Telšių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „E. s. o.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „O.“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakomybės už vykdant nuotekų vamzdyno rekonstrukcijos darbus padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė lietaus nuotekų rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu ieškovė 2019 m. sausio 18 d. išdavė atsakovei Sutikimą leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. vasario 21 d. (e. b. l. 43-44). Ieškovės atstovas nuvykęs į žemės darbų vykdymo vietą atsakovės darbuotojams parodė 0,4 kV kabelių linijų TR352-SKS32104 IB ir TR352-SKS32104 IIB trasas (e.b. l. 41). Pagal darbų pobūdį atsakovė planavo vykdyti lietaus nuotekų rekonstrukcijos darbus uždaru būdu. 2019 m. kovo 13 d. ieškovė gavo vartotojų, kuriems elektros energija tiekiama Kabelių linijomis, pranešimus apie jų objektuose nutrūkusį elektros energijos tiekimą (e. b. l. 35). Ieškovė nustatė, kad gedimas yra Kabelių linijose, atstatė elektros energijos tiekimą vartotojams, atlikusi perjungimą iš kitų kabelių linijų, registravo defektą bei pateikė rangovei uždarajai akcinei bendrovei „V.“ 2019 m. kovo 13 d. Paslaugų/darbų užsakymus Nr. EU-OTRTP-1903157 ir Nr. EU-OTRTP-1903158 Kabelių linijų trasoje nustatyti gedimo vietą bei atlikti Kabelių linijų remonto darbus (e. b. l. 37-38, 39-40). Rangovė, vykdydama ieškovės pateiktus užsakymus, atliko Kabelių linijų remonto darbus už 2245,98 Eur sumą (e b. l. 25, 26). Fotonuotraukose 2019 m. kovo 26 d. užfiksuoti Kabelių linijų pažeidimai, nuotekų vamzdis (e. b. l. 9, 10, 11, 12), valdymo galva ir plėstuvas (e. b. l. 31), pateikta uždaro nuotekų tiesimo būdo vykdymą atvaizduojanti schema (e. b. l. 32). Kabelių linijos paklotos 1981 m., 0,8 m gylyje (e. b. l. 74, 75). Atsakovė atliktus paviršinių nuotekų tinklų ties (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus su projektavimu užsakovei(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai perdavė 2019 m. vasario 26 d. Darbų perdavimo priėmimo aktu (e. b. l. 95). Paviršinių nuotekų tinklų ties(duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas patvirtina vykdytų darbų apimtis, parametrus (e. b. l. 98, 99).

Liudytojas M. M. paaiškino, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „O.“ darbų vadovu, vadovavo (duomenys neskelbtini) atliekamiems darbams. Nuotekų vamzdyną rekonstravo uždaru ir atviru būdu. Toje vietoje, kur nebuvo galimybių vykdyti nuotekų rekonstrukcijos uždaru būdu, nes trukdė transformatorinė, darbai buvo vykdomi atviru būdu atkasant gruntą ir klojant naują vamzdyną, taip buvo patiesta apie 13 m vamzdyno. Toje vietoje, kurioje ieškove nurodo esantį Kabelių linijų pažeidimą, darbai buvo vykdomi uždaru būdu. Ten šalia buvo prakastas 50x50 cm plotas, tam kad būtų galima įvesti įrenginį, paskui save tempiantį naują vamzdį. Klojant vamzdyną uždaru būdu, Kabelių linijų pažeisti neįmanoma, nes plėstuvas eina senojo vamzdžio vietoje ir tempia naują vamzdį, o senąjį sutraiško, išskleidžia į šonus. Vykdant darbus tikrai Kabelių linijų nepažeidė. Ten kur vykdė darbus atviru būdu, atsikasė, matė, kad Kabelių linijos yra 0,80 m gylyje. Dėl kokių priežasčių pažeidimo vietoje Kabelio linijos yra kitame gylyje neaišku. Gali būti, kad dėl įvairių vykdomų darbų Kabelių linijos susijudino, jos yra senos, nebetinkamos naudojimui, todėl pavasarį, einant pašalui iš grunto, įvyko trumpieji sujungimai ir nutrūko elektros tiekimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė nurodo, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė teisės aktų ir Sutikimo 4, 7, 8, 10 punktų pažeidimais.

Sutikime numatyta, kad virš dujotiekio bei elektros kabelių žemę kasti tik rankiniu būdu (4 punktas); teisiant inžinerines komunikacijas skirstomųjų elektros tinklų bei dujotiekių apsaugos zonose išlaikyti norminiuose dokumentuose nurodytus atstumus (7 punktas); AB „E. s. o.“ tinklų ir vykdomų žemės kasimo vietų susikirtimuose atlikti esamų tinklų rankinį kontrolinį atkasimą vietos patikslinimui ir gylio nustatymui (8 punktas); užtikrinti AB „E. s. o.“ tinklų bei įrenginių apsaugą nuo mechaninių pažeidimų (10 punktas). Vykdydama darbus atsakovė privalėjo laikytis Sutikimo, Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 (toliau – Reglamentas) reikalavimų.

Elektros tinklų apsaugos taisyklių 11 punktas numato, kad asmenys turi vykdyti darbus elektros tinklų apsaugos zonose laikydamiesi Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių ir Elektros tinklų apsaugos taisyklių bei laikytis teisėtų elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti saugias ir tinkamas elektros tinklų eksploatavimo sąlygas. Reglamento 40.3 punktas nustato pareigą statinio statybos vadovui žemės darbų vykdymo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių statinių vietas ir imtis priemonių apsaugoti statinius, o pagal Reglamento 40.7 punktą prieš žemės darbų vykdymo pradžią veikiančių inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių apsaugos zonose privaloma suderinti su jų savininkais (naudotojais, valdytojais) saugos priemones ir įvykdyti elektros, šilumos tinklų, naftotiekio, dujotiekio, kitų inžinerinių tinklų savininkų (naudotojų), valstybei priklausančių melioracijos statinių valdytojo atstovo nurodymus. Reglamento 73 punkte nustatyta, kad siekiant išvengti inžinerinių tinklų ir kitų inžinerinių statinių gedimų, sugadinimų, apsaugoti dangas bei želdinius vykdant grunto kasimo ir kitus su tuo susijusius darbus, būtina laikytis jų saugos taisyklių.

Byloje nustatyta ir atsakovė neginčijo aplinkybės, jog į vykdomų darbų vietą buvo iškviestas ieškovės atstovas, kuris parodė Kabelių linijų trasas, kaip tai numatyta Sutikimo 2 punkte. Taip pat atsakovė neginčija aplinkybės, jog toje vietoje, kurioje ieškovė nustatė Kabelio linijų pažeidimą, ji jokių kontrolinių žemės kasimo darbų neatliko, Kabelių linijų realaus gylio būtent toje vietoje netikrino, nes vykdydama darbus kitoje šalia esančioje atkarpoje atviru būdu, matė, kad Kabelių linijos yra 0,8 m gylyje, o jų klojamo vamzdyno apačia yra 1,76 m gylyje, vamzdžio skersmuo 250 mm, todėl esą nebuvo jokios grėsmės Kabelių linijų pažeidimui. Teismo vertinimu, atsakovė atlikdama nuotekų vamzdyno rekonstrukcijos darbus privalėjo Kabelių linijų ir tiesiamų vamzdynų susikirtimo vietose atlikti kontrolinį atkasimą rankiniu būdu ir įsitikinti Kabelių linijų buvimo realiu gyliu, kas imperatyviai nurodyta Sutikimo 8 punkte. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad Kabelių linijos buvo nutiestos 1981 m. 0,8 m gylyje, laikantis tuo metu galiojančių reikalavimų. Jokių duomenų, kad Kabelių linijos yra nebetinkamos eksploatuoti, byloje nėra. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad praėjus 38 metams po Kabelių linijų patiesimo, jų gylis galėjo kisti, būtent todėl Sutikimo 8 punkte buvo numatyta sąlyga, vykdant darbus, realiai pasitikrinti elektros inžinerinių tinklų buvimo gylį. Duomenų apie tai, kada buvo įrengti nuotekų tinklai ir ar jie įrengti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, byloje nėra. Pažymėtina, jog ir pačios atsakovės pateiktame Paviršinių nuotekų tinklų ties (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekte (e. b. l. 98, 99) išskirtos pastabos: esamą žemės paviršiaus altitudę tikslinti vietoje prieš pradedant vykdyti darbus; esamų inžinerinių tinklų altitudes tikslinti vietoje vykdant darbus. Sutikime nebuvo nurodyta jokių išimčių, jog vykdant nuotekų vamzdyno rekonstrukcijos darbus uždaru būdu, nereikalinga atlikti kontrolinio kabelių linijų gylio nustatymo. Taigi kompleksiškai vertinant tiek Sutikimo reikalavimus, tiek Paviršinių nuotekų tinklų ties(duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekte nurodytas pastabas, atsakovė, prieš atlikdama nuotekų vamzdžio rekonstrukcijos darbus uždaru būdu, įsitikinti kokiame konkrečiame, realiame gylyje būtent inžinerinių tinklų susikirtimo vietose yra Kabelių linijos. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-412/2008). Teismo vertinimu atsakovė pažeidė tiek anksčiau nurodytų teisės aktų, tiek Sutikimo reikalavimus, atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), o jos kaltė pasireiškia neatsargumu, nes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus: 1) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; 2) nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog buvo pažeistas dviejų iš keturių Kabelių linijų apvalkalas, akivaizdžiai matyti mechaniniai, kirstinio pobūdžio pažeidimai. Tai, jog atsakovė nuotekų rekonstrukcijos darbus toje vietoje vykdė uždaru būdu nepaneigia galimybės pažeisti Kabelių linijas. Iš fotonuotraukose užfiksuotos valdymo galvos ir plėstuvo, uždaro nuotekų tiesimo būdo vykdymą atvaizduojančios schemos, pažeistų kabelių būklės matyti, kad vykdant nuotekų vamzdžio įstūmimą į esamą vamzdį uždaro kryptinio gręžimo įtraukimo būdu yra naudojama valdymo galva ir plėstuvas, kuriam sukantis ir paskui save tempiant naują vamzdį bei pašalinant senąjį įmanoma pažeisti esamą vamzdį ir pažeisti Kabelio linijas; abiejų pažeistų kabelių vietos yra susilietusios su naujai patiestu atsakovės vamzdžiu, kas rodo, jog kabeliai turėjo tiesioginį kontaktą su tiesiamu vamzdynu. Teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, nes žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu atsakovė būtų veikusi laikydamasis teisės aktų ir Sutikimo reikalavimų (pasitikrinusi Kabelių linijų realią buvimo vietą ir laikiusi reikalavimų išsaugoti atitinkamus atstumus tarp inžinerinių tinklų), be to padariniai nėra teisine prasme pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nurodė, jog Kabelių linijos galėjo įtrūkti dėl savo techninės būklės, susijudinusio žemės grunto ir natūraliai, pavasarį iš grunto einant pašalui, įvykstančio trumpo sujungimo, tačiau tokių atsakovės atsikirtimų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Byloje nenustatyta, kad kabeliai būtų buvę pažeisti nepriklausomai nuo atsakovės vykdomų vamzdyno rekonstrukcijos darbų. Tai, jog elektros tiekimo nutrūkimas atsirado praėjus beveik mėnesiui laiko po darbų vykdymo ir po jų priėmimo, nepaneigia žalos padarymo fakto.

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Ieškovės patirtą 2245,98 Eur žalą patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. 2019 m. kovo 13 d. Paslaugų/darbų užsakymai Nr. EU-OTRTP-1903157 ir Nr. EU-OTRTP-1903158 Kabelių linijų trasoje nustatyti gedimo vietą bei atlikti Kabelių linijų remonto darbus (e. b. l. 37-38, 39-40), atliktų darbų aktai (e b. l. 25, 26). Šie įrodymai patvirtina, jog ieškovės nusamdyta rangovė atliko atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) pažeistų Kabelių linijų remonto darbus, žalą sudaro tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2007).

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė dėl savo nerūpestingumo pažeidė teisės aktuose ir Sutikime nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), šis pažeidimas sąlygojo žalos atsiradimo faktą (Kabelio linijų sugadinimą) (6.249 straipsnio 1 dalis), dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 3 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalimi,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 3 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.