- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2-292/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- G. M.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo G. M. skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RGG“ kreditorių 2013 m. rugpjūčio 8 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais civilinėje byloje Nr. B2-2382-173/2013.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „RGG“, bankrutuojančios UAB „RGG“ administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Šalies argumentai
2013 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu BUAB “RGG” kreditorių 2013 m. rugpjūčio 8 d. susirinkimo antru darbotvarkės klausimu priimtus nutarimus dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo pateikti ieškinį teismui dėl įmonės bankroto pripažinimo nesavalaikiu ir iš to atsirandančios žalos, lygios kreditorinių reikalavimų bei bankroto proceso administravimui būtinų išlaidų apimtyje, priteisimo iš atsakingų įmonės asmenų bei dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Skunde nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. BUAB “RGG” kreditorių susirinkimo antru darbotvarkės klausimu priimti nutarimai, kuriais nutarta teikti ieškinį įmonės akcininkui ir vadovui, o bankroto administratorius įpareigotas kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto, yra nepagrįsti, neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjo, kaip įmonės akcininko, ir BUAB “RGG” kreditorių teises, todėl tokie nutarimai pripažintini negaliojančiais. Pareiškėjo teigimu, kreditorių susirinkimo nutarimas kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo nesavalaikiu ir iš to atsirandančios žalos atlyginimo negali būti laikomas teisėtu todėl, kad kreditoriai įmonės nemokumą siejo ne su pradelstų įmonės įsipareigojimų santykiu su turtu, o su trumpalaikių skolų santykiu su turtu. Pareiškėjo nuomone, UAB “RGG” nei 2009, nei 2010 ir 2011 metais neturėjo jokių įmonės nemokumo požymių, todėl įmonės vadovas bei akcininkas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nurodė, kad BUAB „RGG“ kreditoriai, priimdami skundžiamą nutarimą, nenurodė tyčinio bankroto būtinųjų požymių. Pareiškėjo teigimu, nepanaikinus skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų bei kreipiantis į teismą dėl tyčinio įmonės bankroto nesant tam objektyvaus pagrindo, būtų užvilkintas BUAB „RGG“ bankroto procesas, pažeistos bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių bei akcininkų interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjo G. M. skundą atmesti.
Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. BUAB „RGG“ kreditorių susirinkimo posėdžio metu už nutarimą antru darbotvarkės klausimu balsavo kreditoriai, kurių patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 87,34 % visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, bei sprendė, jog ginčijamas nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų reikalavimų, kadangi buvo priimtas reikiama balsų dauguma (ĮBĮ 21, 24 str. 1 d.).
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kreditoriai, keldami klausimus dėl bendrovės dalyvių ar vadovų civilinės atsakomybės ar bankroto pripažinimo tyčiniu, siekia išnaudoti visas galimybes, kad būtų patenkinti visų kreditorių finansiniai reikalavimai, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad priimdami ginčijamus nutarimus kreditoriai, turintys 87,34 % visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, veikė ne įmonės ir visų kreditorių interesais, padarė išvadą, kad pareiškėjas skundu prašydamas pripažinti negaliojančiais 2013 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus siekia uždrausti bankrutuojančiai įmonei įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str., CK 1. 137 str.).
Teismas konstatavo, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog priimti ginčijami nutarimai pažeidžia pareiškėjo, kaip akcininko teises, motyvuodamas tuo, kad tik teismas gali paneigti BUAB „RGG“ kreditorių abejones dėl ginčo sandorių sudarymo aplinkybių, jų teisėtumo, kitų bankroto bylos aplinkybių, pats kreditorių susirinko nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į teismą jokių materialinių pasekmių nesukelia.
Teismas sprendė, kad skunde nurodyti argumentai apie įmonės finansinę situaciją ginčijamu laikotarpiu, sandorių sudarymo aplinkybes ir kitas aplinkybes nagrinėtini ir vertintini sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą administratoriui pareiškus kreditorių nutarimu nurodytus ieškinius.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad priimant ginčijamą nutarimą bendrieji teisės principai nebuvo pažeisti, skundžiamu nutarimu nustatytas įpareigojimas neprieštarauja imperatyvioms ĮBĮ normoms, nutarimo panaikinimas pažeistų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, CPK 5 straipsnio nuostatas, todėl skundas atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį, patenkinti pareiškėjo skundą.
Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nevertino svarbių faktinių aplinkybių, susijusių su priimtais kreditorių susirinkimo nutarimais, be to, neatsižvelgė į tai, kad skundą teikė bankrutuojančios įmonės akcininkas, kurio teisės taip pat turi būti vertinamos;
2) Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl skunde nurodytų aplinkybių dėl automobilių pardavimo sandorių sudarymo, dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę ir darbuotojų į ją perėjimo, dėl BUAB „RGG“ turto nuomos UAB „RGGLED“, dėl įmonės mokumo 2009, 2010 ir 2011 metais ir privalomo įmonės bankroto inicijavimo 2010 metais, dėl atlyginimų darbuotojams ir mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai nemokėjimo, dėl pradelstų įmonės įsipareigojimų ir turimo turto santykio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo G. M. skundą dėl BUAB „RGG“ kreditorių 2013 m. rugpjūčio 8 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl BUAB „RGG“ kreditorių 2013 m. rugpjūčio 8 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais
ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. BUAB „RGG“ kreditorių susirinkimo posėdžio metu antru darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl įmonės bankroto pripažinimo nesavalaikiu ir iš to atsirandančios žalos, lygios kreditorinių reikalavimų bei bankroto proceso administravimui būtinų išlaidų apimtyje, pritesimo iš atsakingų įmonės asmenų (vadovo bei akcininkų); taip pat įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl pirmiau nurodytų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, nenustatė pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti kreditorių susirinkimo nutarimus. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino skunde nurodytas aplinkybes dėl įmonės mokumo 2009, 2010 ir 2011 metais ir privalomo įmonės bankroto inicijavimo 2010 metais, dėl automobilių pardavimo sandorių sudarymo, dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę ir darbuotojų į ją perėjimo, dėl BUAB „RGG“ turto nuomos UAB „RGGLED“, dėl įmonės mokumo 2009 metais, dėl atlyginimų darbuotojams ir mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai nemokėjimo, dėl pradelstų įmonės įsipareigojimų ir turimo turto santykio.
Kaip matyti iš BUAB „RGG“ kreditorių 2013 m. rugpjūčio 8 d. susirinkimo protokolo, apie šaukiamą kreditorių susirinkimą visiems BUAB „RGG“ kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti BUAB „RGG“ bankroto byloje, buvo pranešta tinkamai, kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius raštu, dalyvavo BUAB „RGG“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 2 065 330,24 Lt, tai sudaro 90,84 % visų teismo patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, už ginčo nutarimus balsavo kreditoriai, kurių patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 87,34 %. Apeliacinis teismas esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms konstatuoja, kad priimant ginčo nutarimus buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog procedūrinių pažeidimų priimant ginčo nutarimus padaryta nebuvo.
Savo nesutikimą su ginčo nutarimais apeliantas iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad ginčo nutarimai pažeidžia jo, kaip įmonės vadovo ir vienintelio akcininko, bei įmonės kreditorių interesus, kadangi nepagrįstai kreipiantis į teismą su ieškiniais dėl įmonės bankroto pripažinimo nesavalaikiu ir iš to atsirandančios žalos atlyginimo, taip pat dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bus užvilkintas bankroto procesas. Apeliacinis teismas nesutikdamas su nurodytais apelianto argumentais bei atsižvelgęs į tai, kad ginčo nutarimai priimti laikantis įstatyme numatytos tvarkos, sprendžia, kad ginčo nutarimai atitinka daugumos kreditorių valią, ginčo nutarimais siekiama apginti BUAB „RGG“ bei jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl apelianto argumentai dėl jo, taip pat įmonės kreditorių teisių ir interesų pažeidimo yra nepagrįsti (ĮBĮ 3 str., 21 str., 35 str.).
Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantas savo teisių ir interesų pažeidimą iš esmės sieja su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu ir įmonės vadovo atsakomybe savalaikiai neinicijavus bankroto proceso. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl BUAB „RGG“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir įmonės vadovo atsakomybės nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko bei jų pagrįstumas bus sprendžiamas kitose bylose BUAB „RGG“ bankroto administratoriui įvykdžius kreditorių 2013 m. rugpjūčio 8 d. susirinkimo metu nustatytus įpareigojimus, į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su nurodytomis aplinkybėmis, kaip neturinčių reikšmės skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į nustatytas nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad apelianto išankstiniai vertinimai dėl ginčo nutarimais bankroto administratoriui nustatytų įpareigojimų pagrįstumo ir teisėtumo, nenustačius esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtą ginčo nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai neprieštarauja imperatyvioms ĮBĮ ar kitų įstatymų normoms, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčo kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais ginamos bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesai.
Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų
Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties
Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.