Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transhansa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transhansa“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Nors apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi, kartu nurodydama, kad ieškovo ieškinys turi būti atmestas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamu sprendimu buvo patenkinti ne visi ieškovo reikalavimai: priteisęs ieškovui iš atsakovės skolą, teismas atmetė reikalavimą priteisti procesines palūkanas, taip pat tik iš dalies tenkino reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, vadovaudamasis CPK 313 straipsniu, teismas nevertina atsakovei palankių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1168-1041/2017 (1 t., e. b. l. 7–12) bei Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1722-413/2017 (1 t., e. b. l. 13–18) buvo konstatuoti faktai, kad šalis nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. siejo darbo santykiai, jog ieškovui dirbant vairuotoju bendra už visą laikotarpį priskaičiuota darbo užmokesčio, dienpinigių ir su darbo santykiais susijusių išlaidų, įskaitant už darbdavį sumokėtą baudą, kurios atlyginimą nurodytoje byloje buvo prašoma priteisti, suma sudaro 39 798,80 Eur, o darbdavio išmokėta suma – 38 245,64 Eur, kas lemia 1 553,16 Eur nepriemoką, kad papildomą 304,10 Eur sumą ieškovas galimai darbdavio vardu gavo iš kito asmens.

14. Įvertinęs šiuos faktus, taip pat aplinkybę, kad aptariamoje byloje ieškovui iš atsakovės buvo priteista 376 Eur suma, ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti 873,06 Eur (1 553,16 Eur – 304,10 Eur – 376 Eur) nepriemoką. Nors atsakovė į bylą teikė duomenis apie galimai kitokias, nei konstatuota išnagrinėtoje civilinėje byloje, ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas, pirmosios instancijos teismas jų nevertino konstatuodamas, kad ieškovo reikalavimas yra grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytais faktais, kurie, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, laikomi prejudiciniais, ir teismas kitoje civilinėje byloje jų vertinti iš naujo negali.

15. Nesutikdama su tokia išvada atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nagrinėjant bylą turi būti įvertinti visi teismui pateikti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas tokią atsakovės poziciją atmeta kaip nepagrįstą.

16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pasižymi trimis materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius lemiančiomis savybėmis: 1) privalomumu dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 18 straipsnis); 2) res judicata galia, kuri reiškia, kad ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, ir lemia draudimą byloje dalyvavusiems asmenims iš naujo pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu (negatyvusis res judicata efektas) (CPK 279 straipsnio 4 dalis); 3) prejudicine galia, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria materialiuosius teisinius padarinius ir gali tapti reikalavimo pagrindu kitoje byloje, kurioje draudžiama ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (pozityvusis res judicata principo taikymo efektas) (CPK 279 straipsnio 4 dalis), o taip pat lemia procesines pasekmes, kadangi byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytų faktų nereikia įrodinėti iš naujo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014, 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019).

17. Aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punktą kasacinis teismas suformavo nuoseklią praktiką, kad faktai prejudiciniais pripažįstami tik tuo atveju, jeigu abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir vėliau nagrinėjamai bylai reikšmingas faktas išnagrinėtoje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014, 2018 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019). Kaip nurodoma skundžiamame sprendime cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014, priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis) principams, bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. Nurodytoje byloje, o taip pat 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, kasacinis teismas konstatavo, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, tačiau šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui, bei, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį suformuluota praktika, sprendė, jog tokios išimtys gali būti pateisinamos tik primygtiniu socialiniu poreikiu, siekiant ištaisyti esminės svarbos teisminei sistemai turinčią klaidą.

18. Nagrinėjamu atveju byloje, kurioje nustatytus faktus pirmosios instancijos teismas pripažino prejudiciniais, dalyvavo tos pačios šalys. Be to, atsakovės įsiskolinimo ieškovui faktas ir skolos dydis buvo įrodinėjimo proceso nurodytoje byloje dalykas. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1168-1041/2017 turinio, atsakovei tvirtinant, kad ieškovo reikalaujama atlyginti jo už atsakovę sumokėta bauda yra kompensuota, teismas sprendė, jog būtina išanalizuoti, kokia suma ieškovui buvo priskaičiuota per visą jo darbo įmonėje laikotarpį (įskaitant darbo užmokestį, dienpinigius ir kelionės išlaidas) ir kiek yra išmokėta. Teismas taip pat nurodė, kad priskaičiuota suma (39 798,80 Eur) buvo nustatyta būtent pagal atsakovės teismui pateiktus duomenis. O atsakovės pateikti duomenys apie išmokėtą 39 911,24 Eur sumą buvo sulyginti su ieškovo pateiktais sąskaitų išrašais ir konstatuota, kad į bylą pateiktais įrodymais pagrįsta 38 245,64 Eur suma. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti dvi reikšmingas išvadas. Pirma, būtent aplinkybė, kad egzistuoja atsakovės įsiskolinimas ieškovui, kuris yra didesnis už prašomą priteisti baudos sumą, lėmė ieškinio nurodytoje byloje patenkinimą, t. y. ši aplinkybė ne šiaip buvo paminėta įsiteisėjusiame sprendime, bet sudarė įrodinėjimo proceso ir tarp šalių kilusio ginčo esmę. Atsakovė neginčijo pareigos kompensuoti ieškovo išlaidas, bet nurodė šią pareigą įvykdžiusi, o byloje atliktas tyrimas tokią atsakovės poziciją paneigė. Antra, atsakovė nurodytoje byloje ne tik buvo dalyvaujantis byloje asmuo, bet jai buvo aiškiai įvardintos bylos nagrinėjimo ribos, įrodinėjimo pareiga bei būtinybė į bylą pateikti visus priskaičiuotas ir išmokėtas sumas patvirtinančius įrodymus. Įrodinėjimo procese atsakovė aktyviai dalyvavo, jos pateikti įrodymai buvo priimti ir teismo įvertinti.

19. Būtent asmens teisių veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises apribojimas teismų praktikoje įvardijamas kaip galima nutarties 17 punkte įvardintos bendrosios taisyklės, lemiančios prejudicinę nustatytų faktų galią, išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017). Tuo atveju, kai proceso dalyviui nesuteikiama galimybė tinkamai ir laiku pateikti jo procesinei pozicijai reikšmingus argumentus ir/ar įrodymus, įstatymas numato išimtinę galimybę įrodymus pateikti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 314 straipsnis). Bylai reikšmingų įrodymų nepateikimas dėl to, kad dalyvaujantis byloje asmuo apie jų egzistavimą bylos nagrinėjimo metu nežinojo, yra pagrindas inicijuoti proceso atnaujinimą išnagrinėtoje byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie procesinės teisės instrumentai užtikrina galimybę proceso dalyviui, kurio teisės procese buvo apribotos, ištaisyti galimas klaidas toje pačioje civilinėje byloje. Kita vertus, jeigu netikslios faktinės aplinkybės byloje nustatomos dėl paties dalyvaujančio byloje asmens pasyvumo ar netinkamo procesinių pareigų vykdymo (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42, 178 straipsniai), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis) ir prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis) principai, skirti teisinių santykių stabilumui užtikrinti, lemia, kad byla laikoma išnagrinėta tinkamai pagal į ją pateiktus įrodymus ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės nebegali būti peržiūrimos (vertinamos pakartotinai), net jei pakartotinis vertinimas nulemtų kitokį rezultatą. Kitaip tariant, kadangi atsakovė žinojo, kokios aplinkybės bus įrodinėjamos, ji privalėjo teikti teismui išsamius argumentus ir visus tuos argumentus patvirtinančius įrodymus, o to nepadarydama turi prisiimti su netinkamu procesiniu elgesiu susijusias neigiamas pasekmes.

20. Įvertinęs atsakovės nagrinėjamoje byloje pateiktą poziciją apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas, apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

10.1. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1722-413/2017 (1 t., e. b. l. 13–18) turinio, ieškovui priskaičiuotą 48 524,48 Eur sumą ir jam išmokėtą 48 636,93 Eur sumą atsakovė įvardijo jau ankstesnėje byloje teiktame apeliaciniame skunde, kuriame nurodė tapačius argumentus dėl teismui pateiktų duomenų netikslumo, kartu prašydama prijungti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad su apeliaciniu skundu teikiami nauji argumentai ir įrodymai negali būti priimami, kaip pateikti pavėluotai. Ši aplinkybė aiškiai atskleidžia, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuotas ne tik atsakovės įsiskolinimo ieškovui faktas, bet ir netinkamo atsakovės procesinio elgesio sąlygotas teisės vėlesnėse proceso stadijose teikti papildomus įrodymus praradimas. Esant tokiai išvadai įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime, spręsti, kad prarastą teisę atsakovė galėtų atkurti naujais įrodymais ginčydama prejudicinę galią turinčias aplinkybes kitame teisminiame procese, nėra jokio pagrindo.

10.2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė akcentuoja, kad ankstesnėje byloje jos nurodyta ieškovui priskaičiuota suma (39 798,80 Eur) atitinka ieškovui mokėtinų delspinigių ir jam atlygintinų išlaidų dydį, o 8 725,68 Eur darbo užmokestis, kuris į šią sumą neįskaičiuotas, būtent ir sudaro skirtumą tarp šioje byloje nurodomos ir ankstesnėje byloje įvardintos ieškovui priskaičiuotų sumų (48 524,48 Eur – 39 798,80 Eur = 8 725,68 Eur). Tačiau, kaip minėta sprendimo 18 punkte, ankstesnėje civilinėje byloje atsakovė buvo įpareigota pateikti duomenis apie visas ieškovui priskaičiuotas sumas, įskaitant ir darbo užmokestį. Kaip minėta nutarties 19 punkte, jeigu atsakovė teismui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ji turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes.

10.3. Įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1168-1041/2017 (1 t., e. b. l. 7–12) taip pat konstatuota, kad atsakovė nėra išsaugojusi ieškovo pasirašytų kelionės lapų, kurie leistų objektyviai (ne vien tik atsakovės vienašališkai parengtų dokumentų pagrindu) nustatyti ieškovui priskaičiuotų išlaidų sumą. Būtent tokiais subjektyviai parengtais skaičiavimais savo poziciją dėl netiksliai nustatyto priskaičiuotinų sumų dydžio (1 t., e. b. l. 93–106, 111 (neskaitmenizuotas dokumentas), 128 (neskaitmenizuotas dokumentas); 2 t., e. b. l. 51 (neskaitmenizuotas dokumentas)) atsakovė įrodinėjo ir nagrinėjamoje byloje.

10.4. Kad atsakovė siekia pakartotinio jos į bylą teiktų argumentų ir įrodymų vertinimo, atskleidžia ir faktas, jog atsakovė nurodo iš esmės tokią pačią permokos ieškovui sumą – 112,45 Eur. Ankstesnėje byloje atsakovė įrodinėjo, kad permokos suma sudaro 112,46 Eur. Ši aplinkybė atskleidžia, kad atsakovė atsiskaitymo faktą įrodinėja teikdama argumentus apie tokiu pačiu dydžiu (8 725,68 Eur) padidintas tiek ieškovui priskaičiuotą, tiek ir jam išmokėtą sumas. Nors atsakovė tvirtina teikianti eilę papildomų įrodymų, susijusių su ieškovui išmokėtomis sumomis (1 t., e. b. l. 36–92, 107–110, 152–159, 162–176), kartu ji pripažįsta ir didesnį atsakovės vykdytinų prievolių mastą, o nesutikimą su ankstesnėje byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis iš esmės sieja su tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė 1 361,50 Eur nepriemokos, o ne 112,46 Eur permokos dydį. Kitaip tariant, ne ieškovės teikiami nauji argumentai apie tokiu pačiu dydžiu padidintas priskaičiuotas ir išmokėtas sumas lemia šalių pozicijų dėl ieškinio pagrįstumo skirtumą, o faktas, kad atsakovė siekia pakartotinai įrodyti savo argumentų, kurie dėl juos patvirtinančių įrodymų nepateikimo buvo atmesti išnagrinėtoje civilinėje byloje, pagrįstumą.

10.5. Reikšminga apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1168-1041/2017 (1 t., e. b. l. 7–12) konstatavo faktą, jog atlikdama mokėjimus atsakovė netiksliai nurodydavo lėšų išmokėjimo paskirtį, kas neleido teismui įvertinti, kokiu konkrečiu mokėjimu ieškovui galėjo būti kompensuotos su baudos sumokėjimu susijusios išlaidos. Nors nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėja, kad ankstesnėje byloje nebuvo įvertinta ieškovui priskaičiuoto darbo užmokesčio suma, papildomai teikiami duomenys apie išmokėtas sumas, kurie, atsakovės tvirtinimu, nagrinėjant ankstesnę bylą nebuvo vertinami, nėra susiję su darbo užmokesčio mokėjimu (kasos išlaidų orderiuose nurodomos išmokos „atskaitingam asmeniui“ (1 t., e. b. l. 174–175), o sąskaitos išraše nurodoma paskirtis – „dienpinigiai“ ir „kelionės išlaidos“ (1 t., e. b. l. 107–110)). Kaip minėta nutarties 20.3 punkte, ieškovo kelionės išlaidų dydis abiejose bylose įrodinėjamas atsakovės vienašališkai surašytais dokumentais. Šios aplinkybės leidžia daryti dvi reikšmingas išvadas. Pirma, atsakovė disponavo naujai teikiamais įrodymais, tačiau ankstesnėje byloje dėl subjektyvių priežasčių jų nepateikė. Antra, skirtingai nei nurodo atsakovė, ji siekia ne įrodyti ankstesnėje byloje konstatuotos nepriemokos apmokėjimo faktą ar naujais argumentais įrodyti visišką atsiskaitymą su atsakovu, bet manipuliuodama finansiniais duomenimis reikalauja pakartotinio aplinkybių, kurios buvo įvertintos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, vertinimo.

21. Apibendrindamas nutarties 20 punkte nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje taikyti CPK 182 straipsnio 2 punkte, 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinės galios taisyklės išimtį nėra pagrindo. Galiojant nurodytai taisyklei pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas yra negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas bylą pagrįstai išnagrinėjo vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotu atsakovės įsiskolinimo ieškovui faktu bei skolos dydžiu. Nurodytą išvadą teismas pripažįsta pagrindu apeliaciniam skundui atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Skundą atmetus, iš atsakovės ieškovui priteisiamas atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas – 200 Eur (2 t., e. b. l. 79–80) (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovės valstybei taip pat priteisiamas teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese atlyginimas – 1,21 Eur (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transhansa“, juridinio asmens kodas 135522660, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transhansa“, juridinio asmens kodas 135522660, valstybei 1,21 Eur (vieno euro 21 ct) teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.