- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-951-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- M. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo M. Š. ieškinys atsakovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl bendrijos patalpų savininko teisių pažeidimo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovės pirmininką S. L. leisti susipažinti su bendrijos narių sąrašu per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje 2020 m. gegužės 28 d. 9.30 val. buvo paskirtas teismo posėdis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė palikti ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau – GSEB) (duomenys neskelbtini) dėl bendrijos patalpų savininko teisių pažeidimo gynimo nenagrinėtą ir priteisti atsakovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. Š. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, taip pat nenurodė svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Atsakovas prašė pareiškimą palikti nenagrinėtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, padarė išvadą, jog yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Apeliantas pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1693-965/2020 buvo nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes ieškinyje buvo iškeltas teisės aiškinimo klausimas. Po papildomos medžiagos pateikimo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje teisėja Erika Tamošaitienė nusišalino nuo bylos nagrinėjimo.
5.2. Apeliantas nurodo, kad bylai nagrinėti buvo paskirta teisėja Diana Bučienė, kuri 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-l693-998/2020 paskyrė bylą nagrinėti 2020 m. kovo 17 d. 9.00 val. žodinio proceso tvarka. Teismo šaukimuose buvo nurodyta, jog 2020 m. kovo 12 d. nutartimi paskirtas teismo posėdis perkeliamas iš 2020 m. kovo 17 d. į 2020 m. balandžio 8 d. 13.30 val.
5.3. Apeliantas pažymi, kad jis teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė parengiamąjį (nes manė, jog procesas prasideda nuo pasirengimo stadijos) teismo posėdį nagrinėti jam nedalyvaujant ir į bylos nagrinėjimą iškvieti liudytoją A. E.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo posėdis, numatytas 2020 m. balandžio 8 d. 13.30 val., nevyko dėl nežinomų priežasčių. Proceso eigoje (LITEKO VEP posistemėje) pažymėtas posėdis, tačiau protokolo (garso įrašo) ar informacinės pažymos byloje nėra. Taip pat byloje nėra šaukimo į numatytą 2020 m. gegužės 28 d. 09.30 val. teismo posėdį, o tik teismo pranešimas. Taip pat nėra šaukimo liudytojui A. E., taip pat nėra nutarties, kuria būtų išspręstas ieškovo prašymas iškviesti liudytoją.
5.4. Apelianto vertinimu, 2020 m. gegužės 28 d. numatytas teismo posėdis turėjo būti parengiamasis teismo posėdis, o ne bylos nagrinėjimas iš esmės. Be to, pastebėtina, jog parengiamojo teismo posėdžio ar parengiamosios dalies rašytine tvarka nebuvo numatyta šiame procese iki priimant skundžiamą nutartį.
5.5. Apeliantas nurodo, kad CPK 235 straipsnio 2 dalis numato, jog pasikeitus teisėjui, byla nagrinėjama iš naujo. Šiuo atveju, nusišalinus teisėjai Erikai Tamošaitienei, byla turėjo būti nagrinėjama iš naujo, t. y. nuo pasirengimo stadijos. Tokios stadijos šioje byloje nebuvo.
5.6. Ieškovas ieškiniu prašė teismo atsakovui neatvykus į parengiamąjį ir / ar teismo posėdį, sprendimą priimti už akių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į suplanuotą 2020 m. balandžio 8 d. 13.30 val. teismo posėdį neatvyko atsakovės atstovas, tačiau, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendimo už akių nepriėmė. Nėra jokių duomenų apie šį posėdį (garso įrašo, informacinės pažymos).
5.7. Apeliantas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kaip vyko procesas, 2020 m. gegužės 28 d. teismo posėdis turėjo būti parengiamasis (CPK 230 straipsnis), nes šiame teismo posėdyje turėjo būti išspręstas ieškovo prašymas dėl liudytojo iškvietimo, o dėl neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį ieškovas pateikė prašymą, nurodydamas, jog parengiamasis teismo posėdis gali vykti ir be jo. Tai reiškia, jog nėra pagrindų taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalį, t. y. palikti ieškinį nenagrinėtą.
5.8. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, taikant CPK 246 straipsnio 1 dalį, turi būti atsižvelgiama į proceso šalies elgesį viso proceso metu. Kasacinis teismas nurodo, jog pirmiausia turėtų būti pasinaudota sprendimo už akių priėmimo institutu. Ieškovas buvo aktyvus visą procesą, teikė įrodymus, paaiškinimus dėl atsiliepimo į ieškinį motyvų, prašymus (kurie nebuvo išspręsti), tačiau, ieškovo nuomone, procesas vyko netinkamai.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo atskirojo skundo netenkinti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė perkelti 2020 m. kovo 17 d. 9.00 val. numatytą teismo posėdį ir bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 8 d. 13.30 val. Šia nutartimi buvo paskirtas ne parengiamasis, bet teismo posėdis, kurio metu byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės žodinio proceso tvarka.
6.2. 2020 m. balandžio 8 d. teismo posėdis neįvyko dėl visiems žinomos priežasties. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbė pandemiją dėl COVID-19. Būtent dėl šios priežasties nevyko visų teismų posėdžiai žodinio proceso tvarka ir jie buvo perkeliami.
6.3. Teismo posėdis iš 2020 m. balandžio 8 d. buvo perkeltas į 2020 m. gegužės 28 d. ir šalys apie tai buvo informuotos pranešimu per LITEKO VEP posistemį. Byla yra elektroninė, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas buvo tinkamai informuoti apie perkeltą teismo posėdžio datą. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje dalyvavo, o ieškovas nepateikė prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant arba perkelti teismo posėdžio datą, nenurodė priežasčių, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje.
Šalies argumentai
6.4. Atsakovė pažymi, kad ieškovas 2020 m. kovo 3 d. prašymu buvo informavęs, jog 2020 m. balandžio 8 d. 13.10 val. teismo posėdyje nedalyvaus, ir prašė bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Į teismo posėdį prašė iškviesti liudytoją A. E., tačiau nenurodė, kokias aplinkybes minėtas asmuo turi paliudyti ir kokie klausimai turi būti užduoti liudytojui. Esant šiai aplinkybei, teismui nebuvo jokio poreikio kviesti liudytoją, kai jį iškviesti prašanti šalis pati nedalyvauja teismo posėdyje ir nenurodo, kokie klausimai liudytojui turi būti užduoti, kokias bylai reikšmingas aplinkybes liudytojas gali paliudyti.
Atsiliepimas
6.5. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikė prašymo bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant 2020 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje.
6.6. Atsiliepime į atskirąjį skundą pažymima, kad, pasikeitus teismo sudėčiai, nei ieškovas, nei atsakovė neišreiškė prieštaravimo tam, kad 2020 m. gegužės 28 d. byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ieškovas neišreiškė pageidavimo skirti parengiamąjį teismo posėdį.
6.7. Atsakovas pažymi, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta (CPK 16 straipsnio 2 dalis.). Nesant ieškovo ir atsakovės prieštaravimo dėl paskirto 2020 m. gegužės 28 d. bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nebuvo pagrindo skirti parengiamąjį teismo posėdį.
6.8. Atsakovės atstovas 2020 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu pareiškė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, nes neatvyko ieškovas, todėl teismas, atsakovės nuomone, visiškai pagrįstai vadovavosi CPK 246 straipsnio 1 dalimi ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei paliko ieškinį nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, neatvykus ieškovui į teismo posėdį be svarbių priežasčių, o atsakovei neprašius priimti sprendimo už akių, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad apie teismo posėdį, vykusį 2020 m. gegužės 28 d., ieškovas buvo informuotas, šaukimą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9, 10 dalys). Į teismo posėdį, vykusį 2020 m. gegužės 28 d. 9 val. 30 min., ieškovas neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateiktas pranešimas apie neatvykimo priežastis ar prašymas nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nesant atsakovės prašymo priimti sprendimą už akių, ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia iš esmės argumentu, kad teismas turėjo paskirti ne teismo, o parengiamąjį posėdį ir šiame teismo posėdyje turėjo būti išspręstas ieškovo prašymas dėl liudytojo iškvietimo, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovas buvo pateikęs prašymą nedalyvauti parengiamajame teismo posėdyje.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijos paskirtis – galutinai suformuluoti ieškinio dalyką, išsiaiškinti šalių nuomonę dėl įrodymų, sudaryti sąlygas, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Šią civilinio proceso stadiją reglamentuoja CPK XIV skyriaus pirmasis skirsnis. Pradiniai teismo veiksmai, priėmus ieškinį, nustatyti CPK 225 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 7 punktą, atlikus šio straipsnio 1–6 punktuose nurodytus konkrečioje byloje reikalingus veiksmus ir gavus atsakovo bei trečiųjų asmenų atsiliepimus į ieškinį ar pasibaigus jų pateikimo terminui, parenkamas pasirengimo nagrinėti bylą teisme būdas – parengiamojo teismo posėdžio ar paruošiamųjų dokumentų būdu. Tais atvejais, kai teismas mano, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais gali būti neskiriamas nei parengiamasis teismo posėdis, nei taikomas pasirengimas paruošiamųjų dokumentų būdu. Tokios pat pozicijos laikosi ir kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-471/2012).
12. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, 2020 m. kovo 12 d. nutartimi paskirdamas teismo posėdį, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių pasirengimą bylų nagrinėjimui teisme, pažeidimo. Tačiau pažymėtina tai, kad 2020 m. balandžio 3 d. teisme buvo gautas ieškovo prašymas „parengiamajame“ (kaip nurodyta prašyme) teismo posėdyje, numatytame 2020 m. balandžio 8 d. 13.30 val., bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant ir į teismo posėdį iškviesti liudytoją A. E., kuris, ieškovo teigimu, paliudytų dėl prašymo įteikimo aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą, ieškovui net ir neatvykus į 2020 m. gegužės 28 d. 9.30 val. paskirtą posėdį (kuris, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, buvo perskirtas iš 2020 m. balandžio 8 d. 9.30 val.), turėjo pareigą išspręsti klausimą dėl galimybės, reikalingumo iškviesti liudytoją.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, nuolat neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, tai nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).
14. Vertinant šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, pažymėtina, kad ieškovas aiškiai išreiškė savo poziciją, kad yra suinteresuotas bylinėtis, t. y. teikė papildomus paaiškinimus dėl atsiliepimo į ieškinį, pateikė teismui atminties kortelę su garso įrašu, taip pat prašymą „parengiamajame“ (kaip prašyme nurodė ieškovas) teismo posėdyje, numatytame 2020 m. balandžio 8 d. 13.30 val., bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant ir į teismo posėdį iškviesti liudytoją. Be to, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas numatytame 2020 m. balandžio 8 d. 9.30 val. teismo posėdyje, dėl kurio ieškovas buvo pateikęs prašymą nedalyvauti, neįvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo įvertinti šias aplinkybes. Aplinkybė, jog ieškovas nepateikė prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. gegužės 28 d. 9.30 val. ieškovui nedalyvaujant, kai buvo pateiktas prašymas bylą nagrinėti 2020 m. balandžio 8 d. 9.30 val. teismo posėdyje (ieškovo prašyme nurodyta „parengiamajame“ posėdyje) ieškovui nedalyvaujant ir į teismo posėdį iškviečiant liudytoją, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nebėra suinteresuotas byla, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
15. Be to, nors ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio ieškovui dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tik formalų CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau, šiuo atveju, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo (apelianto) atžvilgiu dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėto nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.