- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-31
- Bylos Nr.
- e2-24104-1101/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18214-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- G. L., T. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams G. L. ir T. L. dėl atsakovų sudarytos povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams G. L. ir T. L., prašydamas pripažinti atsakovų 2018 m. gruodžio 11 d. sudarytą povedybinę sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. vasarą atsakovas G. L. paprašė ieškovo paskolinti jam pinigų, 2018 m. rugsėjo 18 d. ieškovas atsakovui G. L. perdavė 17 000 Eur, o atsakovas pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo grąžinti nurodytą sumą ieškovui iki 2018 m. spalio 18 d. Suėjus terminui, atsakovas pinigų negrąžino, prašė pratęsti skolos grąžinimo terminą. Ieškovui sutikus, skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas du kartus: 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2019 m. sausio 28 d. ieškovas pasirašė paprastuosius vekselius, pagal pastarąjį vekselį atsakovas įsipareigojo grąžinti 17 000 Eur sumą iki 2019 m. kovo 11 d., tačiau įsipareigojimo neįvykdė. 2019 m. balandžio 1 d. notaras išdavė ieškovui vykdomąjį įrašą dėl minėtos sumos išieškojimo. Ieškovui kreipusis į antstolį paaiškėjo, kad atsakovas savo vardu turi tik vertybinius popierius; neturi nei lėšų banko sąskaitose, nei jokio kito registruoto turto bei su sutuoktine T. L. 2018 m. gruodžio 11 d. yra sudaręs povedybinę sutartį. Ši sutartis sudaryta jau tuo metu, kai atsakovas buvo skolingas ieškovui. Pradėjus išieškojimą antstolis areštavo atsakovui G. L. priklausančias 98 vienetus UAB „Alketa“ akcijų, tačiau ši įmonė yra bankrutavusi, todėl minėtos akcijos neturi jokios vertės. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas G. L. neturi jokio turto ir praktiškai iš jo išieškojimas yra neįmanomas. Atsakovai siekė apsaugoti savo turtą nuo išieškojimo, todėl, siekdami pakenkti kreditorių interesams, 2018 m. gruodžio 11 d. sudarė povedybinę sutartį. Atsakovės T. L. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė su banko paskola įsigijo 2006 m. Atsakovų santuoka sudaryta 2010 m. sausio 22 d. Ginčijama povedybine sutartimi šalys susitarė, kad visas turtas bus atskiras ir nė vienas sutuoktinis neturės kitam jokių pretenzijų. Tačiau nuo santuokos sudarymo dienos (2010 m. sausio 22 d.) iki povedybinės sutarties sudarymo dienos (2018 m. gruodžio 11 d.) atsakovų gaunamos pajamos buvo bendras turtas, iš kurio buvo dengiamos kredito įmokos ir mokamos palūkanos. Tai reiškia, kad atsakovas G. L. beveik devynerius metus mokėjo dalį kredito įmokų ir dengė už jį palūkanas, o po povedybinės sutarties pasirašymo atsakovui G. L. nepriklauso jokia kompensacija už tai, kad jis bendromis pajamomis pagerino atsakovės T. L. turtinę padėtį. Ginčijamoje povedybinėje sutartyje iš viso nėra aptarta jokia kompensacija atsakovui G. L., tai yra kreditoriaus teisių pažeidimas ir siekimas išvengti kreditorinių įsipareigojimų patenkinimo. Atsakovas G. L. nuo santuokos sudarymo dienos ir daugiau kaip aštuonerius metus mokėjo iš dalies už asmeninę atsakovės T. L. prievolę bankui, tačiau povedybinės sutarties nuostatomis atsakovui G. L. nebuvo nustatyta už tai jokia kompensacija. Tokie veiksmai leidžia teigti, kad ši povedybinė sutartis gali būti sudaryta tik dėl akių, siekiant ir toliau naudotis svetimais pinigais bei siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Ieškovas nėra vienintelis atsakovų kreditorius, atsakovas turi ir kitų kreditorių, kurie išieškojimą iš atsakovo G. L. pradėjo 2018 m. gruodžio 15 d. – 2019 m. balandžio 12 d. laikotarpiu. Akivaizdu, kad atsakovo G. L. įsiskolinimai susidarę anksčiau, o tik išieškojimai pradėti jau po povedybinės sutarties sudarymo. Tam, kad nebūtų patenkinti kreditorių reikalavimai, atsakovai ir susitarė, kad visas turtas atitenka atsakovei T. L..
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, jog ginčijama povedybinė sutartis sudaryta aiškiai siekiant pažeisti kreditorių interesus, siekiant ne nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, o apsaugoti sutuoktinės interesus, kad į jos turtą nebūtų nukreiptas išieškojimas. Egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos. Sutarties sudarymo tikslas ne nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, o nukreipti visą išieškojimą į atsakovą G. L., kuris jokio turto neturi. Šiuo metu, tikėtina, kad atsakovė T. L. turi turto, todėl ir buvo sudaryta ginčijama sutartis. Ginčijama sutartimi nebuvo nustatyta kompensacija už butą, be to, negalima nukreipti į pusę T. L. darbo užmokesčio. Atsakovė T. L. turi mažąją bendriją ,,Langų montažas ir valymas“, iš kurios gauna pajamas. Nesąžiningumą patvirtina povedybinės sutarties sudarymo laikas – sutartis sudaryta praėjus beveik dešimčiai metų po santuokos. Atsakovai povedybinės sutarties 2.2 punktu pasidalijo turtą, t. y. kad akcijos ir vertybiniai popieriai bus to sutuoktinio, kuris įgijo turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
4. Paduotu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančia atsakovų 2018 m. gruodžio 11 d. sudarytą povedybinę sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu, kaip pažeidžiančią ieškovo (atsakovo G. L. kreditoriaus) interesus.
5. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017.
6. Ieškovo reikalavimas atsakovui G. L. kildinamas iš 2018 m. rugsėjo 18 d. paprastojo vekselio, kuriuo ieškovas paskolino minėtam atsakovui 17 000 Eur iki 2018 m. spalio 18 d. (el. b. l. 15). Byloje pateikti 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2019 m. sausio 28 d. vekseliai (el. b. l. 10, 21) patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovui G. L. paskolintos paskolos terminas buvo pratęstas; paskutinė termino apmokėti diena – 2019 m. kovo 11 d. (el. b. l. 21). Atsakovui nustatytu terminu negrąžinus vekselyje nurodytos sumos, 2019 m. balandžio 1 d. ieškovui išduotas vykdomasis įrašas (el. b. l. 14). Nurodyti įrodymai patvirtina, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą G. L., kaip vieną iš būtinų actio Pauliana sąlygų. Ši atsakovo G. L. prievolė ieškovui yra jo asmeninė prievolė, todėl jis atsako pagal ją savarankiškai savo asmeniniu turtu, o jo nesant – savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).
7. Atsakovų santuoka sudaryta 2010 m. sausio 22 d., povedybinė sutartis – 2018 m. gruodžio 11 d. (el. b. l. 13). Ginčijama povedybine sutartimi (el. b. l. 16-20) atsakovai pakeitė įstatymu nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nustatydami, kad turtui, įsigytam kiekvieno sutuoktinio vardu santuokos metu po šios sutarties įsigaliojimo, nustatomas kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teisinis režimas (sutarties 1.3 punktas).
8. Viena iš būtinų sąlygų prašant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu yra kreditoriaus teisių pažeidimas, kuris konstatuojamas, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti kreditorių teisių pažeidimą tenka sandorį ginčijančiai šaliai – šiuo atveju ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar vedybų sutartyje nustatytas atsakovų atskiro būsimo turto teisinis režimas pažeidžia kasatoriaus teises, teismas turi nustatyti, ar dėl ginčijamos sutarties sudarymo, atsakovas tapo nemokus, ar faktiškai sumažėjo tiek atsakovo turto, kad likusio ar įgyjamo po sutarties sudarymo nepakanka nukreipti kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).
9. Vienas iš argumentų, kuriuo ieškovas įrodinėja savo, kaip atsakovo G. L. kreditoriaus, teisių pažeidimą, yra tas, kad povedybinėje sutartyje nėra numatyta atsakovui G. L. kompensacija už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį su paskola 2006 m. įsigijo atsakovė T. L., nors įmokos bankui buvo mokėtos iš abiejų sutuoktinių lėšų. Šis ieškovo argumentas nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijama povedybine sutartimi buvo pažeistos ieškovo, kaip atsakovo G. L. kreditoriaus, teisės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šis butas yra asmeninė atsakovės T. L. nuosavybė, kadangi įsigytas iki atsakovų santuokos (el. b. l. 26; CK 6.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Povedybine sutartimi šio turto teisinis režimas nebuvo pakeistas (sutarties 1.1 punktas). Ginčijamos povedybinės sutarties turinys patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad sutartyje jos šalys nesusitarė dėl kompensacijos atsakovui G. L. išmokėjimo už jo galimai mokėtas įmokas bankui už atsakovės T. L. asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Tačiau tas faktas, kad atsakovai povedybinėje sutartyje nesusitarė dėl tokios kompensacijos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo teises, kadangi šios sutarties panaikinimas savaime nereikštų, kad atsakovui G. L. priklauso tam tikra kompensacija, į kurią, nesant sudarytos povedybinės sutarties, ieškovas galėtų nukreipti savo reikalavimą.
10. Povedybinės sutarties turinys patvirtina, kad ginčijama povedybine sutartimi joks konkretus turtas (nei įgytas iki santuokos, nei santuokos metu) tarp sutuoktinių (atsakovų) nebuvo pasidalintas. Nors ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad povedybinės sutarties 2.2 punktu atsakovai pasidalijo turtą (įmones), įgytą santuokos metu, tačiau sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad šio skyriaus nuostatos yra taikomos po šios sutarties įsigaliojimo santuokoje įgytam būsimam sutuoktinių turtui.
11. Ieškovo argumentas, kad sudarius 2018 m. gruodžio 11 d. povedybinę sutartį ieškovas prarado teisę išieškoti 1/2 dalį atsakovo sutuoktinės T. L. ateityje gaunamų pajamų ir gaunamo turto, kurios atsakovui G. L. priklausytų nesudarius povedybinės sutarties, yra teisingas, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti atsakovų povedybinės sutarties negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kaip minėta, pareiga įrodyti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, tenka kreditoriui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad patenkinus ieškinį, ieškovo galimybė visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus labai padidėtų – byloje nėra įrodymų apie atsakovo G. L. sutuoktinės gaunamas pajamas po povedybinės sutarties sudarymo, jų dydį, ieškovas (jo atstovas) neprašė teismo išreikalauti šių įrodymų, nors teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl įrodymų pakankamumo įrodinėjant ieškovo, kaip atsakovo G. L. kreditoriaus, teisių pažeidimą ginčijama sutartimi.
12. Kaip minėta, atsakovo G. L. prievolė ieškovui yra jo asmeninė prievolė. Asmeninės prievolės pobūdis lemia tai, kad atsakovas G. L. asmeniškai savo turtu yra atsakingas ieškovui už prisiimtos prievolės įvykdymą, o sutuoktinė T. L. už šią prievolę nėra atsakinga t. y. ji nėra šios prievolės subjektas. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skolinant lėšas ieškovui nekilo abejonių, kad atsakovo G. L. finansinė padėtis yra gera, jis turėjo įmonę UAB ,,Alketa“ (kuri vėliau bankrutavo). Kai prievolė kreditoriui yra vieno sutuoktinio asmeninė prievolė ir vedybų sutartyje nustatomas būsimo turto atskirumo režimas (CK 3.104 straipsnio 1 dalis), tai pasikeitusi kito sutuoktinio turtinė padėtis po vedybų sutarties sudarymo negali turėti įtakos vedybų sutarties galiojimui dėl tokios prievolės kreditoriui vykdymo, jeigu nekonstatuojami sutuoktinių neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).
13. Kaip minėta, ginčijama sutartimi joks turtas tarp sutuoktinių (atsakovų) nebuvo pasidalintas, šia sutartimi pakeistas sutuoktinių turto teisinis režimas į įstatymo leidžiamą. Vien tai, kad ginčijama povedybinė sutartis sudaryta praėjus ilgam laikui po santuokos sudarymo ir atsakovui G. L. turint įsiskolinimų ieškovui bei kitiems kreditoriams, savaime nereiškia atsakovų nesąžiningumo, nes pagal kasacinio teismo praktiką povedybinę sutartį nedraudžiama sudaryti netgi vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.