- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-429-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33833-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Burdulienė, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- RAB „Spauda“, AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Ieškovas
- RAB „Spauda“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo RAB „Spauda“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1841-861/2017 pagal ieškovo RAB „Spauda“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių ir kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti 9 558,74 EUR vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu, 23 571,88 EUR nuostolių, susidariusių už naudojimąsi servitutu bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas daugiau nei 10 metų naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiose patalpose laiko elektros prietaisus ir kitus daiktus. Atsakovas, naudodamasis ieškovui priklausančiomis patalpomis, gamina žemos įtampos elektros energiją ir iš to gauna didelę naudą – pardavinėja elektrą didesne kaina. Atsakovas, naudodamasis ieškovui priklausančiomis patalpomis, daro žalą ieškovui – užkerta galimybę gauti pajamas iš ginčo patalpų nuomos. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo bei nuomos sutarties sąlygų, tačiau atsakovas nesutiko su prašymu, nurodydamas, kad patalpoms įstatymu yra nustatytas servitutas.Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo patalpoms yra nustatytas įstatyminis servitutas, ieškovas neįrodė patirtų nuostolių, reikalaujamos kompensacijos dydis yra nepagrįstas, prašė taikyti ieškinio senatį. Teigė, kad ieškovo turto naudojimas yra ne privatus atsakovo interesas, o įstatymuose nustatyta pareiga. Pažymėjo, kad atsakovo įrenginiai ginčo patalpose buvo įrengti dar iki ieškovui įsigyjant šias patalpas, o atsakovas per visą laikotarpį pretenzijų atsakovui nereiškė. Atsakovo įrenginiai įrengi dar 1983 m., o ginčo pastatas baigtas statyti tik 1984 m., taigi įrengti elektros skirstomąjį punktą buvo statytojo sprendimas, ieškovas dėl to nepatyrė jokių nuostolių. Ieškovas įsigydamas patalpas žinojo, kad negalės jų nuomoti. Mano, kad nėra pagrindo priteisti visą kompensacijos sumą, nes ginčo patalpos po jų rinkos kainos sumokėjimo liktų ieškovo nuosavybe, o tai pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Ginčo patalpoje įrengti įrenginiai naudojami abiejų šalių, taip pat, elektra tiekiama daugeliui vartotojų. Ieškovas neįrodė nuostolių sąsajos su servituto nustatymu, nuostolių dydžio. Dar 2016 m. nustatyta, jog ieškovas nenaudoja visų savo turimų patalpų.