- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- I-230-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01130-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Stasiui Mateliui,
2017 m. gruodžio 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b.l. 5-6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija, ir Komisija) 2017 m. liepos 20 d. sprendimą ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir NDNT) priimti sprendimą pagal faktinę pareiškėjo sveikatos būklę. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis prašo panaikinti ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2015 m. lapkričio 9 d. darbo metu, dirbdamas suvirintoju - santechniku, susižalojo. 2016 m. gegužės 12 d. jis kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti darbingumo lygį. NDNT Klaipėdos 1 teritorinis skyrius 2016 m. gegužės 18 d. surašė Aktą, kuriuo jam nustatytas 50 procentų darbingumas. Jis minėtą Aktą 2016 m. birželio 3 d. apskundė Tarnybos direktoriui. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius (toliau – ir Sprendimų kontrolės skyrius) 2016 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo paliko galioti Aktą. Jis Ginčų komisijai 2016 m. spalio 5 d. apskundė Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą. Ginčų komisija tenkino jo skundą ir įpareigojo Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai įvertinti jo darbingumo lygį.
Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. sausio 19 d. sprendimu nustatė pareiškėjui 50 procentų darbingumo lygį. Pareiškėjas 2017 m. vasario 20 d. Ginčų komisijai apskundė Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. sausio 19 d. sprendimą. Ginčų komisija 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį.
Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. birželio 21 d. sprendimu nustatė pareiškėjui 45 procentų darbingumo lygį. Pareiškėjas Ginčų komisijai 2017 m. liepos 5 d. apskundė Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą. Ginčų komisija 2017 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą paliko galioti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius ir Ginčų komisija neįvertino ir neatsižvelgė į pusę jo pateiktų medicininių dokumentų, todėl blogai įvertino jo sveikatos būklę. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam yra „VI rentgenologinė stadija, pažeistas visas stuburas, pilna osteochondrozė, artrozė, kaklo ir krūtinės iškrypimai; pastovūs galvos skausmai“, tačiau Komisijos neįvertino šių jo ligų. Pareiškėjas pažymi, kad jo sveikata ne gerėja, o blogėja - po ilgesnio sėdėjimo ar vaikščiojimo skauda nugara, po ko reikia lovos režimo namuose, nuolat vartoja įvairius vaistus.
Atsiliepimas
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (kaip jau nurodyta, toliau - ir Tarnyba, ir NDNT) atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 174 – 176).
Atsakovas paaiškina, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau - Kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Pažymi, kad J. G. darbingumo lygiui iš esmės įtaką daro dviejų ligų sukelti padariniai, t. y. jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato liga ir klausos funkcijos sutrikdymas.
Dėl stuburo degeneracinių pakitimų buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 papunkčiu, kuris yra vertinamas 45 proc. bazinio darbingumo verte ir kuris taikomas dėl dviejų ir daugiau sąnarių artrozių: kelio, klubo, stuburo ir kitų, ne mažiau kaip dviejų sąnarių artrozės. Darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Šiuo atveju buvo nustatyta III funkcinio nepakankamumo klasė, kai asmuo gali apsitarnauti, bet yra ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla ir III rentgenologinė stadija (vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų).
Dėl klausos funkcijos sutrikdymo buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 33.1.2 papunkčiu, kuris yra vertinamas 90 proc. bazinio darbingumo verte ir kuris naudojamas dėl klausos pablogėjimo. Klausos funkcijos sutrikdymo sunkumas nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru ir nustatomas atsižvelgiant i geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą. Kuo mažesnis nurodytas decibelų skaičius, tuo geriau girdi ausis. Punkto dispozicija numato, kad geriau girdinčios ausies klausos aštrumas, įvertintas decibelais, turi patekti į intervalą nuo 21 iki 25 dB. Pareiškėjo geriau girdinčios kairės ausies girdėjimo aštrumas yra įvertintas 21,66 dB verte ir patenka į nurodytą intervalą.
Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento. Nagrinėjamu atveju užpildyto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma yra 30 balų. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, klausimyno balų suma buvo prilyginta koeficientui 1 (kai balų suma nuo 19 iki 37 balų). Todėl buvo taikytas koeficientas 1 ir nustatytas 45 proc. dydžio darbingumo lygis (darbingumo lygis = 45 proc. bazinis darbingumas x 1).
Atsakovas pažymi, kad Tarnyba vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. NDNT nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti su gydymu susijusių klausimų.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas savo reikalavimą grindžia iš esmės išimtinai subjektyviais vertinimais ir argumentais, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsakovas Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (kaip jau nurodyta, toliau – ir Ginčų komisija, ir Komisija) atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30 – 37).
Atsakovas nurodo, kad 2017-07-03 Ginčų komisija priėmė nagrinėti J. G. skundą dėl 2017-06-21 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo Nr. SS-1304 „Dėl 2017-04-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-74 „Dėl J. G. darbingumo lygio“ vykdymo“. Pareiškėjo teigimu NDNT atstovai blogai įvertino jo sveikatos būklę.
2017-07-20 Ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. S-129 „Dėl J. G. darbingumo lygio“, kuriame nurodė, kad „dėl siuntime Nr. 46681 pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos - (TLK- 10-AM kodas) M45.0 (Ankilozuojantis spondilioartritas) vertinimo, pažymi, jog įvertinus 2017-05-30 (tretinio lygio gydymo įstaigos) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro gydytojų konsiliumo išvadą, po atliktų tyrimų: „remiantis paciento anamneze, klinika, objektyvia apžiūra, radiologiniais tyrimais, daugiausia duomenų už išplitusią degeneracinę stuburo patologiją; duomenų už ankilozinį spondilitą nepakanka; nors yra vienpusio sakroileito vaizdas - nepilna ankilozė - rentgenogramose, užsitęsę nugaros skausmai, tačiau nėra HLA-B27 antigeno, niekuomet nestebėta uždegiminių rodiklių padidėjimo, nugaros skausmai daugiau degeneracinio pobūdžio, yra neurologinio pažeidimo požymių, stuburo rentgenologiniai pakitimai - degeneracinio, ne uždegiminio pobūdžio; sakroileitas gali būti ir degeneracinės ar potrauminės kilmės“, daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju Kriterijų aprašo 77 punktas (Artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, judamojo atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis) netaikytinas, nes asmeniui tokie funkciniai sutrikimai (uždegiminių rodiklių padidėjimo neužfiksuota, nėra duomenų apie gydymą vaistais ir kt. medicininės pagalbos priemonėmis) nenustatyti“. Atsižvelgiant į tai, Ginčų komisija 2017-07-20 sprendimu Nr. S-129 nusprendė 2017-07-03 J. G. skundą atmesti, 2017-06-21 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-1304 „Dėl 2017-04-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-74 „Dėl J. G. darbingumo lygio“ vykdymo“ palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė jo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo NDNT atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.
Atsakovo Ginčų komisijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į skundą nurodė, jog prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 31 – 37). Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šiam atsakovui pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau - ir NSIĮ) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (NSIĮ 20 straipsnio 4 dalis).
Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Jeigu jaunesnis kaip 18 metų asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra (buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, darbingumo lygis nustatomas nesukakusiam 18 metų asmeniui. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais: 1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; 2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; 3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (NSIĮ 20 straipsnio 1, 2, 7 dalys).
Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas, neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (18 straipsnio 1 dalis), ginčus tarp asmens ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (23 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo detalizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (su atitinkamais vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas su priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas ( toliau – ir Tvarkos aprašas). Pažymėtina, jog darbingumo lygis vertinamas ne tik pagal medicininius kriterijus. Kriterijų aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal kriterijų aprašo 1-ą priedą); funkcinius (pagal Kriterijų aprašo 2-ą priedą); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (Kriterijų aprašo 2 priedas).
Pagal minėtą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl darbingumo lygio nustatymo pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinamas medicininis kriterijus, t. y. atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Kriterijų aprašo 4, 5, 6 p.), nustatomas bazinis darbingumas. Kriterijų aprašo 1-me priede yra pateiktas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, sąrašas prie kiekvienos ligos pagal atitinkamų organizmo funkcijų sutrikimo laipsnį nurodant bazinio darbingumo vertę procentais. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 p.).
Teisėjų kolegija visų pirma akcentuoja, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis). Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas turi nustatyti, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas (Tarnybos teritorinio skyriaus ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus aktai) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Ginčų komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir/ar skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-681/14).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas analogiškas situacijas dėl Tarnybos atlikto darbingumo lygio nustatymo yra suformulavęs taisyklę, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Ypač pabrėžtina tai, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialių (medicininių) žinių bei grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatinėjamas, neturint atitinkamų žinių ne visada yra aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtą sprendimą, o institucija, nagrinėjanti skundą ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1456/2010).
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).
Pagal esamą teisinį reguliavimą darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus.
Pareiškėjas VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“ 2016-05-12 siuntimu siųstas į NDNT darbingumo lygio nustatymui. Siuntime nurodyta, kad skundžiasi nugaros, strėnų skausmais, kurie plinta į kojas, judesiai per liemenį yra apriboti ir skausmingi. Dėl stuburo skausmų gydomas apie 15 metų, būdavo pablogėjimų-pagerėjimo epizodai. Paskutiniu metu pagerėjimo nebuvo, gydytas 151 dieną, pacientas išėjo iš darbo.
NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius 2016-05-18 akte Nr. DL-1641 nurodė šias diagnoses: Pagrindinės diagnozės (TLK-10-AM kodai): G55.1 - Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis (M50-M51); M45.0 - Ankilozinis spondilitas (FN II0); M51.1 - Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (FN II- III0). Gretutinės diagnozės: Nenurodytos. Funkcijų sutrikimas: liemens - vidutinis; kitų – lengvas.
NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius, nustatė J. G. 50 procentų bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (30) prilygino koeficientui 1, nustatė 50 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2016-05-12 iki 2017-05-11.
NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius taip pat suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria remiantis J. G. „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti lauko sąlygomis; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, požeminiai darbai“.
Žemesnės instancijos teismas
2016-06-03 J. G. apskundė NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus sprendimą NDNT direktoriui.
2016-06-13 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius raštu kreipėsi į UAB „Mano šeimos gydytojas“, prašydamas pateikti užpildytą Bartelio lentelę bei otorinolaringologo konsultacijos išvadą, kurioje būtų įvertintas galimas klausos sutrikimas, nurodomas decibelais. 2016-07-04 UAB „Mano šeimos gydytojas“ raštu pateikė prašomus dokumentus.
2016-07-11 - 2016-07-27 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai vertino J. G. darbingumo lygį, remdamasis siuntimo į NDNT, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. 2016-07-27 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1647 (toliau - ir aktas Nr. DL-1647) nurodyta, kad darbingumo lygis vertintas medicininių dokumentų duomenimis: 2016-05-12 siuntimu į NDNT Nr. 46681, teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1641, papildomai 2016-07-11 gautomis otorinolaringologo ir BPG konsultacijų išvadomis, kitais bylos dokumentais. Vargina skausmai juosmenyje, kryžkaulio, klubų, kelių sąnarių srityje, plaštakose. Negali pastovėti, pavaikščioti ilgesnį laiką, sunku sėstis, gultis, stotis. Aprašyta objektyvi būklė NDNT teritorinio skyriaus duomenimis: vaikšto pasiremdamas lazdele; sėdasi ir stojasi nuo kėdės ir kušetės su pagalba; stuburo ekstenzinių-fleksinių judesių praktiškai nėra visame ilgyje, sukamieji bei šoniniai pasilenkimai apriboti nežymiai; Lasego simptomas abiejose kojose - 30°; hipestezijų neatžymi, sausgysliniai refleksai simetriški.
NDNT Sprendimų kontrolės skyrius akte Nr. DL-1647 nurodė šias diagnoses: Pagrindinės diagnozės: G55.1 - Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis (M50-M51); M45.0 - Ankilozinis spondilitas (FN 11°); M51.1- Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (FN 111°). Gretutinė diagnozė: H93.3 - Klausos nervo pažeidimai (lėtinis abipusis kochlearinis neuritas - iš papildomos 2016-06-29 otorinolaringologo konsultacijos). Funkcijų sutrikimas: liemens - vidutinis; klausos, kitų - lengvas. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dallies 76.3.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų M51.1, G55.1, M45.0 nustatė 50 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies 33.1.3. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos H93.3 nustatė 85 procentų bazinį darbingumą, įtakos koeficiento netaikė. Atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 30 balų, prilygino koeficientui 1.
NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2016-07-27 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1647, priėmė 2016-07-27 sprendimą Nr. SS-2125, kuriuo paliko galioti NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus G. G. nustatytą 50 procentų darbingumo lygį, 50 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojusį nuo 2016-05-12 iki 2017- 05-11. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius taip paliko galioti suformuluotą Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų: „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti lauko sąlygomis; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, požeminiai darbai“.
2016-10-05 J. G. apskundė Ginčų komisijai NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą.
NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2017-01-19 priėmė sprendimą Nr. SS-189, kuriuo paliko galioti J. G. nustatytą 50 procentų darbingumo lygį, 50 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojusį nuo 2016-05-12 iki 2017-05-11. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius taip paliko galioti suformuluotą Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų: „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti lauko sąlygomis; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, požeminiai darbai“.
NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2017-06-21 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1647, priėmė 2017-06-21 sprendimą Nr. SS-1304 „Dėl 2017-04-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-74 „Dėl J. G. darbingumo lygio“, kuriuo įvykdė Ginčų komisijos sprendimą ir nustatė 45 procentų darbingumo lygį bei 55 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2016-05-12 iki 2018- 05-11. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria remiantis J. G.: „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti lauko sąlygomis; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, požeminiai darbai“
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog atsakovas Tarnyba priėmė pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo. Skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Ginčų komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2017-06-21 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime Nr. SS-1304 ir Ginčų komisijos 2017-07-20 sprendime Nr. S-129 detaliai nurodyta, kokiais medicininiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis vadovautasi, kokios teisės aktų nuostatos taikytos nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, todėl minėti sprendimai pripažintini motyvuotais ir atitinkančiais esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų. Atsižvelgiant į teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus 2017-06-21 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-1304 ir 2017-07-20 Ginčų komisijos sprendimą Nr. S-129. Netenkinus pareiškėjo skundo dalyje dėl sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus (nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį).
Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo J. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo J. G. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.