Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. S. prašymą dėl įstatymo, švelninančio veikos nusikalstamumą, taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009-07-21 cigarečių kontrabandos) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009-09-13 cigarečių kontrabandos) – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 13 d.

2015 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo A. S. prašymas peržiūrėti jo bylą ir paskirti bausmę, atsižvelgiant į tai, kad yra priimtas BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179, 187 straipsnių pakeitimo įstatymas, o BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarime Nr. 38 Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu (2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 38), pasisakyta, kad veiką padariusio asmens teisinę padėtį kitokiu būdu palengvina įstatymas, kuris pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui palankesnę pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą, suteikia palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) buvo pakeistos Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nusikaltimo recidyvo sąvoką, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimą, bausmės vykdymo atidėjimą, atleidimą nuo bausmės ir kita.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. S. BK 178 str. 2 d. ir BK 199 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) numatytus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, padarė būdamas anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 199 str. 1 d., padarymą, o kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-19 baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnamečiu, todėl BK 27 str. pakeitimas, numatantis, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jo teisinės padėties švelninimui įtakos neturi. Kadangi nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. teisinei padėčiai turi įtakos tik BK 75 str. pakeitimas, būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Nagrinėjant A. S. baudžiamąją bylą, galiojo BK 75 str. redakcija, nenumačiusi galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 BK 75 str. 1 d. pakeista nustatant, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius, iš jų ir sunkius, nusikaltimus. Šis įstatymo pakeitimas yra švelninantis A. S. padėtį ir turi grįžtamąją galią. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas šiuo aspektu formaliai gali būti taikomas A. S., jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). Esminė BK 75 str. nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vertinant BK 75 str. taikymo A. S. galimybes, pažymėtina, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis savo kaltę neigė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o A. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad automobilio vagystę padarė veikdamas bendrininkų grupe, o kontrabandas padarė veikdamas organizuota grupe. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog vieną apysunkį nusikaltimą ir du sunkius tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. ir 199 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), už kuriuos buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, A. S. padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, paskutinį kartą jis buvo teistas taip pat už kontrabandos padarymą, baustas administracine tvarka. Tai rodo A. S. asmenybės pavojingumą, jo polinkį daryti nusikaltimus, nihilistinį požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias ir visuotinai priimtas elgesio ir teisės normas. Akivaizdu, kad nepaisydamas ankstesnių teistumų jis nesistengė keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, o anksčiau paskirtų ir švelnesnės rūšies bausmių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakako. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2008-02-19 baudžiamuoju įsakymu A. S. už analogiško ekonominio pobūdžio nusikaltimo (BK 199 str. 1 d.) padarymą paskirdamas šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, buvo suteikęs galimybę pateisinti jam parodytą pasitikėjimą, tačiau nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Taigi akivaizdu, kad A. S. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad A. S. vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei ir du sunkius ekonominio pobūdžio nusikaltimus padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pamatuoto pagrindo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nuteistojo A. S. prašymas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, A. S. paskirta bausmė paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 362¹ straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. S. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.