- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-306-440/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Orlis“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.10Civilinė atsakomybė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orlis“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-497-1117/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orlis“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Orlis“ priteisti 2245,98 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė lietaus nuotekų rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini). Siekiant atlikti šiuos darbus ieškovė 2019 m. sausio 18 d. išdavė atsakovei sutikimą Nr. 19LD-KL-301 (toliau – Sutikimas) leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. vasario 21 d. Ieškovės atstovas nuvykęs į žemės darbų vykdymo vietą atsakovės darbuotojams parodė 0,4 kV kabelių linijų TR352-SKS32104 IB ir TR352-SKS32104 IIB (toliau – Kabelių linijos) trasas. Pagal darbų pobūdį atsakovė planavo vykdyti lietaus nuotekų rekonstrukcijos darbus uždaru būdu. 2019 m. kovo 13 d. ieškovė gavo dviejų vartotojų, kuriems elektros energija tiekiama Kabelių linijomis, pranešimus apie jų objektuose nutrūkusį elektros energijos tiekimą. Ieškovės darbuotojai nustatė, kad gedimas yra Kabelių linijose, atstatė elektros energijos tiekimą vartotojams, atlikusi perjungimą iš kitų kabelių linijų, registravo defektą bei pateikė rangovui UAB „Vytrita“ (toliau – Rangovas) 2019 m. kovo 13 d. Paslaugų darbų užsakymus Nr. EU-OTRTP-1903157 ir Nr. EU-OTRTP-1903158 Kabelių linijų trasoje gedimo vietai nustatyti bei Kabelių linijų remonto darbus atlikti. Rangovas, vykdydamas ieškovės pateiktus užsakymus, 2019 m. kovo 26 d. atkasė Kabelių linijas gedimo vietoje ir nustatė, kad Kabelių linijų išoriniai apvalkalai yra pažeisti mechaniniu būdu, o po Kabelių linijomis matėsi naujai įrengtas polivinilchlorido (PVC) nuotekų vamzdis, galbūt įrengtas uždaru būdu. Dėl Kabelių linijų sugadinimo ieškovė patyrė tiesioginę 2245,98 Eur žalą, kurią ieškovė įvertino pagal rangovo atliktų darbų aktus ir kuriuos sudaro Kabelių linijų gedimo vietos nustatymo ir Kabelių linijų remonto darbų vertė ir medžiagos. Atsakovė žemės kasimo darbus vykdė pažeisdama Sutikimo 4, 7, 8, 10 punktų, Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimus, buvo pažeistos Kabelių linijos, todėl savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovei ir ją privalo atlyginti. Pagal Sutikimo reikalavimus, kabelių ir nuotekų vamzdžių susikirtimo vietose atsakovė privalėjo rankiniu būdu atlikti kontrolinį kasimą ir įsitikinti, kokiame gylyje yra kabeliai. Nors nuo atsakovės darbų atlikimo iki gauto pranešimo apie nutrūkusį elektros tiekimą pradėjo maždaug mėnuo laiko, tai nepaneigia fakto, jog Kabelių linijos buvo pažeistos būtent dėl atsakovės veiksmų. Rangovei nustačius ir atkasus pažeidimo vietą nustatyta, kad Kabelių linijos yra pažeistos mechaniškai, pati gysla nebuvo nukirsta, tik pažeistas Kabelių linijos išorinis apvalkalas, todėl nuo pažeidimo momento kabeliais elektra tekėjo. Tik per laiką dėl susidariusio kondensato įvyko elektros tiekimo nutrūkimas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. spalio 3 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Orlis“ pateikusi prieštaravimus nurodė, kad nuotekų vamzdyno rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini), atsakovė vykdė pagal suderintus planus, gavusi leidimus iš atitinkamų institucijų. Buvo numatyta, kad dalis rekonstrukcijos darbų bus atliekama uždaru, o dalis – atviru būdu. Būtent ieškovės nurodomoje tariamo pažeidimo vietoje lietaus nuotekų vamzdynas buvo tiesiamas uždaru būdu, t. y. į buvusį seną keramikinį 250 mm skersmens vamzdį įvedamas plėstuvas, kuris pratempia tokio pat skersmens naują vamzdį, o senasis vamzdis yra sutraiškomas. Pagal Statybos techninius reglamentus Kabelių linijos turi būti ne arčiau nei 0,5 m atstumu nuo nuotekų vamzdyno, tačiau šiuo atveju Kabelių linijos yra „nusėdusios“ ant nuotekų vamzdžio. Tai reiškia, kad Kabelių linijos yra paklotos netinkamai. Atsakovė, vykdydama darbus, dalį darbų kitoje vietoje atliko atviru būdu ir ten mechaniniu būdu prakasusi apie 13 m liniją, matė, kad Kabelių linijos yra 0,8 m gylyje, todėl ramiai ir uždaru būdu klojo vamzdyną neatlikdama jokių kontrolinių kasimų, nes vamzdyno apačia yra 1,76 m gylyje, jo skersmuo – 250 mm, todėl nuotekų vamzdyno viršus yra 1,51 m gylyje. Įvertinus šias aplinkybes nebuvo jokios galimybės pažeisti Kabelių linijas, kadangi Kabelių linijos turėjo likti daug aukščiau už naujai paklotą nuotekų vamzdyną. Taigi atsakovė negalėjo tikėtis, kad tariamo pažeidimo vietoje Kabelių linijos yra tiek „nusėdusios“, tai matyti iš fotonuotraukų, jog Kabelių linijos yra tiesiog ant nuotekų vamzdžio, t. y. maždaug 1,50 m gylyje. Atsakovė darbus vykdė 2019 m. vasario mėn., baigė 2019 m. vasario 26 d. Informacija apie pažeidimus gauta praėjus mėnesiui laiko nuo darbų atlikimo, todėl nerealu, kad po tariamo pažeidimo praėjus šitiek laiko nutrūktų elektros tiekimas. Atsakovė virš tariamo pažeidimo vietos jokių kasimo darbų neatliko, mechaniškai Kabelių linijų nepažeidė. Elektros tiekimo nutrūkimas galėjo įvykti dėl kibirkšties išlydžio, kuomet vykdant darbus susijudino žemė, o Kabelių linijos pasislinko, paskui esant polaidžiui įvyko įtrūkimas izoliacijoje. Mano, kad nėra nustatytos visos būtinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. sausio 7 d. galutiniu sprendimu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 3 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
6. Vertindamas atsakovės neteisėtus veiksmus, pasireiškusius teisės aktų ir Sutikimo 4, 7, 8, 10 punktų pažeidimais, teismas pripažino, kad atsakovė atlikdama nuotekų vamzdyno rekonstrukcijos darbus privalėjo Kabelių linijų ir tiesiamų vamzdynų susikirtimo vietose atlikti kontrolinį atkasimą rankiniu būdu ir įsitikinti Kabelių linijų buvimo realiu gyliu, tai imperatyviai nurodyta Sutikimo 8 punkte. Ieškovės pateikti įrodymai teismui patvirtino, kad Kabelių linijos buvo nutiestos 1981 m. 0,8 m gylyje, laikantis tuo metu galiojančių reikalavimų. Jokių duomenų, kad Kabelių linijos yra nebetinkamos eksploatuoti, byloje nėra, todėl praėjus 38 metams po Kabelių linijų patiesimo, jų gylis galėjo kisti, būtent, todėl Sutikimo 8 punkte buvo numatyta sąlyga, vykdant darbus, realiai pasitikrinti elektros inžinerinių tinklų buvimo gylį. Duomenų apie tai, kada buvo įrengti nuotekų tinklai ir ar jie įrengti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, byloje nėra. Teismas pažymėjo, jog pačios atsakovės pateiktame Paviršinių nuotekų tinklų ties (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekte išskirtos pastabos: esamą žemės paviršiaus altitudę tikslinti vietoje prieš pradedant vykdyti darbus; esamų inžinerinių tinklų altitudes tikslinti vietoje vykdant darbus. Sutikime nebuvo nurodyta jokių išimčių, jog vykdant nuotekų vamzdyno rekonstrukcijos darbus uždaru būdu, nereikalinga atlikti kontrolinio kabelių linijų gylio nustatymo. Kompleksiškai vertindamas tiek Sutikimo reikalavimus, tiek Paviršinių nuotekų tinklų ties (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekte nurodytas pastabas, teismas pripažino, kad atsakovė, prieš atlikdama nuotekų vamzdžio rekonstrukcijos darbus uždaru būdu, privalėjo įsitikinti, kokiame konkrečiai realiame gylyje būtent inžinerinių tinklų susikirtimo vietose yra Kabelių linijos. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė tiek anksčiau nurodytų teisės aktų, tiek Sutikimo reikalavimus, atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), o jos kaltė pasireiškia neatsargumu, nes ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
7. Nustatęs, kad buvo pažeistas dviejų iš keturių Kabelių linijų apvalkalas ir yra akivaizdūs mechaniniai, kirstinio pobūdžio pažeidimai, teismas vertino, kad tai, jog atsakovė nuotekų rekonstrukcijos darbus toje vietoje vykdė uždaru būdu, nepaneigia galimybės pažeisti Kabelių linijų. Iš fotonuotraukose užfiksuotos valdymo galvos ir plėstuvo, uždaro nuotekų tiesimo būdo vykdymą atvaizduojančios schemos, pažeistų kabelių būklės teismas matė, kad vykdant nuotekų vamzdžio įstūmimą į esamą vamzdį uždaro kryptinio gręžimo įtraukimo būdu yra naudojama valdymo galva ir plėstuvas, kuriam sukantis ir paskui save tempiant naują vamzdį bei pašalinant senąjį įmanoma pažeisti esamą vamzdį ir pažeisti Kabelio linijas; abiejų pažeistų kabelių vietos yra susilietusios su naujai patiestu atsakovės vamzdžiu, tai rodo, jog kabeliai turėjo tiesioginį kontaktą su tiesiamu vamzdynu. Teismas vertino, kad šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, nes žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu atsakovė būtų veikusi laikydamasi teisės aktų ir Sutikimo reikalavimų (pasitikrinusi realią Kabelių linijų buvimo vietą ir laikiusi reikalavimų išsaugoti atitinkamus atstumus tarp inžinerinių tinklų), be to, padariniai nėra teisine prasme pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Teismas nenustatė, kad kabeliai būtų buvę pažeisti nepriklausomai nuo atsakovės vykdomų vamzdyno rekonstrukcijos darbų, o tai, jog elektros tiekimo nutrūkimas atsirado praėjus beveik mėnesiui laiko po darbų vykdymo ir po jų priėmimo, nepaneigia žalos padarymo fakto.
8. Ieškovės patirtą 2245,98 Eur žalą teismui patvirtino byloje esantys įrodymai, t. y. 2019 m. kovo 13 d. Paslaugų darbų užsakymai Nr. EU-OTRTP-1903157 ir Nr. EU-OTRTP-1903158 Kabelių linijų trasoje gedimo vietai nustatyti bei Kabelių linijų remonto darbams atlikti, atliktų darbų aktai, kuriuos teismas vertino, kaip žalą, sudarančią tiesioginius ieškovės patirtus nuostolius.
9. Byloje ištirtų įrodymų visuma teismui pavirtino, kad atsakovė dėl savo nerūpestingumo pažeidė teisės aktuose ir Sutikime nustatytas pareigas, šis pažeidimas sąlygojo žalos atsiradimo faktą (Kabelio linijų sugadinimą), dėl to konstatavo, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio, teismas sprendė, kad yra nustatytos visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 3 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Orlis“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas galutinį sprendimą, neįsigilino į ginčo esmę, konkrečiai – nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių apie teisės aktuose nustatytus atstumus tarp elektros kabelių ir vandentiekio vamzdynų ir kad vandentiekio vamzdynas buvo tiesiamas po Kabelių linijomis, netyrė atsakovės nurodytų galimų Kabelių linijų pažeidimo priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismo konstatuoti mechaniniai pažeidimai yra nepagrįsti.
10.2. Atsakovė pratempdama vamzdyną, vadovavosi Kabelių klojimo laikotarpiu ir šiuo metu galiojančiu statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos. Pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 77 punkte numatytomis „Inžinerinių tinklų persikirtimuose atstumai pagal vertikalę“ nuostatomis, prieš tai netoli (apie 10 m) nuo ginčo elektros kabelių pažeidimo vietos atkasė paklotus tos pačios linijos kabelius ir nustatė, kad jie pakloti yra 0,80 metro gylyje. Pagal ieškovo pateiktą dokumentaciją Kabelių linijos turėjo būti patiestos 0,80 m gylyje, tuo įsitikino ir apeliantė darydama kontrolinį patikrinimą, todėl turimų žinių pakako vykdant lietaus nuotekų šalinimo vamzdyno keitimą uždaru būdu. Ieškovės paklotos Kabelių linijos po (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliktos pažeidžiant galiojančius normatyvinius dokumentus, todėl atsakovė buvo pakankamai atsargi ir visiškai įsitikinusi teisingu kabelio paklojimu nustatytame gylyje. Teismas nevertino aplinkybės, jog tiesti vandentiekio vamzdyno virš Kabelių linijų nereikėjo. Apeliantės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, nes tiesiant vamzdyną 1,51 m gylyje buvo visiškai įsitikinusi, kad atliekamas vamzdyno pratempimas į senąjį kanalizacijos vamzdį yra saugus. Apeliantei neaišku, kaip teismas nustatė, kad yra mechaniški kirstiniai Kabelių linijos pažeidimai, nes byloje nebuvo atliktas joks šių pažeidimų pobūdžio tyrimas. Teismas byloje netyrė apeliantės nurodytų galimų Kabelių linijos pažeidimo priežasčių: kabelio senumo, nusidėvėjimo, kabelio leidžiamos įtampos perkrovos dėl galingų elektros vartotojų atsiradimo, elektros išlydžio dėl kabelio perkrovos. Apeliantės nuomone, nenustačius tikrosios Kabelių linijos pažeidimo priežasties, tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusio Kabelių linijos gedimo negalėjo būti nustatytas priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia tik teisės aktų nuostatomis, cituodama, kokiame gylyje turi būti įrengti vamzdynai ir elektros kabeliai, taip pat tai, koks atstumas turi būti išlaikytas konkrečiais atvejais, nevertindama Sutikimo 4, 8 punkto. Teismas pagrįstai nustatė, kad vietoje, kurioje ieškovė nustatė Kabelio linijų pažeidimą, atsakovė jokių kontrolinių žemės kasimo darbų neatliko ir Kabelių linijų realaus gylio būtent toje vietoje netikrino. Atsakovė savaip interpretuoja jos pareigą nustatyti esamų Kabelių linijų įrengimo vietą ir gylį, taip siekdama išvengti atsakomybės. Galutiniame teismo sprendime nurodytos išvados, kad Kabelių linijos buvo nutiestos 1981 m. 0,8 m gylyje, laikantis tuo metu galiojančių reikalavimų, apeliantė nepaneigė. Ieškovės rangovui atkasus pažeidimo vietą, Kabelių linijos buvo rastos gulinčios ant naujai įrengto vandentiekio vamzdžio. Atsakovė, įrodinėdama aplinkybes apie vandentiekio vamzdyno įrengimo datą, privalėjo pateikti ir tai pagrindžiančius dokumentus.
11.2. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), o jos kaltė pasireiškė neatsargumu, nes ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Galutiniame sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog elektros tiekimo nutrūkimas atsirado praėjus beveik mėnesiui laiko po darbų vykdymo ir po jų priėmimo, nepaneigia žalos padarymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo atsakovei vykdant nuotekų vamzdyno rekonstrukcijos darbus.
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
15. Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė lietaus nuotekų rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių ieškovė 2019 m. sausio 18 d. išdavė atsakovei Sutikimą leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. vasario 21 d. (e. b. l. 43–44). Ieškovės atstovas nuvykęs į žemės darbų vykdymo vietą atsakovės darbuotojams parodė 0,4 kV kabelių linijų TR352-SKS32104 IB ir TR352-SKS32104 IIB trasas (e. b. l. 41). Pagal darbų pobūdį atsakovė planavo vykdyti lietaus nuotekų rekonstrukcijos darbus uždaru būdu. 2019 m. kovo 13 d. ieškovė gavo vartotojų, kuriems elektros energija tiekiama Kabelių linijomis, pranešimus apie jų objektuose nutrūkusį elektros energijos tiekimą (e. b. l. 35). Ieškovė nustatė, kad gedimas yra Kabelių linijose, atstatė elektros energijos tiekimą vartotojams, atlikusi perjungimą iš kitų kabelių linijų, registravo defektą bei pateikė rangovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“ 2019 m. kovo 13 d. Paslaugų / darbų užsakymus Nr. EU-OTRTP-1903157 ir Nr. EU-OTRTP-1903158 Kabelių linijų trasoje nustatyti gedimo vietą bei atlikti Kabelių linijų remonto darbus (e. b. l. 37–38, 39-40). Rangovė, vykdydama ieškovės pateiktus užsakymus, atliko 2245,98 Eur vertės Kabelių linijų remonto darbus (e b. l. 25, 26). Fotonuotraukose 2019 m. kovo 26 d. užfiksuoti Kabelių linijų pažeidimai, nuotekų vamzdis (e. b. l. 9, 10, 11, 12), valdymo galva ir plėstuvas (e. b. l. 31), pateikta uždaro nuotekų tiesimo būdo vykdymą atvaizduojanti schema (e. b. l. 32). Kabelių linijos paklotos 1981 m., 0,8 m gylyje (e. b. l. 74, 75). Atsakovė atliktus paviršinių nuotekų tinklų ties (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus su projektavimu užsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai perdavė pagal 2019 m. vasario 26 d. Darbų perdavimo priėmimo aktą (e. b. l. 95). Paviršinių nuotekų tinklų ties (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas patvirtina vykdytų darbų apimtis, parametrus (e. b. l. 98, 99).
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinio proceso metu
16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui teikia naują rašytinį įrodymą – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie susisiekimo komunikacijas (duomenys neskelbtini).
17. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
18. Susipažinus su prašomu pridėti nauju įrodymu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, ką konkrečiai šis pateiktas įrodymas pagrindžia, nes remdamasi išraše nurodytais duomenimis daro tik prielaidas apie lietaus nuotekų vamzdyno įrengimą, taip pat nenurodė aplinkybių, dėl kokių priežasčių šio įrodymo nepateikė pirmosios instancijos teismui ar kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė turėjo galimybę pateikti aptariamą įrodymą į bylą, tačiau tokia procesine galimybe nepasinaudojo. Nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų aptarto įrodymo nepateikimą proceso pirmosios instancijos teisme metu, todėl atsisakytina jį pridėti prie bylos.
Dėl ginčo esmės
19. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas neįsigilino į ginčo esmę, neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių apie teisės aktuose nustatytus atstumus tarp elektros kabelių ir vandentiekio vamzdynų bei neatsižvelgė į tai, kad vandentiekio vamzdynas buvo tiesiamas po Kabelių linijomis. Tokiai apeliantės pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.
20. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Faktą galima pripažinti įrodytą, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantė, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir rašytinių įrodymų, kurie paneigtų priimto galutinio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.
21. Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi teisės aktų nuostatomis, kokiame gylyje turi būti įrengti vamzdynai ir elektros kabeliai, taip pat tuo, koks atstumas turi būti išlaikytas konkrečiais atvejais, tačiau ignoruoja Sutikimo 4 ir 8 punktus. Ieškovės išduotame 2019 m. sausio 18 d. Sutikimo Nr. 19LD-KL-301 leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose, 4 punkte aiškiai nustatyta, kad atsakovė, atlikdama žemės kasimo darbus privalo virš dujotiekio bei elektros kabelių žemę kasti tik rankiniu būdu. Atitinkamai Sutikimo 8 punkte nustatyta, kad atsakovė privalo ieškovės tinklų ir vykdomų žemės kasimo vietų susikirtimuose atlikti esamų tinklų rankinį kontrolinį atkasimą vietai patikslinti ir gyliui nustatyti. Vertinant atsakovės atliekamų darbų specifiką, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbi ieškovės bylos nagrinėjimo metu nurodyta pozicija, kad, nors pagal pateiktus Kabelių linijų įrengimo dokumentus nustatyta, jog šios linijos buvo įrengtos 1981 m. rugpjūčio 21 d. ir tuo metu buvo paklotos 0,8 m gylyje nuo planiruojamo žemės paviršiaus, per tokį ilgą laiką (nuo Kabelių linijų įrengimo praėjo 38 metai) galėjo pakisti ir, kaip nustatyta, pakito po žeme įrengtų inžinerinių tinklų įrengimo gyliai. Kabelių linijų įrengimo gylis galėjo pakisti dėl įvairių priežasčių: Kabelių linijos galėjo būti pastumtos į viršų atsakovės veiksmų, jai vykdant lietaus nuotekų vamzdžių įrengimo darbus, o taip pat šis gylis padidėjo, nes virš Kabelių linijų jau po jų įrengimo buvo užpiltas papildomas grunto sluoksnis, kadangi šioje vietoje yra įrengta stovėjimo aikštelė. Būtent dėl šių priežasčių atsakovei, vykdančiai žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros tinklų apsaugos zonose, virš dujotiekių ir kabelių linijų arba ieškovės tinklų ir vykdomų žemės kasimo vietų susikirtimuose, yra nustatyti privalomi reikalavimai tiek teisės aktais, tiek nagrinėjamu atveju Sutikime žemę kasti tik rankiniu būdu ir atlikti rankinį kontrolinį atkasimą vietai patikslinti ir gyliui nustatyti.
22. Šiuo atveju ieškovės rangovas nustatė Kabelio linijų pažeidimą, nes apeliantė jokių kontrolinių žemės kasimo darbų neatliko, Kabelių linijų realaus gylio būtent toje vietoje netikrino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovė šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neginčijo. Apeliantė teigia, kad ji prieš vamzdyno pratempimo darbus netoli (apie 10 m) nuo Kabelių linijų pažeidimo vietos atkasė paklotus tos pačios linijos kabelius ir nustatė, kad jie yra pakloti 0,8 m gylyje, todėl įvertinusi atstumus tarp inžinerinių tinklų įsitikino, kad Kabelių linijų nepažeis. Šios apeliantės nurodytos aplinkybės neatleidžia nuo civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė nevykdė savo pareigos atlikti esamų Kabelių linijų rankinį kontrolinį atkasimą vietai patikslinti ir gyliui nustatyti.
23. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pati ieškovė dar 1981 m. įrengė Kabelių linijas nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus galutiniame sprendime pagrįstai nurodė, jog šie įrodymai patvirtina, kad Kabelių linijos buvo nutiestos 1981 m. 0,8 m gylyje, laikantis tuo metu galiojančių reikalavimų.
24. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės pozicija, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino aplinkybės, jog tiesti vandentiekio vamzdyno virš Kabelių linijų nereikėjo, todėl atsakovė neprivalėjo laikytis Sutikimo 4 ir 8 punktuose nustatytų įpareigojimų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės rangovui atkasus pažeidimo vietą, Kabelių linijos buvo rastos gulinčios ant naujai įrengto vandentiekio vamzdžio, todėl tikėtina priežastis, jog atstumai tarp inžinerinių tinklų galėjo sumažėti tiesiant būtent vandentiekio vamzdžius virš Kabelių linijų ar po jomis. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, vykdydama lietaus nuotekų vamzdyno rekonstrukcijos projektą, nepatikrino ne tik Kabelių linijų, bet ir vandentiekio vamzdyno esamos faktinės įrengimo vietos, o taip pat ir buvusių atstumų tarp šių inžinerinių tinklų. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, Sutikime nebuvo nurodyta jokių išimčių, jog vykdant nuotekų vamzdyno rekonstrukcijos darbus uždaru būdu, nereikalinga atlikti kontrolinio Kabelių linijų gylio nustatymo. Šią išvadą patvirtina ir pačios atsakovės pateikta pateiktoje projekto schemoje „Lietaus nuotekų tinklų profiliai“ įrašyta pastaba, kad reikalinga esamų inžinerinių tinklų altitudes tikslinti vietoje vykdant darbus.
25. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį teismo sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.243 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Apeliantė įsitikinusi, kad ji atlikdama vandentiekio rekonstrukcijos darbus buvo pakankamai atsargi ir rūpestinga. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokia apeliantės pozicija pažymi, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė teisės aktų, o konkrečiai Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 11 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 40.3, 40.7, 73 punktų ir Sutikimo 4, 7, 8, 10 punktų pažeidimais. Pirmosios instancijos teismas galutiniame teismo sprendime pagrįstai vertino, kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), o jos kaltė pasireiškė neatsargumu, nes ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
26. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas neteisingai nustatė Kabelių linijų pažeidimo pobūdį, todėl nėra priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir atsiradusio Kabelių linijų gedimo. Minėta, kad ieškovės rangovas 2019 m. kovo 26 d. atkasė Kabelių linijas gedimo vietoje ir nustatė, kad jos yra pažeistos mechaniniu būdu, pažeisti Kabelių linijų išoriniai apvalkalai, kurie užfiksuoti nuotraukose, o po Kabelių linijomis matėsi naujai įrengtas polivinilchlorido nuotekų vamzdis, galbūt įrengtas uždaru būdu. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, jog yra nustatyti Kabelių linijų mechaniniai kirstinio pobūdžio pažeidimai, kurie fiksuoti byloje pateiktose nuotraukose. Iš fotonuotraukose užfiksuotos valdymo galvos ir plėstuvo, uždaro nuotekų tiesimo būdo vykdymą atvaizduojančios schemos, pažeistų Kabelių linijų būklės matyti, kad vykdant nuotekų vamzdžio įstūmimą į esamą vamzdį uždaro kryptinio gręžimo įtraukimo būdu yra naudojama valdymo galva ir plėstuvas, kuriam sukantis ir paskui save tempiant naują vamzdį bei pašalinant senąjį įmanoma pažeisti esamą vamzdį ir pažeisti Kabelio linijas. Abiejų pažeistų kabelių vietos yra susilietusios su naujai patiestu atsakovės vamzdžiu, tai patvirtina, jog kabeliai turėjo tiesioginį kontaktą su tiesiamu vamzdynu. Byloje nenustatyta, kad Kabelių linijos būtų buvusios pažeistos nepriklausomai nuo atsakovės vykdomų vamzdyno rekonstrukcijos darbų.
27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino visas faktines aplinkybes, patvirtinančias būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ir pagrįstai pripažino, jog žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu apeliantė būtų veikusi laikydamasi teisės aktų ir Sutikimo reikalavimų.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
30. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.