Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. (J. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. 25S224569 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas – (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis 2024 m. spalio 21 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų viešojoje įstaigoje SMK Aukštoji mokykla pagrindu, nes ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje. Prie pateikto prašymo pareiškėjas pridėjo savo paso kopiją, sveikatos draudimo dokumentą, turimas lėšas pagrindžiančius dokumentus, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) išduotą tarpininkavimo raštą, sutikimą dėl numatomo gyvenimo (studijų) Lietuvos Respublikoje.

Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą Nr. 24S284410 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki (duomenys neskelbtini).

2025 m. rugpjūčio 28 d. Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti asmens studijų eigą, paprašė asmens pateikti paaiškinimą apie tai, kaip jam sekasi studijos, bei pateikti banko sąskaitų išrašus, kuriais grindžia savo pragyvenimo lėšas Lietuvos Respublikoje.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d. asmuo pateikė Migracijos departamentui paaiškinimą, kuriame nurodo, jog į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini) ir sėkmingai baigė pirmąjį bakalauro studijų semestrą (duomenys neskelbtini) srityje (duomenys neskelbtini) (gavo 24 kreditus iš 29). Kolegijoje yra gabus studentas, dalyvauja popamokinėje veikloje, gerai mokosi kiekvieno dalyko, mėgstamiausias dalykas yra tarpkultūrinė komunikacija, po šio kurso susidomėjo politikos mokslais ir tarptautiniais santykiais. Supratęs, kad jo karjeros tikslai yra tarptautiniai santykiai, ir gavęs puikų bei prieinamą pasiūlymą iš (duomenys neskelbtini) universiteto (angl. (duomenys neskelbtini)) Italijoje tęsti politikos mokslų ir tarptautinių santykių studijas, pateikė vizos prašymą Italijos ambasadai Vilniuje. Jo dabartinis teisinis statusas ir pagrindinis dėmesys yra susiję su gyvenimu Lietuvoje. Yra įstojęs į universitetą ir pasiruošęs tęsti kitą (duomenys neskelbtini) studijų semestrą, jei prašymas į Italiją nebus patenkintas.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2025 m. spalio 2 d. Italijos ambasados sprendimu buvo atsisakyta išduoti vizą, kadangi nėra įvykdyta reikalavimų, nustatytų pagal šias nuostatas:

- nebuvo atlikta registracija universitetiniame portale;

- Lietuvoje studijuoja medicinos ir rekreacijos srityje, o Italijoje planuoja lankyti politikos mokslų ir tarptautinių santykių programą;

- nepateiktas studijų pažymėjimas, patvirtinantis studijų tęstinumą;

- atvykimo į Italiją kelionė buvo užsakyta iki šio sprendimo priėmimo;

- apgyvendinimas Italijoje buvo užsakytas laikotarpiui iki šio sprendimo priėmimo;

- nepateiktas dokumentas, įrodantis, kad asmuo atitinka minimalius finansinius reikalavimus pakartotinės vizos galiojimo laikotarpiui.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas nepagrįstas, kadangi jis iš Lietuvos neišvyko, studijų Lietuvoje nenutraukė ir Lietuvoje išduotu leidimu laikinai gyventi tam, kad patektų į Italiją, nesinaudojo. Jis sėkmingai studijuoja Lietuvoje ir naudoja jam išduotą leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu pagal paskirtį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba kad kyla nelegalios migracijos grėsmė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas); Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Kriterijų aprašas).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Kriterijų aprašo 6 punkte nurodyta, kad, nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus;

6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės;

6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi;

6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas;

6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta);

6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos;

6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką;

6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;

6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;

6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus;

6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu);

6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos migracijos politikos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, (toliau – Migracijos politikos gairės) nustatyta, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų teisės aktų nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu yra siejamas su užsieniečio mokymusi konkrečioje mokslo ir studijų institucijoje, kuri išduoda tarpininkavimo raštą, jog užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas), patvirtina, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kt., taip pat nurodo studijų trukmę, su kuria siejamas leidimo laikinai gyventi terminas (Įstatymo 46 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, būtų nepateikęs visų reikalingų dokumentų, numatytų Aprašo 29 punkte.

Migracijos departamentas, remdamasis Kriterijų aprašo 6 punktu, nustatė, kad, įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis). Taip pat vertino, jog asmuo siekia studijuoti Italijoje, kadangi jis (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką gauti vizą Italijoje, t. y. jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, jis siekia įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, o Lietuva pasirinkta kaip laikino buvimo variantas, siekiant gauti asmens buvimą įteisinantį dokumentą kitoje Šengeno valstybėje (Kriterijų aprašo 7 punktas).

Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus joms pagrįsti, šalių nurodytus argumentus, šiuo atveju vertina, kad Migracijos departamento daromos išvados ginčijamame Sprendime nėra išsamios ir pagrįstos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai, kurio 10 straipsnio 5 dalimi reikalaujama, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Akcentuotina, kad Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024, 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-525/2025, 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1881-525/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2518-492/2025).

Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, p. 130–142). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

Kaip minėta, pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 27 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Migracijos departamentas, vykdamas užsieniečio kontrolę (pareiškėjui pateikus paaiškinimą apie studijų eigą), nustatė, kad pareiškėjas, gavęs pasiūlymą iš (duomenys neskelbtini) universiteto Italijoje tęsti politikos mokslų ir tarptautinių santykių studijas, pateikė vizos prašymą Italijos ambasadai Vilniuje, todėl priėmė Sprendimą, kadangi pareiškėjo atvykimo tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti.

Įvertinęs atsakovo Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuotą tuo, kad jo pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir jis kelia rimtą nelegalios migracijos grėsmę, teismas konstatuoja, jog šie motyvai nėra faktiškai ir pakankamai teisiškai pagrįsti.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Italijos viza nebuvo išduota dar (duomenys neskelbtini). Tačiau skundžiamame Sprendime nėra konkrečiai nurodyta, kokius tikrovės neatitinkančius duomenis pareiškėjas esą pateikė. Priešingai, Migracijos departamentui paprašius pateikti informaciją apie studijų eigą, pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinime aiškiai ir sąžiningai nurodė, kad po pirmojo kurso susidomėjo politikos mokslų ir tarptautinių santykių studijomis, todėl kreipėsi į Italijos ambasadą Vilniuje dėl vizos išdavimo.

Abejonių kelia ir atsakovo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas kelia rimtą nelegalios migracijos grėsmę. Ši išvada nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, kadangi pareiškėjui atsisakyta išduoti Italijos vizą jau iki skundžiamo Sprendimo priėmimo. Į bylą pateikta 2025 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos pažyma patvirtina, kad pareiškėjas studijų nenutraukė, jis toliau studijuoja ir už 2025 m. pavasario ir 2025 m. rudens semestro studijas yra sumokėjęs 3 400 Eur. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas iš Lietuvos teritorijos išvykęs nebuvo ir Lietuvoje išduotu leidimu laikinai gyventi nesinaudojo bandydamas patekti į Italiją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Sprendimas laikytinas neaiškiu, neišsamiu ir keliančiu pagrįstų abejonių dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip minėta, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismas daro išvadą, kad atsakovas Sprendimą priėmė pažeisdamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų, aiškų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą, Sprendimas įstatymo nustatytu būdu nemotyvuotas, t. y. neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu (LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-213-438/2019). Taigi, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko tinkamo, išsamaus ir pagrįsto individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant ginčijamą Sprendimą, nes nenustatė visų esminių aplinkybių, būtinų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktams taikyti.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, jog skundžiamas Migracijos departamento 2025 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. 25S224569 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis bei atitinkamai motyvuoti, todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės bei priimtas pažeidžiant pagrindines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Likę ginčo šalių pateikti argumentai nėra esminiai sprendžiant kilusį ginčą dėl skundžiamo Sprendimo, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prašo atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad pareiškėjui skundą teismui rengė advokato padėjėja L. T.. Už advokato padėjėjos pagalbą rengiant skundą pareiškėjas patyrė 330,00 Eur išlaidų. Tai patvirtina 2025 m. spalio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija LT Nr. 589 bei 2025 m. spalio 21 d. mokėjimo dokumentas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju 330,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pareiškėjo rengiant jam skundą teismui, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Ši suma taip pat gali būti priteista iš atsakovo pareiškėjo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, jam iš atsakovo priteistina 352,50 Eur suma patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. (J. A.) skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 25S158427.

Priteisti pareiškėjui J. A. (J. A.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 352,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.