- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-3291-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01311-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Kategorijos
- 3.4.2.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.8.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.8.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (suinteresuotų asmenų) uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ir akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankroto administratorės mažosios bendrijos „Debitorius“ prašymą dėl G. L. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo jo bankroto byloje, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, antstolis Aleksandras Selezniovas ir antstolė Brigita Tamkevičienė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 7 d. nutartimi iškėlė G. L. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Debitorius“
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtinti kreditorių akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Swedbank lizingas“ kreditoriniai reikalavimai bankrutuojančio asmens bankroto byloje.
3. 2025 m. liepos 30 d. pirmosios instancijos teisme gautas bankroto administratorės prašymas dėl G. L. mokumo atkūrimo plano (toliau – MAP) tvirtinimo. Prašyme nurodoma, kad:
3.1. 2025 m. liepos 9 d. įvyko pirmasis G. L. kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 101 244,89 Eur dydžio, tai sudaro 96,62 proc. nuo visų kreditorių patvirtintų reikalavimų. Kreditoriai nepritarė kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui (2025 m. gegužės 30 d.), tačiau jokių pastabų nenurodė prieštaravimui tvirtinti projektą. Bankrutuojantis G. L. nesutiko su kreditorių pozicija ir plano netikslino.
3.2. Bankrutuojantis G. L. 2025 m. gegužės 20 d. išsiuntė įkaito turėtojui prašymą, dėl vienintelio gyvenamojo būsto išsaugojimo. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad gali būti laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu pardavus įkeistą turtą fizinis asmuo negalėtąjį vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.
3.3. Kreditorės AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas sudaro 3 540,43 Eur. Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kredito mokėjimo terminas sueina 2027 m. Įkeistas turtas yra vienintelis G. L. gyvenamasis būstas ir būtinas šeimos ir išlaikomų nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti. Būsto pardavimo atveju, gyvenamojo būsto nuomos išlaidos būtų dvigubai didesnės, nei kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui. Būsto nuoma Klaipėdos mieste šiuo metu kainuotų apie 500 Eur/mėn., tokią pinigų sumą bankrutuojantis galėtų skirti atsiskaityti su kreditoriais, o ne būsto nuomai. Būsto nuoma tik pablogintų G. L. ir jo šeimos bei kreditorių padėtį. Taip pat pabrėžtina, kad G. L. turi neįgalumą, dėl kurio turi ribotas galimybes siekti geriau apmokamo darbo, nemokumui atstatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą tenkino – patvirtino bankroto administratorės MB „Debitorius“ teismui pateiktą bankrutuojančio G. L. 2025 m. gegužės 30 d. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą.
5. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kreditorių prieštaravimas MAP projektui nėra pagrįstas, byloje nenustatyta procedūrinių pažeidimų rengiant ar teikiant tvirtinti MAP projektą, pateiktas planas tenkina FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, bankroto administratorius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog MAP nurodyti tikslai bus pasiekti, todėl, patvirtinus bankrutuojančio G. L. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininko ir jų kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuoti asmenys UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „Swedbank“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė:
6.1. Kreditoriai AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ kartu su balsavimo raštu biuleteniu bankroto administratorei pateikė pastabas, kurių pagrindu kreditoriai nepritarė reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui, tačiau nemokumo administratorė į jas neatsižvelgė.
6.2. Teismui tvirtinimui pateiktas MAP neatitiko imperatyvių FABĮ mokumo atkūrimo plano turiniui keliamų reikalavimų ir turėjo būti tikslinamas, tačiau tai nebuvo padaryta.
6.3. Suma, skirta būtiniesiems poreikiams, kurios dydžio pagrįstumo bankrutuojančiam asmeniui nereikėtų įrodyti, yra ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA). Tačiau nagrinėjamu atveju bankrutuojančiam asmeniui reikalinga lėšų suma viršija šį dydį bei kartu su mokumo atkūrimo planu nėra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
6.4. 600 Eur/mėn dukrų išlaikymui skirta suma turėtų būti detalizuota ir paaiškinta, taip pat įvertintina ir tai, kad prie dukrų išlaikymo turėtų prisidėti ir kartu bankrutuojančiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame būste gyvenanti vaikų motina. Taip pat kelia klausimų ir mokumo atkūrimo plane numatytos 150 Eur/mėn. išlaidos, susijusios su gyvenamojo būsto išlaikymu, t. y. nėra aišku ar ši suma nurodyta įvertinant, kad prie būsto išlaikymo turi prisidėti ir būste kartu gyvenantys asmenys.
6.5. Teisme nebuvo patikrintos atsisakymo pritarti MAP priežastys ir nebuvo įvertinta, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
7. Nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą į apeliančių atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
7.1. Kreditorių pastabos kartu su 2025 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkimo protokolu buvo pateiktos G. L. susipažinimui bei MAP tikslinimui, tačiau fizinis asmuo MAP nusprendė netikslinti.
7.2. AB „Swedbank“ fizinio asmens prašymą dėl susitarimo sudarymo atmetė be jokių siūlymų.
7.3. Fizinis asmuo jau yra susimažinęs būtinąsias išlaidas, be to, jis turi 2 nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą.
7.4. Kreditoriai 2025 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkime neišsakė pastabų dėl MAP neatitikimo FABĮ reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria tenkintas nemokumo administratorės prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir MAP projekto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2025 m. gegužės 20 d. fizinio asmens prašymą dėl susitarimo sudarymo įkeisto turto išsaugojimui, 2025 m. gegužės 22 d. atsakymą į jį bei 2025 m. liepos 3 d. pastabas dėl 2025 m. liepos 7 d. vyksiančio kreditorių susirinkimo.
12. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog apeliančių pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Jais apeliantės remiasi pagrindžiant įrodinėjamas aplinkybes. Kita ginčo šalis turėjo galimybę su jais susipažinti ir pasisakyti dėl jų turinio. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.
Dėl mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarta kreditorių susirinkime, (ne)tvirtinimo teisme
14. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nemokumo administratorės prašymą patvirtinti MAP. Apeliantės atskiruoju skundu nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi bei iš esmės teigia, jog ji priimta tinkamai neįvertinus visų MAP tvirtinimui svarbių faktinių aplinkybių, išimtinai palankiai vertinant nemokumo administratorės prašyme nurodytas aplinkybes, todėl MAP patvirtintas nepagrįstai.
15. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019). Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).
17. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų plano netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi tenkino nemokumo administratorės prašymą ir patvirtino bankrutuojančio G. L. 2025 m. gegužės 30 d. MAP projektą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog 2025 m. liepos 9 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė kreditorių reikalavimų tenkinimo ir MAP projektui (2025 m. gegužės 30 d.), tačiau jokių pastabų, kodėl nesutinka, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog kreditorių prieštaravimas MAP projektui nėra pagrįstas, byloje nenustatyta procedūrinių pažeidimų rengiant ar teikiant tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, pateiktas planas tenkina FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, todėl tvirtintas.
19. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo poziciją dėl MAP tvirtinimo. Kaip nustatyta iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas patvirtino MAP projektą, remdamasis išimtinai bankroto administratorės prašyme nurodytomis aplinkybėmis dėl bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų, turto, išlaidų būtiniesiems poreikiams. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė administratorės nurodytiems argumentams, jų neanalizuodamas ir nevertindamas. Šiuo konkrečiu atveju prašymas dėl MAP patvirtinimo įvertintas formaliai, neatsižvelgiant į FABĮ nustatytą klausimo dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, nepritarus kreditorių susirinkimui, teisinį reglamentavimą.
20. Pirmiausia pažymėtina, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, kreditoriai (apeliantės) 2025 m. liepos 9 d. vykusiam kreditorių susirinkimui pateikė motyvuotas pastabas dėl prieštaravimų teikiamam tvirtinti MAP projektui. Iš 2025 m. liepos 3 d. kreditorių rašto (el. b. 2 t., b. l. 66–68) matyti, jog pateiktas MAP projektas buvo kritikuojamas keliais esminiais aspektais: nebuvo pasiektas susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo; būtinųjų poreikių išlaidos nepagrįstos objektyviais įrodymais; nėra galimybės patikrinti ir įvertinti, koks yra tikslus fizinio asmens darbo užmokestis bei realios jo pajamos. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad fizinis asmuo į kreditorių pastabas nereagavo – MAP projekto netikslino, papildomų duomenų ar paaiškinimų nepateikė, patikslinto plano pakartotiniam tvirtinimui kreditorių susirinkimui neteikė. Nepaisant to, buvo kreiptasi į teismą su prašymu patvirtinti tą patį MAP projektą, kuriam 2025 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkime aiškiai nebuvo pritarta. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl MAP tvirtinimo, neanalizavo ir neįvertino įstatyme nustatytos neteisminės procedūros dėl plano projekto tikslinimo bei pakartotinio svarstymo kreditorių susirinkime laikymosi. Ši procedūra yra esminė FABĮ įtvirtintos kreditorių interesų apsaugos garantija, nes ji užtikrina, kad prieš kreipiantis į teismą būtų išnaudotos galimybės pasiekti kompromisą tarp skolininko ir kreditorių. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl kasacinio teismo išaiškinimų, jog jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas turėtų plano netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (žr. šios nutarties 17 punktą).
21. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorių pateiktų pastabų MAP bei fizinio asmens reakcijos į šias pastabas. Teismas visiškai nevertino kreditorių susirinkimuose pateiktų pastabų pobūdžio, nenustatinėjo, ar šios pastabos yra susijusios su FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais MAP. Konkrečiu atveju planas patvirtintas visapusiškai neištyrus ir neįvertintus priežasčių, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu. Tik nustačius šias aplinkybes, galima daryti išvadą apie kreditorių susirinkimo (ne)pritarimo pateiktam MAP projektui (ne)pagrįstumą, taip pat, ar šis MAP projektas atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti konkrečias nepritarimo patikslintam planui priežastis ir fizinio asmens pastangas taisyti mokumo atkūrimo planą, pvz., būtinųjų išlaidų (ne)pagrįstumą, išlaikymo sumas, bandymą susitarti dėl įkeisto turto išsaugojimo ir kt. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų esminių klausimų ir bylą išnagrinėjo formaliai.
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratoriumi, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2025 m. gegužės 30 d. MAP atitinka FABĮ reikalavimus, nėra pagrįsta sisteminiu byloje esančių duomenų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad klausimas dėl MAP projekto patvirtinimo pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas netinkamai.
24. Apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka patikrina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl aplinkybių ir įrodymų, kurie buvo ištirti ir įvertinti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl MAP (ne)tvirtinimo turi būti įvertinta, ar buvo tinkamai laikytasi ikiteisminės procedūros dėl MAP tvirtinimo, kreditorių nesutikimo su MAP priežasčių (ne)pagrįstumas bei bankrutuojančio asmens pozicijos dėl kreditorių argumentų (ne)pagrįstumas, kas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl bankrutuojančio fizinio asmens MAP tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias MAP tvirtinimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio klausimo išsprendimas apeliacinėje instancijoje ne tik neatitiktų apeliacijos tikslų – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, tačiau, be kita ko, nepagrįstai apribotų ir šalių teisę į apeliaciją – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl MAP projekto tvirtinimo susijusius klausimus, nevisapusiškai įvertino teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje atitinkami klausimai turėtų būti nagrinėjami didele apimtimi iš naujo, sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliančių atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.