- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- 2-800-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01886-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- J. G.
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Mano Būsto priežiūra
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2018 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būsto priežiūra dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo J. G. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2018 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (paaiškėjus naujai esminei aplinkybei, jog dėl patirtos traumos darbe sumažėjo pareiškėjo darbingumo lygis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2018.
3. Teismas konstatavo, kad nustatyto darbingumo lygio priežastis yra liga. NDNT nustatė pareiškėjo 100 procentų darbingumo lygį ir pripažino darbingu. Tai, kad pareiškėjui 50 procentų darbingumas buvo nustatytas NDNT 2019 m. spalio 24 d., įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, patvirtinta, jog nustatyto darbingumo lygio priežastis yra būtent liga, o ne trauma darbe. Nenustatęs įrodinėjamo atnaujinimo pagrindo, teismas atsisakė atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėjas J. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2018. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad NDNT Klaipėdos teritorinio skyriaus Komisija 2019 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. STS-194 nustatė J. G. 100 procentų darbingumo lygį ir pripažino darbingu. Nuo 2015 m. iki 2018 m. gydytojai slėpė tomografijos nuotraukas, todėl NDNT, be ligos aprašymo, turėdama tik 2016 m. Nelaimingų atsitikimų darbe aktą ir rezonansinio tyrimo diskelį su įrašais apie kaklinę stuburo ir krūtinės dalis, negalėjo nustatyti darbingumo lygio.
4.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjui NDNT Klaipėdos III skyrius 2019 m. spalio 24 d. nustatė 50 procentų darbingumą ir tik dėl ligų, o ne dėl traumos (dėl to teismas neatnaujino civilinės bylos Nr. 2-1156-258/2018 proceso). Pagal Kriterijų aprašo I Priedo XIV.1.3 papunktį („Galvos traumos“) visos nustatomos ligos yra traumos pasekmė (pareiškėjo atveju).
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB Mano Būsto priežiūra prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
6. Nurodo, kad kartu su skundu nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde nurodytas faktines aplinkybes, nėra pateikta jokia asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kurioje būtų nurodyta apie darbo metu patirtą sužalojimą ir jo sunkumą. Formalūs teiginiai ir abejonės dėl valstybės institucijų veiksmų negali būti laikomi įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu. Vien tik samprotavimai apie galimus tariamus neteisėtus veiksmus, nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos procesą. NDNT 2019 m. sausio 25 d. sprendimu nustatytas pareiškėjo 100 procentų darbingumas, o 2019 m. spalio 24 d. – 50 procentų darbingumas, įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (darbingumo lygio priežastis yra būtent liga, o ne trauma darbe).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių aplinkybių
8. 2016 m. gegužės 5 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 07 duomenimis, nelaimingas atsitikimas darbuotojui J. G. įvyko 2015 m. lapkričio 9 d., 16.00 val. Sveikatos pakenkimo diagnozė: juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos radikulopatija (M51.1); sužalota kūno vieta: nugara; sveikatos pakenkimo pobūdis: nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimas; nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės: 2015 m. lapkričio 9 d. santechnikas-suvirintojas J. G. dirbo namo rūsyje (objekte), esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su B. J., tvarkė kanalizaciją; J. G. teigimu, apie 16.00 val. norėdamas pakelti betono gabalą pajuto didelį skausmą nugaroje; nuo skausmo nukrito ant žemės ir negalėjo pajudėti, bet po to skausmas sumažėjo, jis susirinko įrankius ir grįžo į įmonės patalpas; apie šį įvykį savo tiesioginio vadovo neinformavo; 2015 m. lapkričio 10 kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau ir – VšĮ) Jūrininkų sveikatos priežiūros centras; gydytojui V. P. papasakojo apie 2015 m. lapkričio 9 d. įvykį; anksčiau yra sirgęs nugaros nervų ligomis.
9. J. G. kreipėsi į NDNT su 2016 m. gegužės 12 d. prašymu nustatyti darbingumo lygį. NDNT Klaipėdos 1 teritorinis skyrius 2016 m. gegužės 18 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1641 (toliau ir – Aktas 1), dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija) (M51.1, G55.1) ir ankilozinis spondilitas (M45.0)), nustatė pareiškėjui 50 procentų darbingumą. Šį Aktą pareiškėjas 2016 m. birželio 3 d. apskundė NDNT direktoriui. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Aktą paliko galioti. Pareiškėjas 2016 m. spalio 5 d. apskundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Ginčų komisija) NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. liepos 27 d. sprendimą. Ginčų komisija J. G. skundą tenkino ir įpareigojo NDNT Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. SS-189 paliko galioti J. G. nustatytą 50 procentų darbingumo lygį, remdamasis NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. sausio 19 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1647 (toliau ir – Aktas 2), dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (M51.1, G55.1), nustatė 50 procentų bazinį darbingumą, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos H93.3 nustatė 85 procentų bazinį darbingumą; pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos M45.0 nevertino, įtakos koeficiento netaikė; atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 30 balų, prilygino koeficientui 1) Pareiškėjas 2017 m. vasario 20 d. apskundė Ginčų komisijai NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. sausio 19 d. sprendimą. Ginčų komisija 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį. Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. birželio 21 d. sprendimu nustatė pareiškėjui 45 procentų darbingumo lygį. Pareiškėjas Ginčų komisijai 2017 m. liepos 5 d. apskundė Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą. Ginčų komisija 2017 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą paliko galioti. Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą; 2) įpareigoti NDNT priimti sprendimą pagal faktinę pareiškėjo sveikatos būklę; 3) panaikinti Ginčų komisijos 2017 m. liepos 20 d. sprendimą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-386/2018 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-8-602/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2018 ieškovo J. G. ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas“ dėl 65 000 Eur turtinės ir 5 752 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
11. VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninės 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašto „Dėl radiologinių tyrimų įvertinimo“ Nr. (7.5)-53-53 duomenimis, sudarytas gydytojų radiologų konsiliumas pakartotinai atliko radiologinių tyrimų vertinimą (2017 m. vasario 23 d. atliko stuburo kaklinės dalies radiologinį tyrimą bei rentgeno nuotraukos 5904-5 vertinimą; 2019 m. gegužės 30 d. atliko priekinės ir šoninės krūtinės ląstos radiologinį tyrimą (rentgeno nuotrauka Nr. 20271) bei papildomą dešinės pusės šonkaulių radiloginį tyrimą (rentgeno nuotrauka Nr. 20273) ir rentgeno nuotraukų vertinimą; 2019 m. liepos 25 d. atliko dešinio peties dviejų krypčių tyrimą, rentgeno nuotraukos Nr. 26978-9 vertinimą) bei pateikė nuomonę, kad pareiškėjui atlikti radiologinių tyrimų vertinimai atitinka matomus pakitimus; ūmių traumos ar grubių potrauminių pakitimų tyrimuose nematyti.
12. NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius 2019 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. STS-194 nustatė J. G. 100 procentų darbingumo lygį ir jį pripažino darbingu; darbingumo terminas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki neterminuotai
13. NDNT Klaipėdos III teritorinis skyrius 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. STS-3734, remdamasis NDNT 2019 m. rugsėjo 27 d. siuntime Nr. 63/D/190927 nurodytomis diagnozėmis: juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (M51.1; G55.1), suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosemens sritis (M42.16), kita spondilozė su radikulopatija, krūtinės ir juosmens sritis bei organizmo funkcijų sutrikimas (M47.25) bei atsižvelgus į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 28 balais, prilygino koeficientui 1, nustatė J. G. 50 procentų darbingumo lygį (darbingumo lygio terminas nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2021 m. spalio 2 d.).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
14. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
15. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Pareiškėjas prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1156-258/2018 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – pareiškėjo 2015 m. lapkričio 9 d. darbe patirtą traumą patvirtino NDNT Klaipėdos skyrius 2019 m. sausio 25 d. nustatęs pareiškėjui nedarbingumo lygį ir Klaipėdos Respublikinės ligoninės radiologų konsiliumas.
17. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
18. Nagrinėjamu atveju byloje esantys medicinos dokumentai ir 2016 m. gegužės 5 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 07 patvirtina, kad iki 2015 m. lapkričio 9 d. įvykio darbe J. G. sirgo nugaros (stuburo) ligomis. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2018 konstatuota, jog ieškovo fizinę perkrovą galėjo sąlygoti jo paties neatsargūs veiksmai, medicininių dokumentų išrašai patvirtino ne traumos, bet ligos (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija) (M51.1). Iš pareiškėjo pateikto VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninės 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašto nustatyta, kad gydytojų radiologų konsiliumas pateikė nuomonę, jog atlikti radilogioniai tyrimai atitinka J. G. matomus ligos pakitimus ir traumos tyrimuose nematyti. Taip pat iš pareiškėjo pateikto NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 25 d. sprendimo nustatyta, kad J. G. buvo nustatytas 100 procentų darbingumo lygis ir jis pripažintas darbingu (darbingumo terminas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki neterminuotai). Ankstesniais NDNT (žr. šios nutarties 9 punktą) ir pareiškėjo pateiktu NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2019 m. spalio 24 d. (žr. šios nutarties 13 punktą) sprendimais nustatyti J. G. darbingumo lygiai iš esmės dėl pagrindinės ligos diagnozės – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (M51.1; G55.1), o ne dėl 2015 m. lapkričio 9 d. darbe patirtos nugaros (stuburo ar tarpslanstelinių diskų) traumos. Pareiškėjo teiginys, kad pagal Kriterijų aprašo I priedo XIV.1.3 papunktį („Galvos traumos“) visos diagnozuotos ligos yra traumos pasekmė, yra nepagrįstas ir nelaikytinas naujomis esminėmis aplinkybėmis. Pirma, įvykio padarinys (trauma darbe) nenustatytas ir pareiškėjo pateiktame VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninės 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodyta, jog ūmių traumos ar grubių potrauminių pakitimų tyrimuose nematyti. Antra, pareiškėjas įrodinėjo, jog krisdamas į griovį susižeidė kaklą ir stuburą bei 2016 m. gegužės 5 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad darbuotojui J. G. 2015 m. lapkričio 9 d. sužalota kūno vieta – nugara. Galvos traumos aplinkybė nebuvo tirta ir vertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismų praktikos plėtojimas, papildantis naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Trečia, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. A1-78/V-179, pakeisto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A1-131/V-349 (toliau ir – Kriterijų aprašas) 3 punktą, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Visais atvejais NDNT, nustatydama pareiškėjo darbingumo lygį, vadovavosi Kriterijų aprašu, pavyzdžiui: i) NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė 2016 m. liepos 27 d. sprendimą nustatyti pareiškėjui 50 procentų darbingumo lygį, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų M51.1, G55.1, M45.0; ii) NDNT Klaipėdos III teritorinis skyrius priėmė 2019 m. spalio 24 d. sprendimą nustatyti pareiškėjui 50 procentų darbingumo lygį, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus „Ligos, traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai“ 80.1.3 papunkčiu dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų M51.1; G55.1, M42.16 ir M47.25, t. y. J. G. nustatytas darbingumo lygis dėl diagnozuotos ligos (gretutinių ligų), o ne dėl diagnozuotos traumos, patirtos darbe.
19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1156-258/2018 procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigia anksčiau turėtųjų faktinių duomenų.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo galimybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą 2020 m. vasario 27 d. nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas).
21. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.