Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-2037-840/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-13
Bylos Nr.: e2-2037-840/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-01236-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Joana Kvaselytė
Ieškovas: V. Ž.
Atsakovas: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių

Civilinė byla Nr. e2-2037-840/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01236-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.1; 3.2.6.1; 3.2.4.4. (S)

Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 13 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,dalyvaujant ieškovui V. Ž. ir jo atstovui advokatui R. L.,atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei G. M.,

nedalyvaujant trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai.

1. Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašydamas:

1.1. Įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti padarytus pažeidimus ieškovo V. Ž. nuosavybei, t. y. imtis aktyvių veiksmų, kad atsakovės savavališkai nutiesta požeminė 10 kV elektros linija būtų iškasta iš ieškovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir nutiesta pagal šio žemės sklypo plane žalia spalva pažymėtas kraštines AB ir BC.

Pažymėtina, kad teismas ne kartą ieškovui V. Ž. siūlė tikslinti reikalavimą, nurodant tikslias jo pateiktame žemės sklypo plane žalia spalva pažymėtų kraštinių taškų A, B ir C koordinates, tačiau ieškovas to taip ir nepadarė;

1.2. Priteisti iš atsakovės 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

1.3. Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Patikslinto ieškinio argumentai.

2. Ieškovo V. Ž. reikalavimai grindžiami šiais patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais:

2.1. Ieškovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėn. keisdama elektros oro linijas į požemines elektros linijas, požeminę 10 kV elektros liniją nutiesė skersai jo žemės sklypo – šie darbai buvo atlikti jo neinformavus ir nesuderinus su juo darbų projekto, apribojant jam galimybę atlikti bet kokius statybos darbus šiame sklype.

2.2. Ieškovas 2021 m. gegužės 17 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, kuris buvo persiųstas pagal kompetenciją Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, dėl jo pažeistų teisių į nuosavybę, prašant imtis veiksmų, kad požeminė elektros linija būtų iškelta ir nutiesta pagal žemės sklypo kraštines ribas, bei teigė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ nereaguoja į pateiktus skundus ir neatsako nustatytais terminais. Tačiau Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 2021 m. liepos 29 d. raštu atsisakė tenkinti skundą motyvuodama tuo, kad įmonė sklype apsaugos zonos ribose turėjo teisę atlikti esamų elektros įrenginių rekonstravimo, modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų, o tokiu atveju esamų apsaugos zonų ribose jų neišplečiant, skundžiamai įmonei sklypų savininkų sutikimas / leidimas tokių darbų atlikimui nėra privalomas ir reikalingas. Šį raštą ieškovas apskundė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas V. Ž. skundą atsisakė priimti, kadangi ginčas susijęs su nuosavybės teisių gynimu, dėl kurio turi būti kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą.

2.3. Atsakovė pažeisdama ieškovo teises, neteisėtai nuteisė požeminę 10 kV elektros liniją per ieškovo žemės sklypą. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad:

2.3.1. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 2021 m. liepos 29 d. rašte Nr. R2-(VTGI)-4884 pažymėjo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė informaciją, kad 2018 metais buvo parengtas projektas 10 kV oro linijos L-200 ir L-400 iš (duomenys neskelbtini) transformatorinės rekonstravimas (investicijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtų oro linijų atkarpa ėjo per pareiškėjui priklausantį sklypą, todėl 2018 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui buvo išsiųstas laiškas registruotu paštu (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo laišku pareiškėjas buvo informuotas apie numatytus darbus sklype, taip pat jam buvo nurodyta pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl numatytų darbų atlikimo. Tačiau ieškovas teigia, kad kai buvo parengtas projektas, t. y. 2018 metais, ieškovas apie rengiamą projektą nieko nežinojo. Ieškovas adresu, kuriuo jam buvo siunčiamas laiškas, buvo tik registruotas, bet faktiškai negyveno. Ieškovo nuomone, laiškas buvo siunčiamas tyčia adresu, kuriame jis faktiškai negyvena. Ieškovas bandė surasti informaciją pagal nurodyta siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) skyriuje jokios informacijos apie tokį siuntos numerį nebuvo gauta.

2.3.2. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, projekto derinimo metu galiojančios redakcijos, 24⁹ punktas nustato, kad kilnojamųjų elektros objektų ir įrenginių projektą atsakingi asmenys suderina per 5 darbo dienas nuo pateikimo momento. Jeigu neatsakoma, laikoma, kad priimtas teigiamas sprendimas dėl projekto suderinimo. Tačiau ieškovas negavo laiško, taigi ir nebuvo informuotas apie projektą, todėl darbai negalėjo būti pradėti vykdyti.

2.3.3. Ieškovas apie atliktus darbus, apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nuteista 10 kV požeminė elektros linija sužinojo jau po fakto. Jis tik pamatęs, kad jo sklype vykdomi darbai nuvyko pasiteirauti, kas čia ką daro, paaiškėjo, kad tiesiama požeminė elektros linija, dirbo atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai. V. Ž. jų pasiteiravo, kodėl požeminė linija yra tiesiama ne pagal žemės sklypo kraštines, jam buvo nurodyta, kad darbus vykdo pagal projektą, o jeigu jis nori, kad būtų tiesiama pagal sklypo kraštines, turi susisiekti su darbų vykdytoju. Ieškovas iš karto nurodė, kad nenori, jog sklype būtų tiesiama požeminė elektros linija, pageidavo ją tiesti pagal sklypo kraštines, tačiau į jo pageidavimus niekas nereagavo. 2021 m. vasario 24 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakymo negavo, todėl buvo pakartotinai nusiųstas laiškas ir 2021 m. balandžio 29 d. gautas atsakymas, praleidus nustatytus terminus. Tuo laikotarpiu, kol buvo atsakyta į ieškovo pateiktą skundą, atsakovė pabaigė darbus, pajungė elektros srovę ir tokiu būdu apsunkino situaciją, nors dar darbų pradžioje buvo galima požeminę elektros liniją tiesti pagal ieškovo pageidavimą, tokiu būdu nepadarant žalos ir nepatiriant papildomų nuostolių.

2.4. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba savo 2021 m. liepos 29 d. sprendime Nr. R2-(VTGI)-4884 tik pacitavo, ką paaiškinimuose nurodė atsakovė AB „Elektros skirstymo operatorius“. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba ne tik nesilaiko teisės aktų nuostatų ir jas šiurkščiai pažeidžia, bet ir iš esmės negerbia žmogaus teisių, tuo pažeisdama ne tik Lietuvos Respublikos Konstituciją, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį, kuris įtvirtina diskriminacijos draudimą. Ieškovas V. Ž. jaučiasi diskriminuojamas dėl savo socialinės padėties, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba negerbia jo, į jo skundą sureagavo tik įvykdydama formalią pareigą atsakyti, nesiekiant išspręsti klausimo iš esmės.

2.5. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 3000,00 Eur neturtinės žalos. Žalos dydis atitinka jo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovas negali tinkamai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nes į jį įkasta ir sklypą skersai kerta atsakovės savavališkai pravesta požeminė elektros linija. Dėl atsakovės nenoro gražiuoju pašalinti padarytų pažeidimų, ieškovas vis dar patiria neigiamus išgyvenimus. Ieškovas serga onkologine liga, jo sveikata labai silpna, o ši situacija tik dar labiau prisideda prie ieškovo sveikatos pablogėjimo. Ieškovas patyrė daug nepatogumų, priverstas bylinėtis.

3. Ieškovas V. Ž. ir jo atstovas advokatas R. L. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti, dėl šių ieškovo ir jo atstovo nurodytų priežasčių:

3.1. Ieškovas V. Ž. papildomai paaiškino, kad tiek dėl buvusios elektros oro linijos, tiek ją pakeitus į požeminę elektros liniją, jis neturi galimybės atlikti jokių statybos darbų, kadangi yra šios linijos apsauginė zona, po vieną metrą į vieną ir į kitą pusę nuo kabelio vietos, kurioje nieko negalima statyti. Jo sūnus nori statyti pastatus, tačiau elektros linijos trukdo statyboms. Šiuo metu jokių projektų dėl statybų nėra rengęs. Paminėjo, kad elektros oro linijos buvo pakeistos ne tik jo sklype, tačiau tik jo sklype požeminė elektros linija nuteista skersai, o ne pagal sklypo kraštą, šalia kelio valstybinėje žemėje. Matė, kaip traktoriais kasė žemė, tiesė kabelius. Nurodė, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuo galima siųsti visą korespondenciją, nors šiuo adresu faktiškai negyvena, o gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu žemės sklypui nėra suteiktas tikslus adresas, jis ieškovui priklauso daugiau nei 15 metų. Ieškovas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nervavosi, dėl ko, paūmėjo ligos, teko gulėti ligoninėje, buvo operuotas. Paminėjo, kad likusi viena oro linija, einanti per jo žemės sklypą, jam netrukdo. Pats finansinių galimybių, sumokėti už kabelio pertiesimą šalia jo žemės sklypo, neturi.

3.2. Ieškovo atstovas advokatas R. L. papildomai nurodė, kad nors visame miestelyje elektros oro linija buvo keičiama pagal gatvę, tačiau tik per ieškovo žemės sklypą požeminis elektros kabelis buvo nutiestas per sklypą, o ne pagal sklypo ribas. Teigia, kad požeminė elektros linija nutiesta ne tik oro linijos apsauginėje zonoje, bet ir toje vietoje kur jokia oro linija nebuvo pravesta. Ieškovas nėra gavęs jokio pranešimo iš atsakovės, o pateikta informacija apie siuntų siuntimą, nepatvirtina, koks būtent raštas buvo siunčiamas ieškovui. Požeminės elektros linijos apsaugos zonoje ieškovas negalės atlikti jokių statybos darbų, sodinti augalų, medžių. Susiaurėjus sklypui, jis iš esmės tampa nenaudingas, jokio statinio pastatyti, gal ir nebūtų galima. Ieškovas neturėjo galimybės reaguoti, kad užkirstų kelią jo teises pažeidžiantiems veiksmams, nebuvo informuotas. Ieškovas per šį laikotarpį turėjo kreiptis į įvairias institucijas, dėl nervinės įtampos patyrė sveikatos problemų, gulėjo ligoninėje, todėl prašoma priteisti 3000 Eur neturtinė žala atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. Atsakovės argumentai į ieškovo pareikštus reikalavimus.

4. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovo V. Ž. patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovės atsikirtimų motyvai:

4.1. Ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas nėra konkretus, nėra įvardintos koordinatės, kur turėtų būti nutiesta požeminė elektros linija. Teismas galėtų įpareigoti atlikti tik konkrečius, aiškiai apibrėžtus, veiksmus, o šiuo atveju ieškovo patikslintame ieškinyje suformuluotą bendro pobūdžio reikalavimą patenkinus, teismo sprendimas būtų sunkiai įvykdomas.

4.2. Atsakovei priklausanti elektros linija gali būti perkeliama ieškovo pageidavimu, ieškovui visiškai ar iš dalies apmokant perkėlimo išlaidas. Atsakovė turėtų pareigą savo lėšomis perkelti nutiestą 10 kV požeminę elektros liniją pagal ieškovo pageidavimus tik tuo atveju, jei ji būtų buvusi įrengta (nutiesta) neteisėtai. Šiuo atveju jokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas nenurodė.

4.3. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. liepos 29 d. sprendime Nr. R2-(VTGI)-4884 pažymėta, kad energetikos sektoriaus teisės aktai nenumato atsakovei pareigos derinti su sklypų savininkais elektros įrenginių įrengimo techninių sprendinių egzistuojančiose apsaugos zonos ribose. Ieškovo akcentuojamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 24⁹ punktas ginčui neaktualus, kadangi reikia vadovautis šių taisyklių 24⁴ punktu. Be to, atsakovė informavo ieškovą apie planuojamus atlikti darbus jo sklype, išsiunčiant jam 2018 m. lapkričio 28 d. registruotą laišką (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)).

4.4. Ieškovo argumentai dėl jo 2021 m. vasario 24 d. skundo nagrinėjimo tiesiogiai su bylos dalyku nėra susiję ir sprendžiant dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo nėra bei negali būti reikšmingi. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, jog ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktame žemės sklypo plane žalia spalva pažymėta elektros linijos trasa per kraštines AB ir BC, lyginant ją su ginčo atveju nutiesta požemine elektros linija, būtų teisėta, t. y. ištaisytų tam tikrus ginčo atveju padarytus pažeidimus. Patikslinto ieškinio reikalavimas iš esmės yra siejamas su ieškovo subjektyviu pageidavimu dėl elektros linijos trasos jo sklype, o ne tam tikrų pažeidimų pašalinimu.

4.5. Ieškovo sklype iki ieškovo ginčijamų darbų atlikimo buvo 2 elektros oro linijos ir atitinkamai egzistavo apsaugos zona: po 10 metrų išilgai elektros oro linijų abiejose pusėse nuo kraštutinių laidų (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ginčo atveju tik viena iš sklype buvusių elektros oro linijų buvo demontuota, rekonstruojant ją į požeminę elektros liniją. Tačiau kita sklype esanti elektros oro linija nebuvo demontuojama, taigi, liko, atitinkamai, liko ir pagal šią oro liniją nustatyta apsaugos zona. Požeminės elektros linijos tiesimo darbai buvo atliekami jau esančios apsaugos zonos ribose ir atlikus šiuos darbus apsaugos zona ieškovo sklype neišsiplėtė. Atitinkamai, jokie papildomi apribojimai po ginčijamų darbų atlikimo sklype, nebuvo taikomi. O perkėlus požeminę elektros liniją pagal ieškovo pageidaujamą liniją pagal kraštines AB ir BC, ši apsaugos zona tik išsiplėstų: t. y. egzistuotų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta apsaugos zona sklype esančiai oro linijai ir papildomai požeminei elektros linijai taikytina apsaugos zona.

4.6. Jokių konkrečių apribojimų, kuriuos ieškovas patiria dėl ginčo atveju atliktų požeminės elektros linijos tiesimo darbų, ar tuo labiau – kurių jis išvengtų perkėlus elektros liniją pagal jo pageidaujamas kraštines, patikslintame ieškinyje neįvardijo. Požeminė elektros linija ieškovo sklype buvo projektuojama ir tiesiama būtent jau esančioje apsaugos zonoje, linija buvo planuojama taip, kad ji būtų tiesiama per kiek įmanoma mažiausią žemės sklypų skaičių. O pagal ieškovo pasiūlymą turėtų būti projektuojama nauja elektros linija, rengiamas naujas projektas ir atliekamas jo derinimas, kas būtų neefektyviausias sprendimas, o ir vis tiek apsauginė zona būtų nustatoma ieškovo sklypui.

4.7. Ieškovas neįrodė nei vienos deliktinės atsakomybės sąlygos, pateikti tik deklaratyvūs teiginiai, todėl tenkinti prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo nėra jokio pagrindo.

5. Atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė G. M. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą atsiliepimą ir prašė atmesti ieškinį, dėl šių argumentų:

5.1. Ieškovas nei teismo posėdžio metu, nei patikslintame ieškinyje nenurodė konkretaus nuosavybės teisės pažeidimo. Sklype elektros oro linijos buvo jau nuo 1977 metų (antra – nuo 1986 metų), o apsaugos zonos egzistuoja bent nuo 1992 metų. 2020 m. buvo pakeista viena oro linija į požeminę elektros liniją, tačiau toje pačioje oro linijos apsaugos zonoje, o tokiu atveju įstatymuose nenustatyta pareiga derinti su sklypo savininku atliekamų darbų. Be to, ieškovui buvo siųstas pranešimas apie planuojamus atlikti darbus 2018 m. lapkričio mėn., tačiau nebuvo gautas joks atsakymas. Ieškovas nekonkretizuoja, ko negali atlikti sklype. Be to, apsaugos zonoje draudžiama atlikti kažkokius darbus tik negavus elektros tinklų savininko leidimo. Ieškovas nenurodė, kad bandė statyti ir kad jam kažkas neleido to atlikti. Pagal teismų praktiką iki 2004 m. statyti elektros tinklai, preziumuojami, kad jie buvo pastatyti teisėtai. Šiuo metu liko minimalūs ribojimai, susiję su požemine elektros linija, lyginant nei su prieš tai buvusia oro linija, kurios ribojimai nėra ginčijami. Neturtinė žala nėra įrodyta, tik deklaratyvus teiginiai.

IV. Trečiojo asmens argumentai.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovo V. Ž. patikslintą ieškinį nurodė, kad tarp atsakovės ir ieškovo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai., Ieškovo keliami reikalavimai neturi jokios įtakos trečiojo asmens teisių apimčiai, trečiojo asmens nesieja jokie materialiniai santykiai nei su ieškovu, nei su atsakove. Nacionalinės žemės tarnyba neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Patikslintas ieškinys atmestinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta:

7.1. Ieškovui V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-1431. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Šį sklypą dovanotojas K. Ž. įgijo pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-04-7067 ir sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2005 m. sausio 13 d. ir 2018 m. spalio 5 d. išrašuose nurodoma, kad nustatyta kelių apsaugos zona, plotas 0,02 ha. Ieškovui priklausantis 0,1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypais: unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini).

7.2. 2018 metais buvo parengtas projektas 10 kV oro linijos L-200 ir L-400 iš (duomenys neskelbtini) transformatorinės rekonstravimas (investicinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. lapkričio mėn. rašte dėl elektros tinklų tiesimo, adresuotame V. Ž. nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 4 dalis suteikia teisę perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriui nekliudomai prieti, privažiuoti ar kitaip patekti prie šių elektros energijos objektų, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Apsaugos zonų plotis pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 1-93 yra 10 metrų oro linijai abiejose linijos pusėse nuo labiausiai atsikišusių dalių. Informuojama, kad AB ESO (AB „Energijos skirstymo operatorius“ ) planuoja sumontuoti 10 kV kabelių liniją pagal elektros tinklų planą. Kabelis dirbamuose žemės sklypuose įgilinamas ne mažiau kaip 1 m gylyje. Naujai projektuojamos požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona yra po 1 metrą į abi puses. Kadangi požeminė elektros kabelių linija bus paklojama esamų elektros linijų apsaugos zonų ribose, jokie papildomi apribojimai žemės sklypui nebus nustatyti ir žemės sklypu bus galima naudotis taip pat, kaip iki šiol. Pasiūlyta pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl rašte nurodytų darbų atlikimo per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos. Pažymėta, kad jei per nurodytą terminą nebus gautas atsakymas, bus laikoma, kad nurodytiems darbams neprieštaraujama. Kartu su raštu pridėtas elektros tinklų planas, iš kurio matyti, kad: per ieškovo sklypą eina dvi elektros oro linijos; 10 kV oro linija planuojama demontuoti; nurodoma, kad projektuojamas kabelis sklype esamoje 10 kV oro linijos apsaugos zonoje, jokie papildomi apribojimai žemės sklypui nebus taikomi; projektuojamas kabelis į ieškovo žemės sklypą ateina nuo koordinačių X – (duomenys neskelbtini), Y – (duomenys neskelbtini), tiesia linija eina per kraštinę ieškovo sklypo ribą, ir eina iki koordinačių X – (duomenys neskelbtini), Y – (duomenys neskelbtini), ir tuomet skersai kerta ieškovo sklypą.

7.3. Iš Lietuvos pašto Kauno 43-ojo pašto 2018 m. lapkričio 28 d. siuntų sąrašo Nr. R482449720181125/1743-7-365 matyti, kad ieškovui V. Ž. buvo siunčiama siunta (mažoji korespondencija) adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)).

7.4. Požeminė elektros linija per ieškovui priklausantį žemės sklypą buvo tiesiama 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėnesiais. 2020 m. vasario 4 d. parengtas žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas M1:1000, kuriuo nustatoma elektros tinklų apsaugos zona (III skyrius, ketvirtas skirsnis) 471 m². Plane elektros tinklų zona pažymėta geltonais brūkšniais, tikslios koordinatės nenurodomos. Planas patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

7.5. Ieškovas patvirtino, kad matė kaip atliekami požeminės elektros linijos tiesimo darbai jo sklype. Ieškovas 2021 m. vasario 24 d. pateikė skundą atsakovei, kuriame nurodė, kad per jo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiama 10 kV požeminė elektros linija, įstrižai sklypo, tačiau darbai derinti su juo nebuvo, todėl prašoma kabelio tiesimą vykdyti pagal sklypo kraštines. 2021 m. balandžio 12 d. ieškovas pateikė pakartotinį skundą, kadangi į 2021 m. vasario 24 d. nebuvo atsakyta. Atsakovė, atsakydama į 2021 m. balandžio 12 d. skundą, nurodė, kad vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu turi teisę atlikti rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų be papildomo derinimo, o tik informavus sklypų savininkus. Pažymėjo, kad elektros skirstomųjų tinklų rekonstravimo trasos ruožą su žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku suderino įstatymų ir taisyklių nustatyta tvarka, t. y. 2018 m. lapkričio 28 d. išsiuntė paštu raštą apie projektuojamą rekonstravimą, buvo laukiama 10 darbo dienų, o negavus prieštaravimų, projektas buvo tvirtinamas ir pradėtas jo įgyvendinimas.

7.6. Ieškovas 2021 m. gegužės 17 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, tačiau skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, kuri 2021 m. liepos 29 d., išnagrinėjusi skundą, jo netenkino. Skundas netenkintas, kadangi AB „Energijos skirstymo operatorius“ apsaugos zonos ribose turėjo teisę atlikti esamų elektros įrenginių rekonstravimo, modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Teisės aktai nenumato atsakovei pareigos derinti su sklypų savininkais elektros įrenginių įrengimo techninių sprendimų egzistuojančiose apsaugos zonos ribose. Ieškovo sutikimas atlikti darbus nebuvo privalomas ir reikalingas. Ieškovas nesutikdamas su Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos sprendimu jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau skundą buvo atsisakyta priimti, kadangi ginčas susijęs su nuosavybės teisių gynimu, o tokie ginčai sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose (administracinė byla Nr. eI4-4933-331/2021).

7.7. Ieškovo 2021 m. gegužės 17 d. skundo nagrinėjimui atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai pateikė informaciją, kad: per ieškovo sklypą eina 10 kV oro linija L-400 iš (duomenys neskelbtini) transformatorinės, įrengta 1977 m., o 1994 m. buvo pakeistos atramos sklypo atkarpoje, taip pat sklype eina ir oro linija L-700 iš Rm-403, kuri buvo pastatyta 1986 m. 10 kV įtampos elektros oro linijų elektros tinklų zona yra nustatoma 10 metrų atstumu išilgai elektros oro linijų abiejose pusėse nuo kraštinių laidų. Ieškovui 2018 m. lapkričio 28 d. buvo siųstas pranešimas dėl oro linijos L-200 ir L-400 iš (duomenys neskelbtini) transformatorinės rekonstravimo, tačiau ieškovas jokių prieštaravimų nepateikė, taip pat jų neteikė ir laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. kai buvo klojama 10 kV kabelinė linija. Ieškovas su atsakove susisiekė tik po to, kai jau buvo paklota kabelinė linija ir keitimo daryti nebuvo galimybės.

7.8. Ieškovo užsakymu 2022 m. kovo 9 d. atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini) matavimai, nustatytos žemės sklypo taškų koordinatės: 1 taškas (X – (duomenys neskelbtini), Y – (duomenys neskelbtini)); 2 taškas (X – (duomenys neskelbtini), Y – (duomenys neskelbtini)); 3 taškas (X – (duomenys neskelbtini), Y – (duomenys neskelbtini)); 4 taškas (X – (duomenys neskelbtini), Y – (duomenys neskelbtini)); 5 taškas (X – (duomenys neskelbtini), Y – (duomenys neskelbtini)); 6 taškas (X – (duomenys neskelbtini), Y – (duomenys neskelbtini)). Taip pat nurodyta, kad kelių apsaugos zoną sudaro 7 m², elektros tinklų apsaugos zoną – 147 m², skirstomųjų dujotiekių apsaugos zoną – 58 m², vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zoną – 71 m².

8. Ieškovas teismui pateikė negatorinį ieškinį, kuriuo siekia, kad atsakovės savavališkai nutiesta požeminė 10 kV elektros linija būtų iškasta iš ieškovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir nutiesta pagal šio žemės sklypo plane žalia spalva pažymėtas kraštines AB ir BC, bei dėl nuosavybės teisės pažeidimo prašo priteisti patirtą neturtinę žalą.

VI. Dėl negatorinio ieškinio reikalavimo.

9. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria)

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

11. Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

12. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

13. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-206/2010; Nr. 3K-3-396/2011; 3K-3-269/2012; ir kt.).

14. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 0,1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui V. Ž., tačiau ištyrus pateiktus šalių įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jo teisės yra pažeistos, ir kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ neteisėtai požeminę elektros kabelių liniją pertiesė per ieškovo žemės sklypą:

14.1. 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2307, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 10 d., 50 straipsnio 2 dalis (šiuo metu galiojančios redakcijos 75 straipsnio 3 dalis) imperatyviai nustato, jog elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Šia Elektros energetikos įstatymo nuostata, įsigaliojusia nuo 2004 m. liepos 10 d., įstatymo leidėjas preziumavo, kad visi iki 2004 m. liepos 10 d. įrengti elektros tinklai buvo įrengti teisėtai ir jų apsaugos zonų ribose šiuo įstatymu nustatomas įstatyminis servitutas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-429-392/2018, Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4869-433/2018 ir kitos). Taigi ieškovo žemės sklype buvusioms oro linijoms buvo nustatytas įstatyminis servitutas.

14.2. Byloje nustatyta, kad ieškovo sklype dar nuo 1977 m. ėjo 10 kV oro linija L-400 iš (duomenys neskelbtini) transformatorinės, o 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėnesiais ši oro linija buvo demontuota ir pakeista į požeminę elektros liniją; taip pat sklype eina ir oro linija L-700 iš Rm-403, kuri buvo pastatyta 1986 m. Ieškovas žemės sklypą valdo nuo 2005 m. gegužės 31 d., tačiau per visą šį laikotarpį dėl dviejų elektros oro linijų, einančių per jo sklypą, ir šių elektros linų apsaugos zonų pretenzijų nėra reiškęs ar pageidavęs, kad šios linijos būtų perkeltos į kitą vietą ar demontuotos. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi tiek šio sklypo įgijimo, tiek naudojimo metu egzistavo oro linijų elektros apsaugos zonos, t. y. visą šį laikotarpį yra taikomi apribojimai, o apribojimų apimtis, elektros oro liniją pakeitus požemine elektros kabelių linija, nepasikeitė.

14.3. Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, oro linijos apsaugos zona – išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą: iki 1 kV įtampos oro linijoms – po 2 metrus; 6 ir 10 kV įtampos oro linijoms – po 10 metrų. Požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta (to pateis įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).

14.4. Įvertinus šalių pateiktus įrodymus (elektros tinklų planą; 2022 m. kovo 9 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), matavimus (sprendimo 7.8 punktas); atsakovės pateiktus žemės sklypo ir kaimyninių teritorijų plano, elektros linijų plano iš www.regia.lt žemėlapio ištraukų, ir 2020 m. vasario 4 d. parengtą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą) nustatyta, kad: elektros požeminė kabelių linija į ieškovo žemės sklypą ateina nuo koordinačių X–(duomenys neskelbtini), Y–(duomenys neskelbtini), kerta ieškovo žemės sklypo kraštinę pažymėtą taškais 1-2, teisia linija, prie sklypo kraštinės pažymėtos taškais 1-6, eina iki koordinačių X–(duomenys neskelbtini), Y–(duomenys neskelbtini), tuomet skersai kerta sklypą ir nuteisiama per kraštinę pažymėtą taškais 2-3; virš elektros požeminės kabelių linijos yra elektros oro linija, kuri sklypo kraštinėje pažymėtoje taškais 2-3 išeina beveik tokio pačioje vietoje, t. y. jos apsaugos zonoje; prieš tai buvusi 10 kV oro linija, kuri demontuota, buvo arčiau žemės sklypo taškų pažymėtų 1 ir 2, lyginant su išlikusia elektros oro linija. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi nustatytas apsaugos zonų ribas, darytina išvada, kad požeminė elektros kabelių linija buvo nuteista būtent neišplečiant buvusių apsaugos zonų ribų.

14.5. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, projekto derinimo metu galiojančios redakcijos, 24⁹ punkte nustatyta, kad kilnojamųjų elektros objektų ir įrenginių įrengimo projektą Taisyklių 24⁸, 24¹⁶, 24¹⁷ punktuose nurodytos atsakingos institucijos ir asmenys suderina per 5 darbo dienas nuo kilnojamųjų elektros objektų ir įrenginių įrengimo projekto pateikimo jiems momento. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą suderinti projektą neatsakoma per šį terminą, tai laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl projekto suderinimo. Tačiau kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas rengiamas įrengiant, remontuojant, rekonstruojant, modernizuojant kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, išskyrus taisyklių 24⁴ punkte nurodytus atvejus (24³ punktas). Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas nerengiamas atliekant kilnojamųjų elektros energetikos įrenginių rekonstravimo, kapitalinio remonto ar paprastojo remonto darbus, nurodytus Elektros tinklų statybos rūšių ir elektros įrenginių įrengimo darbų rūšių apraše, patvirtiname Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-245 „Dėl Elektros tinklų statybos rūšių ir elektros įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo patvirtinimo“ (9 punktas nustato, kad elektros įrenginių rekonstravimas yra 0,4–35 kV elektros oro linijų keitimas požeminių elektros kabelių linijomis) kai neišplečiamos esamos kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių apsaugos zonos. Taigi šiuo atveju netaikytinas Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 24⁹ punktas, kadangi elektros įrenginių rekonstravimui nėra reikalinga rengti projektą. Tačiau, šiuo atveju nustatyta, kad buvo rengiamas projektas, o atsakovė yra įvykdžiusi pareigą informuoti apie planuojamus atlikti darbus.

14.6. Nustatyta, kad 2018 m. buvo parengtas elektros tinklų planas ieškovo žemės sklype dėl elektros linijų rekonstravimo – 10 kV oro linija keičiama į požeminę elektros kabelių liniją. Ieškovui buvo išsiųstas raštas dėl elektros tinklų tiesimo 2018 m. lapkričio 28 d., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (sprendimo 7.4 punktas). Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, nors patikslintame ieškinyje teigė priešingas aplinkybes, kad šiuo adresu siunčiama korespondencija yra atsiųsta jam tinkamai, be to, jo gyvenamoji vieta yra deklaruota šiuo adresu, šis adresas nurodytas ir procesiniuose dokumentuose. Kadangi pateikti duomenys apie atsakovės 2018 m. lapkričio raštą dėl elektros tinklų tiesimo, bei pateikti duomenys, kad 2018 m. lapkričio 28 d. siųstas laiškas ieškovui, todėl darytina išvada, kad būtent 2018 m. lapkričio raštas buvo išsiųstas ieškovui, o ne koks kitoks dokumentas, kaip bandė įrodyti ieškovo atstovas (CPK 185 straipsnis). Kadangi ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išsiųstas pranešimas, todėl jis turėjo pareigą tikrinti gaunamą korespondenciją. Nors ieškovas teigė, kad negavo 2018 m. lapkričio rašto dėl elektros tinklų tiesimo, tačiau aukščiau minėti rašytiniai įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovui šis raštas buvo įteiktas. Kadangi ieškovas per visą laikotarpį iki faktiškai atliekamų elektros įrenginių rekonstravimo darbų nereiškė jokių pastabų, atsakovei buvo galima daryti pagrįstą išvadą, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl projekto suderinimo.

15. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, apie kokius nors planuojamus atlikti statybos darbus, tik deklaratyviai teigė, kad jo sūnus ruošiasi šiame sklype statyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui buvo uždrausta (apribota) atlikti suplanuotus statybos darbus ar jam nebuvo duoti leidimai dėl esamų elektros apsaugos zonų ribų (CPK 178 straipsnis). Taigi nėra pagrindo spęsti, kad ieškovo teisės naudotis sklypu yra pažeistos, kadangi nenustatyta, kad elektros oro linijos ir požeminės kabelių linijos apsaugos zonos, būtų kitokios nei prieš tai buvusios dviejų elektros oro linijų apsaugos zonos. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad likusi oro linija jam netrukdo, t. y. nepažeidžia jo teisių, iš ko spręstina, kad ji netrukdytų ieškovo tariamai planuojamoms statyboms. Nustatyta, kad virš skersai sklypo einančios elektros požeminės kabelių linijos yra elektros oro linija, kurios apsauginė zona iš esmės apima elektros požeminės kabelių linijos skersai sklypo einančią apsauginę zoną. Taigi net jei būtų elektros požeminės kabelių linija pertiesta pagal ieškovo pageidavimą, elektros oro linijos apsaugos zona nepasikeistų, ji vis tiek kirstų skersai ieškovo žemės sklypą, kaip yra ir šiuo metu. Ieškovas taip pat nepagrindė, kaip požeminė elektros kabelių linija, kurios dabartinė apsauginė zona yra po 1 metrą į abi puses, einanti prie sklypo kraštinės plane pažymėtos taškais 1–6 iki koordinačių X–(duomenys neskelbtini), Y–(duomenys neskelbtini), pažeidžia jo teises.

16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę, kad nutiesta požeminė 10 kV elektros linija būtų iškasta iš ieškovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir nutiesta pagal šio žemės sklypo plane žalia spalva pažymėtas kraštines AB ir BC, negali būti tenkinamas, kadangi byloje nėra nustatytas ieškovo teisių pažeidimas, taip pat ir neteisėti atsakovės veiksmai.

17. Paminėtina, kad ieškovo nurodyti argumentai susiję su Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba sprendimu dėl ieškovo skundo išnagrinėjimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl tokių argumentų nėra pasisakoma.

VII. Dėl neturtinės žalos priteisimo.

18. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

19. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl atliekamų neteisėtų darbų jis nervavosi, dėl ko, paūmėjo ligos, teko gulėti ligoninėje, buvo operuotas. Tačiau byloje tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, konstatuota, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nesant vienos iš civilinei atsakomybe kilti būtinosios sąlygos, ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą yra atmetamas.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo. Tačiau byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėjo kokių nors bylinėjimosi išlaidų, be to, nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

V. Ž. patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė