Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „RGG“ akcininko G. M. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau- UAB) „RGG“ 2013-08-08 kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorių manymu UAB „RGG“ buvo nemoki (turtas 5 062 481 Lt, trumpalaikės skolos 3 161 435 Lt) remiantis 2010-12-31 balanso duomenimis, todėl įmonės vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas į teismą nesikreipė, todėl iš atsakingų asmenų turi būti priteista žala. Su šia išvada G. M. nesutinka. Nurodo, kad kreditoriai nemokumą siejo ne su pradelstų įmonės įsipareigojimų santykiu su turtu, kaip tai numatyta ĮBĮ 2 str. 8 d., o trumpalaikių skolų santykiu su turtu. 2009-13-31 balanso duomenimis įmonės turto vertė buvo 5 062 481,00 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 757 718,00 Lt. Tai reiškia, kad 2009 metais įmonė nebuvo nemoki. Nemoki įmonė nebuvo ir 2010 m, nes 2010-12-31 dienai įmonės turto vertė buvo 4 229 317,00 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 958 520,00 Lt. 2011-12-3 duomenimis šis santykis buvo 3 607 634,00 Lt ir 1 334 520,00 Lt. Todėl įmonės vadovas bei akcininkas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad UAB „RGG“ bankrotas nesavalaikis ir todėl bankroto administratorius turi kreiptis į teismą dėl žalos iš atsakingų asmenų atlyginimo.

Sprendimą dėl įpareigojimo administratoriui kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kreditorių susirinkimas priėmė motyvuodami dėl automobilio pardavimo žemesne nei rinkos kaina asmenims, susijusiems su įmone, įmonės veiklos perkėlimu į kitą įmonę, kurios akcininkas G. M. sūnus, kad darbuotojams nebuvo mokami atlyginimai ir pan. Nurodo, kad UAB „RGG“ automobilis VW Touran parduotas nesusijusiam asmeniui su įmone asmeniui, o V. P.. Automobilis parduotas 2010-09-09 , t.y. iki bankroto bylos UAB „RGG“ iškėlimo likus 3 metams, parduotas už didesnę kainą nei jo likutinė vertė. Automobilis VOLVO parduotas 2011-05-03, taip pat už didesnę nei likutinė vertė. UAB „RGG“ automobilis LAND ROVER parduotas nesusijusiam su įmone asmeniui, o K. B.. Parduotas už mažesnę nei likutinė vertė kainą, nes automobilis buvo patyręs avariją. UAB „RGG veikla nebuvo perkelta į UAB „RGGLED“, nes ši įmonė įsteigta 2011 metais. T.y. veiklą pradėjo vykdyti kai UAB „RGG“ buvo veikianti įmonė. Iki bankroto bylos iškėlimo iš 12 UAB „RGG“ darbuotojų į UAB „RGGLED“ perėjo tik 4 darbuotojai. Automobilis FIAT DUCATO bei patalpos (duomenys neskelbtini) UAB „RGGLED“ išnuomotos po bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo teigimu, atlyginimų darbuotojams nemokėjimas yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą, bet negali būti pagrindu kreiptis į teismą dėl įmonės tyčinio bankroto. Be to, BUAB „RGG“ kreditoriai, priimdami skundžiamą nutarimą, nenurodė nei vieno tyčinio bankroto požymio. T.y. nenurodyta, kad UAB „RGG“ galimai iššvaistė, dovanojo ar sunaikino savo turtą arba įvykdė kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindas manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įminės finansinių įsipareigojimų.

Jei nesant pagrindo bankroto administratorius kreipsis į teismą dėl UAB „RGG“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bus nepagrįstai užvilkintas bankroto procesas, įmonė patirs išlaidas, todėl bus pažeisti tiek įmonės, tiek kreditorių, tiek akcininko interesai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2013-08-08 įvyko BUAB „RGG“ kreditorių susirinkimas, kurio metu antru darbotvarkės klausimu nutarta: 2.2. „Kadangi įmonė pagal VĮ Registrų centras“ pateiktas finansines atskaitomybes, jau net ir pagal sudarytą 2010-12-31 jau buvo nemoki (turtas – 5 062 481 Lt, o trumpalaikės skolos – 3 161 435), tačiau įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl bankroto pripažinimo nesavalaikiu ir iš to kylančios žalos, lygios kreditorinių reikalavimų bei bankroto proceso administravimui būtinų išlaidų apimtyje, pritesimo iš atsakingų įmonės asmenų (vadovo bei akcininkų). 2.3.“Atsižvelgiant į tai, kad turtas (automobiliai) parduoti žemesne nei rinkos kaina asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai <.........> , įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu“.

ĮBĮ 21 straipsnyje numatytos kreditorių teisės, tarp jų teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Kreditorių susirinkimas priima sprendimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės veikla. Teismų praktikoje nustatyta, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, nesant procedūrinių jo priėmimo pažeidimų, gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešą interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

Iš BUAB „RGG“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2013-08-08 protokolo matyti, kad už nutarimą antru darbotvarkės klausimu balsavo kreditoriai, kurių patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 87,34 proc. (b.l. 20). Ginčijamas nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų reikalavimų, kadangi buvo priimtas reikiama balsų dauguma (ĮBĮ 24 str. 1 d.).

Pareiškėjas skundu prašo pripažinti negaliojančiu 2013-08-08 kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus dalyje dėl įpareigojimo administratoriui kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš atsakingų asmenų bei dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. T.y. siekiama uždrausti bankrutuojančiai įmonei įgyvendinti įstatymu suteikta teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str., CK 1. 137 str.). Kreditoriai, keldami klausimus dėl bendrovės dalyvių ar vadovų civilinės atsakomybės ar bankroto pripažinimo tyčiniu siekia išnaudoti visas galimybes, kad būtų patenkinti visų kreditorių finansiniai reikalavimai. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad priimdami ginčijamą nutarimą kreditoriai, turintys 87,34 proc. visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, veikė ne įmonės ir visų kreditorių interesais. T.y. kad kreditorių susirinkime priimant nutarimą balsavę kreditoriai siekia pažeisti savo ir kitų kreditorių interesus. Be to, nepagrįstas skundo argumentas, kad priimti nutarimai sprendimas pažeidžia pareiškėjo, kaip akcininko teises. Teisingumą vykdo tik teismas ir tik įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas sukelia teisines pasekmes (CPK 6 str., 18 str.). T.y. tik teismas gali paneigti BUAB „RGG“ kreditorių abejones dėl ginčo sandorių sudarymo aplinkybių, jų teisėtumo, kitų bankroto bylos aplinkybių. Pats kreditorių susirinko nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į teismą, jokių materialinių pasekmių nesukelia. Skunde nurodyti argumentai apie įmonės finansinę situaciją ginčijamu laikotarpiu, sandorių sudarymo aplinkybes ir pan. nagrinėtini ir vertintini sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą administratoriui pareiškus kreditorių nutarimu nurodytus ieškinius.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad priimant ginčijamą nutarimą bendrieji teisės principai nepažeisti, skundžiamu nutarimu nustatytas įpareigojimas neprieštarauja imperatyvioms ĮBĮ normoms, nutarimo panaikinimas pažeistų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, CPK 5 straipsnio nuostatas, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.