Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – areštas 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir Ž. J. skirta galutinė bausmė – areštas 60 parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena para) ir laikyta, kad Ž. J. yra atlikęs arešto bausmės 1 parą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 10 punktu, Ž. J. paskirtos arešto bausmės 60 parų vykdymas atidėtas 8 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra elektroninio stebėjimo priemonėmis 5 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant Ž. J. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymo paslaugomis, taip pat pareiga per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, Ž. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 8 d.;

- konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn Ž. J. priklausantis automobilis „BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. J. vardu.

Nuspręsta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokuroro 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Ž. J. turtui – automobiliui „BMV 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotam A. J. vardu, paliktas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta Ž. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti AB „Regitra“.

Nepriteistos iš Ž. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. J. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. balandžio 7 d. apie 19.19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 530 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra, 19.40 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 7510“, Nr. ARKB-0090 (patikros sertifikato Nr. 2198151) antru pūtimu jam nustatytas 2,40 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.5. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. J. bausmę, atsižvelgė į ankstesnius Ž. J. teistumus, ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas nėra pakankamas pagrindas griežtinti Ž. J. paskirtą bausmę.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Jurga Klimčukienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis Ž. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nustatytas intensyvios priežiūros terminas, likusioje dalyje prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės apeliacinis skundas tenkinamas

Dėl intensyvios priežiūros termino

7. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

8. Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

9. BK 75 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas.

10. Iš šių BK nuostatų išplaukia, kad paskirdamas intensyvią priežiūrą, teismas turi nustatyti nuteistojo buvimo vietą ir laiką, tačiau baudžiamasis įstatymas nenurodo, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros vykdymo trukmę. Toks aiškinimas kyla ir iš BK 75 straipsnio 8 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas turi nustatyti laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas, tačiau šioje dalyje nėra nurodyta, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros įvykdymo laiką.

11. Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgdamas į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnybos direktorius arba jo įgaliotas probuotojas gali pratęsti jo intensyvios priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką.

12. Nors pagal BK 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą Baudžiamasis kodeksas nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už BK nurodytas veikas, tačiau jų vykdymo tvarką įstatymų leidėjas gali nustatyti ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas pasirinko intensyvios priežiūros termino nustatymo tvarką nustatyti Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir pavesti šį terminą pratęsinėti probacijos tarnybos direktoriui arba jo įgaliotam probuotojui, o termino pratęsimą susiejo su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu – tai vertina Lietuvos probacijos tarnyba. Teismui nustačius intensyvios priežiūros terminą, nepagrįstai apribojama Probacijos įstatyme nurodyta probacijos tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto probuotojo kompetencija ir paneigiama įstatymų leidėjo valia intensyvios priežiūros terminą susieti su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-654/2024).

13. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam Ž. J. intensyvios priežiūros terminą, netinkamai taikė BK 75 straipsnio 1 ir 8 dalis. Todėl prokurorės skundas tenkinamas ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria Ž. J. nustatytas 5 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtos intensyvios priežiūros terminas, naikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl Ž. J. pripažinimo recidyvistu

14. Prokurorė skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ž. J. nepripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo tam nepritarti.

15. Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įsigaliojus šiai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės tyčinės nusikalstamos veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. J., būdamas pilnametis, praeityje jau buvo du kartus teistas už tyčinius, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus ir jam paskirtos bausmės: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu jis teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2023 m. sausio 3 d.) ir, taikant BK 64¹ straipsnį, nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams (2023 m. spalio 5 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro); 2) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2024 m. lapkričio 18 d.) ir, taikant BK 64¹ straipsnį, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams (2024 m. gruodžio 23 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą) (b. l. 62–65). Taigi, kaip matyti iš aptartų faktinių duomenų, nuteistasis Ž. J. šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą vieną tyčinę, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas anksčiau teistas du kartus ir neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, be to, esant teismo paskirtam draudimui vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dar daugiau, naują nusikalstamą veiką nuteistasis Ž. J. padarė nepraėjus nei keturiems mėnesiams nuo paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, 2023-2025 m. laikotarpiu teisiamas jau trečią kartą, yra nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, 5 metų laikotarpiu baustas ir administracine tvarka, o 2021 m. jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 62-65, 71-73). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma rodo didesnį Ž. J. asmenybės pavojingumą ir leidžia pagrįstai nuteistąjį pripažinti bei laikyti recidyvistu. Todėl prokurorės skundas tenkinamas, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir Ž. J. pripažįstamas recidyvistu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl Ž. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo

17. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo Ž. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

18. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikoma tai, jog veiką padarė recidyvistas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas tik tuo atveju, kai naują tyčinį nusikaltimą padaro asmuo, kuris iki tokio nusikaltimo padarymo jau yra laikomas recidyvistu, neatitinka sisteminio BK 27 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto aiškinimo bei įstatymų leidėjo valios. Išaiškinta, kad teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

19. Kaip minėta, Ž. J. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir yra laikomas recidyvistu. Todėl pirmosios instancijos teismas, netaikęs nuteistajam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto ir nepripažinęs jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (60 straipsnio 1 dalies 13 punktą). Atkreipiamas dėmesys, kad duomenys apie Ž. J. ankstesnį teistumą buvo išdėstyti tiek 2025 m. balandžio 10 d. pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (nurodyta, kad jis yra teistas 2 kartus, įvardintas paskutinis teistumas, taip pat nurodyta, kad bausmė nėra atlikta), tiek skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje, tačiau skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas dėl aptariamos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepasisakė. Sutiktina, kad pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka surašęs prokuroras turėjo aprašyti visas kaltinamojo (nuteistojo) baudžiamąją atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tačiau pareiškime nenurodytos tiek baudžiamąją atsakomybę lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šias aplinkybes įvertinti ir jas konstatuoti, kadangi iš pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytų duomenų galima prieiti išvadą, jog aptariama BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė egzistuoja. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas ir, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, nuteistojo Ž. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

20. Kadangi prokurorė skundu neprašo sunkinti nuteistajam paskirtos bausmė, taip pat nesant paties nuteistojo skundo, apeliacinės instancijos teismas bausmės individualizavimo klausimo nesprendžia.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. APD-2025-09365, kurioje prašoma priteisti valstybei iš Ž. J. 70,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

24. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jurga Klimčukienė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi nuteistajam Ž. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokurorės apeliacinį skundą tenkina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal prokurorės skundą, o gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, taip pat atsižvelgusi ir į nuteistojo turtinę padėtį – nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Ž. J. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Ž. J. nustatytas 5 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos intensyvios priežiūros terminas.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, Ž. J.pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Ž. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 70,83 Eur – išieškojimo iš Ž. J. atmesti.