Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilai Ribakovienei.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. prašymą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2022 m. vasario 9 d. teisme buvo gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Joje nurodė, kad buvo bendrauta su pareiškėja telefonu. Pareiškėja išvadą teikiančiai institucijai nurodė, kad ji su nepilnamečiu aptarė, kur galėtų būti panaudoti šie pinigai. Nutarė, kad jie bus naudojami tik nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Taip pat nurodė, kad skyrius neturi duomenų, jog pareiškėja netinkamai vykdytų globėjos pareigas, duomenų apie vaiko teisių pažeidimus irgi nėra. Mano, kad termino atnaujinimas ir palikimo priėmimas nepilnamečio vardu atitinka jo interesus. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė išvadą palikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra M. G. mama. M. G. mirė (duomenys neskelbtini). Jis buvo susituokęs su L. G. ir susilaukęs sūnaus J. G. L. G. 2012 m. gegužės 8 d. buvo laikinai, o 2016 m. birželio 30 d. neterminuotai apribota motinos valdžia J. atžvilgiu. L. G. mirė (duomenys neskelbtini). 2020 m. pareiškėja rado AB Swedbank dokumentus skirtus M. G., kuriuose pranešama Mantui apie jo sukauptą pensiją. Pareiškėja Manto palikimo nėra priėmusi. 2021 m. gruodžio 30 d. parengtame testamentų registro išraše apie duomenų apie M. palikimo priėmimą ar atsisakymą jį priimti nėra registruota. Nekilnojamojo turto M. neturėjo. 2021 m. gruodžio 30 d. Gyventojų registro duomenimis M. mirė santuokoje su L. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas S. G., miręs. Motina R. G., vaikas J. G.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

6. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti (atnaujinti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

8. R. G. nurodė, kad terminą praleido visų pirma dėl to, kad net nežinojo apie tokio turto egzistavimą. Nesikišo į sūnaus gyvenimą, nes jis gyveno santuokoje su L. G., tačiau daug turto neturėjo, todėl net nesitikėjo, jog po jo mirties liks koks nors turtas. Apie tokio turto egzistavimą sužinojo tik po M. G. sutuoktinės L. mirties, tvarkydama senus dokumentus. Per visą šį laiką niekas nesikreipė dėl M. G. palikimo priėmimo. Kitų suinteresuotų asmenų, kurie galėtų kreiptis į teismą dėl šio palikimo priėmimo pareiškėjai nenurodė, o teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

9. Teismo vertinimu pareiškėja nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams.

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

10. Pareiškėja nurodo, kad palikėjas M. G. kreditorių neturėjo. Taip pat jau yra praėję 10 metų nuo palikimo atsiradimo momento, dėl to kreditoriai nebegalėtų reikšti pretenzijų. Pažymėtina, kad įpėdiniai, priėmę palikimą pradėję faktiškai valdyti arba padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdiniai, priėmę palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52, 5.53 straipsniai). Nors ir po palikėjo mirties yra praėję dešimt metų, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą pagal turto apyrašą. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (LR CK 5.53 str. 2 d.).

11. Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje nėra priteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu, 582 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sūnaus M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priimti palikimą nepilnamečio J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu po tėvo M. G., a. k. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pagal turto apyrašą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.