Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-16-1092/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-08
Bylos Nr.: e2A-16-1092/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
Atsakovas: D. B.
Ieškovas: R. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-16-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04027-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-48-439/2023 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui nustatymo, turto padalijimo ir kitų klausimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo D. B. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, jog santuoka iširo dėl atsakovo D. B. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „B.“; 2) Nustatyti nepilnametės dukters G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; 3) Priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnametei dukrai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, paskiriant ją vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore; 4) Priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymo dukrai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 7 200 Eur už 36 kalendorinių mėnesių laikotarpį nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 21 d. įskaitytinai; 5) Nustatyti atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką tinkamo išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), užtikrinimo tikslu iki visiško išlaikymo teikimo prievolės įvykdymo; 6) Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo D. B. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį; 7) nustatyti nepilnamečio vaiko G. B. ir atsakovo D. B. bendravimo tvarką; 8) padalyti santuokos metu įgytą turtą: 8.1.) ieškovei R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini), ir automobilį „C. X.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 8.2.) atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini), ir automobilį „C.C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 9) Priteisti iš ieškovės R. B. atsakovui D. B. 5 750 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; 10) Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo D. B. piniginę kompensaciją (649 Eur) už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; 11) Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo D. B. 10 650 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; 12) Padalyti atsakovo D. B. vardu vertybinių popierių sąskaitoje „Luminor“ banke esančius vertybinius popierius: 479,8310 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,60005 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,4525 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 3,8320 vnt. (duomenys neskelbtini) obligacijų, ISIN (duomenys neskelbtini) (vertybinių popierių vertė – 32 680 Eur), atsakovui D. B. priteisiant turimas akcijas ir obligacijas, o jai iš atsakovo D. B. priteisiant pusės akcijų ir obligacijų vertės piniginę kompensaciją – 16 340 Eur. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo D. B. 60 Eur įrodymų rinkimo išlaidas – mokestį už banko ir vertybinių popierių sąskaitų išrašų išdavimą „Luminor“ banke. Be to, prašo priteisti iš atsakovo D. B. valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

2. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: 1) Nutraukti santuoką tarp jo ir ieškovės R. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės R. B. kaltės; 2) Nustatyti, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kilo nuo 2019 m. rugsėjo 15 d., vėliau patikslino, kad prašo nustatyti nuo 2018 m. birželio 22 d., tačiau teismo posėdyje nurodė, kad jo ir ieškovės bendras ūkis nutrūko 2019 m. rugsėjo mėnesio viduryje; 3) Nustatyti jam teisę vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 7 200 Eur – sumokėti dalimis per 2 (dvejų) metų laikotarpį, pinigus mokant po 900 Eur kiekvieną metų ketvirtį, įmokas atliekant kiekvieno ketvirčio pirmąjį mėnesį; 4) Nutraukus santuoką padalyti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą taip: 4.1) Priteisti ieškovei R. B. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4.2) Priteisti atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovo D. B. 16 318 Eur kompensaciją ieškovei R. B. už jai tenkančią mažesnę turto dalį; 6) Priteisti iš ieškovės 11 891 Eur kompensaciją atsakovui už atsakovui tenkančią mažesnę turto dalį (29 000 Eur (buto (duomenys neskelbtini) vertė 69 100 Eur minus bendro turto (duomenys neskelbtini) ½ dalis 40 100 Eur) tenkančio nekilnojamojo turto dalis, minus 9 919 Eur akcijų vertė, minus 7 200 Eur skola dukros išlaikymui); 7) Laikyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė santuoką tarp D. B. ir R. P. (po santuokos sudarymo B.), sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei R. B. paliko santuokinę pavardę „B.“, atsakovui D. B. paliko pavardę „B.“; nustatė nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamąją vietą su motina R. B.; priteisė iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnametei dukrai G. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 27 d., iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną R. B.; į priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis įskaitė atsakovo D. B. sumokėtas sumas pagal 2022 m. birželio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį; priteisė iš atsakovo D. B. nepilnametei dukrai G. B. išlaikymo įsiskolinimą 7 200 Eur už 36 kalendorinių mėnesių laikotarpį nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2022 m. birželio 27 d.; priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną R. B.; nustatė nepilnamečio vaiko G. B. ir atsakovo D. B. bendravimo tvarką.

4. Teismas taip pat padalijo R. B. ir D. B. santuokoje įgytą bendrą turtą: priteisė ieškovei R. B. asmeninės nuosavybės teise šį santuokoje įgytą turtą: 3 kambarių butą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 80 600 Eur vertės; automobilį „C. X.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 347 eurų vertės; priteisė atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise šį santuokoje įgytą turtą: 3 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 69 100 Eur vertės; automobilį „C. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 645 eurų vertės; priteisė iš ieškovės R. B. atsakovui D. B. 5 750 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei R. B. tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; priteisė iš atsakovo D. B. ieškovei R. B. 649 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui D. B. tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; padalijo atsakovo D. B. vardu vertybinių popierių sąskaitoje „Luminor bank“, AS, esančius vertybinius popierius: 479,8310 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,60005 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,4525 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 3,8320 vnt. (duomenys neskelbtini) obligacijų, ISIN (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 32 680 Eur, taip: priteisė atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 16 340 Eur vertės vertybinių popierių: 479,8310 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,60005 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,4525 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 3,8320 vnt. (duomenys neskelbtini) obligacijų, ISIN (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei R. B. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 16 340 Eur vertės vertybinių popierių: 479,8310 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,60005 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,4525 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 3,8320 vnt. (duomenys neskelbtini) obligacijų, ISIN (duomenys neskelbtini); nustatė atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką tinkamo išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui G. B. užtikrinimo tikslu iki visiško išlaikymo teikimo prievolės įvykdymo; priteisė iš atsakovo D. B. į valstybės biudžetą 1 308 Eur žyminį mokestį; priteisė iš ieškovės R. B. į valstybės biudžetą 804 Eur žyminį mokestį; priteisė iš atsakovo D. B. į valstybės biudžetą 961,98 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš atsakovo D. B. ieškovei R. B. 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės R. B. atsakovui D. B. 225,78 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitas ieškinio bei priešieškinio dalis atmetė.

5. Dėl santuokoje įgyto turto balanso sudarymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutuoktinių bendras gyvenimas nutrūko atsakovui išsikrausčius iš šeimos gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini) tai yra, 2019 m. rugsėjo 15 d. Todėl tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti, jog jis su ieškove pradėjo gyventi skyrium nuo 2019 m. rugsėjo 15 d.

6. Pagal į bylą pateiktus įrodymus į sutuoktinių R. B. ir D. B. santuokoje įgyto dalytino turto balansą, be kita ko, įtrauktini vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos): D. B. vardu vertybinių popierių sąskaitoje „Luminor“ banke esantys vertybiniai popieriai: 479,8310 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,60005 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,4525 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 3,8320 vnt. (duomenys neskelbtini) obligacijų, ISIN (duomenys neskelbtini), vertybinių popierių bendra vertė 32 680 Eur. Atsakovas neprieštarauja, kad būtų padalytos 2017 m. įsigytos akcijos, tačiau teigia, kad 2020 metais įgytos akcijos yra įgytos jau gyvenant skyrium, todėl yra jo asmeninė nuosavybė.

7. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas pripažino, jog 2017 m. įsigytų akcijų dalį 2020 m. pardavė ir už kelių mėnesių įsigijo kitas akcijas. Taigi 2020 m. įgytos akcijos už pajamas, pardavus dalį 2017 m. įgytų akcijų. Kadangi 2020 metais atsakovo vardu įgytos akcijos buvo pirktos už bendrosios sutuoktinių nuosavybės lėšas, gautas pardavus dalį 2017 metais įsigytų akcijų, todėl jos pripažintinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktinos į santuokoje įgyto dalytino turto balansą. Teismas atskaitos tašku, sudarydamas sutuoktinių bendro turto balansą, laikė 2019 m. rugsėjo 15 d. buvusį sutuoktinių bendrą turtą (pinigines lėšas), todėl 2020–2022 metais atsakovo banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų į turto balansą neįtraukė.

8. Teismas nurodė, kad atsakovo D. B. vardu vertybinių popierių sąskaitoje „Luminor“ banke esantys vertybiniai popieriai: 479,8310 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,60005 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,4525 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 3,8320 vnt. (duomenys neskelbtini) obligacijų, ISIN (duomenys neskelbtini), kurių vertė 32 680 Eur, padalytini natūros būdu, priteisiant kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį vertybinių popierių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vertybinių popierių padalijimo ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui jo vertybinių popierių sąskaitoje „Luminor“ banke esančius vertybinius popierius: 479,8310 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,60005 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,4525 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 3,8320 vnt. (duomenys neskelbtini) obligacijų, ISIN (duomenys neskelbtini), kurių vertė 32 680 Eur, o ieškovei priteisti 9 919 Eur piniginę kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio bei priešieškinio ribų ir nepagrįstai padalijo vertybinius popierius sutuoktiniams natūra, nors nei ieškovė, nei atsakovas nebuvo pareiškę reikalavimo dėl vertybinių popierių padalijimo natūra. Abi šalys sutiko, jog vertybiniai popieriai būtų priteisti atsakovui, o ieškovei kompensacija.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių santuoka iširo 2019 m. rugsėjo 15 d., tačiau spręsdamas klausimą dėl vertybinių popierių padalijimo, į dalytino turto balansą įtraukė visus vertybinius popierius, kuriuos atsakovas įsigijo tiek iki faktiško santuokos iširimo, tiek ir po paminėtos datos. Atsakovas 2017 m. gegužės mėnesį įsigijo vertybinių popierių už 19 838 Eur bendras šeimos lėšas, todėl sutinka ieškovei kompensuoti ½ dalį jų vertės – 9 919 Eur. Atsakovo įsigyti vertybiniai popieriai ir gautos piniginės lėšos po 2019 m. rugsėjo 15 d. nepatenka į dalytino turto balansą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

10.1. Atsakovas pripažino, jog 2017 m. įsigytų akcijų dalį 2020 m. pardavė ir už kelių mėnesių įsigijo kitas akcijas. Taigi 2020 m. įsigytos akcijos už pajamas, pardavus dalį 2017 m. įsigytų akcijų. Kadangi 2020 m. atsakovo vardu įsigytos akcijos buvo pirktos už bendrosios sutuoktinių nuosavybės lėšas, gautas pardavus dalį 2017 m. įsigytų akcijų, todėl jos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktinos į santuokoje įgyto dalytino turto balansą.

10.2. Vertybinių popierių padalijimas natūra po ½ ne tik neprieštarauja teisės aktams, bet ir atitinka nuosekliai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

10.3. Nesutiktina, jog vertybiniai popieriai turėjo būti padalyti 2017 m. įsigijimo verte, kadangi nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

10.4. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi siekė tiek vertybinius popierius, tiek pinigines lėšas nuslėpti nuo ieškovės, 2022 m. spalio 24 d. išsigrynindamas 40 700 Eur.

11. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, jog šeimos lėšos, kurios buvo panaudotos įsigyti vertybinius popierius 2020 m., sudarė tik dalį visų reikalingų lėšų. 2020 m. kovo 25 d. vertybiniai popieriai parduoti už 17 829,24 Eur, kur ieškovės dalį sudaro 8 914 Eur; 2020 m. balandžio 17 d. įsigyta vertybinių popierių už 29 720,70 Eur, kur ieškovės dalį sudaro 8 914 Eur, šiuo metu akcijų vertė – 32 680 Eur, tai reiškia, kad ieškovės dalį sudaro 9 804 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, jog būtina detaliai išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su vertybinių popierių įsigijimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, byloje esančius įrodymus, susijusius su vertybinių popierių įsigijimu bei pardavimu, nemato kliūčių apeliacinio skundo nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka ir mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl atsakovo prašymas netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

16. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – banko sąskaitų išrašus, banko sąskaitų operacijų ataskaitas, duomenis apie iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gautas pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas teise pateikti naujus įrodymus nepiktnaudžiauja, pateikti įrodymai papildomai ir detaliau pagrindžia vertybinių popierių įsigijimo bei pardavimo procesą ir su tuo susijusias aplinkybes, ieškovė dėl šių įrodymų pridėjimo neprieštarauja, yra su jais susipažinusi, todėl jie pridėtini prie bylos.

17. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės pildyti apeliacinio skundo argumentus po to, kai baigiasi terminas apeliaciniam skundui paduoti, arba teikti atsiliepimus (komentarus) į kitos šalies atsiliepimą į apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir nevertina atsakovo pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą komentaro.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

18. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi buvo nuspręsta padalyti atsakovo vardu vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“, AS, esančius vertybinius popierius: 479,8310 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,60005 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,4525 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 3,8320 vnt. (duomenys neskelbtini) obligacijų, ISIN (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 32 680 Eur, tokia tvarka: padalijant natūros būdu, priteisiant kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį vertybinių popierių.

19. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su minėta teismo sprendimo dalimi, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išėjo iš ieškinio bei priešieškinio ribų ir nepagrįstai padalijo vertybinius popierius sutuoktiniams natūra, nors nei ieškovė, nei atsakovas nebuvo pareiškę reikalavimo dėl vertybinių popierių padalijimo natūra. Abi šalys sutiko, jog vertybiniai popieriai būtų priteisti atsakovui, o ieškovei kompensacija. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

20. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

21. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023). Tačiau kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, jog teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).

22. Apibendrindama anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuspręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

23. Iš byloje esančių įrodymų (elektroninės bylos 5 t., b. l. 3, 14–16) matyti, jog atsakovo vardu vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor bank, AS, yra tokie vertybiniai popieriai: 959,6620 vnt. (duomenys neskelbtini) ISIN kodas (duomenys neskelbtini), fondo vienetų; 47,2010 vnt. (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini), fondo vienetų; 46,9050 vnt. (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini), fondo vienetų; 7,6640 vnt. (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini), fondo vienetų.

24. Ieškovė 2023 m. vasario 22 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo pareiškė reikalavimą padalyti atsakovo vardu vertybinių popierių sąskaitoje „Luminor“ banke esančius vertybinius popierius, atsakovui priteisiant turimas akcijas ir obligacijas, o jai iš atsakovo priteisiant pusės akcijų ir obligacijų vertės piniginę kompensaciją – 16 340 Eur. Priešieškinyje atsakovas nurodė, jog sutinka ieškovei kompensuoti ½ dalį sumos, išleistos akcijų įsigijimui, tai, jo vertinimu, sudaro 9 919 Eur.

25. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad abi šalys pageidavo, jog minėtas turtas – vertybiniai popieriai – nebūtų dalijamas natūra ir būtų priteisiamas atsakovui, ir nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija nenustatė, kad šalių prašomas padalijimo būdas pažeistų kieno nors interesus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai nusprendė minėtą turtą padalyti natūra, priteisiant šalims po ½ dalį turto.

26. Atsakovo apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2019 m. rugsėjo 15 d., tačiau spręsdamas dėl vertybinių popierių padalijimo, nepagrįstai į dalytino turto balansą įtraukė visus vertybinius popierius, kuriuos atsakovas įsigijo tiek iki faktiško santuokos iširimo, tiek ir po paminėtos datos. Atsakovo teigimu, įsigyti vertybiniai popieriai ir gautos piniginės lėšos po 2019 m. rugsėjo 15 d. nepatenka į dalytino turto balansą. Atsakovas nurodo, jog 2017 m. gegužės mėnesį jis įsigijo vertybinių popierių už 19 838 Eur bendras šeimos lėšas, todėl sutinka ieškovei kompensuoti ½ dalį jų vertės – 9 919 Eur. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

27. Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 16 punktas).

28. Nutraukus santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Taikant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

29. Ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekė, kad visas atsakovo turimas vertybinių popierių paketas būtų pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir priteistas atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją už tai.

30. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas 2017 metais buvo įsigijęs vertybinius popierius. Ginčo tarp šalių nėra, kad šie vertybiniai popieriai buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuos vertybinius popierius atsakovas pardavė 2020 m. kovo 25 d. Tačiau pažymėtina, kad 2020 m. kovo 25 d. atsakovas pardavė ne tik šiuos vertybinius popierius, bet ir tuos vertybinius popierius, kurios jis buvo įsigijęs 2020 m. kovo 10 d. (elektroninės bylos VI t., b. l. 137). Atsakovas 2020 m. balandžio 17 d. įsigijo naujus vertybinius popierius. Šie vertybiniai popieriai buvo įsigyti už lėšas, gautas pardavus vertybinius popierius 2020 m. kovo 25 d.

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutuoktinių bendras gyvenimas nutrūko 2019 m. rugsėjo 15 d., ir tokiu būdu iš esmės tenkino atsakovo patikslinto priešieškinio prašymą pripažinti, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms kilo nuo 2019 m. rugsėjo 15 d.

32. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius momentą, nuo kurio santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes, paprastai dalijamas tik tas sutuoktinių turtas, kuris buvo įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jei po sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios vienas iš sutuoktinių apmoka už įsigytą turtą bendrosios jungtinės nuosavybės lėšomis, toks turtas pagal vieno iš sutuoktinių reikalavimą gali būti pripažintas bendrosios jungtinės nuosavybės turtu (CK 3.90 straipsnio 2 dalis) ir dalijamas galutiniu teismo sprendimu nutraukiant šalių santuoką.

33. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas 2017 metais buvo įsigijęs vertybinius popierius. Ginčo tarp šalių nėra, kad šie vertybiniai popieriai buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas 2020 m. kovo 25 d., be kita ko, pardavė 2017 m., t. y. šalių santuokos metu, įsigytus vertybinius popierius. Už šių vertybinių popierių pardavimą atsakovas gavo 17 688,18 Eur pajamų (ši suma skiriasi nuo prie atsakovo apeliacinio skundo pridėtų skaičiavimų, nes atsakovas neįvertino, kad už vertybinių popierių dalies, įgytos 2017 metais, pardavimą atsakovas bankui sumokėjo atitinkamą komisinį atlygį, todėl realiai gavo mažiau lėšų iš pardavimo). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ir apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja, kad minėtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto pardavimo gautą lėšų sumą jis panaudojo kokioms nors prievolėms, kurios galėjo būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas lėšas, kurios vertintinos kaip bendroji jungtinė šalių nuosavybė (nes gautos pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės turtą), atsakovas 2020 m. balandžio 14 d. panaudojo įsigyti kitus vertybinius popierius (atsakovas išlaidas patyrė 2020 m. balandžio 14 d., o vertybiniai popieriai į jo sąskaitą įrašyti 2020 m. balandžio 17 d.). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad iš 30 000 Eur (tiek atsakovas išleido (su sumokėtais komisiniais) 2020 m. balandžio 17 d. įsigydamas naujus vertybinius popierius) 17 688,18 Eur buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė, būtų galima vertinti, kad 58,96 procentai (17 688,18 Eur / 30 000 Eur) atsakovo 2020 m. balandžio 17 d. įsigytų vertybinių popierių buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad nors labiau tikėtina, jog 2020 m. balandžio 17 d. atsakovui įsigyjant vertybinius popierius bendrai jis panaudojo daugiau bendrosios jungtinės nuosavybės nei asmeninių lėšų, teisėjų kolegija neturi pagrindo visų jo 2020 m. balandžio 17 d. įgytų vertybinių popierių pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad ginčo vertybiniai popieriai iš esmės yra dalūs, t. y. jie gali būti perkami ir parduodami vienos dešimttūkstantosios tikslumu, todėl teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į teisingumo, protingumo principus, vertina, kad visa nurodyta bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų dalis buvo panaudota nupirkti būtent konkrečią dalį (58,96 procentus) 2020 m. balandžio 17 d. įgytų vertybinių popierių.

34. Dėl likusios dalies (41,04 proc.) atsakovo 2020 m. balandžio 17 d. įsigytų vertybinių popierių teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas 2020 m. kovo 10 d. taip pat buvo įgijęs vertybinių popierių, kuriuos kartu su 2017 metais įsigytais pardavė 2020 m. kovo 25 d. Ieškovė pirmosios instancijos teisme iš esmės laikėsi pozicijos, kad ir šie vertybiniai popieriai buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad tai jo asmeninė nuosavybė, nes jie buvo įgyti šalims pradėjus gyventi skyrium. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad dėl 2017 metais įgytų vertybinių popierių pardavimo 2020 m. kovo 25 d., tik 58,96 procentai atsakovo 2020 m. balandžio 17 d. įsigytų vertybinių popierių galėjo būti laikomi bendrąja jungtine šalių nuosavybe, darytina išvada, kad spręsdamas dėl likusios 41,04 proc. vertybinių popierių dalies, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo įvertinti ir pasisakyti, ar 2020 m. kovo 10 d. atsakovo įgyti vertybiniai popieriai (visiškai ar iš dalies) pripažintini atsakovo asmenine nuosavybe, ar bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso tai, ar iš 2020 m. kovo 25 d. atlikto 2020 m. kovo 10 d. įsigytų vertybinių popierių pardavimo buvo gautos bendrosios jungtinės nuosavybės lėšos. Jei bendrosios jungtinės nuosavybės lėšos buvo gautos, turėtų būti vertinama, ar jos (papildomai prie anksčiau paminėtų 17 688,18 Eur) buvo panaudotos 2020 m. balandžio 17 d. atsakovui įsigyjant naujus vertybinius popierius. Tik atsakius į šiuos klausimus, galima būtų pripažinti arba nepripažinti, kad likę 41,04 procentų atsakovo 2020 m. balandžio 17 d. įsigytų vertybinių popierių arba tam tikra jų dalis taip pat yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Tačiau pirmosios instancijos teismas paminėtais aspektais nepasisakė ir bylos nenagrinėjo, o apeliacinės instancijos teisme pagal byloje surinktus įrodymus šių klausimų išnagrinėti nėra galimybės.

35. Pirma, nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad nuo 2019 m. sausio iki 2020 m. kovo mėn. jis turėjo 32 971 Eur asmeninių pajamų, tačiau pastebėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas asmeninėms pajamoms priskiria ir gautą atlyginimą, pensiją, kurias jis gavo santuokos metu iki šalių gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. rugsėjo 15 d.). Tačiau šių pajamų nėra pagrindo vertinti kaip asmeninės atsakovo nuosavybės, nes jis jas gavo santuokos metu iki gyvenimo skyrium pradžios. Savo ruožtu, šalių gyvenimo skyrium pradžia nereiškia, kad iki gyvenimo skyrium pradžios vieno iš sutuoktinių valdytos bendrosios jungtinės nuosavybės lėšos po gyvenimo skyrium pradžios automatiškai pasidalija ir (atitinkama dalimi) tampa asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-969/2023).

36. Antra, iš atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. kovo 5 d., kai jis patyrė išlaidas papildomiems vertybiniams popieriams įgyti (į atsakovo sąskaitą šie vertybiniai popieriai įrašyti 2020 m. kovo 10 d.), į savo sąskaitas jis gavo 15 008,04 Eur darbo užmokesčio, palūkanų ir išmokų iš VSDFV, kurios gali būti laikomos jo asmenine nuosavybe. Taigi per minėtą laikotarpį tikėtinai gautų asmeninių lėšų atsakovui 2020 m. kovo 5 d. turėjo nepakakti, kad asmeninės nuosavybės teise įsigytų visus 2020 m. kovo 10 d. įgytus vertybinius popierius, nes 2020 m. kovo 5 d. jis jiems įsigyti išleido beveik 20 000 Eur. Be to, turi būti įvertinta, kad atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. kovo 5 d. turėjo ir asmeninių išlaidų, taigi 2020 m. kovo 5 dieną realiai nedisponavo nurodyta 15 008,04 Eur asmeninių lėšų suma, tačiau byloje nėra atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2019 metus ir todėl nėra galimybės nustatyti jo asmeninių išlaidų apimties. Vadinasi, egzistuoja tikimybė, kad 2020 m. kovo 5 d. pirkdamas vertybinius popierius atsakovas galėjo panaudoti iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios (2019 m. rugsėjo 15 d.) jo sąskaitose sukauptas bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas, tačiau pagal byloje surinktus įrodymus nėra galimybių nustatyti kokia apimtimi.

37. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad iš bylos medžiagos apskritai nėra galima padaryti išvados, kokią reikšmę šiai bylai turi (ir ar apskritai turi) fakto, kokia 2020 m. balandžio 17 d. atsakovo įgytų vertybinių popierių dalis buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė, nustatymas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, nes, pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2020 m. balandžio 17 d. įsigijo atitinkamas šių 5 fondų dalis (elektroninės bylos 5 t., b. l. 5–7, 10–11): (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti 479,8310 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,60005 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 23,4525 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, ISIN (duomenys neskelbtini); 3,8320 vnt. (duomenys neskelbtini) obligacijų, ISIN (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, minėtų fondų ISIN kodai (ISIN kodas – tai unikalus tarptautinis vertybinių popierių identifikacijos numeris) yra skirtingi, skiriasi ir fondų skaičius (2020 m. balandį pirkti 5 fondų vienetai, o ieškovė prašė padalinti 4 fondų vienetus). Taigi ieškovė ieškiniu prašė padalyti ne tuos vertybinius popierius, kurios atsakovas įsigijo 2020 m. balandžio 17 d.

38. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės prašomų padalinti 959,6620 vnt. (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini), fondo vienetų; 46,9050 vnt. (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini), fondo vienetų; 7,6640 vnt. (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini), fondo vienetų, į atsakovo vertybinių popierių sąskaitą buvo įrašyti 2021 m. balandžio 19 d. (elektroninės bylos 5 t., b. l. 14–16). Duomenų apie tai, kaip atsakovas įsigijo (pirko, jei taip – už kokias lėšas, ar kt.) minėtus fondų vienetus byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kada ir kaip atsakovas įsigijo 47,2010 vnt. (duomenys neskelbtini), ISIN kodas (duomenys neskelbtini), fondo vienetų, kuriuos ieškovė taip pat prašė padalinti.

39. Dėl anksčiau paminėtų reikšmingų bylos aspektų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, su tuo susijusių aplinkybių nesiaiškino, dėl jų bylos šalių neapklausė, jų pozicijos nepasitikslino, byloje surinktų įrodymų nevertino. Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė sprendimą kaip bendrąją jungtinę šalių nuosavybę padalinti net ne tuos vertybinius popierius, kuriuos jis laikė esant bendrąją jungtine nuosavybe (teismas laikė 2020 m. įgytus vertybinius popierius bendrąja jungtine nuosavybe, bet ieškovė prašė padalinti visai kitus vertybinius popierius, kuriuos atsakovas įgijo 2021 metais arba nenustatytu laiku).

40. Anksčiau paminėtos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl vertybinių popierių padalijimo priėmė iš esmės neatskleidęs bylos esmės, pagal byloje esančius įrodymus jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galima, nes būtina rinkti daug naujų įrodymų ir visiškai naujais aspektais nagrinėti bylą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vertybinių popierių padalijimo yra panaikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos manymu, ieškovei, be kita ko, turėtų būti suteiktas terminas patikslinti savo ieškinio dėl vertybinių popierių padalijimo pagrindą ir (arba) dalyką atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad, viena vertus, ieškovė prašė padalinti ne visą atsakovo turimų fondų vienetų skaičių, bet pusę jų – atsakovas turi 959,6620 vnt., 46,9050 vnt., 7,6640 vnt. ir 47,2010 vnt. atitinkamų fondų vienetus, tačiau ieškovė prašė padalinti atitinkamai 479,8310 vnt., 23,4525 vnt., 3,8320 vnt., 23,60005 vnt. Kita vertus, ieškovė skaičiavo bendrą jų vertę ne nuo jų pusės, kurią reikalavo padalinti, bet nuo visų atsakovo turimų vertybinių popierių skaičiaus. Taigi, ieškovės ieškinys šiuo aspektu yra prieštaringas. Teisėjų kolegija taip pat ragina šalis dar kartą pabandyti abipusių nuolaidų ir kompromiso būdu rasti taikų ginčo sprendimą.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Atsakovo turimų vertybinių popierių kainos yra viešai prieinamos ir reguliariai atnaujinamos (https://www.luminor.lt/lt/privatiems/fondu-kainos-ir-veikla). Vadinasi, pirmosios instancijos teismui nusprendus padalinti atsakovui priklausančius vertybinius popierius (jų dalį) kaip bendrąja jungtinę nuosavybę, priteisiant ieškovei atitinkamą kompensaciją, vertybinių popierių vertė turėtų būti nustatoma sprendimo priėmimo dienai iš aktualiausių viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

43. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi dėl visų šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių turės būti pasisakyta pirmosios instancijos teismui priimant galutinį teismo sprendimą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl atsakovo D. B. vardu vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“, AS, esančių vertybinių popierių padalijimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti atsakovo D. B. 2023 m. lapkričio 22 d. pateiktą atsiliepimo į apeliacinį skundą komentarą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisVilija Valantienė