Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-03-16 · Civilinė byla Nr. e2A-165-425/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-12-06Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-16Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
e2A-165-425/2022
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00602-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. e2A-165-425/2022. Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00602-2021-3. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.5.10.; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 16 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2765-839/2021 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. B. dėl darbo ginčo dėl veiklos vertinimo išvados išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovo 2020 m. veiklos vertinimą „patenkinamai“ teisėtu ir pagrįstu bei 2021-01-21 atsakovo veiklos vertinimo išvados nenaikinti, netenkinti atsakovo prašymų išmokėti jam premiją ir atlyginti jam neturtinę žalą.

2. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), prašydamas išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, įpareigoti ieškovę išmokėti vienkartinę išmoką, panaikinti kasmetinės veiklos vertinimą. DGK 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ieškovės atliktą atsakovo 2021-01-22 veiklos vertinimo išvadą, kuria jo veikla už 2020 metus vertinama „patenkinamai“, išieškojo iš ieškovės atsakovui 721,60 Eur premiją bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės nuomone DGK sprendimas yra nepagrįstas, kadangi atsakovo veikla 2020 metais buvo įvertinta patenkinamai dėl netinkamų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimo – užtikrinti higieną, profilaktinių užduočių prieš COVID-19 nevykdymu – pvz. medicininės kaukės nedėvėjimas, (duomenys neskelbtini) darbuotojų elgesio kodekso nesilaikymo – nepagarbaus elgesio su kitais darbuotojais. Atsakovo 2020 metų veiklos vertinimas buvo atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Premija atsakovui neskirta, nes per paskutinius 12 mėnesių jis buvo padaręs darbo pareigų pažeidimą. Atsakovo veiklos vertinimas, premijos jam neskyrimas, įspėjimų už darbo pareigų pažeidimą pareiškimas buvo teisėti ir pagrįsti, todėl neturtinė žala neturi būti atlyginama, o teisėtų reikalavimų atlikti pavestas funkcijas, laikytis teisės aktų nuostatų, elgtis tinkamai nėra psichologinis spaudimas ir persekiojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino (duomenys neskelbtini) atliktą atsakovo R. B. 2021 m. sausio 22 d. veiklos vertinimo išvadą, kuria R. B. veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“, nusprendė išieškoti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovui R. B. 721,60 Eur premiją; atmetė atsakovo R. B. prašymo, teikto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkinto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 6459/2021, dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo; taip pat priteisė iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovui R. B. 789 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, pagal byloje pateiktus duomenis yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovo veiklos vertinimo procedūra atlikta netinkamai, todėl negali būti pripažintas pagrįstu veiklos vertinimo rezultate priimtas sprendimas. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas, jo pareigybę priskyrus C lygiui, buvo supažindintas su minėtu įsakymu ir jam išaiškinta, kad pagal jame nurodytus kriterijus bus vertinama jo veikla. 2017-03-19 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punkte nurodyta, kad padalinių vadovai įpareigojami pasirašytinai supažindinti visus pavaldžius darbuotojus su įsakymu. Duomenys, kad atsakovas su minėtu įsakymu būtų supažindintas pasirašytinai, į bylą nepateikti. Atsakovo pareigybė C lygiui buvo priskirta 2020 m. sausio 21 d. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir neįrodė atlikusi Veiklos vertinimo aprašo 11 punkte ir 9.2 papunktyje (pokalbio su darbuotoju metu užpildant veiklos vertinimo išvados formos 2 ir 3 p.) nurodytus veiksmus, tik paaiškino, kad po pareigybės lygio pakeitimo su darbuotojais buvo kalbėta apie pasikeitimus, sudaryta galimybė slaugytojos poste susipažinti su 2017-03-19 įsakymu. Taip pat atsakovui nebuvo nurodyta ir jis nebuvo supažindintas pasirašytinai, jog veiklos vertinimo rodikliu taps tai, kaip jis laikosi prevencinių ir profilaktikos priemonių dėl kilusios COVID-19 pandemijos, nors teikti paaiškinimai, vertinimo išvadoje nurodytas vertinimo pagrindimas ir siūlymai leidžia daryti išvadą, jog vertinant atsakovo veiklą į tai buvo atsižvelgta. Visa tai leidžia spręsti, jog atsakovui Apmokėjimo įstatymo ir Veiklos vertinimo aprašo tvarka nebuvo nustatytos 2020 metų veiklos užduotys, susijusios su jo funkcijomis, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai. Atsakovo 2020 metų veiklos vertinimo procedūra, nesant nustatytų aiškių, įvykdomų, turinčių nustatytą įvykdymo terminą, siektinų rezultatų vertinimo rodiklių, negali būti pripažinta atitinkančia teisėtus darbuotojo lūkesčius žinoti tikslius reikalavimus jo darbinėms funkcijoms ir jų įvertinimo pasekmes.

5. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad iš atsakovo buvo reikalauta rašytinio pasiaiškinimo dėl 2020-11-11 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto pažeidimo. 2020-11-10 vyresniosios slaugytojos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog atsakovas buvo kviestas parašyti pasiaiškinimą telefonu ir SMS žinute, nėra įrodyta, todėl negali būti laikoma tinkamu darbdavio reikalavimu pateikti pasiaiškinimą. Juolab, jog iš tokio pranešimo būdo, jeigu jis buvo, nėra aiškios konkretaus pažeidimo, dėl kurio turi pasiaiškinti atsakovas, aplinkybės, t. y. jo galimo drausmės pažeidimo aplinkybės. Kita vertus, nėra jokių duomenų, jog vyresnioji slaugytoja turi įgaliojimus reikalauti pasiaiškinimų, kai pagal rezoliuciją ant 2020-10-26 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalauti pasiaiškinimo pavesta J. D. (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 54-56 b. l.). Dėl šių trūkumų objektyviai nėra galimybės nustatyti visų atsakovo galimo darbo pareigų pažeidimo aplinkybių dėl ko nėra galimybės patvirtinti buvus visas darbo pareigų pažeidimo sąlygas drausminei nuobaudai skirti, todėl 2020-11-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirta nuobauda negali būti laikoma pagrįsta. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms nebuvo pagrindo neskirti atsakovui premijos. Ieškovė nepateikė objektyviai pagrįstų paaiškinimų ir premijos dydžio apskaičiavimo kriterijų, kodėl 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu vieniems darbuotojams buvo skirta 80 procentų, o kitiems 100 procentų pagrindinės algos pastoviosios dalies dydžio premija. Todėl vadovaujantis teisingo apmokėjimo už darbą principais, darbuotojo interesais, yra pagrindas iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 100 procentų jo pareiginės algos pastoviosios dalies premijos dydį, t. y. 721,60 Eur (4,10 Eur x 176 Eur) (suma neatskaičius mokesčių).

6. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2021 m. sausio 22 d. veiklos vertinimo išvada, kuria atsakovo veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“, yra panaikinama ir atsakovui priteisiama 100 procentų dydžio premija, todėl tai yra pakankama satisfakcija tikėtinai galimų atsakovo neturtinių teisių pažeidimui kompensuoti. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors atsakovas nurodo, kad darbdavys prieš jį naudoja psichologinį smurtą, jis jaučia persekiojimą, psichologinį spaudimą, atsirado baimė prarasti darbą, tačiau tokios aplinkybės nėra pakankamai pagrįstos ir įrodytos. Teismo vertinimu, reikalavimai laikytis vidaus darbo tvarkos, prašymai vykdyti pavedimus pagal vidaus teisės aktus ar nusistovėjusią vidaus darbo tvarką negali būti laikomi psichologiniu smurtu ar spaudimu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal byloje pateiktus duomenis (2020-01-23/28 (duomenys neskelbtini) rašytiniai pasiaiškinimai (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 46-50), kylantys dviprasmiški bei skirtingi subjektyvūs vertinimai dėl pareiginių funkcijų vykdymo yra labiau nulemti pareigybių aprašymų konkretumo ir išsamesnio bei detalesnio reglamentavimo trūkumo, darbo organizavimo ir funkcijų pasiskirstymo formalaus neapibrėžtumo tarp darbuotojų jų pamainos metu. Dėl ko pamainos darbuotojams ((duomenys neskelbtini)) tenka patiems tarpusavyje skirstytis funkcijas (kaip įvardinta R. B. 2020-01-28 pasiaiškinime „tvarka senai yra nusistovėjusi“ (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 49)), taigi neabejotinai galimi dviprasmiški interpretavimai, tačiau to negalima vertinti kaip išankstinio nusistatymo prieš atsakovą. Pateiktos psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo išvados patvirtina, kad rizikos dėl psichosocialinių veiksnių yra priimtinos. Bylos duomenimis, pastabos dėl apsauginių veido kaukių netinkamo dėvėjimo buvo išsakomos ne tik atsakovui, bet ir kitiems darbuotojams (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 230). Taigi byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas kentėjo moraliai ir psichologiškai, išgyveno nepatogumų, didelį nerimą, buvo dvasiškai sukrėstas, kad jam būtų tekę kreiptis pagalbos į gydytojus, vartoti vaistus, ieškoti psichologinės pagalbos, bendradarbių nuomonė apie jį tapo neigiama. Teiginiai apie neturtinę žalą iš esmės grindžiami atsakovo subjektyviu vertinimu ir teikiamais paaiškinimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui nepriteista neturtinė žala ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 500 Eur dydžio neturtinę žalą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, o taip pat pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliantas pabrėžia, jog DGK sprendime konstatuota, kad darbo santykiai ieškovės įstaigoje reguliuojami pagal asmeninį vyriausiosios slaugytojos, Utenos ekspertinio skyriaus viršininkės nusistatymą, nepaisant darbo įstatymų reikalavimų (pavyzdžiui, R. B. veikla už 2020 m. įvertinta „patenkinamai", nors tiek jam, tiek ir kitiems darbuotojams net nebuvo nustatytos einamųjų metų užduotys, R. B. nebuvo skirta premija už ypač svarbias užduotis užtikrinant skyriaus darbuotojų darbo sąlygas, nors darbdavys nepateikė įrodymų, kad tokios užduotys buvo nustatytos visiems darbuotojams, ir R. B. jų neįvykdė, buvo skirti įspėjimai, tačiau įsakymuose dėl įspėjimų skyrimo nebuvo nurodyta kokius teisės aktus R. B. pažeidė netinkamai atlikdamas darbo pareigas). Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kaip atsakovo R. B. atsisakymas vaduoti susirgusius darbuotojus pakenkė ieškovės veiklai, nors pati ieškovė nurodo, kad R. B. atsisakymas vaduoti susirgusį kolegą nelaikytinas darbo pareigų pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos darbo bylos specifiką bei kasacinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pareigą įrodyti patirtą psichologinį smurtą, spaudimą ar persekiojimą. Šiuo atveju atsakovas nurodė aplinkybes, patvirtinančias jo persekiojimą, prieš jį naudojamą psichologinį smurtą. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas S. Ū. bei liudytoja apklausta tiesioginė R. B. vadovė - L. D., nurodydama, kad su R. B. yra konfliktiniuose santykiuose nuo 2013 metų dėl R. B. ir kito darbuotojo S. U. inicijuoto darbo ginčo nagrinėjimo teisme, kuriame buvo apgintos darbuotojų teisės. Be to, apklausiama L. D. tiesiogiai ėmė kaltinti R. B. neva tai ją privedus prie savižudybės, nors konkrečių faktų nepateikė (ką iš esmės taip pat galima traktuoti, kaip psichologinį smurtą). Tai, kad atsakovo R. B. atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas patvirtina bylos duomenys, t.y. nuolatiniai nepagrįsti ir neteisėti ieškovės priimti įsakymai dėl tariamų darbo drausmės pažeidimų, DGK ir Teismo konstatuoti neteisėti ieškovės sprendimai neskiriant premijos ir neigiamas įvertinimas.

7.3. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad dėl ieškovės, kaip darbdavio, priimtų neteisėtų sprendimų atsakovo atžvilgiu, atsakovas R. B. patyrė išgyvenimus, nesaugumo jausmą, pažeminimą. Pažymėtina, kad ieškovės veiklos neteisėtumo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama satisfakcija ir suponuoja sąlygą neturtinės žalos atsiradimui ir atlyginimui. Be to, nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad pagal byloje pateiktus duomenis (2020-01-23/28 (duomenys neskelbtini) rašytiniai pasiaiškinimai (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. 1. 46-50), kylantys dviprasmiški bei skirtingi subjektyvūs vertinimai dėl pareiginių funkcijų vykdymo yra labiau nulemti pareigybių aprašymų konkretumo ir išsamesnio bei detalesnio reglamentavimo trūkumo, darbo organizavimo ir funkcijų pasiskirstymo formalaus neapibrėžtumo tarp darbuotojų jų pamainos metu, t.y. galima daryti išvadą, jog atsakovo R. B. pareiginėse instrukcijose nėra konkrečiai nurodomos jo pareigos, o ieškovė reikalaudama atlikti pareiginėse instrukcijose nenurodytas darbo funkcijas - elgiasi neteisėtai ir R. B. „neatliekant neteisėtų“ reikalavimų, akivaizdu, kad darbdavys turi išankstinį nusistatymą prieš atsakovą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys apie R. B. neteisėtai skirtus nepagrįstus įspėjimus apie galimą atleidimą iš darbo, kas iš esmės patvirtina esant psichologinio spaudimo ir smurto atvejams R. B. atžvilgiu.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodo, kad teismo procesas buvo teisingas ir nepažeidė šalių teisių, teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės nuostatas, apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėto pirmosios instancijos teismo. Be to, paties atsakovo veiksmai ir elgesys darbe buvo netinkami – jis tyčiojosi iš slaugytojų, nesilaikė privalomų saugos priemonių dėl pandeminės situacijos, nesitestavo dėl užsikrėtimo COVID-19 virusu, dažnai buvo perspėjamas dėl netinkamo kaukės dėvėjimo. Ieškovės vertinimu būtent paties atsakovo netinkami veiksmai kūrė įtampą darbe bei sudarė konfliktines situacijas.

8.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad atsakovas savo teiginiams dėl patirto psichologinio smurto pagrįsti nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, o nurodomo liudytojo S. U. parodymai, atsižvelgiant į tai, kad šis asmuo taip pat bylinėjasi su ieškove, turi būti vertinami kritiškai. Papildomai ieškovė pabrėžia, kad atsakovui išdėstytos pastabos dėl darbo ar jo elgesio negali būti vertinamos, kaip psichologinis smurtas. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų ir aplinkybių, leidžiančių pagrįstai spręsti dėl jam padarytos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui R. B. nepriteista 500 Eur dydžio neturtinė žala, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, taip pat nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, neįvertino byloje esančių įrodymų ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka, o atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinį skundą padavė tik atsakovas ir tik dėl teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinę bylą nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas kentėjo moraliai ir psichologiškai, išgyveno nepatogumų, didelį nerimą, buvo dvasiškai sukrėstas, kad jam būtų tekę kreiptis pagalbos į gydytojus, vartoti vaistus, ieškoti psichologinės pagalbos, bendradarbių nuomonė apie jį tapo neigiama, todėl šiuo atveju 2021 m. sausio 22 d. veiklos vertinimo išvados, kuria atsakovo veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“, panaikinimas ir priteisimas atsakovui 100 procentų dydžio premijos yra pakankama satisfakcija tikėtinai galimų atsakovo neturtinių teisių pažeidimui kompensuoti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes, o taip pat skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nenustatė pagrindo daryti išvadą dėl netinkamo materialinės ar procesinės teisės normų taikymo bei aiškinimo.

12. Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis).

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

14. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. B. tvirtina, kad vien aplinkybė, kad jis kasmetinio vertinimo metu buvo nepagrįstai išskristas ir įvertintas „nepatenkinamai“ rodo psichologinio smurto naudojimą, kuris susiklostė, atsakovo tvirtinimu, dėl jo aiškiai ir konkrečiai išreiškiamos nuomonės bei atitinkamos kritikos konkrečiais atvejais. Be to, toks nepagrįstas vertinimas, atsakovo vertinimu, jam sukūrė nesaugumo jausmą ir baimę prarasti darbą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia vertinti, kad tarp ieškovės ir atsakovo kilę tarpusavio nesutarimai iš dalies buvo nulemti ir ieškovės išreikšto reikalavimo laikytis vidaus darbo tvarkos, vykdyti pavedimus ar vykdyti nusistovėjusias funkcijas, kurias atsakovas, dirbdamas daugiau nei 10 metų suvokė, suprato bei žinojo. Nesutikdamas su atitinkamo reglamentavimo trūkumu atsakovas turėjo galimybę kreiptis į ieškovę dėl neapibrėžtumo pašalinimo, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti, kad atsakovas tokių veiksmų būtų ėmęsis, o taip pat jog būtų kreipęsis dėl konkretaus galimai netinkamo ieškovės elgesio iki atsakovui nepalankios vertinimo išvados 2021 metais priėmimo.

16. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė procesinės teisės nuostatas, kadangi nustatė nepagrįstą pareigą darbuotojui, t.y. atsakovui, pateikti įrodymus, nors ginčas yra kilęs iš darbo santykių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog savaime darbuotojo statusas darbo ginče neeliminuoja šio proceso dalyvio pareigos teikti įrodymus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą analizavo bei vertino atsakovo nurodytas aplinkybes, aptarė susiklosčiusią situaciją dėl faktinio darbo funkcijų paskirstymo bei nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju veiklos vertinimo išvados panaikinimas ir 100 procentų dydžio premijos priteisimas yra pakankama satisfakcija.

17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog vien netinkamas veiklos vertinimo nustatymas bei nepagrįstas premijos neskyrimas yra itin šiurkštus darbuotojo teisių pažeidimas, sukėlęs pakenkimą dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimą, šeimos santykių pablogėjimą, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradusį sveikatos sutrikimą ar panašiai. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad šiuo atveju dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra sprendžiama ne bendrai dėl ieškovės ir atsakovo susiklosčiusių tarpusavio santykių ar galimų nesutarimų, dėl ko atsakovas, tvirtina patyręs konkrečius itin stiprius bei neigiamas pasekmes turėjusius išgyvenimus.

18. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamu sprendimu yra nustatyta ir ginčas šioje dalyje nekyla, jog atsakovo vertinimo išvada panaikinta dėl to, jog kasmetinio vertinimo formalioji procedūra atlikta netinkamai, t.y. atsakovui nebuvo nustatytos užduotys, susijusios su jo funkcijomis, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai; o taip pat konstatuota, jog premija atsakovui skirta nepagrįstai ieškovei netinkamai įvertinus teisės aktų nuostatas bei iš esmės pažeidus procedūrą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovei buvo teikti kartu su atsakovu dirbančių kolegų tarnybiniai pranešimai dėl atsakovo neatliekamų darbo funkcijų bei netinkamo darbinio elgesio dėl kurio atsakovas buvo nepageidaujamas dirbti pamainoje bei buvo gavęs žodinius įspėjimus (2020-01-31 J. D. Tarnybinis pranešimas, 2020-01-23 L. D. T. pranešimas, 2020-01-23 R. G. raportas, 2020-01-23 V. Š., M. Ž. pasiaiškinimai, 2020-10-26 Tarnybinis pranešimas, 2020-11-11 Tarnybinis pranešimas, 2020-11-10 Tarnybinis pranešimas, 2020-12-03 Raportas ir kt. dokumentai, esantys ). Taigi, nustatyti procedūriniai vertinimo proceso bei nuobaudų skyrimo pažeidimai nepaneigia ir nepašalina byloje esančių duomenų, susijusių su atsakovo kolegų išreikštu nepasitenkinimu jo darbiniu elgesiu, kas neleidžia sutikti su atsakovo tvirtinimu, jog ieškovė, t.y. darbdavys, imdamasis priemonių dėl galimo atsakovo netinkamo darbinio elgesio naudojo psichologinį smurtą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

20. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino surinktus byloje įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), tinkamai taikė teismų praktiką bei teisės normas reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą (DK 151 straipsnis, CK 6.250 straipsnis), todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dėl atsakovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas