Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų atsakovų R. K., K. D., trečiojo asmens A. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovams K. D. ir R. K., tretiesiems asmenims E. S., Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarei Vilijai Kralikienei, L. D., A. D., antstoliui Jonui Petrikui dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. D. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovo K. D. vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (palikimo nepriėmimą), atsiradusį po motinos J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), actio Pauliana pagrindu bei leisti nukreipti ieškovo naudai išieškojimą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-10-12 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-1527-666/2017, į atsakovui K. D. turėjusią atitekti po motinos J. D. mirties 1/3 palikimo dalį, kurią paveldėjo atsakovė R. K..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23. Palikimo atsisakymo (nepriėmimo) faktas konstatuotas 2022-01-19, notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei R. K. į visą palikėjos turtą. Ieškovo mama ir išieškotoja vykdomojoje byloje apie atsakovo vienašalį sandorį, pažeidžiantį ieškovo kaip kreditoriaus interesus, sužinojo 2024-04-03, gavusi antstolio pranešimą su siūlymu ginti savo pažeistas teises. 2024-05-10 kreipėsi į teismą. Teismo vertinimu, LR CK 6.66 str. 3 d. nustatytas ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti nėra praleistas. Vertinant 2022-02-03 antstolio padėjėjos pranešimą, teismas atsižvelgė į tai, kad pranešime jokie konkretūs duomenys apie paveldėtiną turtą, kas ir kokiu pagrindu paveldėjo turtą nenurodyti, Registrų centro ir Testamentų registro išrašai nebuvo pateikti. Vykdomoji byla vykdoma profesionalaus teisininko – antstolio, kuris privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d.). Taigi išieškotojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad antstolis informuos apie paaiškėjusias aplinkybes, kurioms esant būtina atlikti papildomus teisinius veiksmus. Taip pat, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra labai jaunas – (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu buvo (duomenys neskelbtini), turi inžinerinį išsilavinimą. Jis ir jo mama (išieškotoja vykdomojoje byloje) ilgą laiką gyvena užsienyje. Teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių neturi. Glaudžių ir šiltų santykių su atsakovu ir jo giminaičiais nepalaikė. Nors apie palikėjos mirtį buvo informuoti praėjus 3 dienoms, tačiau objektyvių duomenų neturėjo, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie palikimą sudarantį turtą ir kitų su paveldėjimu susijusių aplinkybių.

25. Teismas nepripažino, kad yra pagrindas šioje byloje konstatuoti, jog R. K. ir trečiųjų asmenų A. D. bei L. D. 2022-07-01 sudaryta preliminari buto pirkimo–pardavimo sutartis yra akivaizdžiai niekinė, šios sutarties teisėtumas nėra šios bylos dalykas, atsakovas K. D. nėra šios sutarties šalis, ši sutartis ieškovui ir atsakovui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir netrukdo ieškovui apginti savo pažeistas teises, nukreipiant išieškojimą į nurodytą turtą.

26. Šioje byloje nėra sprendžiama dėl trečiojo asmens vienašalio sandorio – palikimo atsisakymo (nepriėmimo), pripažinimo negaliojančiu. Sprendimas jokios įtakos trečiojo asmens kreditorių teisėms ir pareigoms neturės, todėl prašymas įtraukti juos į bylą yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

32.1. Actio Pauliana pagrindu kreditorius gali ginčyti tik savo skolininko sudarytus sandorius, bet ne kitų trečiųjų asmenų, nors ir susijusių su skolininku. R. K. nėra ieškovo skolininke, bet teismas, tenkinant ieškovo reikalavimą vadovaujantis LR CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana) ieškovo skolos išieškojimą nukreipė būtent į jai nuosavybės teisę priklausantį turtą.

32.2. Išdavus paveldėjimo teisių liudijimą, pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, o įpėdiniai įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. R. K. teisėtai ir pagrįstai priėmė mamos J. D. palikimą ir jai, vadovaujantis CK 5.66 str., teisėtai ir pagrįstai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Tokiu būdu pasibaigė turto paveldėjimo teisių režimas. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas R. K. nėra pripažintas negaliojančiu.

32.4. Tai, kad apeliantas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, negali būti laikoma vienašaliu sandoriu atsisakyti palikimo.

32.5. Visose LAT nagrinėjamose bylose, kuriose buvo pripažinti negaliojančiais palikimo atsisakymo sandoriai pagal kreditoriaus ieškinius actio Pauliana pagrindu buvo pateikti būtent raštiški atsisakymai nuo palikimo.

32.7. Atsiradus palikimui nuo (duomenys neskelbtini), apeliantas į notarą nesikreipė ne siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir išvengti skolų grąžinimo, o tam, kad įvykdytų mamos J. D. valią palikti visą turtą dukrai R. K., ką patvirtino visos šalys.

32.8. Vertindamas preliminarią sutartį, teismas negalėjo konstatuoti nesąžiningumo, nes sesuo (atsakovė) padėjo apelianto šeimai įsigyti būstą, kurį trečiasis asmuo su sutuoktine pirko už jo realią kainą. Atsakovo K. D. skolos L. D. naudai išieškojimo nukreipimas į 1/3 buto dalį iš esmės pažeidė apelianto bei jo sutuoktinės teises.

33. Atsakovė R. K. su atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais sutiko, prašė juos tenkinti. Atsakovas K. D. su atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais sutiko, prašė juos tenkinti. Trečiasis asmuo A. D. su atsakovų apeliaciniais skundais sutiko, prašė juos tenkinti.

37.6. Šioje byloje trečiasis asmuo E. S., kaip ieškovo motina, vykdė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą už ieškovą, todėl Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai priteisė ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo sandoriu, dėl teisės tokį sandorį ginčyti po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl palikėjos valios, dėl atsakovų sąžiningumo, dėl ieškinio senaties termino ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

41. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių (sprendimo 48-60 p.), todėl jos nekartojamos, laikomos nustatytomis.

42. Kadangi apeliantų suinteresuotumas bylos baigtimi sutampa, daugelis jų argumentų iš esmės kartojasi, todėl pasisakoma kartu dėl visų apeliacinių skundų argumentų.

43. Vadovaujantis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi, sandoriai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Paveldėjimo teisiniai santykiai formuojasi vienašalių sandorių pagrindu, kurių kiekvienas turi savo tikslus.

44. Paveldėjimo teisėje galioja dispozityvumo principas, kuris įgyvendinamas palikimą priimant arba jo nepriimant (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Šie asmenų disponavimo paveldėjimo teise valiniai veiksmai yra iš esmės lygiaverčiai savo teisine prigimtimi ir įtaka paveldėjimo santykiams: abiem atvejais keičiamas palikimo paskirstymas tarp įpėdinių.

45. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar palikimo nepriėmimas neatliekant jokių aktyvių veiksmų atitinka valios išraišką, būtiną sandoriui sudaryti. Pagal CK 1.64 straipsnio 2 dalį asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. CK 1.64 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais.

46. Palikimo nepriimti galima paduodant pareiškimą notarui arba neatliekant jokių aktyvių veiksmų (CK 5.60 straipsnis). Paveldėjimo teisės atsisakymas kvalifikuotinas kaip juridinę reikšmę turintis veiksmas – asmens valios panaikinti savo civilinę teisę išreiškimas. Vertinant, ar palikimo nepriėmimas yra toks pat vienašalis sandoris kaip ir palikimo atsisakymas pareiškimu notarui, būtinas sisteminis tokius įpėdinio veiksmus reguliuojančių normų bei teismų praktikos jas taikant aiškinimas. Pagal CK 5.60 straipsnio 2 dalį palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Tai lemia išvadą, kad ir dėl atsiradusių pasekmių nukentėjęs subjektas abiem atvejais savo teises ginti gali tokiais pat būdais. CK 5.61 straipsnyje reglamentuotos situacijos, kai įpėdinis atsisako ar nepriima palikimo, jų neindividualizuojant. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikimo nepriėmimas yra suprantamas kaip apibendrintas įvairių situacijų apibūdinimas, kai šaukiamas paveldėti įpėdinis nepaduoda pareiškimo notarui, nesikreipia į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir neatlieka jokių aktyvių veiksmų, siekdamas paveldėti. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, išreikštas aktyviu įpėdinio veiksmu, o palikimo nepriėmimas yra asmens, turinčio teisę į palikimą, neveikimas arba pasyvus elgesys, tačiau tiek palikimo nepriėmimas, tiek atsisakymas yra įpėdinio valios išraiška ir turi tas pačias pasekmes; toks asmuo netampa mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėmėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-421/2016). Taigi, įpėdinio valią parodo jo veiksmai palikimo atžvilgiu, siekiant jo nepriimti, o ne jų išraiškos forma. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

47. Nurodytų argumentų ir teisminės praktikos pagrindu daroma išvada, kad CK 5.60 straipsnyje įtvirtinta galimybė vienašalį sandorį, kuriuo išreiškiama valia netapti įpėdiniu (nepriimti palikimo), sudaryti tiek aktyviais veiksmais (pareiškimu dėl palikimo atsisakymo), tiek ir tylėjimu – palikimo nepriimant. Nagrinėjamu atveju atsakovas K. D., žinodamas, jog turi teisę į palikimą pagal įstatymą, tačiau jo nepriimdamas, valingai sudarė vienašalį sandorį, kurį gali ginčyti subjektas, manantis, kad tokio sandorio sudarymu buvo pažeistos jo teisės.

48. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kokie konkretūs atsakovo veiksmai laikytini sandoriu – kaip buvo minėta, tai palikimo nepriėmimas LR CK 5.50 str. 3 d. numatytu terminu.

49. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

50. Šiuo atveju atsakovai – bylos baigtimi suinteresuoti asmenys - grindė aplinkybę, jog motinos valia buvo palikti turtą tik atsakovei R. K., savo paaiškinimais. Šie paaiškinimai nėra pagrįsti kitaip objektyviais duomenimis; bylos duomenimis palikėja nebuvo sudariusi testamento. Taigi, byloje pateikti įrodymai nebuvo pakankami pagrįstai įsitikinti, jog palikėja išreiškė valią turtą palikti tik atsakovei R. K.. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokios aplinkybės nepatvirtina ir atsakovės bei trečiųjų asmenų veiksmai, kuomet nepraėjus nei 6 mėn. nuo palikimo priėmimo, sudarė preliminarią sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), už 28 000 Eur parduoti, o tretieji asmenys įsipareigojo jį nupirkti, sumokėti 250 Eur avansą ir kas mėnesį mokėti po 250 Eur iki 2031 m. lapkričio mėn., t. y. per 112 įmokų sumokėti buto kainą iki pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog įpėdiniai siekė įvykdyti neva motinos išreikštą valią, o ne nepriimti palikimo formaliai, kad išvengtų išieškojimų ir kreditorių reikalavimų patenkinimo. Teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos byloje esančių įrodymų vertinimu, atitinkančiu CPK 185 str. reikalavimus, o apeliantai neįrodė, kad šiuo atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

51. Byloje nustatyta, kad atsakovas po savo motinos mirties, būdamas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti dalį mirusios motinos palikimo, į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo, nepriėmė palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1–3 dalys, 5.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti dalį motinos palikimo, būtų įgijęs nuosavybės teisę į dalį palikimo objektu buvusio atitinkamo nekilnojamojo turto. Kadangi atsakovas, būdamas skolingas ieškovui (kreditoriui) ir neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškovu, nepriėmė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, darytina išvada, kad taip atsakovas piktnaudžiaudamas savo teise sumažino savo galimybę iš paveldimo turto bent iš dalies įvykdyti skolinę prievolę ieškovui (sumažinti įsiskolinimą). Taigi sudarius ginčijamą vienašalį sandorį atsakovas sumažino galimybes įvykdyti prievolę kreditoriui, dėl ko buvo pažeistos ieškovo, kaip skolininko kreditoriaus, teisės, kurios gali būti ginamos CK 6.66 str. nustatyta tvarka ir pagrindu.

52. Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, joje numatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienų metų ieškinio senaties terminą. Minėtoje įstatymo nuostatoje nustatyta, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

53. Byloje nustatyta, kad palikimo atsisakymo (nepriėmimo) faktas konstatuotas 2022-01-19, notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei R. K. į visą palikėjos turtą.

54. 2022 m. vasario 1 d. trečiasis asmuo E. S. antstolio Jono Petriko kontorai elektroniniu laišku pranešė, kad skolininkas K. D. po jo mamos mirties paveldėjo nekilnojamąjį turtą – sodybą ir dalį trijų kambarių buto. 2022 m. vasario 2 d. antstolio padėjėja A. B. elektroniniu laišku paprašė, kad E. S. nurodytų skolininko motinos vardą, pavardę, paveldėto turto adresą, kadangi Nekilnojamojo turto registre jokio nekilnojamojo turto K. D. vardu nėra įregistruota. Tą pačią dieną E. S. antstolio padėjėjai elektroniniu laišku nurodė K. D. mirusios motinos vardą, pavardę ir adresą (Vykdomosios bylos Nr. 0172/18/00348 lapai 173-176). 2022 m. vasario 3 d. antstolio kontoros darbuotojui G. A. susipažinus su Nekilnojamojo turto duomenimis ir nustačius, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovės R. K. vardu, antstolio padėjėja A. B. elektroniniu laišku informavo E. S., kad skolininkas K. D. jokio turto nepaveldėjo, kad turtą paveldėjo kitas asmuo Vykdomosios bylos Nr.0172/18/00348 lapai 178, 186). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiame rašte jokie konkretūs duomenys apie paveldėtiną turtą, kas ir kokiu pagrindu paveldėjo turtą, nenurodyti, Registrų centro ir Testamentų registro išrašai nebuvo pateikti. Kadangi ieškovas nėra šių paveldėjimo santykių dalyvis, o turtas gali būti paveldimas ne tik pagal įstatymą (CK 5.2 str.), vien tokia informacija nesudarė akivaizdaus pagrindo ieškovui manyti, jog atsakovas K. D. sudarė neteisėtą sandorį, pažeidžiantį ieškovo teises. Tokia išvada daroma atsižvelgus į protingo, rūpestingo bei atidaus asmens elgesio standartą. Nors apie palikėjos mirtį ieškovas buvo informuotas, tačiau objektyvių duomenų apie palikimą sudarantį turtą ir kitų su paveldėjimu susijusių aplinkybių nežinojo.

55. Vertinant ieškovo veiksmus iki 2024-04-03 antstolio pranešimo su siūlymu ginti savo pažeistas teises, pažymėtina, kad priverstinis išieškojimas iš atsakovo buvo vykdomas dar iki atsakovo motinos mirties ir ieškovas turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad duomenys apie atsakovo (skolininko) turtinę padėtį bus tikrinami antstoliui vykdomosiose bylose atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus (CPK 585 straipsnio 1 dalis, 586 straipsnio 1 dalis ir 634 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenustatyta ieškovo pareiga atlikti nuolatinę vykdomosios bylos kontrolę.

56. Dėl minėtų motyvų pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas sužinojo apie savo pažeistas teises po 2024-04-03, todėl pareiškus ieškinį 2024-05-10 LR CK 6.66 str. 3 d. nustatytas ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

57. Dėl išdėstyto atmestinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių.

58. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas nepakeitė turto palikėjo pasirinktus įpėdinius, bet apginė pažeistas kreditoriaus teises įstatyme (CK 6.66 str.). numatytu būdu.

59. Ieškovo, atsakovo kreditoriaus, pažeistos teisės turi būti ginamos ir reikalavimas turi būti tenkinamas iš to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kito asmens teises ir interesus buvo atsisakyta, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo atsakovės R. K. nuosavybėn. Tokiu atveju teismas, apgindamas kreditoriaus turtines teises, nepakeitė paveldėjimo teisinių santykių, dėl to ir pavelėjimo teisės liudijimo galiojimas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovui neįvykdytos atsakovo K. D. prievolės turi būti įvykdytos iš to turto (jo dalies), kuris šiam atsakovui būtų perėjęs nuosavybėn paveldėjimo pagrindu ir kurio atsakovas neteisėtai nepriėmė (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

60. Tai, kad vykdomajame rašte išieškotoja nurodyta ieškovo motina E. S. nėra teisiškai reikšminga: vykdomasis raštas išduotas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-10-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1527-666/2017 (proceso Nr. 2-25-3-01090-217-2), įsiteisėjusiu 2017-11-13, iš K. D. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui L. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 290 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-07) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 6 840 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos 2017-08-07, E. S. paskirta nepilnamečio sūnaus L. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja. Atsakovas K. D. neginčija, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti sumokėtas kreditoriui – jo sūnui L. D., kuris jau yra pilnametis, neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovo reikalavimo teisė tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu buvo neabejotina ir galiojanti. Be to, atsakovas K. D. neginčija aplinkybės, kad neturi kito turto, iš kurio galėtų būti CPK nustatyta tvarka išieškotas visas įsiskolinimas ieškovui. Dėl to apelianto trečiojo asmens A. D. argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

61. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesprendė dėl R. K. ir trečiųjų asmenų A. D. bei L. D. 2022-07-01 sudarytos preliminarios buto pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo, nepakeitė įgytų kitų asmenų daiktinių ar paveldėjimo teisių, bet taikė įstatyme numatytą kreditoriaus teisių gynimo būdą (išieškojimo nukreipimas į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo kito asmens nuosavybėn). Dėl to preliminaria sutartimi šios sutarties šalių sulygtos buto pardavimo kainos vertinimas šioje byloje nėra teisiškai reikšmingas ginčo išsprendimui. Kaip buvo minėta, vien faktas, kad tokia sutartis buvo sudaryta, yra pakankamas pagrindas abejoti atsakovų ir trečiojo asmens argumentais apie palikėjos tikrąją valią bei šios sutarties šalių sąžiningumu.

62. Priešingai nei teigia apeliantas A. D., ir jo nurodytoje teismų praktikoje, pripažįstama, kad nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Įstatymas (LR CK 6.66 str.) nenumato tokio teisių ginimo būdo ribojimo, t. y. iki kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir turtas neperėjo kito asmens nuosavybėn. Be to, šuo atveju ieškovas šioje byloje ginčijo tik savo skolininko (atsakovo K. D.) sudarytą sandorį – jo atsisakymą priimti palikimą.

63. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Be to, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Nagrinėjamu atveju atsakovai bei trečiasis asmuo nepaneigė savo nesąžiningumo prezumpcijos (CPK 178 straipsnis), be to, minėtos aplinkybės apie preliminarios sutarties sudarymą papildomai leidžia konstatuoti šalių nesąžiningumą.

64. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo elgesį dispozityvumo principo aspektu. Atsakovas ginčijamo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą (neveikimu) metu buvo skolingas ieškovui, kaip kreditoriui ir įsiskolinimo ieškovui pagal vykdomuosius raštus nebuvo padengęs, todėl atsiradusi galimybė paveldėti turtą turėjo būti naudojama atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu).

65. Bylos duomenimis trečiasis asmuo E. S. (ieškovo motina) šioje byloje apmokėjo 2541 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei žyminį mokestį už ieškovą. Tarp ieškovo ir E. S. nėra ginčo dėl tokio mokėjimo, įstatymas nedraudžia kitiems asmenims įvykdyti mokėjimo prievolę (apmokėti bylinėjimosi išlaidas) už bylos šalį. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė, kokią įtaiką jo teisėms ir pareigoms turi teismo nustatytas mokėjimo būdas (bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas ieškovui, o ne trečiajam asmeniui, veikiančiam ieškovo pusėje). Taigi, vadovaujantis CPK 93 str., nėra pagrindo išvadai, jog šios išlaidos buvo paskirstytos nepagrįstai.

66. Kadangi šioje byloje atsakovui K. D. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 proc. (2 t., b. l. 120–121), todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama – 79,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šio atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str.), nes šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.

67. Kiti apeliantų nurodyti argumentai nėra esminiai teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

68. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

69. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

71. Apeliantų apeliacinio skundo netenkinus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

72. Ieškovas L. D. patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė advokato išrašytą 2025 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0481 ir išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio (2 909,27 Eur (2 237,90 Eur x 1,3)), todėl yra priteisiamos ieškovui lygiomis dalimis iš apeliantų (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).

73. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje antstolis Jonas Petrikas nurodė, kad 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra realios, būtinos, pagrįstos, neviršija pagal Rekomendacijas maksimalios priteistinos už tokias paslaugas sumos 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur x 1,3), todėl yra priteistinos lygiomis dalimis iš apeliantų (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„patikslintą ieškovo L. D. ieškinį tenkinti.

Pripažinti actio Pauliana pagrindu negaliojančiu ab initio atsakovo K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (palikimo nepriėmimą), atsiradusį po atsakovo motinos J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Leisti nukreipti atsakovo K. D. skolos ieškovo L. D. naudai išieškojimą pagal 2017-10-12 Kretingos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-1527-666/2017, į atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruoto turto 1/3 dalį, kurios kaip palikimo atsakovas K. D. atsisakė (nepriėmė), t. y. į:

- 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

- po 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. D. 2 815 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. D..

Grąžinti ieškovui L. D. 2024-05-03 mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio dalį – 121 Eur (mokėtojas E. S., mokėjimo užduotis ZN12788), grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priimti pagal pradinį ieškinį ieškovės E. S. ieškinio atsisakymą ir pagal jos pradiniu ieškiniu pareikštus reikalavimus civilinę bylą nutraukti.

Priteisti ieškovui L. D. lygiomis dalimis iš apeliantų atsakovų R. K., K. D. ir trečiojo asmens A. D. 968 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui antstoliui Jonui Petrikui lygiomis dalimis iš apeliantų atsakovų R. K., K. D. ir trečiojo asmens A. D. 150 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.