- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-273-519/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05489-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- V. J.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Mindaugas Šatas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 11d. nuosprendžio, patikslinto Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, kuriuo:
V. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
V. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta V. J. galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo laikas praleistas suėmime nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 rugpjūčio 17 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Priteista iš nuteistojo V. J. 52,23 Eur žalos atlyginimas civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.
Priteista iš nuteistojo V. J. 1 030,80 Eur žalos atlyginimas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai.
Priteista iš nuteistojo V. J. 1 478,42 Eur žalos atlyginimas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariato naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. J. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 17 d. apie 20.15 val., būdamas savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo I. B. reikalavimo įleisti į namo vidų teismo nutarties atlikti kratą įvykdymui, aktyviais veiksmais siekdamas išvengti kratos atlikimo, stūmė šį policijos pareigūną nuo įėjimo į namą durų, sudavė pastarajam kumščiu vieną smūgį į kairės rankos riešo ir plaštakos dalį, po ko, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, toliau nevykdydamas teisėtų policijos pareigūno I. B. reikalavimo apsiraminti, paminėto namo kambaryje, pastarajam sudavė kumščiu vieną smūgį į dešinio smilkinio sritį, tuo padarydamas veido dešinio skruosto srities sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei paėmęs šį policijos pareigūną už rankos, nustūmė nuo laiptų, po ko, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jau minėto namo kieme, toliau nevykdydamas teisėto policijos pareigūno I. B. reikalavimo apsiraminti, šiam pareigūnui sudavė kumščiu vieną smūgį į krūtinę.
2. Taip pat V. J. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 17 d., gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, laikė didelį kiekį – 631,590 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), 0,021 g psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio bei su savimi, džemperio kišenėje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, laikė 1,261 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 4,388 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 23.55 val. atliktos kratos metu, policijos pareigūnai šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado bei paėmė.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jį išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo atmesti civilinius ieškinius.
3.1. Apeliantas nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, tvirtindamas, kad byla išnagrinėta tendencingai, įrodymus vertinant selektyviai ir tik kaltinimo naudai. Teigia, kad teismui jis nurodė, jog 2020 m. vasario 17 d. vakare pas jį atėjo žmogus, kuris buvo dirbęs kelios dienos prieš tai, pasiimti striukės. Jis pasiėmė striukę ir jį išleidinėjant lauk, jis neleido uždaryti durų. Tada jis (V. J.) išstūmė jį krūtine lauk ir tuo momentu iš už kampo buvo užpultas. Jis nežinojo kas tas žmogus, kuris įsikibo į jį abejomis rankomis. Išgirdo šauksmą ir tas žmogus, kurį išleidinėjo, sakė, kad su jumis nedirbsiu, jūs mane apgavote. Po to į jį šovė tazeriu, pradėjo jį kratyti, o tas žmogus jį paleido ir pabėgo, iš kairės pusės atbėgo dar vienas tamsiai apsirengęs žmogus, įsitvėrė į duris ir jas laikė. Tas, kuris iššovė, nieko nelaukęs įlėkė į vidų, o jis (V..) stovėjo lauke. Vienas žmogus, kaip vėliau suprato, pareigūnas, laikė duris, o kitas vaikščiojo viduje. Jis lauke nusileido laiptais, galvojo, kad reikia bėgti prašyti pagalbos. Po kiek laiko pareigūnas išėjo į lauką, jis palipo laiptais, tada jį nutvėrė ir pradėjo tampyti. Kodėl taip daro, nesuprato. Paskui jį užrakino ir vienas vyrų su teleskopine lazda įrėmę į nugarą smaugė, o kitas šaudė tazeriu.
3.2. Taip pat apeliantas nurodo, jog jis negali pasakyti, iš kur name atsirado žolė, visi kiti kratos metu rasti daiktai. Teigia, kad tos žolės parūkydavo iš darbo grįžę (duomenys neskelbtini). Jausdavosi žolės kvapas, tačiau nematė, kur ta žolė padėta ir nieko apie tai nežino Jis neleisdavo rūkyti viduje, tik balkone. Teigia, kad tie namai yra kaip ir ne jo, o J.. Name tai gyvena, tai negyvena. Jis yra matęs tuos plastikinius maišelius, dėžutes. Kadangi tai ne jo daiktai ir jis nėra linkęs nieko neišmesti, tai taip ir pasiliko. Nesuprato kaip milteliai atsidūrė jo kišenėje. Galimai tas atėjęs vyras įdėjo, nes jis į jį kėsinosi ir neleido uždaryti durų. Apelianto teigimu, tokius jo parodymus teismas vertino kaip išimtinai gynybinę poziciją, kuri nepatvirtinta surinktų įrodymų visuma. Jo kaltę grindė tuo, kad name buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, svarstyklės, kuriomis jos galimai svertos, o ant svarstyklių dėklo jo biologiniai pėdsakai. Pažymi, kad visas šias aplinkybes paaiškino. Teigia, jog natūralu, kad jo DNR galėjo būti ant daikto, kuris buvo name, kuriame gyvena. Ant to paties dėklo buvo rasta ir dar vieno asmens DNR, tačiau į tai teismas dėmesio nekreipė.
3.3. Nurodo, kad liudytojai R. B., D. J. ir O. A., apklausti teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir sakė, kad jie visiškai ne taip aiškino, o policijos pareigūnai rašė ką norėjo ir liepė jiems pasirašyti. Nurodo, kad teisėjas teismo salėje tiesiog perklausinėjo liudytojus, jie pasakė, kad jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti policijos pareigūnų, bet jie taip nekalbėjo, neskaitė ką pasirašė, nes jiems buvo grasinama. Pirma juos apklausdavo kriminalistai ir tik paskui tyrėja, buvo daromas spaudimas. Teisėjas posėdžio metu uždavinėjo atsakymus menančius klausimus ir liudytojus spaudė patvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo metu viskas surašyta teisingai, nors šie kelis kartus pasakė, kad jų parodymai užfiksuoti neteisingai bei papasakojo apie įvykį savo žodžiais.
3.4. Apelianto teigimu, teismas nevertino ir netyrė aplinkybių, kad pas jį namuose gyveno (duomenys neskelbtini). Narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos bendrai naudojamose patalpose. Nurodo, kad teismui buvo pateikti laiškai, skirti (duomenys neskelbtini), gauti tame name. Tai, kad gyvena (duomenys neskelbtini) patvirtino ir liudytojai. Į šias aplinkybes ne tik kad nebuvo kreipiamas dėmesys, bet jos net neaptartos skundžiamame nuosprendyje.
3.5. Nurodo, kad visos nusikalstamos veikos, kuriomis jis kaltinamas, padaromos tik tiesiogine tyčia. Pasak apelianto, tai teisminio nagrinėjimo metu turėjo būti įrodyta, kad jis savo veiksmais siekė tiek nevykdyti teisėtų pareigūno nurodymų ir jiems pasipriešinti, tiek neteisėtai laikyti narkotines bei psichotropines medžiagas su tikslu jas platinti. Mano, kad šios aplinkybės nėra įrodytos. Teigia, kad nėra įrodyta, jog jis buvo informuotas apie pareigūnų apsilankymo tikslą ir tai padaryta tinkamai. Nurodo, kad jis buvo užpultas, prieš jį iš karto buvo panaudota jėga. Tai, kad netikėtai buvo užpultas, pradėjo priešintis, norėjo apsiginti ir tik vėliau suprato, jog tai policijos pareigūnai. Taip pat apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog name rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam ir jis jas laikė turėdamas tikslą platinti.
3.6. Mano, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai ištirtos visos aplinkybės, bylos medžiaga vertinta tendencingai, tik kaltinančia linkme, todėl apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas, turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo V. J. skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus teisės ir personalo skyriaus vedėja O. A. prašo nuteistojo V. J. skundą atmesti pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad 2020 m. balandžio 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. B. 2020 m. vasario17 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, dėl šio įvykio I. B. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2020-02-17 iki 2020-03-06. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius jam apskaičiavo ir išmokėjo 1030,80 Eur ligos išmoką sumoje. Nurodoma ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius kaip institucija turi užtikrinti priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų surinkimą ir išieškojimą į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau vadinama – Fondo biudžetas), išieškodama biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų valstybiniu socialiniu ir sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi įgyvendina viešojo intereso apsaugą valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo srityse. I. B., kuris nusikalstamais veiksmais sužalotas V. J., buvo priskaičiuota ir išmokėta 1 030,80 Eur dydžio ligos išmoka, todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir Fondo biudžetui. I. B. ligos išmokos skyrimas ir išmokėjimas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui) yra tiesiogiai susijusi su nuteistojo nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu.
4.2. Pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju nesunkų sveikatos sutrikdymą I. B. patyrė dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, todėl Fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstai įgijo reikalavimo teisę į nuteistąjį dėl visos I. B. išmokėtos ligos išmokos.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad V. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20, 301 straipsnių reikalavimų, įvertino įrodymų visumą ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo neobjektyvus ar šališkas, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jam inkriminuota veika, numatyta BK 286 straipsnyje, tvirtindamas, jog jis nesuvokė, kad priešinasi policijos pareigūnams. To suvokti jam neleido įvykio aplinkybės, nes jį užpuolė iš už kampo išlindęs tamsiai apsirengęs jam nepažįstamas žmogus, kuris įsikibo į jį abiem rankomis. Po to į jį šovė tazeriu, pradėjo jį kratyti, o tas žmogus jį paleido bei pabėgo, iš kairės pusės atbėgo dar vienas tamsiai apsirengęs žmogus, įsitvėrė į duris ir jas laikė. Tik vėliau jis suprato, kad tai buvo pareigūnai. Esant tokiai V. J. pozicijai, teisėjų kolegija baudžiamosios bylos medžiagą patikrina subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių kontekste.
8. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išsiaiškinant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-976/2015, 2K-176-303/2016, 2K-150-648/2017). Taigi, nustatant kaltės formą, būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius jo valinius sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla yra ginama administracinėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Atitinkamos teisinės atsakomybės taikymas yra susijęs su kaltininko, pasipriešinusio valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, veiksmų pavojingumu, intensyvumu ar išsakytų grasinimų, ryšium su atliekamomis funkcijomis, realumu ir pavojingumu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys veikia neteisėtai. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435-677/2017, 2K-220-628/2019).
10. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai I. B. ir T. T., vykdydami (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko nurodymą atlikti kratą pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį, 2020 m. vasario 17 d. atvykę pas V. J. daryti kratos, V. J. atžvilgiu būtų atlikę kokius neteisėtus veiksmus. Kaip tvirtino teisme apklausti nukentėjusysis I. B. ir liudytojas T. T., atlikti minėtą kratą jie vyko vilkėdami policijos uniformą, tik buvo be šviesą atspindinčių policijos liemenių. Abu parodė ir tai, kad kieme šviesa nedegė, buvo tamsu, abu buvo už namo kampo, esančio prie įėjimo durų, kai pamatė pas V. J. į namo vidų įeinantį asmenį. Kadangi prieš tai, jau turėjo informacijos, jog V. J. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), galimai platina narkotines ar psichotropines medžiagas (jas pardavinėja kitiems asmenimis), todėl jie priėmė sprendimą palaukti, kol asmuo išeis iš V. J. namo ir tada patekti pas V. J. į namo vidų sulaikant ir galimą pirkėją. Tiek nukentėjusysis I. B., tiek ir liudytojas T. T. tvirtino, kad tuo metu, kai iš V. J. namų išeidinėjo vyriškis, jie pradėjo bėgti link namo durų ir I. B. pirmam nubėgus prie V. J., jis aiškiai ir garsiai pasakė „Stok, policija“, liepė V. J. stovėti vietoje, garsiai pranešė, jog jie yra (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai ir pas jį turi atlikti kratą. Tiek nukentėjusiojo I. B., tiek ir liudytojo T. T. teigimu, V. J. ir minėtas vyriškis suprato, kad jie yra policijos pareigūnai, nes jie ne tik abu buvo uniformuoti, su savimi turėjo spec. priemones, taip pat garsiai bei aiškiai buvo pasakyta, jog jie (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai ir pas V. J. turi atlikti kratą.
11. Nukentėjusysis I. B. tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, tiek ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad jam priėjus prie V. J. ir pasakius „policija“, V. J. pradėjo jį stumti, bandydamas įeiti į namo vidų, sudavė smūgį. Tada V. J. liepė paleisti duris, nes šis jas bandė uždaryti. V. J. aktyviais veiksmais pradėjo priešintis, pradėjo stumdytis ir nevykdė jo teisėtų reikalavimų stovėti vietoje, nejudėti. Tada tarp jo ir V. J. įvyko grumtynės, kurių metu V. J. bandė nustumti jį kuo toliau nuo durų, kad jis su kolega nepatektų į namo vidų. Tarp jų, prie durų ant laiptų, įvyko susistumdymas. V. J. jį stūmė ir pats bandė grįžti į namo vidų, tačiau jis nuėjo paskui V. J. ir pateko į namo vidų. Kai pateko į namo vidų, V. J. sudavė jam ne vieną smūgį, kelis kartus smūgių išvengė užsidengdamas ranka. Grumtynių metu jis su V. J. atsidūrė kambario viduryje. Tada dar kartą V. J. aiškiai pasakė nesiartinti ir liepė nesipriešinti, tačiau V. J. nevykdė jo teisėtų reikalavimų ir agresyviai nusiteikęs artinosi prie jo suspausdamas savo rankų kumščius, bandė jam smogti, užsimojo kumščiais, todėl matydamas, kad šis yra agresyvus ir jis gali nuo pastarojo nukentėti, V. J. įspėjo, jog, jei šis nenustos priešintis ir neatsitrauks, prieš šį panaudos elektrošoką. V. J. nevykdė teisėtų reikalavimų ir toliau buvo agresyvus jo atžvilgiu, artėjo, bandė suduoti smūgį į galvos sritį, todėl jis vėl panaudojo elektrošoką. Tuo momentu V. J. krito ant žemės, tačiau vėl stojosi, ėjo link jo, stūmė, sudavė keletą smūgių, išstūmė pro dūris, stūmė nuo laiptų ir jis nukrito. V. J. nulipo laiptais ir dar sudavė keletą kartų. Tada kolega T. T. jam padėjo, jie bandė sulaikyti V. J., bet jis vėl nevykdė nurodymų, nedavė rankų, todėl vėl buvo perspėtas, kad bus panaudotas elektrošokas. Kadangi V. J. toliau nevykdė nurodymų, buvo panaudotas elektrošokas. Tada V. J. buvo paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai. Tuo metu į pagalbą atvyko kiti pareigūnai.
12. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kaip jau ir buvo minėta, patvirtino kartu su nukentėjusiuoju buvęs kolega T. T.. Liudytojas T. T. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. J. ne kartą buvo įspėtas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, suteikiant asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, tačiau V. J. į reikalavimus nereagavo, o priešingai, pradėjo elgtis agresyviai, stūmė link durų, rankas sugniaužė į kumščius, tuo sudarydamas realų pagrindą manyti, kad panaudos fizinį smurtą. Liudytojas taip pat parodė, kad po perspėjimo vykdyti teisėtus policijos reikalavimus, įspėjant, jog priešingu atveju prieš jį bus panaudotos spec. priemonės, V. J. į perspėjimus nesureagavo, toliau sugniaužęs rankas į kumščius artinosi prie jo kolegos I. B., bandė suduoti. V. J. buvo perspėtas, jei toliau nevykdys teisėtų policijos reikalavimų prieš jį bus panaudotos spec. priemonė, tačiau pastarasis į perspėjimą nesureagavo, todėl I. B. panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser“. Po panaudoto elektros impulsinio prietaiso V. J. atsisėdo ant grindų, tačiau po to jis atsistojo ir vėl pradėjo artintis prie jų, bandė I. B. kumščiu suduoti smūgius. Taip pat liudytojas nurodė, kad V. J. pradėjo juos stumti link durų ir jau koridoriuje, grumtynių metu V. J. stipriai pastūmė kolegą I. B. per duris bei nustūmė nuo laiptų. I. B. nusiritus laiptais į apačią V. J. lipo laiptais į apačią link nusiritusio I. B., o jis tuo tarpu suėmė V. J. už kairės rankos taip, siekdamas pastarąjį sulaikyti nuo aktyvių veiksmų bei sulaikyti. Visą tą laiką, V. J. buvo įspėtas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, taip suteikiant asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, tačiau V. J. nevykdė teisėtų reikalavimų ir agresyviai nusiteikęs bandė išsilavinti savo kairę ranką. Nusivedus V. J. ant šalia buvusio vejos, dar kartą jis buvo įspėtas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, tačiau V. J. aktyviais veiksmais toliau priešinosi tai yra stangrino rankas, bei kitus kūno raumenis, muistėsi, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, V. J. buvo pargriautas ant žemės. V. J. buvo pareikalauta sulenkti rankas už nugaros, tačiau šis toliau priešinosi, jų nedavė. Tada jis, išsitraukęs teleskopinę lazdą su ja bandė kairę ranką prispausti prie žemės ir užlenkti už nugaros, tačiau V. J. toliau priešinosi, spardėsi, stangrino rankas, jų nedavė, jis kolegos buvo perspėtas jei nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų „duoti rankas“, bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“. V. J. į reikalavimus nereagavo, ko pasėkoje, buvo panaudotas elektrošokas į įvairias kūno sritis. Tada V. J. nebesipriešino, jam buvo uždėti antrankiai.
13. Nukentėjusiojo I. B. ir liudytojo T. T. parodymus iš dalies patvirtino į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės A. V. ir V. P.. Apklaustos teisiamojo posėdžio metu liudytojos paaiškino, kad gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini) padėti kolegoms atlikti kratą. Nuvykusios pamatė ant žemės gulintį V. J., kolegos joms paaiškino, kad buvo pasipriešinimas policijai. Abi liudytojos taip pat nurodė, kad I. B. pasidarė blogai, jam skaudėjo koja, todėl buvo iškviestas kitas ekipažas, kuris išsivežė I. B.. Liudytojos taip pat patvirtino, kad joms atvykus į įvykio vietą, V. P. atliko V. J. dalinę apžiūrą, po to perskaitė nutartį dėl kratos atlikimo ir V. J. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata.
14. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad atvykus į įvykio vietą ji matė V. J., kuris sėdėjo fotelyje uždusęs, labai giliai kvėpavo, matėsi, jog jis buvo po aktyvios fizinės veiklos. Taip pat liudytoja nurodė, kad matė I. B., kuris irgi sėdėjo. I. B. pasakė, kad V. J. pasipriešino, matė, kad I. B. koja buvo sužalota, matėsi paraudęs, patinęs kelias, veidas irgi buvo paraudęs, matėsi, jog patirtas fizinis kontaktas.
15. Liudytoju apklaustas V. S. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog reikalinga pagalba, adresu (duomenys neskelbtini), padėti padaryti kratą, nes įvyko pasipriešinimas policijos pareigūnams. Atvykus į įvykio vietą V. J. sėdėjo ant fotelio, buvo susijaudinęs, visas drebėjo, V. P. skaitė teismo nutartį. Matė I. B., kuris buvo susiėmęs koją.
16. Tai, jog nuteistasis V. J. atliko smurtinius veiksmus pareigūno I. B. atžvilgiu ir tai, kad būtent smurtiniais nuteistojo V. J. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėtos išvados matyti, kad I. B. padarytas veido dešiniojo skruosto srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Šis sužalojimas atitinka įvykio laiką bei aplinkybes, padarytas buka jėga ir galėjo gautis sudavus vieną smūgį kumščiu. Šis sužalojimas sukėlė nežymų sveiktos sutrikdymą (2 t., b. l. 123–124).
17. Iš anksčiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad policijos pareigūnai I. B. ir T. T. incidento vietoje vykdė teisėtą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko nurodymą atlikti kratą pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį V. J. gyvenamojoje vietoje. Įvykio metu pareigūnai I. B. ir T. T. vilkėjo tarnybines uniformas, turėjo spec. priemones. Tiek nukentėjusysis I. B., tiek ir liudytojas T. T. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad aiškiai ir garsiai V. J. išsakė, jog jie yra policijos pareigūnai ir jie atvyko atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje. Būtent tolesnis V. J. elgesys – pareigūnų stumdymas, fizinio smurto naudojimas pareigūnų atžvilgiu, jo bandymas nustumti pareigūną, bandymas išvengti sulaikymo, akivaizdžiai parodo, kad V. J. suvokė, jog priešinasi policijos pareigūnams siekdamas išvengti kratos atlikimo jo gyvenamojoje vietoje, ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad policijos pareigūnų veiksmai suaktyvėjo tik tuomet, kai V. J. atsisakė vykdyti teisėtus jų nurodymus pagal teismo nutartį leisti jiems atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje. Byloje aptartais įrodymais taip pat nustatyta, kad nuteistojo V. J. atžvilgiu fizinė prievarta buvo naudojama tik tada, kai V. J. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nesiartinti ir nesipriešinti, kai nuteistojo agresyvūs smurtiniai veiksmai kėlė pavojų pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taigi, būtent nuteistasis nuo pat pradžios atsisakė bendradarbiauti su pareigūnais, paskui vis agresyvėjo, jo elgesys tapo vis labiau neprognozuojamas, kol galiausiai buvo įvykdyta jam inkriminuota nusikalstama veika.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. Išteisinti V. J. dėl šios nusikalstamos veikos, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, įvertinus aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl atliktos kratos teisėtumo
19. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nėra gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atlikta krata ir rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, savininkas. Sutiktina, kad minėtas namas nuosavybės teise priklausė L. J., kuri nurodyta nutartyje dėl kratos patvirtinimo (t. 2, b. l. 6). Tačiau byloje nustatyta, kad šiame name prieš įvykį ir įvykio metu gyveno nuteistasis V. J., kuris, vadovaujantis BPK 145 straipsnio 4 dalimi, ir dalyvavo atliekant kratą. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. vasario 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista daryti kratą V. J. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, nuosavybės teise priklausančiose L. J.. Kaip patvirtino nukentėjusysis I. B., liudytojais apklausti policijos pareigūnai T. T., A. V., V. P., A. S. ir V. S., nutarties, kuria leista atlikti kratą, turinys balsu buvo perskaitytas, tačiau V. J. atsisakė pasirašyti. Tai, kad V. J. atsisakė pasirašyti užfiksuota pareigūnų, atlikusių kratą parašais. Kaip parodė minėti liudytojai, kai buvo paskelbta nutartis, buvo atliekama krata, V. J. stebėjo jų atliekamus veiksmus. Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu rasti daiktai buvo fotografuojami ir dedami į pakuotes (2 t., b. l. 8–41). Pažymėtina ir tai, kad dėl teismo nutarties, kuria buvo leista atlikti kratą V. J. gyvenamojoje vietoje, skundas paduotas nebuvo, nuteistasis neginčijo kratos atlikimo metu surinktų duomenų užfiksavimo, pastabų neturėjo.
20. Kaip jau buvo minėta, krata buvo tinkamai sankcionuota, atlikta būtent tuo adresu, kuris nurodytas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, nuteistajam V. J. nutarties turinys buvo žinomas, jis turėjo galimybę stebėti atliekamą kratą, kratos metu paimti daiktai buvo tinkamai užfiksuoti. Atliekant kratą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nustatytos kratos ribos peržengtos nebuvo.
21. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kratos atlikimo pagrindai ir tvarka, nustatyti BPK 145 straipsnyje, nepažeisti. Vadinasi, atliekant kratą gauti duomenys atitinka esminius BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus reikalavimus, nes gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtu būdu, taip pat juos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje
22. Apelianto V. J. teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad name rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam, jog jis jas laikė turėdamas tikslą platinti, todėl prašo jį išteisinti, tačiau įvertinus byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, jog V. J. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti.
23. BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas BK straipsnis užtraukia atsakomybę už alternatyvių veikų padarymą. Analizuojamu atveju V. J. yra nuteistas už didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
24. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad sulaikymo metu pas V. J. džemperio kairės pusės kišenėje buvo rastas 21 vienetas permatomų plastikinių užspaudžiamų pakelių su viduje esančiais baltos spalvos milteliais, 6 vienetai permatomų užspaudžiamų maišelių su viduje galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga. Atliktos kratos V. J. gyvenamosiose patalpose metu virtuvėje ant sofos baltame pirkinių maišelyje buvo rasti 6 vienetai permatomų pailgų plastikinių permatomų indelių, kurie pripildyti galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, 11 vienetų įvairių dydžių plastikinių užspaudžiamų pakelių, staliuko stalčiuje rasta juodos spalvos įmautė, kurioje buvo įdėtos mažos elektroninės svarstyklės, virtuvėje ant šaldytuvo rastas uždarytas dangteliu stiklainis 280 gramų, kuris dalinai užpildytas tabaku maišytu galimai su augalinės kilmės narkotine medžiaga. Tai, kad kratos metu buvo rastas didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, patvirtina Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. liepos 22 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad objektai, paimti 2020 m. vasario 17 d. kratos metu yra: žalsvos ir rudos spalvos augalinių medžiagų mišinio iš stiklainio sudėtyje yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių atskirti iš mišinio nėra galimybės; mišinyje nustatytas psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,021 g; žalsva, augalinė medžiaga iš plastikiniame inde esančių 2 vnt. plastikinių, užspaudžiamų maišelių yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 76,420 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,9 %); žalsva, augalinė medžiaga iš plastikinio indo su dangteliu yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 211,690 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,0 %); žalsva, augalinė medžiaga iš 6 vnt. plastikinių, užspaudžiamų maišelių (vokas Nr. 2) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 4,388 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,2 %); žalsva, augalinė medžiaga iš 6 vnt. plastikinių, užspaudžiamų maišelių (vokas Nr. 4) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 343,480 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,3 %). Gelsvos spalvos miltelių iš 21 vnt. plastikinių, užspaudžiamų maišelių, paimtų 2020-02-17 kratos metu pas V. J., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurio masė yra 1,261 g (2 t., b. l. 63–69).
25. Šie aptarti duomenys bei teisme apklaustų liudytojų T. T., A. V., V. P., A. S. ir V. S. parodymai, kurie dalyvavo atliekant kratą V. J. gyvenamojoje vietoje, neginčijamai patvirtina, kad V. J. savo gyvenamojoje vietoje laikė, kaip nustatyta anksčiau paminėtoje specialisto išvadoje, didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nors apeliantas tvirtina, kad rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos jam nepriklauso, jog šias medžiagas galėjo pas jį namuose palikti (duomenys neskelbtini), tačiau tokia nuteistojo versija paneigiama byloje surinktais įrodymais.
26. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2012). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo veikai inkriminuoti įtakos neturi tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, jog jis suvokė, kad jo turimos medžiagos yra psichotropinės ir (ar) narkotinės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2008). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014).
27. Aplinkybę, kad V. J. suprato, jog neteisėtai laiko įstatymo draudžiamas narkotines medžiagas, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina jo elgesys įvykio metu, jo pasipriešinimas policijos pareigūnams, kuriems buvo pavesta atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje. Akivaizdu, jog nuteistasis V. J. pasipriešindamas policijos pareigūnams siekė, kad policijos pareigūnai nepatektų į gyvenamojo namo patalpas ir nebūtų surastos ten laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.
28. Be to, nuteistojo versijos, kad narkotines ir psichotropines medžiagas galėjo palikti pas jį gyvenę (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismui nuteistojo bei jo gynėjo pateikti laiškai, kaip apeliantas tvirtina, siųsti pas jį gyvenusiems (duomenys neskelbtini). Pateiktuose laiškuose nurodytos gavimo datos rodo, kad šie laiškai įvairiems asmenims, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo siunčiami praėjus nemažai laiko po 2020 m. vasario 17 d. atliktos kratos ir tai niekaip nepatvirtina nuteistojo nurodomų aplinkybių, jog pas jį gyvenę (duomenys neskelbtini) galėjo palikti kratos metu pas jį namuose rastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Nors pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. N. tvirtino, kad vienu metu pas V. J. gyveno kažkokie darbininkai, brigada (duomenys neskelbtini), tačiau jo nurodytos aplinkybės, jog jis matė asmenį, su kuriuo V. J. kalbėjo rusiškai, ravint šaligatvį, vertintinos kritiškai, atkreipiant kolegijos nuomone dėmesį į tai, kad krata buvo atliekama 2020 m. vasario 17 d., t. y. kai yra žiemos metas ir ravėti šaligatvį nėra jokio poreikio, todėl visiškai nepatvirtina nurodytos V. J. versijos.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kvalifikuojant nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti šio nusikaltimo objektyvųjį požymį – tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines ir narkotines medžiagas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pasisakė, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).
30. Teisėjų kolegijos nuomone, jau vien V. J. namuose kratos metu rastas didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, surastos svarstyklės, ant kurių rasti narkotinių bei psichotropinių medžiagų likučiai bei atsižvelgus į tai, kad nėra duomenų, jog nuteistasis V. J. pats vartojo šias medžiagas, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis V. J. turėjo tikslą platinti narkotines bei psichotropines medžiagas. Nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad ant kratos metu paimtų svarstyklių buvo ne vien tik jo DNR, nepaneigia anksčiau aptartų įrodymų pagrindu padarytos išvados, jog V. J. laikė savo gyvenamojoje vietoje narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad R. B., D. J., O. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis apie narkotinių medžiagų platinimą nėra pagrindo remtis, kadangi V. J. nėra inkriminuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų liudytojų parodymai neturi reikšmės sprendžiant V. J. kaltės klausimą pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, netikslinga buvo tenkinti apelianto gynėjo prašymą skirti byloje lingvistinį autorystės tyrimą bei vertinti šiuo pagrindu minėtų liudytojų parodymų patikimumą.
32. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaudamasi byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, kurie sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu V. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai ir jų pagrindu priimti procesiniai dokumentai, net ir įvertinus kai kuriuose jų esančius netikslumus, yra neteisėti ir jais pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis, priimdamas skundžiamą V. J. nepalankų apkaltinamąjį nuosprendį.
Dėl nuteistajam V. J. paskirtos bausmės
34. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo argumentų dėl jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės V. J. skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę apeliantui, tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, baustas už administracinius nusižengimus), tai, kad byloje nebuvo nustatyta V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skundžiamu nuosprendžiu V. J. už nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, skirta šiek tiek griežtesnė nei jos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Už BK 260 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Kadangi V. J. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmes subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, V. J. skirtos bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų visumos, suteikiančios pagrindą svarstyti V. J. švelnesnės, nei įstatyme nustatyta, bausmės paskyrimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Dėl civilinių ieškinių
35. Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateikti trys civiliniai ieškiniai: Šiaulių teritorinė ligonių kasos dėl 52,23 Eur turtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus dėl 1 030,80 Eur žalos atlyginimo ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariato dėl 1 478,42 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam išmokėtą piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad civilinių ieškovų reikalavimai pagrįsti, priteisė iš nuteistojo V. J., kaip asmens atsakingo už pareigūno sužalojimą, civilinius ieškinius.
36. Kaip jau konstatuota aukščiau, šioje byloje nustatyta, kad V. J. pasipriešino savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui I. B., panaudodamas fizinį smurtą sužalojo nukentėjusįjį. Šio įvykio metu V. B. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniuoju tyrėju ir buvo sužalotas tarnybos metu vykdant jam pavestą užduotį, ką patvirtina kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniu ieškiniu pateikta tarnybinio patikrinimo išvada (1 t., b. l. 150–155). I. B. buvo sumuštas veidas, kairės rankos dilbis, plaštaka, kairės kojos kelis, patempti raiščiai. Kadangi I. B. sužalojimus patyrė atliekant tarnybines pareigas, jam buvo išmokėta 1 478,42 Eur piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėdamas I. B. 1 478,42 Eur piniginę kompensaciją, ką patvirtina prie bylos pateikti duomenys, patyrė žalą, ir ši žala atsirado dėl neteisėtų nuteistojo V. J. veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą civilinį ieškinį.
37. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa, byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš V. J. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 52,23 Eur už nukentėjusiojo I. B. gydymą (1 t., b. l. 117–118). Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šį civilinį ieškinį tenkino ir iš V. J. priteisė 52,23 Eur Valstybinei ligonių kasai patirtoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms atlyginti. Minėtos išlaidos civiliniam ieškovui atsirado dėl V. J. neteisėtų veiksmų, todėl jis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti dėl to turėtas gydymo išlaidas. Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas skaičiuote už suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 121), todėl pagrįstai buvo tenkintas.
38. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius byloje pareiškė 1 030,80 Eur civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. kovo 6 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto I. B. buvo apskaičiuota ir išmokėta 1 030,80 Eur ligos išmoka (1 t., b. l. 132–137). Atsižvelgiant į tai, kad I. B. sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, priežastis yra neteisėti V. J. veiksmai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 1 030,80 Eur civilinį ieškinį ir pagrįstai šią sumą priteisė iš nuteistojo V. J..
39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. J. apeliacinį skundą.