- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-1722-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20389-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transhansa“
- Ieškovas
- V. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transhansa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1168-1041/2017 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transhansa“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Bylos duomenimis, ieškovas V. V. nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. dirbo pas atsakovę UAB „Transhansa“ vairuotoju. Atsakovės 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. K-15/11-02-01 ieškovas buvo komandiruotas į Vokietiją, kurios metu, 2015 m. lapkričio 6 d., už pažeidimus, susijusius su atsakovės transporto priemone, Lenkijoje buvo nubaustas 1500 zlotų (376 eurų) bauda, kurią, darbdavio pasiūlymu, sumokėjo iš nuosavų lėšų. Nutraukus darbo santykius atsakovė nekompensavo ieškovo išlaidų, susijusių su baudos sumokėjimu, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 376 Eur skolą, 17,25 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti, kadangi ji nėra skolinga ieškovui, priešingai, atleidus ieškovą iš darbo jam buvo nepagrįstai išmokėta (permokėta) 112,46 Eur.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui V. V. iš atsakovės UAB „Transhansa“ 376 Eur skolą, 17,25 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (393,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 720 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė valstybei iš atsakovės 10,78 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad byloje yra duomenys apie 2015 m. lapkričio 13 d. atliktą mokėjimą, kurio paskirtyje nurodyta „padengta bauda Lenkijoje“ (1 t., b. l. 106, 145), tačiau sumokėta 257,37 Eur suma neatitinka tikrojo 376 Eur baudos dydžio. Teismas nelaikė, kad šis mokėjimas pagrindžia dalies baudos sugrąžinimo faktą, nes, kaip pripažino pati atsakovė, šis išrašas skirtas įmonės vidiniam naudojimui ir gali būti koreguojamas (1 t., b. l. 47). Be to, iki 2015 m. lapkričio 2 d. nebuvo išmokėtų sumų detalizavimo. Teismas iš atsakovės buhalterinių dokumentų nenustatė baudos sumokėjimo fakto, todėl priteisė iš atsakovės ieškovui jo sumokėtą už atsakovę 376 Eur dydžio baudą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Transhansa“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai visiškai nevertino atsakovės nurodytų ir ieškovui grynais išmokėtų sumų – 2015 m. sausio 26 d. išmokėtus 3500 Eur ir 2015 m. kovo 31 d. išmokėtus 2000 Eur, taip pat nevertino prieštaravimų tarp ieškovo pateiktų duomenų apie jo gautas išmokas ir atsakovės pateiktų duomenų apie ieškovui išmokėtas sumas. Ieškovas nesąžiningai nepateikė duomenų apie laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. į savo Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės gautus mokėjimus, kurių suma sudaro 16 600 Lt arba 4 807,69 Eur. Ši aplinkybė paaiškėjo tik pačiai atsakovei (jos darbuotojams) susipažinus su minėtais ieškovo pateiktais duomenimis. Šie duomenys realiai pateikti baigiamojo teismo posėdžio metu, kuriame dėl ligos negalėjo dalyvauti atsakovės buhalterė A. S., o dėl atostogų – ir atsakovės vadovas K. S..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atmesdamas atsakovės atstovo prašymą sudaryti galimybę susipažinti su pateiktais duomenimis ir kartu pateikti atsikirtimus bei paaiškinimus, pažeidė procesinio šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), kadangi iš esmės apribojo atsakovei galimybę būti šiuo klausimu išklausytai. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, atsakovė su šiuo skundu pateikia naujus įrodymus ir prašo juos prijungti prie bylos.
Ieškovo iš atsakovės bendrai gauta per visą jo darbo laikotarpį suma, įskaitant dienpinigius, kelionės išlaidas ir darbo užmokestį sudaro 48 639,93 Eur, o jam priskaičiuota išmokėti suma, kurioje įskaičiuotos jo reikalaujamos priteisti 1500 zlotų išlaidos, sudaro 48 254,48 Eur. Šias aplinkybes patvirtina banko išrašai, taip pat atsakovės duomenys apie ieškovui išmokėtas sumas. Todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovui yra padaryta 112,45 Eur permoka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas klaidingai vertino duomenis apie ieškovo gautas į jo banko Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 9 d. sumas. Teismas nustatė, kad ieškovo gauta iš atsakovės suma minėtu laikotarpiu yra 16 540 Eur, tačiau iš tikrųjų ieškovas gavo 16 840 Eur, t. y. 300 Eur daugiau. Šia klaida taip pat grindžiamas skundžiamas sprendimas.
Teismas pažeidė šalių rungimosi principą (CPK 12 str.). Ieškovas tik baigiamojo teismo posėdžio metu sukonkretino savo ieškinio pagrindą. Minėtas pažeidimas lėmė tai, kad iš esmės nevisapusiškai, neteisingai ir neobjektyviai buvo įvertinti įrodymai ir neteisingai išspręsta byla, nustatytos iš esmės neteisingos bylos aplinkybės ir ieškovui nepagrįstai priteista jo prašoma suma.
Atsiliepimas
Ieškovas V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Būtent atsakovas į bylą pateikė 2015 m. lapkričio 12 d. Kasos išlaidų orderį 1049,94 Eur sumai. Kaip patvirtino ieškovas, ir to neneigė atsakovas, tai buvo vienintelis grynųjų pinigų perdavimo operaciją patvirtinantis dokumentas. Visi kiti mokėjimai buvo atliekami bankiniais pavedimais. Atsakovas ne kartą teismo buvo įpareigotas pateikti mokėjimus ieškovui patvirtinančius dokumentus, tačiau jokių kitų kasos išlaidų orderių nebuvo pateikta. Todėl neaišku, iš kur dabar atsirado ir yra pateikiami dar 2 papildomi kasos išlaidų orderiai, ir kodėl jie nebuvo pateikti anksčiau.
Teismo posėdžių metu ne kartą buvo paklausta, ar tikrai tokia suma (39 911,24 Eur) buvo ieškovui išmokėta ir turėjo būti išmokėta. Atsakovė visada tvirtino, kad būtent tokie mokėjimai buvo atlikti ir nurodytos sumos yra teisingos. Būtent tais duomenimis vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje. Teikdamas apeliacinį skundą, atsakovas nurodo, kad ieškovui išmokėta suma jau sudaro 48 254,48 Eur, taigi išeitų, kad jei ieškovui turėjo būti faktiškai sumokėta 39 798,80 Eur, o yra išmokėta net 48 254,48 Eur, tai atsakovas permokėjo ieškovui ne 112,45 Eur, kaip teigia atsakovė, bet 8343,24 Eur. Šie duomenys leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu ir kelia įtarimų, ar mokėjimo dokumentai nėra suklastoti.
Tik dėl paties atsakovo neveikimo teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė reikalaujamų dokumentų, dėl ko teismo posėdis buvo atidėtas. Paskyrus kitą posėdžio datą, atsakovas vis tiek įpareigojimo nevykdė. Taigi pats atsakovas, netgi įpareigotas teismo, nepateikė laiku dokumentų, ir tik tuomet, kai buvo gauti iš atsakovo dokumentai, ieškovas pateikė savo sąskaitos išrašus. Kaip matyti EPP sistemoje, atsakovas dokumentus pateikė 2017 m. kovo 27 d., ieškovo atstovė – 2017 m. kovo 29 d., teismo posėdis paskirtas 2017 m. kovo 30 d. 14:00 vai., taigi iš esmės atsakovas turėjo laiko susipažinti su pateiktais dokumentais.
Pažymi, kad tiek atsakovės direktoriaus, tiek ir buhalterės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, todėl jei sutapo teismo posėdžio data su direktoriaus atostogomis ar buhalterės liga - atsakovės atstovas galėjo pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovės atstovas, atėjęs į posėdį, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo nurodytas priežastis dėl direktoriaus ir buhalterės nedalyvavimo teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujų pateiktų įrodymų, nesiaiškino, ar galėjo šie įrodymai būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nekonstatavo, jog yra sąlygos taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šiuos įrodymus priimti.
Nagrinėjamu atveju pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis). Taigi, rengdamosios bylos nagrinėjimui teisme šalys turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, trukdančius tai padaryti, bei galutinai suformuoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.). Antra, byloje vyko keturi teismo posėdžiai, kurių metu atsakovė teikė papildomus įrodymus, taigi turėjo galimybę pateikti prie bylos prašomus prijungti įrodymus pirmosios instancijos teismui, tačiau nustatyta tvarka jų neteikė. Trečia, civilinė byla buvo išnagrinėta ieškovo pareikštų ir atsakovės pateiktų reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, kuriais atsakovė įrodinėjo 39 911,24 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą ieškovui. Tuo tarpu prašomais prijungti papildomais įrodymais atsakovės išmokų ieškovui dydis, skaičiuotinas per visą darbo laikotarpį, anot apeliantės, sudaro 48 693,93 Eur, t. y. skirtumas tarp atsakovės faktiškai išmokėto (48 693,93 Eur) ir ieškovo gauto (39 798,80 Eur) atlyginimo yra ženkliai didesnis, nei ieškovo pretenzija (ieškinio reikalavimas) atsakovei. Tai reiškia, kad atsakovė teikia apeliacinės instancijos teismo įrodymus ir nurodo naujus argumentus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, taip pažeisdama CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, atsisako priimti apeliantės prašomus prijungti prie bylos papildomus įrodymus.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo
12. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).
Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Sutinkamai su minėto įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais apskaitos dokumentui, šiame dokumente turi atsispindėti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys (13 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia banko sąskaitos išrašais ir juose nurodyta mokėjimų paskirtimi apie atsakovės sumokėtas jam darbo išmokas 2015 m. lapkričio - gruodžio mėnesių laikotarpiu (el. t. 2, b. l. 115-116). Priešingai nei nurodoma atsakovės išraše apie banko pavedimus nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (e.. b. t. 1, b. l. 56), tokios 2015 m. lapkričio 13 d. mokėjimo paskirties ir dydžio, kaip „padengta bauda Lenkijoje 257,37 Eur“ ieškovui adresuotuose mokėjimų išrašuose nėra, priešingai, ieškovo banko sąskaitos išraše nurodoma, kad tai „300 Eur dienpinigiai ir D/u“. Be to, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovas, ieškovo iš nuosavų lėšų sumokėtos baudos dydis (376 Eur) yra mažesnis už atsakovės deklaruojamą savo dokumentuose ieškovui išmokėtos kompensacijos dydį (257,37 Eur). Todėl, vadovaujantis šios nutarties 13 punkto nuostatomis, yra pagrindas išvadai, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovo treiginių, kad skola jam nebuvo grąžinta. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino ne tik aktualus laikotarpio (2015 m. lapkričio – gruodžio mėnesių) atsakovės išmokas ieškovui, bet tyrė ir vertino per visą ieškovo darbo laikotarpį faktiškai gautas ir priklausančias gauti išmokas, susijusias su darbo santykiais, bei padarė bylos rašytiniais įrodymais ir skaičiavimais pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pagal atsakovės pateiktus skaičiavimus ji privalėjo išmokėti ieškovui 39 798,80 Eur išmokų, tačiau faktiškai išmokėjo 38 245,64 Eur, taigi 1553,16 Eur mažiau nei priklausė išmokėti (teismo sprendimo 8.2 punktas). Aptariamam kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, paskaičiuodamas 16 540 Eur dydžio išmokas (e. b. t. 2, b. l. 98-116) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 9 d., padarė skaičiavimo klaidą, nes faktiškai darbdavio ieškovui sumokėta suma yra 16840 Eur. Apeliacinės instancijos teismui atlikus per minėtą laikotarpį išmokėtų sumų patikrinimą, klaidos faktas nepasitvirtino. Apeliantei nenurodžius, su kokiomis konkrečiai išmokomis siejama atsakovės nurodyta skaičiavimo klaida, spręstina, kad minėto argumento apeliantė tinkami nepagrindė (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sutiktina ir su kitu pirmosios instancijos teismo argumentu, nurodytu sprendimo 8.3 punkte, kad netgi tuo atveju, jeigu ieškovo nurodymu K. K. buvo pervesta 304,10 Eur išmokų, tai neturi teisinės reikšmės ieškovo reikalavimui priteisti skolą, nes vis tiek išlieka akivaizdi darbo išmokų nepriemoka, t. y. 1249,06 Eur (1553,16 Eur – 304,10 Eur). Apibendrinant šio nutarties 14-15 punktus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus aktualius ginčui spręsti bylos įrodymus bei šalių paaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovui priteistinos skolos fakto ir dydžio. Taigi teismas įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Įvertinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad išnagrinėjus bylą nedalyvaujant atsakovės direktoriui ir buhalterei, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė buvo atstovaujama tinkamai, t. y. profesionalaus teisininko (advokato), nei jos direktorius, nei buhalterė nenurodė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir to priežasčių, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Nei komandiruotė, nei liga nėra ta svarbi priežastis, dėl kurios bylos nagrinėjimą reikėtų atidėti (CPK 2476 straipsnio 2 dalis), todėl teismas, įvertinęs faktinę nagrinėjamos bylos situaciją, jo trukmę ir išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant kitiems atsakovės atstovams proceso teisės normų nepažeidė. Ieškovo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai (banko išrašai) šalims buvo žinomi, jokių naujų aplinkybių dėl jų nenurodoma ir apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jam nebuvo galimybės atsikirsti į ieškovo naujai pateiktus įrodymus.Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad yra atskleista bylos esmė, o kilęs ginčas išnagrinėtas teisingai, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos ir prašomos atlyginti apeliacinės instancijos teisme 100 Eur dydžio atstovavimo išlaidos, kaip neviršijančios Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatyto 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transhansa“ (juridinio asmens kodas 135522660) 100 Eur (vieną šimtą eurų) atstovavimų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.