Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Teikimas(Skundas)Nr.TS-74-564/2023 Teisminio proceso numeris:

2023 m. lapkričio 23 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundą dėl 2023 m. spalio 26 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.RV-20-8324.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Kirpienė prašo pakeisti 2023 m. spalio 26 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam S. K. taikyti lygtinį paleidimą. Prokurorė nurodo, kad susipažinus su Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens byla nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo pozityvūs pokyčiai yra pakankami ir kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas. Prokurorė pažymi, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra minimali, vertina, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų šiai rizikai mažinti, jo elgesio pokyčiai minimalūs. Nuteistasis šiuo metu neatlikęs dar didelės jam skirtos bausmės dalies. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis yra pradinio išsilavinimo, neįgijęs specialybės, turi apie 39 000 Eur priteistų ieškinių, mano, kad tokia apsunkinta nuteistojo finansinė padėtis išlieka gana aukštu kriminogeniniu veiksniu, galinčiu lemti nuteistojo tolimesnį nusikalstamumą, nuteistasis bausmės atlikimo metu dėjo nepakankamas pastangas ir polinkio piktnaudžiauti alkoholiu koregavimui, kas yra ypatingai svarbu atkreipiant dėmesį į tai, kad nuteistojo nusikalstamas smurtinis elgesys pasireikšdavo esant neblaiviam.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, kad nuteistasis 2022 m. gegužės 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį paskiriant jam galutinę 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia 2022-10-21. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 11 mėnesių 25 dienos.

2023 m. spalio 26 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirpo tipo bausmės atlikimo vietoje, nuteistojo elgesys vertintinas kaip nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebaustas, dirba, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žemėjanti. Padaryta išvada, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl tikslinga jį taisyti neizoliuotą, tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalsdamas.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus (du teistumai išnykę), šiuo metu atlieka bausmę už neatsargaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamus padarinius- žmogaus mirtį- padarymą. Šią nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas kitu nuosprendžiu jam taip pat už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą skirtą bausmę. Padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai, o nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nors su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nutarime nurodoma, kad paleistas lygtinai nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą. Be to, pataisos įstaigoje drausmine tvarka nuteistasis nebuvo baustas, dirba, yra vieną kartą skatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pirminis (2022-11-29) pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vėliau nuteistajam nustatyta mažėjanti, tačiau vis dar išliekanti vidutinė rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant net žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam išlieka nustatyti net 6 riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai, susiję su socialiniais nuteistojo įgūdžiais, pajamomis, gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesiu. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Pažymėtina, kad riziką pakartotinai nusikalsti ne tiek ir ne tik mažina nuteistojo dalyvavimas įvairiuose psicho-edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, teikiamų psichologinių konsultacijų skaičius ir turinys, kiek nuteistųjų vidinė motyvacija mąstymo ir elgesio korekcijai bei kitų kriminogeninių poreikių mažinimui. Nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas ir nepažeidinėdamas vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais kriminogeninių veiksnių skaičius. Nors, kaip nustatyta, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, tačiau ji vis dar išlieka vidutinė, todėl darytina išvada, kad jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, kaip ir prokurorė nurodo skunde, nuteistasis kol kas aktyviai nesiekė spręsti alkoholio vartojimo problemos. Pažymėtina, kad tiek nuosprendžiu įvertintoje nuteistąjį charakterizuojančioje medžiagoje nurodoma, kad neblaivus nuteistasis tampa konfliktiškas agresyvus, nenuspėjamas, tiek Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo smurtinis elgesys tiesiogiai susijęs su nuteistojo piktnaudžiavimu alkoholiu., o priemonėmis šiai problemai spręsti kol kas nuteistasis naudojasi dalinai- yra lankęs tik 5 anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, be to tai yra vienintelė elgesio keitimo programa, kurioje nuteistasis dalyvavo.

Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai,

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (galiojančių nuobaudų neturėjimas, darbas, paskatinimas) visuma leidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. spalio 26 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr.RV-20-8324 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam S. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.