į akį, kiti vyrai sėdėjo prie stalo, nieko nedarė. Jis nuvirto tarp vartų. Buvo ten slenkstis, jo koja liko ant to slenksčio. Nuvirto aukštielninkas. Slenkstis buvo ties jo kojos sąnariu, prie pėdos. Kai nuvirto, buvo kaip ir atsijungęs. Vyras norėjo jam padėti atsistoti, tempė jį už pečių, bet pamatė, kad yra atviras lūžis ir paliko jį. Jam norėjo padėti stotis kitas vyras, ne tas, kuris trenkė. Išgirdo, kad jis pasakė, kad yra atviras lūžis. Jo draugė tuo metu buvo prie barmeno. Tada jam iškvietė greitąją. Apklausos eigoje aplinkybes dėstė tapačiai, kad išeinant reikėjo pro kaltinamąjį ir su juo kartu buvusią kompaniją praeiti ir E. P. puolė ant jos. Nuo draugės sakinio, kad vaikui čia ne vieta, iki įvykio, praėjo maždaug valanda. Mano, kad tas vyras ant jos puolė dėl tos replikos, nes daugiau nebuvo už ką. Daugiau jokio konflikto tarp jų ir to kito staliuko nebuvo. Tas vyras puolė ant jos, vertė ją ant stalo, o jis puolė ant jo, jis atsisukęs jam trenkė. Kai jam trenkė, J. nuėjo prie baro. Negali pasakyti, ar J. matė smūgį. Kai jis nuo jos traukė vyrą, ji atitraukimo metu bėgo į barą. Vyras jam trenkė į dešinę akį, tikrai atsimena, buvo mėlynė. Buvo prie pat vartų, nukrito į tarpuvartį, jo kojos būtų trukdžiusios uždaryti vartus. Jam trenkė į akį, nežino, ar jis jį stūmė, krito nuo smūgio. Slenkstis lygus su terasos grindimis, aukštesnis nei lauko grindys. Į vartelius nebuvo atsirėmęs kojomis, vartų nesiekė. Jo galva buvo lauke, už terasos ribų, o kojos buvo ant terasos slenksčio. Jo koja ant slenksčio buvo apie 10 cm virš čiurnos. Kai jį pradėjo tempti, išgirdo, kad matosi kaulas. Jį tempė iš tos vietos, nes gulėjo ant praėjimo. Tame bare lankosi, žino, kad jie 22 val. užsidaro ir barmenas nieko apie darbo pabaigą nesakė. Buvo su kaltinamuoju susitikęs, kaltinamasis pasiūlė 500 eurų ir prašė pamiršti įvykį, norėjo, kad jam atleistų, bet siūlomų pinigų atsisakė, tačiau pripažino, kad jį sužalojo (1 t., b. l. 104-106). Akistatos metu nukentėjusysis aplinkybes dėstė iš esmės identiškai, parodydamas, kad ruošiantis su drauge eiti iš baro namo, kaltinamasis užpuolė jo pažįstamą, pradėjo ją stumdyti, todėl puolė savo pažįstamą ginti, traukė jį nuo jos. Pajutęs smūgį, nuvirto prie slenksčio, tarpduryje. E. P. jam trenkė kumščiu į akį, nes jis bandė skirti E. P. nuo savo pažįstamos, o tada jis nukrito. Krisdamas į vartus neatsitrenkė, nes jie buvo atidaryti. Jam gulint, jo koja buvo ant slenksčio. Kažkoks kitas žmogus, kai pamatė, kad yra išlindęs kaulas, paliko jį gulėti, kol atvažiavo greitoji. Kaip vyko pats užlipimas jam ant kojos, neprisimena, tačiau gali nurodyti, kad tai buvo E. P., nes grūmėsi su juo, konfliktas vyko tarp E. P. ir jo (2 t., b. l. 133-138). Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusysis taip pat parodė, kad buvo konfliktas ir E. P. jam trenkė į akį, po ko jis nukrito ant žemės, kad nukritus po smūgio jo abi kojos buvo pakeltos ant laiptelio ir, kol laukė medikų, nepažįstamų asmenų buvo paguldytas į kitą vietą (1 t., b. l. 74-85).

Nukentėjusiojo A. P. parodymus iš esmės paantrina kartu su juo įvykio vietoje buvusi liudytoja J. N., kuri teisminio proceso metu parodė, kad su nukentėjusiuoju A. atėjo į barą atsigerti alaus. Sėdėjo lauko terasoje, prie galinių suoliukų. Pamačiusi, kad bare yra vaikas, ji garsiai pasakė, kad vaikui tokioje aplinkoje nereikėtų būti, tada E. P. pradėjo kabinėtis. Pamena, kad dėl to pasakymo konfliktavo, nes E. P. visą vakarą priekaištavo, sakydamas, kas ji tokia būsianti, ko čia kabinėjasi, ko atėjo su kažkokiu seniu. Barmenui pasakius, kad darbas baigiasi, nes barmenas nurinkinėjo bokalus ir pasakė, kad užsidaro, ji su nukentėjusiuoju išeidinėjo iš baro namo. Išeidinėjant ir pajuto smūgį į savo pakaušį, nuo smūgio palinko į priekį, iškrito rankinukas, griebė jį ir bėgo į barą, kad kviestų policiją, o kažkas atėjęs pasakė, kad jo draugas guli ant žemės. Kas nukentėjusiajam smūgiavo, nematė, nes po smūgio jai nukrito rankinukas, ji pasilenkė jo pasiimti ir bėgo, todėl tiesiogiai nematė, kas smūgiavo, bet E. P. visą vakarą kabinėjosi, niekas daugiau sutrenkti negalėjo. Kur tuo momentu buvo A. P., nematė arba neatsimena. Buvo daug žmonių ir visi išeidinėjo. Po smūgio E. P. nuo jos stovėjo gal pusės metro atstumu. A. P. gulėjo truputį toliau nuo baro, gal 3-4 metrai, kaip jis ten atsirado, nematė, nežino. Klausė nukentėjusiojo, kas atsitiko, bet jis sakė, kad neatsimena, nes jis atsijungė, tik pamena, kaip jį kažkas tempė. Kelis kartus apie tai su juo kalbėjo, tai kiekvienu atveju pasakojo tą patį. Sakė, kad atsimena, kad jis kaip ir gynė ją ir daugiau nieko nepamena. Nepamena, kaip sulūžo koja. Prieš įvykį ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų nebuvo, o po įvykio nematė, nes buvo labai pasimetusi. Viskas vyko labai greitai, gal iki 5 minučių. Atvažiavus policijai, jiems nurodė, kas galėjo sužaloti, nes E. P. visą vakarą konfliktavo, daugiau tą vakarą niekas nekonfliktavo. Buvo išgėrę nemažai. A. irgi buvo išgėręs. Tokių aplinkybių, kad nukentėjusysis pareidinėjo iš kažkur ir kaltinamasis, pajutęs grėsmę, stūmė jį su pečiu, nematė. Ji su nukentėjusiuoju išeidinėjo iš baro namo, nes barmenas prieš tai nurinkinėjo bokalus ir pasakė, kad užsidaro.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. N. parodė tapačiai, kad atėjus su nukentėjusiuoju į barą ir pamačiusi, kad bare yra vaikas, ji garsiai išsireiškė, kad tokio amžiaus vaikui būti tokioje aplinkoje nevertėtų. Netoliese kompanijoje sėdintis vienas vyras atsisukęs ją išplūdo necenzūriniais žodžiais. Konfliktas lygtais ir baigėsi, vaikas išėjo. O tas vyras vis kas kurį laiką atsisukdavo ir vis pasakydavo kokią repliką į jų pusę. Apie 22 val. baras jau užsidarinėjo, barmenas surinkinėjo stiklines, jie sėdėjo lauko terasoje. Tuomet jiems su A. praeinant, tas vyras, kuris juos buvo išplūdęs necenzūriniais žodžiais, jai delnu trenkė į pakaušio sritį. Ji nukrito, labai išsigando, tuomet įbėgo į barą šaukdama, kad kviestų policiją. Buvo įvykęs sąmyšis ir netrukus kažkas įbėgęs į barą pasakė, kad kviestų greitąją pagalbą savo draugui, su kuriuo buvo, nes jis guli lauke. Nuėjusi prie gulinčio A. pamatė, kad jo koja persisukusi, galimai su atviru lūžiu bei buvo pilna kraujo. Ji iškvietė GMP, kuri jį išsivežė. Atvykusiems policijos pareigūnai parodė asmenį, su kuriuo konfliktavo, to asmens nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Kas įvyko su A., kaip jis buvo sužalotas, nematė. Asmenį, kuris sužalojo A. atpažintų, nes įsitikinusi, kad tai tas pats asmuo, kuris ir plūdo juos necenzūriniais žodžiais (1 t., b. l. 125-128). Papildomos apklausos metu liudytoja J. N. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir juos tvirtina, papildomai nurodydama, kad atėjus į barą su pažįstamu A. P., ant jo jokių kūno sužalojimų nepastebėjo, ant jo veido jokių kraujosruvų, sumušimų ar kitokių sužalojimų nebuvo, taip pat A. P. vaikščiojo normaliai, jokiais kūno skausmais nesiskundė. Po konflikto matė tik sužalotą A. koją, ar buvo kitų sužalojimų ant jo veido, tuo metu nematė, nes buvo tamsu, taip pat buvo šoko būsenos. Lūžusią A. P. koją pamatė tik tuo metu, kai konfliktas buvo pasibaigęs. Nematė, kas įvyko su A. ir kaip jis buvo sužalotas, ar minėtas vyras jam trenkė, spyrė ar stūmė nematė, nes tuo metu buvo įbėgusi į barą iškviesti pagalbos. Prisimena, kad A. prašė jo nejudinti, pamatė iš A. kojos išlindusį kaulą ir kraują šalia kojos. Prieš konfliktą A., nors ir buvo labai neblaivus, bet buvo ramus, bare nešaukė, nerėkė, nieko neįžeidinėjo ir prie kitų asmenų nesikabinėjo. Ji tik garsiai išsireiškė, kad bare neturėtų būti vaikų, tačiau A. nieko nesakė (1 t., b. l. 131-134).

Iš dalies nukentėjusiojo A. P. ir liudytojos J. N. parodymus patvirtina ir liudytojų V. M., V. K., R. P., K. R., J. K., S. S. parodymai. Nors minėti liudytojai tiesiogiai ir nematė nukentėjusiojo A. P. sužalojimo aplinkybių, tačiau šių liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusysis sužalojimą patyrė būtent bare. Antai liudytojas V. M. teisme parodė, kad į barą atėjusi moteris pasakė, kad reikia iškviesti policiją, nes kažkas nutiko jos draugui, moteris buvo labai išsigandusi. Tuomet dviese pasiėmę nukentėjusįjį už pažastų perkėlė į kitą vietą. Apie konfliktą lauko terasoje nieko negirdėjo. Įvykio nematė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, jog apie 22 val., prieš pat (duomenys neskelbtini) uždarymą, iš terasos į barą atėjusi moteris (J. N.) ėmė šaukti, kad kviestų policiją. Išėjęs į terasą pasižiūrėti, pamatė, kad nukentėjusysis gulėjo prie pat metalinių vartų baro vidaus pusėje. Iš karto nepamatė jokių sužalojimų, ar buvo sužalojimų ant veido, taip pat nematė. Gulintis vyras matėsi, kad yra labai neblaivus. Tuo metu kiti lankytojai bandė pakelti minėtą gulintį vyrą, tada pamatė, kad vyras negali pridėti kojos ant žemės. Iš pradžių jokio kraujo nebuvo. Tada minėti vyrai nukentėjusį pasodino ant žemės ir tuo metu, kai jį kėlė, iš po vyro kelnių pradėjo bėgti kraujas. Ar įvyko kažkoks konfliktas prieš patį įvykį, nežino, buvo baro viduje, o pro baro langą terasos nesimato, niekas nekonfliktavo ir laukiant pagalbos, nieko negirdėjo ir nematė. Apie 22 val. uždarinėjo barą, baro lankytojai bandė nukentėjusįjį patraukti nuo baro vartų. Už kelių dienų, jam dirbant bare, jam nepažįstami baro lankytojai papasakojo, kad tarp nukentėjusiojo ir su juo kartu buvusios moters bei kitų baro lankytojų kilo konfliktas dėl to, kad į barą buvo atsivestas vaikas. Jam papasakojo, kad kilusio konflikto metu nukentėjusį kažkas stūmė, kitas lankytojas policininkams pasakė, kad nukentėjęs nugriuvo pats. Pats nematė, ar kažkas stūmė, trenkė ar kitaip smurtavo prieš nukentėjusį ir nežino, kaip nukentėjęs asmuo buvo sužalotas (1 t., b. l. 137-140). Liudytojas V. K. teisme paliudijo, kad įvykio pradžios nematė, tik pamatė, kad nukentėjusysis E. P. yra velkamas laukan pro vartelius. Nepamena, ar E. nešė, ar vilko nukentėjusįjį. Pamatęs, kad velka, iškvietė pagalbą, nes žmogui buvo negerai, su policija pabendravo ir viskas. Apie konfliktą terasoje tarp asmenų nežino. Pamatė, kad E. tempia nukentėjusįjį, neklausė, kas nutiko, nes bijojo pats gauti į galvą. Su juo nekonfliktavo, bet pabijojo. Kodėl jis jį tempė, nežino. Už kurių vietų tempė, nepamena. Pamatė tik tempimą prie vartelių. Matė, kad ištempė ir paliko. Kvietė greitąją, nes matė, kad nukentėjusysis buvo kaip ir be sąmonės. Nežino, kokie sužalojimai buvo padaryti. Nieko iš aplinkinių negirdėjo apie įvykusį incidentą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas aplinkybes nurodė tapačiai, kad būdamas bare pamatė, kaip jam žinomas asmuo iš baro, vardu E., tikslaus laiko neatsimena, galbūt apie 22 val., už kojų tempia jam nepažįstamą asmenį. Nei muštynių, nei konflikto tarp jų nematė, tik tai, kaip tas E. tempia kitą asmenį už kojų. Tuomet E. tą asmenį tiesiog paliko gulėti ir nuėjo toliau vartoti alkoholinių gėrimų. Tai pamatęs nusprendė, kad asmuo galimai yra sužeistas, todėl iškvietė jam GMP darbuotojus. Iš tolo matė, kad jis lygtais gulėjo be sąmonės, tačiau arčiau pažiūrėti nėjo, kodėl - nežino. Tuomet atvyko GMP ir policijos darbuotojai, bendravo tik su policijos pareigūnais, jiems ir parodė, kuris asmuo tempė tą gulintį asmenį, nes E. niekur nebuvo pasišalinęs. Kas tarp asmenų įvyko, kad iššaukė tokį konfliktą, nežino, negirdėjo nei šaukimo, nei necenzūrinių žodžių (1 t., b. l. 117-120). Liudytojas R. P. įvykio nematė, bet matė gulintį žmogų. Sėdėdamas baro gale girdėjo kažkokį garsą, bet žmonių buvo daug. Jokio konflikto dėl vaiko negirdėjo. Buvo išgėręs. Niekas neįstrigo, nei joks konfliktas, nieko. Buvo triukšmas, gal ir buvo ten kažkoks konfliktas, bet neatsisuko ir nieko nematė. Ant nukentėjusiojo veido ir kojos sužalojimų nematė, o atvažiavus greitajai pagalbai, sužinojo, kad nukentėjusiajam lūžus koja. Su E. yra tik baro draugai, su juo apie įvykį bare nekalbėjo. Gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam pasakė, ko jis čia guli, kad eitų namo, jis buvo atsimerkęs, su sąmone. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad sėdint bare jam už nugaros prie įėjimo įvyko kažkoks konfliktas, dėl ko jis kilo - nežino, girdėjo tik riksmus, tačiau ką rėkė, negirdėjo. Prieš barui užsidarant ruošėsi eiti link namų, konfliktas jau buvo nurimęs ir išeidamas iš baro pamatė, kad šalia baro, prie išėjimo išilgai plytelių gulėjo vyras. Gulinčiam žmogui pasakė, kad eitų namų, ko jis čia guli. Jokio sužalojimo ant vyro kūno nematė. Pamatęs, kad atvyksta policija ir greitoji medicinos pagalba, grįžo prie baro pažiūrėti, kas įvyko. Tik tuo metu sužinojo, kad minėtam gulinčiam vyrui yra lūžusi koja. Prieš tai jokių sužalojimų nei ant vyro veido, nei ant kojos nematė. Nematė, kad kažkas minėtą gulintį vyrą būtų mušę, stumdę, ar kitaip prieš jį smurtavę. Paties įvykio nematė, matė tik gulintį nukentėjusį vyrą. Bare buvo jo pažįstamas E., draugai jie nėra, kartais susitinka tame bare. Konflikto metu buvo šurmulys, todėl nežino, kas su kuo konfliktavo. Apie konfliktą su E. nieko nekalbėjo. Jokių muštynių nematė, kas su kuo konfliktavo taip pat nežino, konfliktą tik girdėjo, o nukentėjusį vyrą pamatė tik po įvykio (1 t., b. l. 151-154). Liudytojas K. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad atvykus pagal iškvietimą prie baro buvo keletas asmenų, visi neblaivūs ir vienas asmuo buvo rastas apie 10 metrų atstumu nuo baro su sužalota koja. Greitoji medicinos pagalba jį išsivežė, o jie aiškinosi įvykio aplinkybes. Pamena, kad su kažkokia moterimi kalbėjo. Kiek jam žinoma, įvykio vietoje galimai buvo asmuo, sužalojęs nukentėjusįjį, jam atrodo, kad nusistatė jo asmenybę. Kaltą asmenį nustatė iš įvykio vietoje buvusių liudytojų. Kadangi reikšmingų aplinkybių neprisiminė, prašė vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į įvykio vietą atvyko gavus pranešimą, jog bare „(duomenys neskelbtini)“ mušasi du vyrai. Šalia baro, ant žemės gulėjo nukentėjęs vyras, kuris iš pradžių nurodė, kad niekas jo nemušė, o vėliau nurodė, kad su kažkuo konfliktavo, bet dėl savo neblaivumo negalėjo įvardyti su kuo. Atvykus į įvykio vietą juos taip pat pasitiko pranešėja – moteris, kuri nurodė, kad jos pažįstamas sukonfliktavo su kitu bare buvusiu asmeniu, kurį moteris nurodė, visi asmenų duomenys yra nurodyti tarnybiniame pranešime, surašytame iš karto po įvykio. Moteris paaiškino, kad paties konflikto ir kaip prieš jos pažįstamą nukentėjusį vyrą smurtavo jos nurodytas asmuo nematė, pamatė tik sužalotą nukentėjusio vyro koją. Moters nurodytas vyras neigė mušęsis kartu su nukentėjusiu vyru, o kartu buvę liudytojai, nurodė, kad pačių muštynių nematė, tik pastebėjo lauke gulintį vyrą (1 t., b. l. 143-146). Policijos pareigūno K. R. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo“ nurodyta, kad gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ prieš kelias minutes bare mušėsi 2 vyrai, vienas sužeistas guli ant grindų. Užpuolikas šalia. GMP: vyras guli ant grindų, be sąmonės, apie (duomenys neskelbtini) metų. Pranešėjas liudininkas, neprisistatė, laukia bare. Apie 22.18 val. atvykus nurodytu adresu prie baro pastebėjo gulintį vyriškį (nustatyta, kad tai A. P.), kuriam buvo sumuštas veidas ir sužalota koja, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba. A. P. nerišliai pasakodamas įvykio aplinkybes iš pradžių teigė, kad niekas jo nemušė, vėliau keitė savo parodymus, teigdamas, kad su kažkuo sukonfliktavo, bet negalėjo įvardinti su kuo. Dėl asmens būklės nebuvo galimybės nustatyti alkoholio kiekio matuokliu asmens girtumo. Įvykio vietoje buvusi akivaizdžiai neblaivi J. N. nerišliai pasakodama įvykio aplinkybes nurodė, kad jos pažįstamas A. P. sukonfliktavo su kitu baro lankytoju, kaip vėliau buvo nustatyta, E. P., tačiau nematė, kaip asmenys tarpusavyje mušėsi. E. P. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. E. P. neigė, kad mušėsi su A. P.. Įvykio vietoje taip pat buvęs R. P., kuris nurodė, kad muštynių nematė, o gulintį A. P. pastebėjo išėjęs iš baro. Nurodė, kad asmuo pats galimai griuvo ir susižalojo. Įvykio vietoje buvęs akivaizdžiai neblaivus V. K., kuris nurodė, kad A. P. konfliktavo su E. P., tačiau, ar asmenys tarpusavyje mušėsi, nematė (1 t., b. l. 40-42). Liudytoja J. K. teisme parodė, kad grįžusi iš darbo ir neradusi namuose A. P., jam paskambino, iš pradžių neatsiliepė, o vėliau atsiliepęs pasakė, kad laukia greitosios. Išsikvietusi taksi važiavo į priėmimą. Matė, kad buvo daug kraujo, koja buvo nusisukusi į kitą pusę. Jai paskambinęs G. (J. N.) sugyventinis D. pasakė, kad G. (J. N.) grįžo verkdama, nes ją užgauliojo, jai sutrenkė per galvą prie barmeno ir A. ją užstojo, o ar jie ten susistumdė, nieko nežino. A. sakė, kad jį užpuolė, susistumdė. Sakė, kad ant laiptuko jį pastūmė ar trenkė. Sakė, kad trenkė ir jis nukrito nuo to laiptelio ir susilaužė koją. Jai tik D. paskambino ir pasakė. Su kitais asmenimis nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė tapačiai, jog paskambinusi A. P. šis atsiliepęs pasakė, kad dėl lūžusios kojos laukia greitosios. Nuvažiavusi į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių matė, kad A. veidas buvo kruvinas, ant veido matė kraujo. Taip pat pamatė, kad A. kairė koja buvo langetėje. Kitą dieną po to, kai A. paguldė į ligoninę, buvo atvykusi jo aplankyti ir tada pamatė, kad po dešine A. akimi buvo kraujosruva. Rugpjūčio 15 dieną į A. telefoną paskambinęs G. (J. N.) sugyventinis D. papasakojo, kad jo sugyventinę kažkas bare išvadino negražiais žodžiais, o A. ją užstojo. Taip pat sakė, kad jai trenkė. A. nelabai prisimena, kas įvyko, tačiau grįžęs iš ligoninės papasakojo, kad prie minėtos G. (J. N.) pradėjo kažkas kabinėtis. Kaip įvyko pats įvykis A., kiek prisimena, nepasakojo, o jei pasakojo, ji visų aplinkybių neprisimena. Žino tik tiek, kad įvyko konfliktas, kurio metu A. buvo sulaužyta koja (1 t., b. l. 157-160). Liudytojas S. S. teisme parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta kaip baro klientus, nes yra „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Nežino, kas ten tarp jų buvo. Vaizdo medžiagos niekas neprašė, o ji laikosi gal 5-6 dienas. Jį išsikvietė į apklausą gal po dviejų, trijų savaičių, bet jokia medžiaga nebebuvo išlikusi, o įvykio nematė. Vaizdo medžiagos niekas iš darbuotojų nemato, tik jis pats su žmona per telefoną mato. Barmenui paskambinus, vaizdo medžiagos nežiūrėjo, ne tas rūpėjo, nes patys buvo dvi dienos po avarijos, o kai vėliau norėjo pasižiūrėti, nieko nebebuvo. B. V. paskambino žmonai ir pasakė, kad kažkas susistumdė. Sakė lyg ir po darbo pabaigos, lauke. Barmenas nieko nematė, o žmonių, kurie galėjo matyti įvykį ir papasakoti, neatsirado. Barmenas žmonai pasakė, kad susistumdė. Juos abu žino, nes jie seni klientai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, t. y., kad paskambino barmenas, kuris pasakė, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą vienam iš klientų, nes jam lūžo koja. Tuo metu jis buvo išvykęs. Barmenas paaiškino, kad minėtas vyras lyg ir susistumdė su kažkuo, tačiau barmenas nematė, nes asmenys buvo lauke, o barmenas viduje. Baro viduje ir lauke, prie įėjimo durų yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios įrašinėja vaizdą. Vaizdo stebėjimo kamera, esanti prie įėjimo durų terasoje, mato mažai ploto, nes ten yra pastatytos gėlės, taip pat jei yra prieblanda, sunku įžiūrėti vaizdą. Tam, kad kamera gerai matytų vaizdą, turi būti įjungta šviesa. Vaizdo stebėjimo kameros įrašinėja vaizdą, tačiau įrašai išsisaugo tik apie savaitę laiko, o po to išsitrina automatiškai. Vaizdo stebėjimo kameras kontroliuoja jo žmona. Po įvykio vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo atsisukęs ir įvykio vaizdo įrašo nematė. Žmona taip pat jo nematė, nes tuo metu buvo sanatorijoje, o kai grįžo, vaizdo įrašai jau buvo išsitrynę. Su žmona apie tai kalbėjo ir ji jam sakė, kad vaizdo įrašų tikrai nematė. Daugiau niekas neturi prieigos prie vaizdo stebėjimo kamerų įrašų ir niekas negalėjo pamatyti vaizdo įrašo. Po įvykio su juo buvo susisiekusi policija, klausė apie vaizdo įrašus, tačiau tuo metu vaizdo įrašai jau buvo dingę, todėl negalėjo jų pateikti. Apytiksliai po dviejų savaičių po įvykio buvo nuvykęs į barą ir pamatė jame vyrą, su kuriuo nukentėjęs konfliktavo, kurio asmens duomenų nežino. Minėto vyro paklausė, ką jis čia daro bare, ar nori, kad neįleistų į barą, o jis atsiprašė, paaiškino, kad įvyko nesusipratimas, tačiau įvykio aplinkybių nepaaiškino. Kiek prisimena, sakė, kad sukonfliktavo, pradėjo koliotis (1 t., b. l. 163-166).

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvadose jam nustatyti sužalojimai, jų padarymo mechanizmas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 173-174) konstatuota, jog A. P. dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nustatyti sužalojimai - muštinė žaizda virš kairės akies bei atviras kairės čiurnos trimaleolarinis lūžis su dislokacija - galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir/ar paviršius, tiek griūnant po gauto smūgio. Siekiant išsiaiškinti nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas papildomas tyrimas, be to, specialisto išvadą surašiusi medicinos ekspertė K. Š. buvo apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Teisme specialistė papildomai paaiškino, kad tokio sužalojimo atsiradimą įvykio metu turėjo sąlygoti sukamasis arba lenkiamas judesys per čiurnos sąnarį. Jei smūgio metu žmogus krenta ir kritimo metu vyksta sukimasis arba kūno, arba pačios pėdos, tai tas smūgis yra poveikis žmogui kristi ar griūti. Pėda galimai buvo pasisukusi smūgio metu. Jeigu žmogus gauna smūgį ir tada žmogus krenta atbulas ant priekio ir įvyksta staigus pėdos sukimasis po smūgio. Taigi, aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į veido sritį, dėl ko jam nustatyta muštinė žaizda virš kairės akies, po ko jis krito ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - atvirą kairės čiurnos trimaleolarinį lūžį su dislokacija – patvirtinta specialisto išvadomis bei specialistės K. Š. paaiškinimais.

Kaltinamojo E. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagrindžia ir byloje surinkti bei teisme ištirti rašytiniai duomenys, tai yra įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame be kitų aplinkybių užfiksuota ir tai, kad prie baro „(duomenys neskelbtini)“ ant šaligatvio stebimi kraujo pėdsakai, pareigūno tarnybinis pranešimas „Dėl gauto pranešimo“, kuriame nurodytos įvykio vietoje nustatytos aplinkybės, o taip pat nurodyta ir galimo kaltininko - E. P. asmenybė, greitosios pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, jog įvykio vietos adresu rastas ant grindinio gulintis sąmoningas, aplinkoje orientuojantis vyras, stebima kirstinė žaizda virš kairės akies (kaip teisiamojo posėdžio metu pripažino nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu galėjo suklysti dėl to, kuri tiksli veido vieta buvo sužalota konflikto metu), kairės kojos su dislokacija lūžis čiurnos srityje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis A. P. atpažino E. P. kaip asmenį, kuris jį bare sužalojo, Bendrajame pagalbos centre gauto skambučio apžiūra, atvykusių pagal gautą pranešimą policijos pareigūnų kūno kamerų daryti vaizdo įrašai, kurių apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole (iš filmuotos medžiagos, be kita ko, matyti, kad būtent prie A. P. kairiosios akies regimas raudonos spalvos skystis, panašus į kraują).

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 545,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos nurodė, kad 3 545,00 eurų turtinę žalą vertina dėl negautų minimalių darbo pajamų, kadangi dėl patirtos sunkios kojos traumos (čiurnos atviro lūžio) buvo priverstas gydytis 5 mėnesius. Nors buvo iš ligoninės išleistas po 30 dienų, tačiau po to 120 dienų niekur negalėjo eiti iš namų, buvo uždrausta vaikščioti be ramentų ir pašalinio priežiūros bei pagalbos. Vaikščioti be ramentų pagalbos buvo leista atlikus antrą operaciją, kurios metu buvo pašalinti metaliniai varžtai, laikantys kaulus. Dėl kaltininko tyčinių veiksmų ir dėl to patirtos traumos iš esmės negalėjo dirbti ir gauti minimalių pragyvenimo pajamų 150 dienų iš eilės. Iki traumos sėkmingai dirbdavo skirtinguose vietose pagalbiniu darbuotoju ir gaudavo pastovias pajamas. Po sumušimo to daryti nebegalėjo kol pasveiks, buvo išlaikomas savo sugyventinės. Pasveikus pradės vėl dirbti. Kadangi nuo 2024-01-01 Lietuvoje minimali mėnesinė alga 2024 m. sudarė 924 eurus neatskaičius mokesčių, minimalusis valandinis atlygis buvo 5,65 euro, o minimalus atlyginimas „į rankas“ per mėnesį sudarė 709 eurus, todėl per 5 priverstinio nedarbo mėnesius dėl traumos negavo 3 545,00 eurų minimalių pajamų (709 Eur x 5 mėn. = 3 545 Eur), kurias neabejotinai būtų gavęs dirbdamas, jei nebūtų buvęs sužalotas. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad jaučiasi emociškai sutrikęs, tapo nervingas, uždaras. Jaučia savotiškas patyčias iš kaltininko, nes pastarasis susitikimo policijoje metu nurodė, jog nieko jam nebus ir nuo atsakomybės išsisuks, kad nesiruošia atlyginti jokios žalos. Po įžūlaus išpuolio jaučia nerimą, negali susikoncentruoti darbui, ką puikiai galėjo daryti iki šio įvykio. Teikiant paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus ir dalyvaudamas akistatoje su kaltininku turėjo pakartotinai išgyventi ir prisiminti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Įtampą, baimę, nesaugumo jausmą ir neigiamas emocijas sukėlė kaltininko abejingumas ir visiškas ignoravimas dėl įvykio. Ši nusikalstama veika sukėlė itin neigiamus, tame tarpe - ir emocinius, padarinius. Iki ieškinio pateikimo dienos asmuo neatlygino jokios turtinės žalos, elementariai net neatsiprašė ir nesiekė sureguliuoti esminių žalos atlyginimo klausimų. Pažymi, kad nuolat jaučia įtampą, nerimą, stresą ir savotišką pažeminimą. Prarado pasitikėjimo kitais žmonėmis jausmą, tapo nepasitikintis savimi, kankina negatyvios mintys ir nepateisinti lūkesčiai, susiję su prarasta galimybe gyventi visavertį gyvenimą, nes patyrė gan sunkią kojos traumą, kuri duos apie save žinoti ilgus metus. Todėl mano, kad 1 000 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra visiškai pagrista ir teisinga.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. P. dėl patirtos žalos paaiškino, kad įvykio metu niekur nedirbo. Buvo atliktos dvi operacijos, laukia trečioji. Per pirmą operaciją sutvirtino geležimis, per antrąją pašalino vienos pusės geležis, o kai sueis metai, pašalins kitos pusės. Ligoninėje išbuvo mėnesį. Yra neįgalus, eina reabilitaciją, užtirpusi koja ir jos nejaučia. Emociškai blogai jaučiasi. Nesvarbu, kad prieš įvykį nedirbo, bet būtų pradėjęs dirbti. Jaučiasi sutrikęs, iš kaltininko patiria priekaištus ir patyčias. Neatsiprašė. Neturtinę žalą įsivertino 1 000,00 Eur, turtinę žalą - 3 545,00 Eur. Registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą 193 eurų dydžio. Turi nedarbingumą iš ankščiau dėl rankų. Ateityje planavo dirbti. Turtinę žalą sudaro tai, kad negalėjo dirbti 5 mėnesius. Buvo nedirbantis. Neprisimena, kada paskutinį kartą legaliai dirbo. Vykdė individualią veiklą gal 2021-2022 metais. Dirbdavo prie statybų. Uždarbis priklausydavo nuo darbo. Nutraukė darbinę veiklą dėl rankų, nes buvo operuotos. Nutraukė individualią veiklą nuo 2022 metų. Ieškojosi darbo. Užimtumo tarnyba pasiuntė mokytis vairuoti autokarą, bet 2023 metų pabaigoje atlikus rankų operaciją viskas nutrūko. Gyveno iš socialinės pašalpos, nepriklausomai, ar tas įvykis būtų buvęs, ar ne. Dirbdavo nelegaliai. Niekaip negali patvirtinti savo darbo. Jeigu ne trauma, būtų dirbęs legaliai. Yra išsimokęs vairuoti autokarą. Pasiūlymų negavo, nes turėjo nedarbingumą. Likus metams iki operacijos išsilaikė autokaro teises. Sunkiai kėlė, nutrūko peties raiščiai ir teko operuoti. Nemoka „Sodra“, nes neturi darbo stažo.

Kaip matyti, nukentėjusysis A. P. tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisme turtinę žalą vertina kaip negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jei būtų dirbęs. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu jis niekur nedirbo, ieškojosi darbo, gauna socialinę pašalpą 193 eurų dydžio, iš kurios ir gyveno, nepriklausomai nuo to, ar įvykis būtų įvykęs, ar ne. Nurodė, kad nesvarbu, kad prieš įvykį nedirbo, bet būtų pradėjęs dirbti. Dirbdavo nelegaliai, todėl savo darbo niekaip patvirtinti negali. Jeigu ne trauma, būtų dirbęs legaliai ir atsižvelgiant į tai, kad 2024-01-01 Lietuvoje minimali mėnesinė alga sudarė 924 eurus neatskaičius mokesčių, minimalusis valandinis atlygis buvo 5,65 euro, o minimalus atlyginimas „į rankas“ per mėnesį sudarė 709 eurus, todėl per penkis priverstinio nedarbo mėnesius dėl traumos negavo 3 545,00 eurų minimalių pajamų (709 Eur x 5 mėn. = 3 545,00 Eur), kurias neabejotinai būtų gavęs dirbdamas, jei nebūtų buvęs sužalotas. Tačiau teismas pažymi, kad turtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju nėra objektyviai įmanomas, kadangi nukentėjusysis įvykio metu nedirbo (darbinę veiklą, jo teigimu, nutraukė dar 2022 metais) ir darbinių pajamų tiesiog negavo, o gyveno, kaip jis pats nurodė, iš gaunamos socialinės pašalpos, o menamos/planuotos pajamos, kurias jis būtų gavęs pradėjęs dirbti, jei ne trauma, tokio žalos atlyginimo principo nesuponuoja, dėl ko civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo – negautų 3 545,00 Eur pajamų nėra pagrindo tenkinti.