Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta UAB „T. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvusiai vadovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB „T. G.“ (toliau ir – bendrovė), bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo J. Š., laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus. Pareiškimu prašoma J. Š. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą.

Iš VMI pareiškimo ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB „T. G.“ yra VMI skolininkė. VMI su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „T. G.“. 2023 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-483-460/2023 iškelta nemokumo (bankroto) byla UAB „T. G.“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 5 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2023 m. gegužės 8 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 12 754,68 Eur. Ji susidarė pagal bendrovės pateiktas deklaracijas: Gyventojų pajamų mokesčio (toliau ir – GPM) skola susidarė už 2020 m. kovo – gruodžio mėnesius ir 2021 m. spalio mėnesį bei GPM delspinigiai; Pelno mokesčio (toliau ir – PLN) skola susidarė už 2019 m. bei PLN delspinigiai ir PLN mokesčio avansas už 2020 m.; Pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) skola susidarė už 2022 m. birželio – liepos mėnesius bei PVM delspinigiai; taip pat skola už vykdomuosius dokumentus. VMI, siekdama ieškoti mokestinę nepriemoką, atliko išieškojimo veiksmus, tačiau nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Remiantis tuo kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vadovė, bendrovei negalint atsiskaityti su kreditoriumi ir bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (nepateikdama tokio pareiškimo), neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė tenkinti UAB „T. G.“ pareiškimą dėl tyčinio bankroto pripažinimo; teismas konstatavo, jog įmonės buvusiai vadovei nuo 2022 m. kovo 30 d. kilo JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau ji to nepadarė. Pareiškimą dėl nemokumo/bankroto bylos iškėlimo 2023 m. vasario 20 d. pateikė VMI; teismas nurodė, jog iš 2021 m. balanso, kuris buvo sudarytas ir pateiktas 2022 m. kovo 30 d., matyti, jog bendrovė tuo metu turėjo turto 93 846 EUR sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 99 935 EUR. J. Š. iš vadovės pareigų buvo atleista iš pareigų nuo 2022 m. kovo 22 d., o nuo 2022 m. kovo 31 d. bendrovėje darbuotojų (apdraustųjų) nebebuvo. Iš esmės nuo kovo pabaigos J. Š. bendrovei nevadovavo. Šioje situacijoje administracinės atsakomybės taikymui reikia nustatyti aplinkybę, jog vadovė tyčia laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, jog nemokumo susidarymo momentu buvusiai vadovei nesikreipus į teismą dėl bankroto/nemokumo bylos iškėlimo, bendrovės finansinė situacija pablogėjo; VMI neįrodė, jog nuo nemokumo momento būklė buvo pabloginta iš esmės ir kad tas pabloginimas buvo padarytas buvusios vadovės tyčiniu veiksmu; iš esmės konkrečių materialinių pasekmių dėl to kreditoriams nesukelta. Administracinei teisenai šiuo atveju pagrindo nėra, nes nemokumo administratorius nemokumo proceso ribose turi teisę reikšti ieškinį dėl JANĮ 6 straipsnyje nurodytos pareigos nevykdymo; nustačius, jog laiku neinicijuota kreiptis dėl bankroto/nemokumo bylos iškėlimo, atsiranda sekantis reikalavimas ginti kreditorių teises reiškiant ieškinį su konkrečiu reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju bendrovė tapo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. kovo 30 d. patvirtinus jos finansinę atskaitomybę, prasidėjo terminas, per kurį vadovė turėjo pasispręsti kelti nemokumo/bankroto bylą bendrovei, tačiau J. Š. dar nepasibaigus šiam terminui – 2022 m. kovo 22 d. buvo atleista iš vadovės pareigų; tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog ji tyčiniais veiksmais, sąmoningai pablogino bendrovės padėtį. Esant tokiai situacijai, reikia aiškintis ar bendrovės vadovas buvo nominalus, ar vadovas buvo atleistas ar atsistatydino; šiuo atveju J. Š. buvo atleista. Be to, žinoma, jog nemokumo procesą inicijuoja ne pats vadovas, jis kreipiasi į visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris tam turi pritarti, tik tada vadovas kreipiasi į teismą dėl bankroto/nemokumo bylos iškėlimo. Šiuo atveju J. Š. nebėjo vadovės pareigų, o akcininkai, žinoję apie bendrovės situaciją, jokių aktyvių veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo jos administracinei atsakomybei.

Juridinių asmenų registro duomenyse nurodyta, jog J. Š. nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. turėjo draudiminį laikotarpį, tačiau jos darbo santykių su UAB „T. G.“ sutartis buvo nutraukta 2022 m. kovo 22 d.; vadinasi, reikiami duomenys nebuvo pateikti minėtiems registrams, todėl ten nurodyta informacija yra klaidinga, o iš darbo atleista buvusi vadovė nebėra už tai atsakinga. Bendrovės finansinė būklė suprastėjo dėl 2019-2022 m. koronaviruso pandemijos sukeltų sunkumų. Įmonė vykdė rangos darbus užsienio valstybėse, iš esmės didžiausi įsiskolinimai susidarė Švedijoje, kai su bendrove buvo neatsiskaityta už darbus. Įmonė gyvavo nedaug metų, jokios kitos veiklos nevykdė. J. Š. nurodė, jog pandemijos laikotarpiu buvo uždrausta keliauti arba tai daryti atsisakydavo patys darbininkai; dėl to, jog buvo pradėti ir neužbaigti darbai, Švedijos įmonės skyrė didžiules baudas; UAB „T. G.“ buvo kaip subrangovas ir turėjo prisiimti už tai atsakomybę. Susidarius šiai situacijai, buvo kreiptasi dėl paramos verslui pandeminiu laikotarpiu gavimo; ji buvo gauta ir didele dalim net grąžinta, tai rodo, kad įmonė stengėsi tęsti veiklą ir mažinti skolas. Paskola buvo suteikta 2020 m., tai buvo svari parama, gelbėjant įmonės veiklą, ir tuo metu vienintelis didelis įmonės įsiskolinimas. Sudarius 2021 m. balansą paaiškėjo, jog įmonės finansinė situacija prastėja ir tai sąlygojo debitoriniai įsiskolinimai, neatsiskaitymai su bendrove, negalėjimas vykdyti užsienio kontraktų, brangus bylinėjimasis užsienyje, galiausiai privedę įmonę iki nemokumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018). Administracinių nusižengimų procese visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai, inicijavusiai bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį JANĮ, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-54-648/2020).

Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tik tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) <...> , ir vis tiek nevykdo pareigos inicijuoti bankroto procesą. Norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad įmonės vadovas elgdamasis neteisėtai ir neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo žino, kad to nesiima daryti ir kreditorius (kreditoriai) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eATP-363-655/2017).

Nagrinėjamu atveju J. Š. administracinėn atsakomybėn traukiama dėl to, kad ji jau nuo 2022 m. balandžio 14 d., VMI priėmus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki, t. y., ne vėliau kaip nuo 2022 m. balandžio 14 d. turėdama pareigą imtis veiksmų atkurti įmonės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydama, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad sumažintų turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „T. G.“ valstybės biudžetui 2023 m. gegužės 8 d. buvo skolinga 12 754,68 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal bendrovės pateiktas deklaracijas: Gyventojų pajamų mokesčio (toliau ir – GPM) skola susidarė už 2020 m. kovo – gruodžio mėnesius ir 2021 m. spalio mėnesį bei GPM delspinigiai; Pelno mokesčio (toliau ir – PLN) skola susidarė už 2019 m. bei PLN delspinigiai ir PLN mokesčio avansas už 2020 m.; Pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) skola susidarė už 2022 m. birželio – liepos mėnesius bei PVM delspinigiai; taip pat skola už vykdomuosius dokumentus. VMI, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą, bendrovės atžvilgiu atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus: 2022 m. kovo 2 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-51218 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 397,54 Eur, 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-84976 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 378,81 Eur, 2022 m. gegužės 19 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-107556 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 54,40 Eur, 2022 m. birželio 13 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-117400 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 11 476,00 Eur, 2022 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-123245 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 11 528,39 Eur, 2022 m. rugpjūčio 10 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-167899 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 140 Eur, 2022 m. rugsėjo 22 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-191388 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 143 Eur. Tačiau priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nebuvo padengtas. VMI manymu, J. Š. apie bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma 2022 m. balandžio 14 d. VMI priėmus sprendimą išieškoti nepriemoką iš bendrovės turto. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-483-460/2023 UAB „T. G.“ buvo iškelta bankroto byla pagal VMI pareiškimą, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „S.“.

Pagal Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „T. G.“ 2021 m. balanso duomenis, bendrovė turėjo turto už 93 846 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 99 935 Eur. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektų neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Šie duomenys rodo, kad įmonės skolos viršijo jos turimą turtą. Šios aplinkybės leido konstatuoti įmonės nemokumą bei įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kita vertus, teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, juos sugretinęs su kita rašytine bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, jog šiuose J. Š. veiksmuose buvo visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai; kadangi šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, byloje liko neįrodyta, kad J. Š. tyčia, suvokdama įmonės turimą mokestinę nepriemoką ir žinodama, kad ši situacija nepagerės, nesikreipė į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, kaip yra kaltinama VMI pareiškime. Visuotinai žinoma, kad juridiniam asmeniui vykdant savo veiklą, jo finansinė situacija kinta ( gerėja ir/arba blogėja), tai priklauso ne tik nuo vadovo, bet ir nuo objektyvių, dažnai – laikinų ar taip pat kintančių veiksnių, o vadovas beveik visada būna suinteresuotas ir jam suprantamais būdais siekia įmonės veiklos tęstinumo, pelningumo ir tuo pačiu – atsiskaitymo su kreditoriais; todėl kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnį klausimą, turi būti ne tik formaliai vertinamos teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą.

Teismo vertinimu, pareiškėja VMI tik formaliai vertino faktines bylos aplinkybes ir padarė išvadą, preziumuodama, kad bendrovės vadovė tyčia nevykdė savo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, suvokdama, kad bendrovė nebegalės atsiskaityti su ja ir kitais kreditoriais. Šios bylos nagrinėjimo metu 2023 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-674-460/2023 teismas atmetė pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės T. G., atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „S.“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės T. G. bankroto pripažinimo tyčiniu ir šioje nutartyje pasisakė, kad neįžvelgė tyčinių buvusios UAB “T. G.” vadovės J. Š. veiksmų blogai valdyti įmonę ir konstatavo, kad nebuvo įrodyta, jog buvusios vadovės veiksmai (neveikimas) buvo nenaudingi bendrovei ir jais buvo kryptingai bei nesąžiningai siekiama sukelti tyčinį bendrovės bankrotą (CPK 178 straipsnis). Taip pat šioje nutartyje konstatuota, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nuo nemokumo momento buvusiai vadovei nesikreipus į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo įmonės finansinė situacija dar pablogėjo. VMI pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodyta, jog atsakovės 12 753,84 Eur mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų mokesčių; nors UAB “T. G.” pareiškėjai teikė anksčiau nurodytų mokesčių deklaracijas, tačiau juose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. Įvertinęs tai, šią bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad įmonė nesumokėjo apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių dėl blogos turtinės padėties, todėl mokesčių mokėjimo vengimas byloje nebuvo nustatytas. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi 2023 m. lapkričio 30 d., todėl turi įstatymo galią tiek administracinių nusižengimų bylą nagrinėjančiam teismui, tiek bet kuriam kitam Lietuvos Respublikos juridiniam ar fiziniam asmeniui/institucijai ir joje nustatytos aplinkybės net nebegali būti vertinamos kitaip.

Greta to, šią administracinių nusižengimų bylą nagrinėjantis teismas, suvokdamas skirtumą tarp civilinėje byloje dėl UAB “T. G.” bankroto pripažinimo tyčiniu ir šioje byloje sprendžiamo klausimo dėl J. Š. kaip šios bendrovės vadovės atsakomybės už laiku nepradėtą įmonės nemokumo procesą, vis tiek neturi pakankamo, byloje pateiktais įrodymais pagrįsto pagrindo konstatuoti J. Š. tyčinę kaltę dėl to. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės paaiškinimų, įmonės finansinius sunkumus po gana ilgo ir sėkmingo veiklos laikotarpio lėmė pandeminė situacija is santykių su verslo partneriais/užsakovais Švedijoje pablogėjimas, sąlygotas įviarių objektyvių ir ne nuo J. Š. priklausančių veiksnių. Ji kaip įmonės vadovė visą savo vadovavimo laikotarpį stengėsi spręsti susidariusias problemas, tuo tikslu pandeminiu laikotarpiu kreipėsi ir gavo įmonei paskolą – paramą verslo vykdymui, kuri dar kurį laiką padėjo sėkmingai vystyti veiklą ir neturėti įsiskolinimų, pusė tos paskolos buvo ir grąžinta pagal nustatytą grafiką. Buvo tikimasi, kad bendra ekonominė situacija pagerės ir įmonė pajėgs susitvarkyti su debitoriniais įsiskolinimais, tai neįvyko ne dėl įmonės vadovo kaltės ir galiausiai privedė įmonę prie nemokumo būklės, kurią pirmiausiai konstatavo VMI, suinteresuota tik jai susidariusio moksečių įsiskolinimo padengimu, o ne įmonės veiklos tęstinumu, kurio visomis jėgomis siekė jos vadovė.

Visos šios aplinkybės teismo vertinamos kaip neįrodančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčinės kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, kaip jis aprašytas pareiškime, padarymo. Tai, kad bendrovės vadovė nesikreipė dėl nemokumo bylos iškėlimo bendrovei anksčiau už VMI, nepaneigia J. Š. ir jos atstovės versijos, kad vadovė tikėjosi, jog įmonė, ir iki tol patyrusi finansinių sunkumų dėl įvairių aplinkybių, toliau vykdydama savo veiklą, sugebės gauti lėšų ir likviduoti šiuos įsiskolinimus. Byloje nenustatyta jokių akivaizdžių piktnaudžiavimo situacija požymių – įmonės lėšų išmokėjimo ar turto perleidimo sau, savo šeimos nariams ar kitiems fiziniams asmenims. Dėl visų šių priežasčių teismas ir daro išvadą, kad tyčinė J. Š. kaltė jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymu liko neįrodyta.

Kitas pagrindas, lemiantis teismo sprendimą nutraukti šios bylos teiseną J. Š. kaip UAB „T. G.“ vadovei dėl šios įmonės nemokumo proceso nepradėjimo teisės aktų nustatytu laiku, yra byloje nustatytos aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebebuvo šios įmonės vadove nuo ankstesnio momento, nei vadovui kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. VMI pareiškime nurodyta, jog J. Š. UAB „T. G.“ vadove buvo nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. Teismo posėdžio metu J. Š. atstovė parodė, jog J. Š. darbo santykių sutartį su UAB „T. G.“ nutraukė 2022 m. kovo 22 d., kai ji buvo atleista iš vadovės pareigų, o iki 2022 m. kovo 29 d. dar turėjo draudiminį laikotarpį. Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2022 m. kovo 29 d. J. Š. draudiminis laikotarpis UAB „T. G.“.

Iš pareiškimo matyti, jog nuo 2019 m. susidariusią UAB „T. G.“ mokestinę nepriemoką VMI priėmė nutarimą išieškoti iš bendrovės sąskaitų tik 2022 m. kovo 2 d., sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką 378,81 Eur iš turto priėmė tik 2022 m. balandžio 14 d. Tuo tarpu VMI sprendimas išieškoti iš UAB „T. G.“ didesnę – 11 528,39 Eur sumos mokestinę nepriemoką buvo priimtas tik 2022 m. birželio 17 d.; tai įgalina konstatuoti, jog UAB „T. G.“ buvo nemoki ir bendrovės vadovas ne anksčiau kaip nuo 2022 m. balandžio 14 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, o jam to nepadarius, dėl to kreipėsi vienas iš kreditorių ir tokia byla bendrovei iškelta 2023 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pagal VMI pareiškimą. Visa tai įrodo, kad UAB „T. G.“ iš tiesų tapo nemokia, tačiau tai neginčijamai įvyko jau po to, kai J. Š. buvo atleista iš šios įmonės vadovės pareigų. Nors byloje esančiame Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, jog J. Š. UAB „T. G.“: vadove buvo iki 2023-05-04 (76 b.l.), teismų informacinės sistemos Liteko išraše apie asmens darbovietę, gautame iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, nurodyta, kad J. Š. dirbo UAB „T. G.“ iki 2022-03-29 (35, 67 b.l.). Pasak jos atstovės, J. Š. iš vadovės pareigų buvo atleista dar 2023 m. kovo 22 d. Viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, kuriuos akcentavo ir J. Š. atstovė ir kurie aptarti įsiteisėjusiuose Klaipėdos apygardos teismo sprendimuose dėl bankroto bylos UAB „T. G.“ iškėlimo ir šio bankroto nepripažinimo tyčiniu, 2022 m. kovo 31 d. UAB „T. G.“ nebebuvo nei vieno darbuotojo. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 6 dalį, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tai, kad ši pareiga pagal ABĮ 37 straipsnio 6 dalį įvykdyta tik 2023 m. gegužės 4 d., nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad J. Š. vadovavo šiai įmonei jos tapimo nemokia momentu ir neįgalina traukti J. Š. atsakomybėn už administracinio nusižengimo, tiesiogiai susieto su jos pareigomis pagal darbo sutartį, padarymą. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 dalį, būtent juridinio asmens vadovui, o ne kitam asmeniui, yra numatyta pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kas faktiškai valdė bendrovę po J. Š. atsistatydinimo iš pareigų, todėl atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją akcininkas, nepaskyręs naujo vadovo, perima valdymo funkciją ir jam taikytina atsakomybė kaip de facto vadovui. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad J. Š. neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto specialaus subjekto požymių, kadangi tuo metu, kai atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ji bendrovės vadove nebebuvo, todėl jai ši pareiga kilti negalėjo.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo iškelti J. Š. administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį J. Š. nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.