Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovei Z. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės J. S. priešieškinį atsakovui R. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, skyrius pritaria, jog vaiko K. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama J. S. jos gyvenamojoje vietoje, vaikas nuo gimimo gyvena su mama, savo tėvo nepažįsta. Nurodo, kad šiai dienai ryšio su tėvu nėra, pereinamuoju laikotarpiu bendravimas ryšio priemonėmis atitiktų vaiko interesus, tik sukūrus tėvo ir vaiko ryšį, galima kalbėti apie konkrečią bendravimo tvarką. Išvadoje taip pat nurodyta, kad vasario 5 d. specialistai buvo susitikę su vaiku K., bendravo su juo – berniukas teigia, kad nepažįsta savo tėčio, nežino kaip jis atrodo, nežino jo vardo. Berniukas prisiminė, kad kartą mama kalbėjo su tėčiu, tada davė telefoną pakalbėti jam, ką jam sakė tėtis neatsimena. Paklausus, ar norėtų pamatyti tėtį, K. atsakė „nežinau“, ar kalbėtų su tėčiu telefonu, atsakė „kalbėčiau“. Nurodoma, kad iš vaiko pasakojimo matyti, jog su tėčiu jis, kaip buvo žadėta teismo posėdžio metu, per Kalėdas Klaipėdos „Akropolyje“ nebuvo susitikęs.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nori bendrauti su vaiku ir sukurti su juo ryšį, neprieštarautų dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, kol bus suformuotas ryšys su vaiku. Nurodė, kad ieškovas neprieštarauja, jog sūnus gyventų su atsakove, dėl šio reikalavimo ginčo nėra, todėl atsakovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėtų būti atmestas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžiuose palaikė pateiktą išvadą. Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Byloje atsakovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovas nepateikė prieštaravimo dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, ieškovas reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo neteikė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas neprieštarauja dėl to, kad sūnus gyventų su atsakove, nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėtų būti atmestas, kadangi dėl šio reikalavimo ginčo tarp šalių nėra.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsižvelgiant į tai, atsakovei pareiškus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šio reikalavimo pagrįstumas sprendžiamas šioje byloje, kurioje sprendžiama ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas vertina, kad vaikas, atsižvelgiant į jo interesus, turi turėti nuolatinę ir pastovią gyvenamąją vietą (CK 3.3 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, atsižvelgtina į tai, kad šalių sūnus nuo gimimo iki šiol faktiškai auga su atsakove, kuri rūpinasi vaiko auklėjimu, sūnui šiuo metu yra 6 metai ir jam labai reikalinga motinos globa. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaiko K. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama J. S. jos gyvenamojoje vietoje, vaikas nuo gimimo gyvena su mama, savo tėvo nepažįsta. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnamečio K. K. gyvenamąją vietą su atsakove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog atsakovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prieštaravimų nepateikė bei rekomendavo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina – atsakove. Atsakovės ir ieškovo atstovo paaiškinimais, paties atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta nėra tiksliai žinoma. Pagal atsakovės paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ieškovas šiuo metu su sūnumi visiškai nebendrauja. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, duotą teisme, K. K. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Ieškovas ieškiniu teismo prašo nustatyti jo nurodytą bendravimo su sūnumi Kristupu tvarką, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiu sūnumi Kristupu bendrauja kas antrą savaitgalį sūnų pasiimdamas iš gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas sūnų sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Atsakovė pagal ieškovo siūlomą tvarką privalo pranešti ieškovui prieš 7 kalendorines dienas apie savo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą bei išvykimą su sūnumi laikinai už Lietuvos Respublikos ribų, taip pat prieš 90 kalendorinių dienų apie išvykimą nuolat gyventi su nepilnamečiu sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų suteikiant informaciją, kokiu būdu ieškovas galės bendrauti su sūnumi. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi K. elektroninėmis ryšio priemonėmis susirašant du kartus per savaitę, t. y. trečiadienį 19 val. ir sekmadienį 19 val.

Sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad emocinis ryšys tarp ieškovo ir sūnaus K. nėra susiformavęs, kadangi vaikas beveik nepažįsta tėčio. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad po sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini). ieškovas pradžioje lankydavo vaiką – kaip nurodė ieškovas, apie metus, atsakovės teigimu, pusę metų –, tačiau vėliau bendravimas su vaiku nutrūko, kadangi ieškovas pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir tik 2018 m. spalio 16 d. išėjo iš įkalinimo įstaigos. Bet kuriuo atveju tiek pusės metų, teik vienerių metų amžiaus vaikas dėl savo mažametystės dar negali prisiminti įvykių ir su juo bendravusių asmenų. Šalių sūnui, kai ieškovas išėjo iš įkalinimo įstaigos, jau buvo 6 metai ir natūralu, kad visą šį laikotarpį nebendravęs su savo tėvu, vaikas nepažįsta ieškovo, sūnus yra prisirišęs prie motinos, nuolatinio kontakto su tėvu neturi. Tarp ieškovo ir šalių vaiko nėra susiformavęs vaiko ir tėvo ryšys, vaikui būtina priprasti prie tėvo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyti duomenys dėl nepilnamečio K. bendraujant su skyriaus specialistais išreikštos nuomonės bendravimo su tėčiu klausimu, pagal kurią paklausus vaiko, ar jis norėtų pamatyti tėtį, vaikas atsakė „nežinau“, ar kalbėtų su tėčiu telefonu, atsakė „kalbėčiau“.

Iš šalių paaiškinimų, kartu su priešieškiniu atsakovės pateikto telefoninio garso įrašo matyti, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenimis, ieškovas ne kartą yra įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais (2012 m. birželio 7 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-906/2012, 2012 m. gruodžio 3 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-98/2012) nuteistas už smurtinius veiksmus atsakovės atžvilgiu – viena iš smurtinių nusikalstamų veikų atsakovės atžvilgiu padaryta atsakovei besilaukiant šalių vaiko K. Bylos nagrinėjimo teisme teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo ieškovas ir atsakovė, galima buvo stebėti priešišką šalių santykį, teismo vertinimu, vaiką sunku būtų išlaikyti šalia asmens, kuriam vaiko artimas žmogus, šiuo atveju mama, jaučia priešiškumą.

Teismas šiuo atveju vertina, kad nustačius ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiu sūnumi K. bendrautų kas antrą savaitgalį sūnų pasiimdamas iš gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas sūnų sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą, tai neatitiktų vaiko interesų, tokia tvarka šiuo metu negali būti nustatyta, nes tai gali pakenkti vaiko interesams. Teismo nuomone, dėl staigaus vaiko įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimo, leidžiant ieškovui savaitgalį pasiimti šešerių metų vaiką iš jo gyvenamosios vietos, įprastinės aplinkos, atskiriant jį gana ilgam laikui nuo motinos, vaikas gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus ir galimai bus pakenkta vaikui. Vaikas dėl objektyvių priežasčių tėvo nepažįsta ir nėra pasiruošęs tokiam intensyviam bendravimui su ieškovu. Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad yra pagrindas šiuo metu ieškovui nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Bendravimą ir ryšį su sūnumi ieškovas turi sukurti palaipsniui savo aktyviais veiksmais dėdamas pastangas bendrauti su vaiku. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų išgyvenimų, būtina skirti pereinamąjį laikotarpį, kad pagal galimybes būtų atkurtas vaiko ir tėvo nutrūkęs emocinis ryšys, sukurtos sąlygos tinkamam vaiko bendravimui su ieškovu. Pereinamo (adaptacinio) laikotarpio nustatymui neprieštaravo tiek atsakovė, tiek ieškovo atstovas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinant byloje esančius duomenis apie vaiko amžių, gyvenamąją vietą, šalių bendravimą tarpusavyje, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku su nepilnamečiu sūnumi Kristupu kas antrą savaitgalį sūnų pasiimant iš gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant sūnų sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą, netenkintinas, kadangi neatitinka vaiko interesų.

Atsakovė pagal ieškovo siūlomą tvarką privalo pranešti ieškovui apie savo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą bei išvykimą laikinai ar nuolat gyventi su nepilnamečiu sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų suteikiant informaciją, kokiu būdu ieškovas galės bendrauti su sūnumi. Teismo vertinimu, ieškovas, tam, kad būtų užtikrinta įstatyme numatyta jo teisė ir pareiga bendrauti su sūnumi, turi teisę žinoti apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą ar vaiko laikino buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą, tačiau ieškovo siūlomas nustatyti 90 kalendorinių dienų laikotarpis, prieš kurį atsakovė privalėtų informuoti apie išvykimą nuolat gyventi su nepilnamečiu sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų, teismo vertinimu, yra nepagrįstai ilgas ir nustatytinas ne ilgesnis, kaip 30 kalendorinių dienų, kadangi toks laiko tarpas būtų pakankamas ieškovui suderinti su atsakove bendravimo su vaiku detales. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė įpareigotina informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą ir išvykimą laikinai į užsienį ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, o apie išvykimą su vaiku nuolat gyventi užsienyje prieš 30 kalendorinių dienų.

Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi K. elektroninėmis ryšio priemonėmis susirašant du kartus per savaitę, t. y. trečiadienį 19 val. ir sekmadienį 19 val. Teismo vertinimu, atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka elektroninėmis ryšio priemonėmis tik susirašant yra per siaura, kadangi, tam, kad vaiko ir tėvo ryšys galėtų būti sukurtas, teismo nuomone, bendrauti vaikui su tėvu vien elektroninio ryšio priemonėmis susirašant gali nepakakti. Vaikas turi turėti galimybę pažinti tėtį, su juo pakalbėti telefonu, skype, mesenger ar kitos programos, kuri perduoda bei priima ne tik garsą, bet ir vaizdą, pagalba, taip pat vaikas turėtų turėti galimybę ir realiai, ne tik virtualioje erdvėje, sutikti tėvą. Teismo nuomone, šiuo atveju yra tikslinga nustatyti, kad pereinamuoju laikotarpiu ieškovas su sūnumi Kristupu bendraus telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis (elektroniniais laiškais, skype, mesenger ar kitos programos pagalba) 2 kartus per savaitę, t. y. trečiadienį 19 val. ir sekmadienį 19 val., bei bendraus su vaiku 2 kartus per mėnesį, ieškovui iš anksto ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pranešus atsakovei, Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre, dalyvaujant psichologui ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui. Pažymėtina ir tai, kad bendravimas su tėčiu neturėtų trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.

Vertinant tai, koks pereinamasis laikotarpis ieškovo bendravimui su sūnumi šiuo atveju reikalingas, pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pažymėtina, jog šiuo metu nėra aišku, kaip susiklostys santykiai tarp ieškovo ir mažamečio sūnaus, ar tarp jų atsiras abipusis prieraišumas, ar vaikas jaus saugumą. Kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados duomenų ir atsakovės paaiškinimų, vaikas su tėčiu, kaip buvo žadėta teismo posėdžio metu, per Kalėdas Klaipėdos „Akropolyje“ nebuvo susitikęs, į susitikimą sutartoje vietoje atsakovė su vaiku buvo nuvykusi, tačiau ieškovas neatvyko. Taigi ieškovas nedėjo pastangų pradėti bendrauti su sūnumi netgi bylos nagrinėjimo teisme metu, nors tokia galimybė jam buvo suteikta ir sprendimo priėmimo dieną nėra galimybės užtikrinti, kad, nustačius konkretų laikotarpį, tėvo ir sūnaus ryšys bus sukurtas ir sustiprės tiek, kad galima būtų nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką. Šiuo atveju, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pereinamasis laikotarpis nustatytinas susiejant jo trukmę su tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšio sukūrimu. Pažymėtina, jog kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą.

Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas.

Pateikiant ieškinį teismui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo už šį reikalavimą mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, už ieškovo ieškinio pateikimą valstybei turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo yra atleistas, jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

2019 m. vasario 11 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria vadovaujantis byloje buvo patirtos 1121,93 Eur bylinėjimosi išlaidos, teikiant ieškovui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teismas vertina, kad pagrindinis ieškovo ieškinio reikalavimas yra dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatant, kad ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos, šis ieškinio reikalavimas atmetamas visiškai. Kitus ieškinio reikalavimus (dėl ieškovo informavimo) teismas laiko šalutiniais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovo ieškinys yra tenkintas 25 %, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 18,75 Eur žyminio mokesčio, 280,48 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis). Likusi dalis valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokama iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys, 99 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, už kuriuos ieškovė sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį, patenkintas 75 procentais, taigi iš ieškovo atsakovei priteistina 112,50 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė turėjo 400 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis proporcijomis, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 300,00 Eur jos patirtų advokato padėjėjo pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi K. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) nustatomas bendravimo pereinamasis laikotarpis, kurio metu tėvas R. K. su sūnumi K. gali bendrauti telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis (elektroniniais laiškais, skype, mesenger ar kitų programų pagalba) 2 kartus per savaitę, t. y. trečiadienį 19 val. ir sekmadienį 19 val., bendravimas su vaiku neturi trikdyti vaiko dienos režimo ir turi būti pageidaujamas paties vaiko, bei bendraus su vaiku 2 kartus per mėnesį, ieškovui R. K. iš anksto ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pranešus atsakovei J. S., Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre, dalyvaujant psichologui ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui. Pereinamasis bendravimo laikotarpis nustatomas tol, kol abu tėvai, J. S. ir R. K., sutars, kad tarp tėvo R. K. ir sūnaus K. K. susiformavo tarpusavio tėvo ir sūnaus ryšys, bei vaikas pageidaus su tėvu bendrauti betarpiškai ne vaiko gyvenamojoje vietoje;

2) Vaiko motina J. S. įsipareigoja informuoti ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu, raštu ar kitais būdais) tėvą R. K. apie sūnaus K. gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat apie išvykimą su nepilnamečiu sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų, nurodant kokiu būdu atsakovas turės galimybę susisiekti su nepilnamečiu sūnumi;

3) Vaiko motina J. S. įsipareigoja informuoti ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu, raštu ar kitais būdais) tėvą R. K. apie išvykimą su sūnumi nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę, nurodant kokiu būdu atsakovas turės galimybę susisiekti su nepilnamečiu sūnumi.

Išaiškinti šalims, jog, kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,75 Eur (aštuoniolika eurų ir septyniasdešimt penki euro centai) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, 280,48 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt eurų ir keturiasdešimt aštuoni euro centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 112,50 Eur (vienas šimtas dvylika eurų penkiasdešimt euro centų) išlaidų žyminiam mokesčiui, 300,00 Eur (trys šimtai eurų) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.