Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-12-06 · Civilinė byla Nr. e2-2765-839/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-12-06Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-16Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-06
Bylos Nr.
e2-2765-839/2021
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00602-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Ieškovas
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Atsakovas
R. B.
Civilinė byla Nr. e2-2765-839/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00602-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.5.10.; 3.2.6.1.; 3.4.1.7.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 6 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius,sekretoriaujant Sandrai Dairutienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams V. Š. ir J. D., atsakovui R. B., jo atstovui advokatui V. R. (prisijungę nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2765-839/2021 pagal ieškovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui R. B. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – VTPT) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovo 2020 m. veiklos vertinimą „patenkinamai“ teisėtu ir pagrįstu bei 2021-01-21 atsakovo veiklos vertinimo išvados nenaikinti, netenkinti atsakovo prašymų išmokėti jam premiją ir atlyginti jam neturtinę žalą.

Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) prašydamas išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, įpareigoti ieškovę išmokėti vienkartinę išmoką, panaikinti kasmetinės veiklos vertinimą. DGK 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. DGKS-2209 panaikino ieškovės atliktą atsakovo 2021-01-22 veiklos vertinimo išvadą, kuria jo veikla už 2020 metus vertinama „patenkinamai“, išieškojo iš ieškovės atsakovui 721,60 EUR premiją bei 500 EUR neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės nuomone DGK sprendimas yra nepagrįstas, kadangi atsakovo veikla 2020 metais buvo įvertinta patenkinamai dėl netinkamų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimo – užtikrinti higieną, profilaktinių užduočių prieš COVID-19 nevykdymu – pvz. medicininės kaukės nedėvėjimas, VTPT darbuotojų elgesio kodekso nesilaikymo – nepagarbaus elgesio su kitais darbuotojais. Atsakovo 2020 metų veiklos vertinimas buvo atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Premija atsakovui neskirta, nes per paskutinius 12 mėnesių jis buvo padaręs darbo pareigų pažeidimą. Atsakovo veiklos vertinimas, premijos jam neskyrimas, įspėjimų už darbo pareigų pažeidimą pareiškimas buvo teisėti ir pagrįsti, todėl neturtinė žala neturi būti atlyginama, o teisėtų reikalavimų atlikti pavestas funkcijas, laikytis teisės aktų nuostatų, elgtis tinkamai nėra psichologinis spaudimas ir persekiojimas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovės argumentai dėl jo veiklos įvertinimo patenkinamai yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais, prieštaraujantys pačios ieškovės pateiktiems duomenims. Nesant duomenų, kad ieškovė nustatė atsakovui einamųjų metų veiklos užduotis, kurios gali būti neįvykdytos ir su jomis supažindino atsakovą, atsakovo veikla už 2020 m. negalėjo būti vertinama, todėl 2020 metų veiklos vertinimas atliktas nesilaikant nustatytų teisės aktų reikalavimų. Premija atsakovui neskirta dėl tariamai jo padarytų pažeidimų, tačiau darbuotojams skirta išmoka yra už prastovą, tai nėra skatinamoji priemonė, todėl ieškovė, neskirdama premijos atsakovui, pažeidė teisingo apmokėjimo už darbą principą, veikė nesąžiningai. Darbdavio (ieškovės) priimti nepagrįsti ir neteisėti sprendimai, nuolatinė psichologinė įtampa, nepagrįstas priekabiavimas už išreikštą nuomonę atsakovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, todėl turi būti priteista ir neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas 2007 m. sausio 16 d. darbo sutarties Nr. 239 pagrindu dirba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 1–ame poskyryje, pareigybė – (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1, 1.2 p.), už darbą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga ar minimalus valandinis atlygis ir 10 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio priemoka už darbą sąlygose, kuriose yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (sutarties 1.3 p.), nustatoma darbo laiko norma – 37 val. darbo savaitė (sutarties 4 p.). Utenos ekspertinio skyriaus 1–o poskyrio sanitaro pareigybės aprašymas patvirtintas VTPT 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 12 P-65 (2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 12P-4 redakcija). Pareigybės paskirtis – nuolatinis tiriamųjų veiksmų ir elgesio stebėjimas, saugumo, tvarkos, švaros poskyryje palaikymas (pareigybės aprašymo 3 p.). Nuo 2020-01-21 pareigybė priskiriama C lygiui (pareigybės aprašymo 2 p.), šalių paaiškinimais, iki tol pareigybė buvo priskirta D lygiui ir iki 2020-01-21 atsakovo veiklos vertinimas nebuvo atliekamas, kadangi jo pareigybė buvo priskirta nekvalifikuotų pareigybių lygiui.

Atsakovas 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į DGK prašydamas patikrinti ir nustatyti ar darbdavys (VTPT) tinkamai apskaičiavo darbo laiką (tame tarpe ir viršvalandžius) už paskutinius tris metus bei ar teisingai buvo apskaičiuotas darbo užmokestis už išdirbtą darbo laiką, ar 2020 metais paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną pagrįstai neišmokėjo vienkartinės išmokos už prastovos laiką, patikrinti, ar objektyviai ir pagrįstai atliekamą darbą įvertino patenkinamai, dėl ko nebuvo skirti priedai prie darbo užmokesčio, nustačius, kad piniginės lėšos buvo neišmokėtos neteisėtai, įpareigoti išmokėti priklausančias sumas (darbo byla Nr. APS-111-6469/2021, b. l. 1-3), ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko (darbo byla Nr. APS-111-6469/2021, b. l. 20-23).

DGK 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu darbuotojo prašymą patenkino iš dalies, panaikino ieškovės 2021-01-22 atliktą atsakovo veiklos vertinimo išvadą, kuria jo veikla už 2020 metus vertinama „patenkinamai“, išieškojo iš ieškovės atsakovui 721,60 EUR premiją bei 500 EUR neturtinei žalai atlyginti (darbo byla Nr. APS-111-6469/2021, b. l. 269-283).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra likęs dėl atsakovo atlikto veiklos vertinimo, premijos bei neturtinės žalos atlyginimo, todėl dėl šių reikalavimų spręstina šioje civilinėje byloje.

Dėl atsakovo 2020 m. veiklos vertinimo.

Ieškovė yra valstybės biudžetinė įstaiga. Biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijos narių darbo apmokėjimo įstatymas (TAR, 2019, Nr. 2019-20628, redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01, toliau – Apmokėjimo įstatymas) ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 254 (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-10, toliau – Veiklos vertinimo aprašas).

Vadovaujantis Apmokėjimo įstatymo 14 straipsniu, biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – įvertinti biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (1 dalis). Metinės veiklos užduotys, susijusios su darbuotojo funkcijomis, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai biudžetinės įstaigos darbuotojui turi būti nustatyti kiekvienais metais iki sausio 31 dienos, einamaisiais metais priimtam biudžetinės įstaigos darbuotojui – per vieną mėnesį nuo priėmimo į pareigas dienos (5 dalis). Metines veiklos užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius biudžetinės įstaigos darbuotojams nustato ir kasmetinį veiklos vertinimą atlieka tiesioginis jų vadovas (6 dalis). Biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių metų veikla gali būti įvertinama: labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (7 dalis). Biudžetinių įstaigų darbuotojų veikla įvertinama kiekvienais metais iki sausio 31 dienos (8 dalis). Biudžetinės įstaigos darbuotojas priimtus sprendimus dėl jo kasmetinio veiklos vertinimo turi teisę skųsti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka (12 dalis).

Biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo procedūra detalizuota Veiklos vertinimo apraše. Metines veiklos užduotis, kurios turi būti aiškios, įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą, nustato tiesioginis darbuotojo vadovas atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos metinio veiklos plano priemones (Veiklos vertinimo aprašo 3, 4 punktai). Jei Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju darbuotojui nebuvo nustatytos metinės veiklos užduotys, siektini rezultatai, jų vertinimo rodikliai praėjusiems kalendoriniams metams, darbuotojas nevertinamas, o per pokalbį suformuluojami einamųjų metų veiklos užduotys, numatomi siektini rezultatai, jų vertinimo rodikliai (Veiklos vertinimo aprašo 11 punktas).

Teismo nuomone, pagal byloje pateiktus duomenis konstatuotina, kad atsakovo veiklos vertinimo procedūra atlikta netinkamai, todėl negali būti pripažintas pagrįstu veiklos vertinimo rezultate priimtas sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Į bylą nėra pateikta duomenų, kad 2020 m. sausio 21 d. atsakovo pareigybę priskyrus C lygiui, atsakovui vadovaujantis Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, buvo nustatytos einamųjų kalendorinių metų veiklos užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai bei rizika, kuriai esant nustatytos einamųjų metų veiklos užduotys gali būti neįvykdytos.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo vertinamas pagal VTPT direktoriaus 2017-03-19 įsakymu Nr. 12P-10 patvirtintas VTPT darbuotojų darbo rezultatų vertinimo užduočių, siektinų rezultatų ir jų vertinimo rodiklius, su minėtomis užduotimis ir siektinais rodikliais atsakovas buvo supažindintas poskyrio slaugytojų poste, kuriame buvo paliktas minėtas įsakymas ir visi darbuotojai galėjo jį skaityti ir susipažinti. Kadangi atsakovo pareigybė susijusi su pagalbinių darbų atlikimu, konkrečių papildomų užduočių ir siektinų rezultatų, išskyrus minėtame įsakyme numatytų, pareigybei nebuvo nustatyta.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas, jo pareigybę priskyrus C lygiui, buvo supažindintas su minėtu įsakymu ir jam išaiškinta, kad pagal jame nurodytus kriterijus bus vertinama jo veikla. 2017-03-19 įsakymo Nr. 12P-10 2.2 punkte nurodyta, kad padalinių vadovai įpareigojami pasirašytinai supažindinti visus pavaldžius darbuotojus su įsakymu. Duomenys, kad atsakovas su minėtu įsakymu būtų supažindintas pasirašytinai, į bylą nepateikti.

Veiklos vertinimo aprašo 11 punkte nurodyta, kad nustatytos metinės užduotys turi būti aiškios, įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą, siektinų rezultatų vertinimo rodikliai turi būti aiškūs, leidžiantys įvertinti, ar pasiektas konkretus rezultatas ir nustatytos užduotys įvykdytos, o pagal Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – tiek įvertinti biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius, tiek ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

2017-03-19 įsakyme veiklos užduotimis įvardinta pareiga laikytis teisės aktų, etikos principų, atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, taip pat darbuotojo atsakingumas, iniciatyvumas, yra bendro pobūdžio visų įstaigos darbuotojų pareigos bei jų veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti vertinami gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet ne aiškios, įvykdomos, turinčios nustatytą įvykdymo terminą, siektinų rezultatų vertinimo rodiklius einamiesiems metams konkrečiam darbuotojui nustatytos metinės užduotys.

Atsakovo pareigybė C lygiui buvo priskirta 2020 m. sausio 21 d. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir neįrodė atlikusi Veiklos vertinimo aprašo 11 punkte ir 9.2 papunktyje (pokalbio su darbuotoju metu užpildant veiklos vertinimo išvados formos 2 ir 3 p.) nurodytus veiksmus, tik paaiškino, kad po pareigybės lygio pakeitimo su darbuotojais buvo kalbėta apie pasikeitimus, sudaryta galimybė slaugytojos poste susipažinti su 2017-03-19 įsakymu, o atsakovas patvirtino, kad slaugytojos poste buvo „kažkokie dokumentai“. Liudytojas S. U. taip pat patvirtino, kad dokumentai buvo „padėta bendrai visiems susipažinimui. Nebuvo nurodyta už ką vertinami” (2021-11-16 11:51:14).

J. D. paaiškinimai, liudytojos L. D. parodymai patvirtina, kad metinės veiklos užduotys nebuvo nustatytos, veiklos vertinimo išvados 1 punktą, kurį pagal Veiklos vertinimo aprašo 8 punktą turėjo užpildyti pats darbuotojas, įrašydamas jam nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus, rezultatų vertinimo rodiklius, pasiektus rezultatus, užpildė ne atsakovas, o jo tiesioginis vadovas, vertinimo išvados dalyje pateikdamas ir atsakovo pasiektų rezultatų įvertinimą.

Taip pat atsakovui nebuvo nurodyta ir jis nebuvo supažindintas pasirašytinai, jog veiklos vertinimo rodikliu taps tai, kaip jis laikosi prevencinių ir profilaktikos priemonių dėl kilusios COVID-19 pandemijos, nors teikti paaiškinimai, vertinimo išvadoje nurodytas vertinimo pagrindimas ir siūlymai leidžia daryti išvadą, jog vertinant atsakovo veiklą į tai buvo atsižvelgta.

Be to, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, pagal kurią ieškovės manymu, darbuotojo veiklos vertinimas turi apimti visą jo veiklą darbo metu. Kaip minėta, vertinant atsakovo darbinę veiklą taikytinos Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio ir jį įgyvendinančio Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 254, nuostatos. Šių teisės aktų nuostatos įtvirtina baigtinį sąrašą kriterijų, pagal kuriuos vertinama darbuotojų kasmetinė veikla, todėl nėra pagrindo plačiai aiškinti šias nuostatas ir tokiu būdu jas taikyti. Vertinimo apimtį riboja iš anksto nustatytos metinės užduotys, pasiekti rezultatai ir iš anksto nustatyti rodikliai. Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad vertinimo kriterijai turi būti visiems darbuotojams taikomi vienodi. Darytina išvada, kad darbo drausmės ir kiti galimi pažeidimai tiesiogiai į veiklos vertinimo apimtį neįeina, nes įvairių kitų pažeidimų nustatymas, nagrinėjimas, poveikio priemonių už juos taikymas yra reglamentuojami kitomis teisės normomis ir nors jie gali būti aptariami vertinimo metu, tačiau tik tokia apimtimi, kiek tai nulėmė suplanuotų užduočių ir rezultatų pasiekimą bei įvykdymą. Todėl nesutiktina su teiginiais, jog vertinant atsakovo 2020 metų darbą reikėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas turėjo skirtų įspėjimų dėl darbo drausmės.

Darytina išvada, kad atsakovui Apmokėjimo įstatymo ir Veiklos vertinimo aprašo tvarka nebuvo nustatytos 2020 metų veiklos užduotys, susijusios su jo funkcijomis, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai. Atsakovo 2020 metų veiklos vertinimo procedūra, nesant nustatytų aiškių, įvykdomų, turinčių nustatytą įvykdymo terminą, siektinų rezultatų vertinimo rodiklių, negali būti pripažinta atitinkančia teisėtus darbuotojo lūkesčius žinoti tikslius reikalavimus jo darbinėms funkcijoms ir jų įvertinimo pasekmes.

Remiantis nurodytais motyvais, atsakovo veiklos 2021-01-22 vertinimo išvada, kuria jo 2020 metų veikla įvertinta „patenkinamai“ negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina.

Dėl premijos skyrimo/neskyrimo.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui.

Atsakovas tiesiogiai nėra pareiškęs reikalavimo panaikinti jam 2020-02-07 ir 2020-11-11 įsakymais skirtus įspėjimus, tačiau iš Darbo bylos Nr. APS-111-6469/2021 duomenų, pateikto atsiliepimo, paaiškinimų konstatuotina, jog su skirtais įspėjimais jis nesutinka, todėl, teismo nuomone, tikslinga įvertinti su jų priėmimu susijusias aplinkybes, nes tai turėjo įtakos darbdaviui priimant 2020-11-16 įsakymą Nr. 13P-128 „Dėl premijos skyrimo“ ir darbuotojo interesams.

Ieškovės teigimu, premija atsakovui negalėjo būti skirta, nes jis per paskutinius 12 mėnesių buvo padaręs darbo pareigų pažeidimą (LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 12 str. 4 d., VTPT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 27 p.).

Pagal DK 142 str. 1 d. numatytą premijavimo tikslą: darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį, Kodekse nėra numatyta sąlygos neskirti premijos, jeigu darbuotojas yra padaręs darbo pareigų pažeidimą.

Pagal DK 142 str. 2 d., jeigu darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą gali būti neskiriama tik tokia premija, kuri numatyta darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus.

DK 3 str. 2 d. numato, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pagal minėto straipsnio 8 d. darbdavio ir darbo tarybos susitarimų, vietinių norminių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų valstybės institucijų norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis. Jeigu darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, vietinis norminis teisės aktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos norminis teisės aktas prieštarauja šio kodekso ar įstatymo normoms, taikomos šio kodekso ar įstatymo normos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi DK nuostatomis, nes Kodekse nėra numatyta išimčių ir pirmenybės kitų įstatymų normoms dėl jo taikymo biudžetinių įstaigų darbuotojams. Juolab, jog nagrinėjamu atveju, kiti teisės aktai blogina darbuotojo padėtį, todėl yra pagrindas spręsti dėl premijos atsakovui.

VTPT direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Utenos ekspertinio skyriaus 1 ir 2 poskyrio sanitarams buvo skirtos 80 ir 100 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio premijos atlikus vienkartines VTPT veiklai ypač svarbias užduotis užtikrinant darbuotojų darbo sąlygas esant Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybės lygio ekstremaliai situacijai, įsakyme nurodyta, kad premijos skirtos vadovaujantis VTPT darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 25.1 punktu.

Ieškovės atstovų teikiamais paaiškinimais sanitarams premijos buvo skirtos atlikus vienkartines VTPT veiklai ypač svarbias užduotis užtikrinant skyriaus darbuotojų darbo sąlygas esant Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybės lygio ekstremaliai situacijai pagal VTPT direktoriaus 2020-05-22 įsakymu patvirtintame veiklos atnaujinimo plane numatytų profilaktinių priemonių ir užduočių prieš COVID-19 vykdymą.

Pagal ieškovės teiktus rašytinius paaiškinimus (2021-01-05 raštu Nr. 1S-2 teikti paaiškinimai, 2021-04-12 atsiliepimas) ginčą sprendžiant Darbo ginčų komisijoje buvo nurodoma, jog premijos skyriaus sanitarams skirtos atsižvelgiant į laikinai skyriaus viršininko pareigas vykdančios J. D. rekomendacijas atlikus vienkartines VTPT veiklai ypač svarbias užduotis užtikrinant skyriaus darbuotojų darbo sąlygas esant Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybės lygio ekstremaliai situacijai.

Pagal 2021-05-07 raštu Nr. 1S-155 teiktus paaiškinimus papildomai nurodoma, jog premijos skirtos atlikus vienkartines VTPT veiklai ypač svarbias užduotis užtikrinant skyriaus darbuotojų darbo sąlygas esant Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybės lygio ekstremaliai situacijai, t. y. 2020 m. gegužės 22 d. VTPT direktoriaus įsakymu Nr. 12P-29 patvirtintą veiklos atnaujinimo plane numatytų profilaktinių priemonių ir užduočių prieš COVID-19 vykdymą, ko pasekoje Utenos ekspertiniame skyriuje buvo išvengta tiriamųjų asmenų susirgimo COVID-19.

Teismui pateiktame ieškinyje premijų skyrimas papildomai argumentuojamas tuo, kad premijos skirtos atlikus vienkartines VTPT veiklai ypač svarbias užduotis, savo iniciatyva siekiant paskatinti darbuotojus už labai gerai atliktą darbą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovės teikiami paaiškinimai ir pozicija dėl premijų skyrimo pagrindo ir tikslo, teismo vertinimu, nėra pakankamai nuosekli, dėl ko kyla abejonių teikiamų paaiškinimų pagrįstumu. Teismo vertinimu, Veiklos atnaujinimo plane numatytų profilaktinių priemonių ir užduočių prieš COVID-19 vykdymas negali būti vertinamas kaip vienkartinė užduotis. VTPT direktoriaus 2020-05-22 įsakymu patvirtintame veiklos atnaujinimo plane nustatyta darbuotojų darbo organizavimo tvarka, tiriamųjų asmenų iškvietimo, priėmimo tvarka, patalpų valymo ir dezinfekavimo tvarka, numatyti veiksmai paaiškėjus COVID-19 (koronaviruso infekcijos) simptomams darbuotojui, tiriamajam asmeniui. Pagal plano turinį, jame numatytus įpareigojimus ir darbo organizavimo sąlygas darbuotojams, jų atlikimo nuolatinumą ir tęstinumą plane numatyti veiksmai ir darbo organizavimo sąlygos iš esmės yra nuolat atliekamo darbo funkcijos. Tai, kad jų poreikis iškilo kilusios pandemijos kontekste nereiškia, jog šių funkcijų atlikimas ateityje nebus reikalingas, juolab, kaip matyti iš bylos duomenų, veiksmų planas aktualus šiuo metu ir jo taikymas trunka daugiau nei metus laiko, kas tik patvirtina jo nuolatinį kaip darbo funkcijų pobūdį. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog premija sanitarui, kuris buvo ilgalaikiame nedarbingume premija neskirta, nes akivaizdu, jog jis darbo funkcijų neatliko.

Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog darbuotojams skirta premija yra atlyginimas už atliekamas nuolatinio pobūdžio darbo funkcijas, o ne skatinamoji priemonė, todėl atmestini ieškovės argumentai, jog, nagrinėjamu atveju, premijos skyrimas yra vien tik darbdavio diskrecija.

Be to, nors teisinis reguliavimas pasikeitė ir pagal šiuo metu galiojantį DK nebeliko drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus, taigi ir jos skyrimo procedūrų reglamentavimo, teismo nuomone, ankstesnis kasacinio teismo išaiškinimai išlieka aktualūs ta apimtimi, kiek juose pasisakyta dėl darbo drausmės pažeidimo fiksavimo, nes DK darbo sutarties nutraukimas taip pat siejamas su darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimu (DK 58 str. 2, 3, 4 d.).

DK 58 str. 4 d. nustato, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog iš atsakovo buvo reikalauta rašytinio pasiaiškinimo dėl 2020-11-11 įsakyme Nr. 13P-123 nurodyto pažeidimo. 2020-11-10 vyresniosios slaugytojos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog atsakovas buvo kviestas parašyti pasiaiškinimą telefonu ir SMS žinute, nėra įrodyta, todėl negali būti laikoma tinkamu darbdavio reikalavimu pateikti pasiaiškinimą. Juolab, jog iš tokio pranešimo būdo, jeigu jis buvo, nėra aiškios konkretaus pažeidimo, dėl kurio turi pasiaiškinti atsakovas, aplinkybės, t. y. jo galimo drausmės pažeidimo aplinkybės. Kita vertus, nėra jokių duomenų, jog vyresnioji slaugytoja turi įgaliojimus reikalauti pasiaiškinimų, kai pagal rezoliuciją ant 2020-10-26 tarnybinio pranešimo Nr.54 pareikalauti pasiaiškinimo pavesta J. D. (darbo byla Nr. APS-111-6469/2021, b. l. 54-56). Dėl šių trūkumų objektyviai nėra galimybės nustatyti visų atsakovo galimo darbo pareigų pažeidimo aplinkybių dėl ko nėra galimybės patvirtinti buvus visas darbo pareigų pažeidimo sąlygas drausminei nuobaudai skirti, todėl 2020-11-11 įsakymu Nr. 13P-123 skirta nuobauda negali būti laikoma pagrįsta.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, nebuvo pagrindo neskirti atsakovui premijos. Ieškovė nepateikė objektyviai pagrįstų paaiškinimų ir premijos dydžio apskaičiavimo kriterijų, kodėl 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu vieniems darbuotojams buvo skirta 80 procentų, o kitiems 100 procentų pagrindinės algos pastoviosios dalies dydžio premija. Todėl vadovaujantis teisingo apmokėjimo už darbą principais, darbuotojo interesais, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas 100 procentų jo pareiginės algos pastoviosios dalies premijos dydis, t. y. 721,60 EUR (4,10 EUR x 176 EUR) (suma neatskaičius mokesčių).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

DK 151 str. numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245-6.249 str., 6.250 str. 2 d.).

Pagal kasacinio teismo praktiką vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).

Darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbuotojo teisių pažeidimo (CPK 178 str.). Vien tik paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.

Atsakovas nurodo, kad darbdavys prieš jį naudoja psichologinį smurtą, jis jaučia persekiojimą, psichologinį spaudimą, atsirado baimė prarasti darbą, tačiau, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamai pagrįstos ir įrodytos.

Reikalavimai laikytis vidaus darbo tvarkos, prašymai vykdyti pavedimus pagal vidaus teisės aktus ar nusistovėjusią vidaus darbo tvarką negali būti laikomi psichologiniu smurtu ar spaudimu. Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis (2020-01-23/28 sanitarų rašytiniai pasiaiškinimai (darbo byla Nr. APS-111-6469/2021, b. l. 46-50), kylantys dviprasmiški bei skirtingi subjektyvūs vertinimai dėl pareiginių funkcijų vykdymo yra labiau nulemti pareigybių aprašymų konkretumo ir išsamesnio bei detalesnio reglamentavimo trūkumo, darbo organizavimo ir funkcijų pasiskirstymo formalaus neapibrėžtumo tarp darbuotojų jų pamainos metu. Dėl ko pamainos darbuotojams (sanitarams) tenka patiems tarpusavyje skirstytis funkcijas (kaip įvardinta R. B. 2020-01-28 pasiaiškinime „tvarka senai yra nusistovėjusi“ (darbo byla Nr. APS-111-6469/2021, b. l. 49)), taigi neabejotinai galimi dviprasmiški interpretavimai, tačiau to negalima vertinti kaip išankstinio nusistatymo prieš atsakovą. Pateiktos psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo išvados patvirtina, kad rizikos dėl psichosocialinių veiksnių yra priimtinos. Bylos duomenimis, pastabos dėl apsauginių veido kaukių netinkamo dėvėjimo buvo išsakomos ne tik atsakovui, bet ir kitiems darbuotojams (darbo byla Nr. APS-111-6469/2021, b. l. 230).

Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas kentėjo moraliai ir psichologiškai, išgyveno nepatogumų, didelį nerimą, buvo dvasiškai sukrėstas, kad jam būtų tekę kreiptis pagalbos į gydytojus, vartoti vaistus, ieškoti psichologinės pagalbos, bendradarbių nuomonė apie jį tapo neigiama. Taigi, teiginiai apie neturtinę žalą iš esmės grindžiami atsakovo subjektyviu vertinimu ir teikiamais paaiškinimais.

Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nedidelė (pvz., darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Nagrinėjamu atveju, 2021 m. sausio 22 d. veiklos vertinimo išvada, kuria atsakovo veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“, panaikinama. Atsakovui priteisiama 100 procentų dydžio premija, todėl, teismo nuomone, tai yra pakankama satisfakcija tikėtinai galimų atsakovo neturtinių teisių pažeidimui kompensuoti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus DGK sprendimo dalis, kurioje darbuotojo reikalavimai buvo patenkinti, netenka galios, kita DGK sprendimo dalis yra įsiteisėjusi (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė patyrė 27,49 EUR bylinėjimosi išlaidų (apmokėjo ieškinį žyminiu mokesčiu).

Atsakovas patyrė 1200 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (250 EUR konsultacijos, ieškinio ir su juo pateiktų dokumentų analizė ir teisinis įvertinimas, 750 EUR už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 200 EUR pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdžiuose).

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (3 reikalavimai, kurie vertintini lygiomis dalimis: neturtinio pobūdžio reikalavimas pripažinti kasmetinį vertinimą teisėtu ir turtinio pobūdžio reikalavimas neišmokėti atsakovui premijos atmesti, turtinio pobūdžio reikalavimas nepriteisti neturtinės žalos patenkintas), atsakovui iš ieškovės priteistina 800 EUR (1200 Eur x 33 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteisiama 11 EUR (27,49 EUR x 40,03 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 789 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 3,64 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteisiamos, nes jų suma, priteistina iš kiekvienos šalies, būtų mažesnė už minimalią priteistiną sumą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas juridinių asmenų registre 191671615, atliktą atsakovo R. B. 2021 m. sausio 22 d. veiklos vertinimo išvadą, kuria R. B. veikla už 2020 metus įvertinta „patenkinamai“.

Išieškoti iš ieškovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191671615) atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 721,60 EUR (suma nurodyta neatskaičius mokesčius) premiją.

Atmesti atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo, teikto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkinto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. DGKS-2209 darbo byloje Nr. APS-111-6459/2021, dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191671615) atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 789 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Gediminas Karpavičius