- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-908-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43132-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- L. A.
- Trečiasis asmuo
- S. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3580-558/2017 pagal ieškovės L. A. (buvusi pavardė – G.) ieškinį atsakovui S. G. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys S. G., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. priteisti iš atsakovo S. G. 807,26 Eur išlaikymo įsiskolinimą už S. G. (duomenys neskelbtini) išlaikymą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. sausio 22 d.;
1.2. priteisti iš atsakovo S. G. 157,10 Eur išlaikymo įsiskolinimą už S. G. išlaikymą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 3 d.;
Žemesnės instancijos teismas
1.3. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nustatytą išlaikymą G. G., padidinant iki 200 Eur per mėnesį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė patvirtinti tarp ieškovės L. A. ir S. G. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutarties 3.1 punktu atsakovas S. G. įsipareigojo G. G. išlaikymui mokėti periodines išmokas po 200 Eur per mėnesį nuo 2017 rugpjūčio 1 d., išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 10 dienos į ieškovės L. A. sąskaitą. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 2 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovė L. A. 2019 m. kovo 7 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad atsakovas S. G. nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal taikos sutarties 3.1 punktą, t. y. kas mėnesį neperveda 200 Eur išlaikymo sumos (CPK 647 str.).
Atsiliepimas
4. Atsakovas S. G. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovės L. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. išlaikymą mokėjo jo darbdavys. Nežinojo, kad darbdavys mokėjo ne visą išlaikymo sumą. Atsakovas nuo 2019 m. vasario 15 d. nedirba, gauna nedidelę nedarbo draudimo išmoką. 2019 m. sausio 6 d. atsakovui gimė sūnus. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių negali sumokėti viso įsiskolinimo. Išdavus vykdomąjį raštą, nukentės atsakovo vaikų interesai. Įsiskolinimą galėtų grąžinti, jei mokėjimas būtų išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė: ieškovės L. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkinti ir išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.1. punkto; netenkinti atsakovo prašymo dėl įsiskolinimo mokėjimo išdėstymo lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas (nutartis) dėl išlaikymo priteisimo turi vykdomas skubiai. Kadangi ginčo dėl atsakovo nevykdomų įsipareigojimų pagal taikos sutartį nekilo, teismas nutarė ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti. Teismas nurodė, kad skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė netenkinti atsakovo prašymo dėl susidariusio įsiskolinimo mokėjimo lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui (CPK 282 str., 283 str., 284 str., 646 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas S. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį dalyje dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis ir priimti naują – išdėstyti įsiskolinimo mokėjimą lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo blogą turtinę padėtį. Atsakovas iš viso turi tris išlaikytinius. Dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi pirmoje klasėje, lanko mokamą gimnastikos būrelį, jai reikia pirkti mokyklines prekes. (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė sūnus, todėl jam reikalingi drabužėliai ir kitos prekės. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė, kadangi atsakovo darbdavio buhalterė per klaidą pervedinėjo mažesnę išlaikymo sumą. Šiuo metu nedirba, gauna nedidelę draudimo išmoką, todėl negali iš karto sumokėti viso įsiskolinimo. Išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo išdėstymas nepažeis ieškovės ir sūnaus G. G. interesų ir užtikrins kitų išlaikytinių interesus. jei teismas spręstų, kad 12 mėnesių laikotarpis yra per ilgas, išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas gali būti išdėstytas 6 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 str.).
Atsiliepimas
7. Ieškovė L. A. pateikė atsiliepimą į atsakovo S. G. atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2014 m. Nuo tada atsakovas vengia teikti išlaikymą šalių vaikams. Šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9162-930/2016, kuriuo taip pat buvo priteistas 175 Eur per mėnesį išlaikymas šalių vaikams S. G. (šiuo metu yra pilnametė) ir G. G. Skyrybų byloje atsakovas įsipareigojo suteikti gyvenamąją vietą dukrai S. ir ja rūpintis, tačiau po konflikto nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. dukra gyvena su ieškove. Atsakovas neteikė įsiskolinimo dukrai ir sūnui, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė geranoriškai sutiko sumažinti įsiskolinimo sumą ir pasirašyti taikos sutartį, tačiau atsakovas piktybiškai siekia išvengti tėvo pareigos ir išlaikyti vaiką, t. y. nemoka ar moka ne visą priteistą sumą. Šiuo metu yra susidaręs 525 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo turtinė padėtis yra gera. Jis su šeima gyvena bute Vilniuje, turi du automobilius, 2018 m. spalio mėn. atostogavo Kipre. Atsakovas savo dukrai D. G. ir dabartinei žmonai padovanojo po naujausią mobilųjį telefoną Iphone 10. Atsakovo vaikai yra lygiaverčiai, tačiau atsakovas vengia teikti išlaikymą sūnui G. G. ir juo nesirūpina (CPK 3.192 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas ir atmestas prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo dalimis, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 ir 2 d.; CPK 584 str. 1 d. 4 p.).
10. Pagal CPK 646 str. 3 d. jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
12. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančios CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
13. Teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų (CPK 284 str. 1 d., 646 str. 3 d.). Teismas gali keisti nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018).
14. Pasisakydamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos keitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
15. Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.
16. CPK 282 str. 1 d. nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. CPK 282 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimus ir nutartis dėl išlaikymo priteisimo.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Keičiant sprendimo vykdymo tvarką teismas negali jo vykdymo pakeisti taip, kad būtų pakeista sprendimo prasmė, be kitą ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali pakeisti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo S. G. 807,26 Eur išlaikymo įsiskolinimą už S. G. (duomenys neskelbtini) išlaikymą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. sausio 22 d.; 2) priteisti iš atsakovo S. G. 157,10 Eur išlaikymo įsiskolinimą už S. G. išlaikymą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 3 d.; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nustatytą išlaikymą G. G., padidinant iki 200 Eur per mėnesį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė patvirtinti tarp ieškovės L. A. ir S. G. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 3.1 punktu šalys susitarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nustatytą išlaikymą padidinti, t. y. atsakovas S. G. įsipareigojo savo sūnaus G. G. išlaikymui mokėti periodines išmokas po 200 Eur per mėnesį nuo 2017 rugpjūčio 1 d., išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 10 dienos į ieškovės L. A. sąskaitą. Nutartis, kuria patvirtinta taiko sutartis, įsiteisėjo 2017 m. spalio 2 d. Ieškovė L. A. 2019 m. kovo 7 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad atsakovas S. G. nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal taikos sutarties 3.1 punktą, t. y. kas mėnesį neperveda 200 Eur išlaikymo sumos. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, o atsakovo prašymą dėl susidariusio įsiskolinimo mokėjimo lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui atmetė. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl atsisakymo išdėstyti susidariusio išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą dėl blogos turtinės padėties, nurodydamas, kad įsiskolinimą gali apmokėti per 12 arba 6 mėnesius.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytą Lietuvos teismų praktiką, pažymi, kad tarp šalių sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.1 punkte yra aiškiai nustatytas periodinis 200 Eur vaiko išlaikymo sumos mokėjimas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos. Teismas pažymi, kad taikos sutartis buvo sudaryta su nuolaidomis, ieškovei atsisakant nuo dalies ieškovo nesumokėto išlaikymo įsiskolinimo pagal teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka. Vadinasi, nurodytą taikos sutarties sąlygą ginčo šalys laikė reikšminga, išsprendžiant taikiai tarp šalių kilusį ginčą. Tokia sąlyga yra esminė, kadangi ja siekiama užtikrinti būtinų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, nepaneigia fakto, kad atsakovas atliko teismo patvirtintos taikos sutarties 3.1 punkto pažeidimą, dėl kurio ieškovė įgijo teisę į vykdomojo rašto išdavimą dėl periodinių išmokų mokėjimų. Atsakovas, nesumokėdamas periodinės išmokos, pažeidė esminę taikos sutartyje numatytą pareigą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl periodinių vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo priverstine tvarka.
20. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus dėl išlaikymo išdėstymo, kadangi ieškovės pateiktas susirašinėjimas su atsakovu aiškiai patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę mokėti taikos sutartimi sulygtą išlaikymo sumą, tačiau jos nemokėjo, nes antstoliui nebuvo perduotas vykdomasis raštas ir antstolis nesikreipė į atsakovo darbovietę dėl didesnio išlaikymo dydžio išskaitymo iš atsakovo darbo užmokesčio. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas (atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu sudarė 525 Eur) atsirado iš esmės dėl atsakovo pasirinktos pozicijos nevykdyti taikos sutarties sąlygų, kol nebus išduotas vykdomasis raštas. Skundžiama nutartimi vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 3.1 p. (išlaikymo mokėjimo kas mėnesį) vykdymo yra išduotas, o atsakovas nutarties dalies dėl vykdomojo rašto išdavimo neginčija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria patvirtintas nurodytas susitarimas dėl periodinio išlaikymo mokėjimo (taikos sutarties 3.1 p.), savo esme yra skubiai vykdytina teismo nutartis dėl išlaikymo priteisimo, kurio išdėstymą draudžia imperatyvios įstatymo normos (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 284 str. 1 d.). Vadinasi, atsakovo prašymas dėl išlaikymo išdėstymo iš viso negali būti tenkinamas imperatyvių teisės normų pagrindu, o argumentai dėl turtinės padėties neturi teisinės reikšmės. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nebedirba ir iš viso turi tris išlaikytinius, nepagrindžia jo blogos turtinės padėties, kadangi byloje nepateikti įrodymai apie atsakovo turimą turtą (banko sąskaitų išrašų, nekilnojamojo turto registro, transporto priemonių registro išrašų ir pan.). Aplinkybė, kad atsakovas be sūnaus G. G. turi dar du išlaikytinius, nėra pagrindas teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo išdėstymui, nes ieškovė nėra atsakinga už savo atsakovo pareigų teikti išlaikymą kitiems jo išlaikytiniams vykdymą. Ieškovė prie atsiliepimo į ieškinį pateikė sąskaitos išrašą, kad atsakovas 2019 m. kovo–balandžio mėn. sumokėjo po 175 Eur išlaikymo sumą. Vadinasi, atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti išlaikymą, tačiau atsakovas ir toliau nemoka visos, teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodytos, išlaikymo sumos, nors teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl turi būti vykdoma, nepaisant jos (ne)perdavimo priverstiniam vykdymui (CK 6.985 str. 1 ir 2 d.; CPK 584 str. 1 d. 4 p.; CPK 18 str.).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pasirinkta pozicija nemokėti visos priteistos išlaikymo sumos patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo išdėstymas iš esmės paneigtų teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, pažeistų ieškovės ir šalių vaiko interesus ir teisėtus lūkesčius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo išdėstymo.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nepagrįsti faktiniais duomenimis, todėl atmestini, kaip neįrodyti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CK 6.983 str., 6.985 str.; CPK 18 str., 282 str., 284 str., 279 str., 330 str., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą.