Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi iškėlė G. L. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė MB „Debitorius“, patvirtino 1200,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį G. L. būtiniesiems poreikiams tenkinti (įskaitant teikiamą dukroms išlaikymą).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

13. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, teigia, kad teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi tenkino nemokumo administratoriaus prašymą ir patvirtino bankrutuojančio G. L. 2025 m. gegužės 30 d. MAP projektą, tuo tarpu grąžinus klausimą nagrinėti iš naujo nurodė, jog patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas neatitinka kreditorių teisėtų interesų, yra pateiktas padarant procedūrinius pažeidimus, todėl yra netvirtintinas ir byla nutraukiama. Pareiškėjas nurodo, jog net ir nesudarius susitarimo su kreditoriais jis turi teisę išsaugoti vienintelį savo būstą, kuris yra ir nepilnamečių dukrų būstas, akcentuoja savo sveikatos būklę.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, visos bylos aplinkybės nagrinėjamos naujai, o anksčiau priimti procesiniai sprendimai teismo nesaisto.

16. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui.

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bankroto administratorius pateikė teismui 2025 m. spalio 20 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Susipažinęs su patikslintu projektu, teismas nustatė, kad šis mokumo atkūrimo plano projektas iš esmės nebuvo keičiamas, atsižvelgiant būtent į kreditorių nurodytas pastabas, nes jame pakartota tiek nuostata dėl įkeisto turto išsaugojimo, tiek dėl būtinųjų išlaidų, pajamų pagrindimo, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Bankrutuojantis asmuo nežymiai sumažindamas savo būtinąsias išlaidas, į pagrindinę kreditorių nesutikimo priežastį dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo apskritai neatsižvelgė ir, kaip teisingai pažymėjo kreditoriai savo atsiliepime į atskirąjį skundą, tiek pradiniame, tiek patikslinto mokumo atkūrimo plano 3 dalyje pareiškėjas nurodė, kad sudarys susitarimą su įkaito turėtoju dėl turto išsaugojimo, kas, akivaizdu, neatitinka realybės.

19. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad mokumo atkūrimo plane yra aiškių gramatinių klaidų, pateiktos dvi besidubliuojančios lentelės dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo, kur viena lentelė yra neužbaigta, kas kelia apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo ir leidžia daryti prielaidas, kad MAP buvo tikslinamas formaliai, nededant pakankamai pastangų, kad tinkamai atsižvelgti į ne kartą kreditorių išsakytas pastabas.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 9 dalį išskirtinos trys sąlygos, kurias nustačius galima konstatuoti, kad bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę išsaugoti gyvenamąjį būstą bankroto proceso metu: pareiškėjas ir hipotekos kreditorius yra sudarę susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo; įkeistas turtas yra vienintelis gyvenamasis būstas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti; kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-421/2019). Nagrinėjamu atveju, tiek teikiant 2025 m. gegužės 30 d., tiek 2025 m. spalio 20 d. mokumo atkūrimo plano įkaito turėtojo sutikimas nebuvo gautas; priešingai, hipotekos kreditorius nesutiko ir atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su nekilnojamojo turto išsaugojimu bankroto procese. FABĮ 8 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai turi būti teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju pakartotinis kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas ir patikslintas mokumo atkūrimo planas pakartotinai pateiktas kreditorių susirinkimui svarstyti nebuvo.

21. Nors sutiktina su pareiškėju, kad FABĮ yra numatyta galimybė išsaugoti įkeistą turtą, tačiau toks susitarimas neturi pažeisti kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, tad jeigu fizinis asmuo susitaria su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Susitarimas su hipotekos kreditoriumi dėl vienintelio būsto išsaugojimo nepažeistų kitų kreditorių teisių, jeigu būsto rinkos vertė nebūtų didesnė negu fizinio asmens skola hipotekos kreditoriui. Šioje byloje nustatyta, kad Banko patvirtintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra 3.540,43 Eur, tad matyti, jog pardavus įkeistą turtą ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, t. y. sumokėjus negrąžinto kredito likutį, liktų ženkli suma, kuri bankroto byloje galėtų būtų paskirstyta kitiems kreditoriams. Todėl sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta pozicija, kad pagal tai, jog kredito likutis yra mažesnis nei nekilnojamojo turto vertė ir iš minėto turto bankroto byloje galėtų būti tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, Bankas nesutiko su nekilnojamojo turto išsaugojimu bankroto procese, nes tai pažeistų teisėtus kreditorių interesus.

22. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog teismas, spręsdamas, ar susitarimas dėl įkeisto skolininko turto išsaugojimo yra teisėtas, visų pirma, turi įvertinti, ar jis atitinka FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus, o nustatęs, kad FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos sąlygos yra tenkinamos, teismas turi įvertinti, ar susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros vertinimas yra individualus, priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-823/2023).

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Bankas ir Lizingas pateikė pastabas, kurių pagrindu kreditoriai nepritarė reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui, nurodydami taip pat ir aplinkybes, jog būtinųjų poreikių išlaidos nepagrįstos objektyviais įrodymais, nėra galimybės patikrinti ir įvertinti, koks yra tikslus fizinio asmens darbo užmokestis bei realios jo pajamos. Šių MAP trūkumų pareiškėjas taip pat nepašalino.

24. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per nurodytą fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Esant tokiai situacijai, kai kreditorių nepritarimas plano projektui yra pagrįstas FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymu, visų pirma, plano projekto sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar projektas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

25. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas patikslintą mokumo atkūrimo planą, neištaisė trūkumų, todėl jeigu būtų patvirtintas toks pareiškėjo mokumo atkūrimo planas, būtų pažeidžiamas FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros tikslas. Nors Bankas ir Lizingas po pirmojo kreditorių susirinkimo išreiškė pastabas dėl nebuvimo galimybės išsaugoti įkeistą turtą, pareiškėjas, tikslindamas planą, dėl jų niekaip nepasisakė.

27. Kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos nurodomos 990 Eur suma, tačiau ši suma nepagrįsta įrodymais, todėl teisingai įvertinta kaip pernelyg didelė, nes fiziniai asmenys, siekiantys atkurti savo mokumą, privalo minimalizuoti savo poreikius ir skirti gaunamų pajamų dalį kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti - tik taip gali būti įgyvendinti bankroto įstatymo principai ir užtikrinta bankrutuojančių ir jų kreditorių interesų pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog vertinant lėšų, reikalingų bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti LR Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai konkrečioje byloje, o nagrinėjamoje byloje šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai nėra pateikti. Iš esmės tie patys kriterijai taikytini ir pasisakant apie dukrų poreikiams tenkinti skirtas lėšas, nes kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti numatoma 600 Eur suma, kuri nepagrįsta įrodymais ar bent jau detalesniais paaiškinimais. Negalima neatsižvelgti ir į kreditorių išsakytą argumentą, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl atitinkamai tai sumažina tėvų išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Pareiškėjo dviejų dukrų poreikiams tenkinti gaunama išmoka sudaro 245 Eur.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditoriai pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų ištaisyti mokumo atkūrimo plano trūkumus, todėl teismas pagrįstai jo netvirtino ir nutraukė fizinio asmens bankroto procedūrą.

29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, tinkamai pritaikydamas procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.