Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Z. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) ir D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2023-09-18 sprendimu dėl darbingumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus medicininius ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, T. Z. nustatytas 75 procentų darbingumo lygis nuo 2023-09-14 (priedas prie ieškinio).

Iki šios civilinės bylos užvedimo ieškovui T. Z. atsakovė buvo išmokėjusi 8 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Po civilinės bylos užvedimo, susipažinusi su 2023-09-18 sprendimu dėl darbingumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodyta triplike) atsakovė išmokėjo ieškovui papildomą 11 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo išmoką. Taigi, byloje nekyla ginčas, kad ieškovui atsakovė dėl 2023-05-17 įvykio yra išmokėjusi 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas dublike ir teismo posėdžio metu prašo priteisti papildomą 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovės atstovė su tuo nesutinka, vertina, kad, remiantis teismų praktika, yra išmokėtas pakankamo dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes.

Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo bendrovių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 23 punktas). Didžiausios žalos atlyginimo sumos priteisiamos konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas). Vertinant atlygintinos žalos dydį bendrai atsižvelgtina į priteistinus žalos atlyginimo dydžius eismo įvykių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019, 33 punktas). Pažymėtina ir tai, kad šie ginčai ir jų metu priteistos žalos atlyginimo sumų iliustracijos pateikia tam tikras žalos atlyginimo sumų gaires, be to, atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-181-611/2020, punktas 51)

Šiuo atveju ieškovui T. Z. buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs ilgalaikes, itin reikšmingas sveikatos sutrikdymo pasekmes, nes jis neteko regėjimo viena apimi, jam nustatytas netektas darbingumas, likęs darbingumo lygis 75 procentai. Taigi teismas sutinka su ieškovo ir jo atstovo teiginiais, kad šioje situacijoje bet kokia išmokėta neturtinės žalos suma nesugrąžins ieškovo į padėtį, buvusią iki eismo įvykio. Teismas sutinka, kad dėl eismo įvykio netekęs regėjimo viena akimi ir patyręs kitus, mažesnius sužalojimus, ieškovas patyrė ieškinyje nurodytus nepatogumus, tai didelį fizinį skausmą, pablogėjo bendravimo galimybės (dėl visiško aklumo kaire akimi), patiria diskomfortą bendraujant, emocinę įtampą, nerimą, stresą. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiais, kad iki sužalojimo jo gyvenimo būdas buvo aktyvus (sportavo), tačiau po patirto sužalojimo aktyvi veikla jam gali kelti baimę patirti naujus sužalojimus arba senųjų traumų atsinaujinimą. Ieškovui reikia priprasti prie regėjimo tik viena akimi, jis nurodė, kad kitaip mato ir vertina atstumus ir kt. Negalima atmesti ieškovo teiginių, kad netekęs regėjimo viena akimi jis neteko galimybės įgyti kitas vairavimo kategorijas (vairuoti sunkiasvorę techniką). Teismo vertinimu nepatogumus ir baimes dėl netekto regėjimo viena akimi ieškovas patirs visą būsimą gyvenimą. O jei būtų medicininė galimybė ateityje atstatyti regėjimą, jis turėtų patirti galimas naujas intervencijas, papildomus nepatogumus skausmą ir kt. Taigi, ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą, tačiau jo prašoma priteisti papildoma neturtinės žalos atlyginimo suma – 50 000 Eur, kai jau yra išmokėta 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išmoka, būtų pernelyg didelė, atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose.

Anksčiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-181-611/2020 yra nurodyta, jog praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Tačiau maksimalūs nurodyti dydžiai yra priteisiami už dar sunkesnes pasekmes. Pavyzdžiui 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistas nukentėjusiam asmeniui, kuris pats patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą ir neteko dviejų artimų šeimos narių. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į eismo įvykio aplinkybes ir sukeltas pasekmes, į tai, kad po eismo įvykio nepasikeitė jo darbinė veikla, jis toliau gali savarankiškai gyventi, mėgautis laisvalaikiu ir kt., teismo vertinimu teisinga kompensacija ieškovui yra 30 000 Eur (bendra neturtinė žala), todėl papildomai priteistinas ieškovui neturinės žalos atlyginimo dydis 10 000 Eur. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Byloje nekyla ginčas, kad eismo įvykio metu 2023-05-17 buvo sugadintas ieškovo traktorius ir trąšų barstytuvas. Atsakovė iki bylos užvedimo už šiuos daiktus ieškovui iš­mokėjo 92 336,8 Eur draudimo išmoką. Atsakovė žalos bylos administravimo metu nustatė, kad traktoriaus bei trąšų barstytuvo remon­tas nėra tikslingas.

Ieškovas ir atsakovė, skaičiuodami turtinės žalos atlyginimo dydį teisingai remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo. Tik šalys nurodo skirtingus taisyklių straipsnius. Šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių (2018 10 24 nutarimo Nr. 1059 redakcija, galiojusi nuo 2018-11-01 iki 2024-07-30) 14 punktas numato, kad ,,Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės“.

Šiuo atveju atsakovė nustatė traktoriaus rinkos vertę pagal nepriklausomo vertintojo ataskaitą – 88 400,00 Eur, bei aukciono būdu nustatė šio traktoriaus likutinę vertę – 7 217,00 Eur. Šių dydžių ieškovas nepaneigė. Atsakovė nustatė nuostolio dydį dėl sunaikinimo - 81 183,00 Eur. Taigi atsakovė nustatė 91,74 procento prarastą turto vertę. Ieškovas pateikė komercinį „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą traktoriaus remontui, kuriame nurodyta bendra traktoriaus remonto vertė 125 998,54 Eur be PVM. Taigi pagal ieškovo pateiktą dokumentą traktoriaus remonto vertė žymiai viršija traktoriaus vertę. Tai įrodo, kad remiantis minėtomis taisyklėmis traktorius laikomas sunaikintu ir jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Jei likutinę traktoriaus vertę vertintume pagal kainą, už kurią ieškovas pardavė traktoriaus liekanas, tai 18 150 Eur, tai vis tiek netekta traktoriaus vertė sudaro 79,49 procento ir jį remontuoti netikslinga, nes netekta vertė viršija 75 procentus.

Analogiška situacija su trąšų barstytuvu, kurio vertę įvykio metu atsakovė nustatė 11 700,00 Eur be PVM, o likutinę vertę apk­lausos (aukciono) būdu nustatė - 1 245,00 Eur be PVM. Nuostolio dydis - 10 455,00 Eur ir tai sudaro 10,64 procentus iki įvykio buvusios trąšų barstytuvo vertės.

Teismo vertinimu, teisingai traktorius ir trąšų barstytuvas yra pripažinti sunaikintais ir teisingai išmokėtas turtinės žalos atlyginimas, kaip skirtumas tarp turto vertės iki įvykio ir likutinės turto vertės. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad ieš­kovas, pardavęs traktoriaus liekanas už didesnę sumą, nei nustatyta traktoriaus likutinė vertė, tai ieškovas realiai gavo didesnį žalos atlyginimą, nei nustatė draudikas ir jam žala yra atlyginta.

Ieškovas prašydamas papildomai priteisti 35 702,64 Eur žalos atlyginimą, remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 15 punktu, kuris numato, kad „žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas“. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas, prašydamas priteisti papildomą išmoką dėl turtinės žalos atlyginimo už sunaikintą techniką, nepagrįstai remiasi šiuo 15 taisyklių punktu, nes jis numato žalos atlyginimą dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga. Šiuo atveju remiantis taisyklių 14 punktu nustatyta, kad turtas yra sunaikintas ir jį remontuoti yra ekonomiškai netikslinga. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintą techniką.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl tenkinant ieškinį iš dalies, už tenkinamą ieškinio dalį priteistinas žyminis mokestis valstybei iš atsakovės – 225 Eur (10 000 Eur x 3 % x 75 %).

Ieškovas pateikė į bylą sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimo kvitus, kad jis patyrė 2 300 Eur išlaidas. Ieškiniu jis prašė priteisti iš atsakovės 71 600 Eur neturtinę žalą, 17 608,30 Eur negautas pajamas, 35 702,64 Eur turtinės žalos atlyginimą, taigi iš viso prašė priteisti 124 910,94 Eur. Po bylos užvedimo atsakovė išmokėjo ieškovui 11 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 17 608,30 Eur negautas pajamas, iš viso 29 208,30 Eur. Šiuo sprendimu priteisiama dar 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Bendrai ieškinys tenkinamas 39 208,30 Eur. Taigi ieškinys tenkinamas 31,39 procentais, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina išlaidų advokato pagalbai suma – 721,97 Eur (2 300x 31,39 %). Nors atsakovės atstovė nurodo, kad ji ieškovui anksčiau neišmokėjo 11 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 17 608,30 Eur negautų pajamų atlyginimą, nes ieškovas anksčiau jai nebuvo pateikęs visus dokumentus, tačiau teismas vertina, kad jau ikiteisminio tyrimo metu ieškovas buvo pateikęs civilinį ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“, todėl atsakovė anksčiau galėjo įvertinti padarytą žalos dydį ieškovui.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 47,58 Eur, jos priteistinos iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui T. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui T. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 721,97 Eur (septynių šimtų dvidešimt vieno euro 97 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 47,58 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 58 ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje siuntimu (įmokos kodas 5662), teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.