- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-374-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08014-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- E. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. ir atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei E. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ ir Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. (toliau – ieškovė) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo: 1) įpareigoti atsakovą A. K. (toliau – atsakovas) gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų; 2) uždrausti atsakovui valdyti ir naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)
2. Prašyme ieškovė nurodė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Nuo to laiko atsakovas išsikėlė iš šeimos būsto ir kartu su ieškove bei šalių nepilnamečiais vaikais kartu nebegyvena. Atsakovas iš šeimos būsto išsikėlė po 2021 m. gegužės 15 d. įvykusio konflikto. 2022 m. lapkričio 13 d. atsakovas el. paštu informavo ieškovę, kad planuoja įsikelti atgal į šeimos būstą. 2022 m. lapkričio 19 d. atsakovas pradėjo kraustytis atgal į šeimos būstą, atsivežė savo asmeninių daiktų. Ieškovė, siekdama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, žinodama, jog gyvenant po vienu stogu atsakovas turės galimybę nuolat kelti konfliktus ir bijodama tokių atsakovo veiksmų padarinių, pasikeitė spyną namuose bei apie tai informavo policiją. 2022 m. lapkričio 20 d. atsakovas atvyko į šeimos būstą ir kilo dar vienas konfliktas. Ieškovė bijo atsakovo ir jo galimų veiksmų, siekia apsaugoti nepilnamečių vaikų bei savo interesus, o atsakovas, siekdamas įsikelti į šeimos būstą ir nuolat keldamas konfliktus kelia itin didelę riziką ieškovės bei nepilnamečių vaikų saugiai aplinkai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą pateikė savarankišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame prašė laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje: 1) įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal paskirtį ir jame gyventi; 2) įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui buto įėjimo durų raktus bei uždrausti ieškovei keisti šio gyvenamojo namo įėjimo durų spynas ir kitaip trukdyti valdyti ir naudotis turtu.
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia be jokio teisinio pagrindo riboti sutuoktinio nuosavybės teises į bendrąja jungtine nuosavybe valdomą objektą. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokių pagrindų taikyti ieškovės prašomas išskirtines laikinąsias apsaugos priemones, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad prieš ieškovę ir nepilnamečius vaikus būtų naudotas fizinis ar kitoks smurtas, jų gyvybei ir sveikatai būtų kilusi grėsmė, ar atsakovo veiksmai darytų žalą vaikų vystymuisi, emocinei ar psichologinei būsenai. Ieškovės nenoras gyventi su sutuoktiniu yra nepateisinamas pagrindas riboti atsakovo teisę į nuosavybės neliečiamumą. Nors atsakovas iš namų išvyko tik laikinai, apsigyveno savo močiutės bute, tačiau nuolat rūpinosi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu ir jame dažnai lankydavosi. Atsakovo siekis persikraustyti į bendrus namus yra tiesiogiai susijęs su nepilnamečių vaikų interesais ir vaikų prašymu su tėvu praleisti kuo daugiau laiko. Atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios sąžiningai moka ½ dalį banko paskolos už minėtą nekilnojamąjį turtą, moka būsto komunalinius mokesčius. Ieškovė, ribodama atsakovo patekimą į namus, veikia priešingai nepilnamečių vaikų interesams bei riboja atsakovo, kaip tėvo teisę bendrauti su vaikais. Vienintelis būdas atsakovui daugiau matytis su vaikais yra gyvenimas kartu su jais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, o atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje: įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų K. K. , gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K. , gim. (duomenys neskelbtini); uždraudė atsakovui valdyti ir naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu - butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas).
6. Teismas nustatė, kad šalys nuo 2021 m. gegužės 15 d. gyvena skyrium po kilusio konflikto. Abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute liko gyventi ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikai. Po pusantrų metų atsakovas vienasmeniškai nusprendė grįžti gyventi atgal į šeimos būstą, motyvuodamas savo ir vaikų noru intensyviau bendrauti, ir ėmė kraustytis atgal į šeimos būstą. Dėl tokio atsakovo sprendimo tarp šalių įvyko konfliktas, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Dėl minėto įvykio tiek ieškovė, tiek šalių vaikai patyrė neigiamus išgyvenimus, psichologinę įtampą.
7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, ketindamas vėl pradėti naudotis gyvenamąja patalpa, iš kurios jau seniai yra išsikraustęs, visų pirma, turėtų susitarti su ieškove dėl naudojimosi butu tvarkos arba kreiptis į teismą su prašymu nustatyti laikiną naudojimosi gyvenamąja patalpa tvarką, kad būtų laikinai sureguliuotas ginčas dėl šalių naudojimosi konkrečiomis minėto būsto patalpomis. Kol minėtas klausimas nėra išspręstas, atsakovo siekis grįžti gyventi į šeimos būstą ir visu juo naudotis nevaržomai ir laisvai, vertintinas kaip neatsakingas, provokuojantis konfliktus, pažeidžiantis ieškovės privatumą ir keliantis įtampą ne tik jai, bet ir vaikams.
8. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad ginčo butas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negali pateisinti išaugusios grėsmės naujų konfliktų kilimui, o tuo pačiu ir vaikų saugumui. Siekiant sumažinti tarp šalių galinčių kilti konfliktų tikimybę, apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus gyventi saugioje aplinkoje, o taip pat siekiant užtikrinti ieškovės teisę į privatų gyvenimą, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečių vaikų interesų apsauga yra prioritetinė, pateisinanti atsakovo nuosavybės teisės ribojimą. Teismas nurodė, kad jokia grėsmė atsakovo ir vaikų neturtiniams interesams nekyla, nes pats atsakovas nurodo, jog kone kiekvieną dieną bendrauja su vaikais, leidžia laiką su jais savaitgalius, taip pat atostogų metu ir ieškovė jam nedaro jokių kliūčių. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad vienintelis būdas jam daugiau matytis su vaikais yra gyvenimas kartu su jais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tenkinti atsakovo prašymą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje: 1) įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) pagal paskirtį ir jame gyventi; 2) įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktus bei uždrausti ieškovei keisti šio gyvenamojo namo įėjimo durų spynas ir kitaip trukdyti valdyti ir naudotis turtu; nustačius pagrindą naudojimosi tvarkos nustatymui, papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką, numatant, kad laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje ieškovės naudojimuisi priskirti patalpas pagal UAB „Gemetra“ planą pažymėta indeksais 1-11 (15.22 kv. m.); 1-12 (4.51 kv. m. ); 1-13 (4.31 kv. m.), o atsakovo naudojimuisi priskirti patalpas, pažymėtas indeksais 1-10 (8.64 kv. m.) ir 1-9 (4.06 kv. m.); nustatyti, kad likusiomis patalpomis šalys laikinai naudojasi bendrai. Atsakovas prašė prijungti laikino naudojimosi tvarkos planą ir Nekilnojamojo turto registro išrašą. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl šioje byloje aptariamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
1.2. Teismas pažeidė atsakovo teisę į nuosavybės neliečiamumą, nepagrįstai apribojo atsakovo nuosavybės teises;
1.3. Teismas pritaikė griežčiausias laikinąsias apsaugos priemones ne tik kad nesant įrodymų apie grėsmės vaikų ar ieškovės sveikatai ir interesams egzistavimą, bet apskritai nesant jokių objektyvių pagrindų tokio esminio nuosavybės ribojimo taikymui;
1.4. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas iš namų išvyko tik laikinai, ryšio su nekilnojamuoju turtu niekada nenutraukė, juo rūpinosi, mokėjo ½ dalį būsto paskolos, mokėjo būsto išlaikymo mokesčius, atsakovas netrukdomai lankėsi bute, bendruose namuose laikė savo daiktus;
1.5. Santuokinių ryšių nutrūkimas nėra nei išskirtinė, grėsmę patvirtinanti aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste;
1.6. Teismas saugojo ieškovės teisę į privatų gyvenimą, pažeisdamas atsakovo teisę į nuosavybę ir suteikdamas ieškovei galimybę be pagrindo neatlygintinai naudotis atsakovo turto dalimi, laikydamas, kad toks ginčo išsprendimas yra sąžiningas;
1.7. Teismas nepateikė jokių motyvų, dėl kurių atmeta atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą ir atsakovo teisę į sąžiningą teismo procesą;
1.8. Siekdamas operatyvaus jo pažeistų teisių gynimo, atsakovas teikia sutikimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo iniciatyva – laikinos naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą;
2.2. Atsakovo nurodytoje teismų praktikoje faktinės aplinkybės skiriasi ir situacija nėra analogiška – atsakovas jau beveik du metus gyvena atskirai nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų;
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Teismas nutartimi pagrįstai nustatė, kad yra sąlygos taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir šiuo klausimu nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei teisingai ir pagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
2.4. Atsakovas nepagrįstai suabsoliutino nuosavybės teisę ir neatsižvelgė į teisės normose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintą prioritetinį vaiko interesų apsaugos principą. Prioritetas turėtų būti teikiamas nepilnamečių vaikų interesų apsaugai ir vaiko interesų pirmumo imperatyvo įgyvendinimui turi būti teikiama pirmenybė prieš atsakovo nuosavybės teises. Atsakovas, daugiau nei pusantrų metų gyvendamas močiutės bute, iš tiesų turi kitą gyvenamąją vietą;
2.5. Atsakovo prašymas dėl laikinos naudojimosi butu tvarkos nustatymo yra nepagrįstas, nes naudojimosi butu tvarka iš esmės prieštarautų prioritetiniam nepilnamečių vaikų interesų apsaugos principui. Tarp šalių vyrauja itin didelis konfliktiškumas, dėl ko nepilnamečiai vaikai patiria didelį stresą ir skaudžius dvasinius išgyvenimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovas laikinai įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų, atsakovui laikinai uždrausta naudotis šeimos būstu ir kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – dėl ieškovės įpareigojimo laikinai netrukdyti atsakovui naudotis šeimos būstu - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).Teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
16. Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteikti nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.
Dėl atskirojo skundo reikalavimo nustatyti laikiną naudojimosi ginčo butu tvarką
17. Atskirajame skunde atsakovas prašo nustatyti šalims laikiną naudojimosi ginčo butu tvarką, prašo prijungti prie bylos įrodymus (UAB „Geometra“ parengtą naudojimosi tvarkos ginčo butu planą, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro), kuriais yra grindžiamas minėtas atskirojo skundo reikalavimas. Tokio reikalavimo pateikimą atskirajame skunde atsakovas motyvuoja siekimu operatyvaus jo pažeistų teisių gynimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo iniciatyva galimybe.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis), taip pat atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
19. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
20. Atsakovui nepareiškus prašymo dėl laikinos naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismui, atsakovas neturi procesinės teisės apeliacinės instancijos teisme pareikšti naują reikalavimą ar nurodyti naujas aplinkybes, todėl atsakovo prašymas nustatyti laikiną naudojimosi ginčo butu tvarką nenagrinėjamas ir dėl jo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Dėl nurodytos priežasties nesprendžiamas atsakovo pateiktų papildomų įrodymų, susijusių su minėtu prašymu, priėmimo klausimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų K. K. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. K. , gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Atsakovas nuo 2021 m. gegužės 15 d. gyvena skyrium, iš ginčo buto atsakovas išsikraustė savo noru po tarp šalių kilusio konflikto. 2022 m. lapkričio 19 d. atsakovas pradėjo kraustytis atgal į ginčo butą. Ieškovė pakeitė ginčo buto durų spynas. 2022 m. lapkričio 20 d. atsakovui atvykus į ginčo butą, tarp šalių kilo konfliktas. Laikinųjų apsaugos priemonių pagalba ieškovė siekė laikinai uždrausti atsakovui gyventi ginčo bute ir juo naudotis, o atsakovas priešingai - siekė panaikinti ieškovės sudarytas kliūtis jam gyventi ginčo bute. Skundžiama nutartimi taikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, motyvuojant tuo, kad dėl šių priemonių taikymo bus sumažinta tarp šalių galinčių kilti konfliktų tikimybė, apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai gyventi saugioje aplinkoje, užtikrinta ieškovės teisė į privatų gyvenimą.
22. Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiama nutartimi yra pažeista atsakovo teisė į nuosavybę, suteikiant ieškovei galimybę be pagrindo neatlygintinai naudotis atsakovo ginčo buto dalimi. Šiuos atskirojo skundo teiginius apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, tačiau šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai pirmenybę teikė vaiko interesų apsaugos principo įgyvendinimo užtikrinimui, o ne atsakovo nuosavybės teisės į ginčo butą įgyvendinimui. Kaip buvo minėta laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose gali būti taikomos laikinai ginčo situacijai sureguliuoti. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 20 d. atsakovui atvykus į ginčo butą, tarp šalių jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje kilo konfliktas. Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje, pateiktoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, patvirtinta, kad šalių konfliktai vaikų akivaizdoje sukelia vaikams psichologinę įtampą, kenkia jų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia jų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis eliminuojama konfliktų tarp šalių kilimo jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje galimybė ir tokiu būdu užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus gyventi saugioje aplinkoje.
24. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas be ginčo buto turi kitą gyvenamąją vietą, į kurią išsikraustė savo noru 2021 m. gegužės 15 d., ir kurioje gyveno iki skundžiamos nutarties priėmimo. Atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas tikslas - kuo daugiau bendrauti su savo vaikais, gali būti realizuotas ir be atsakovo apsigyvenimo ginčo bute. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ribotų atsakovo bendravimą su vaikais. Atsakovas gali bendrauti su vaikais ir jo gyvenamoje vietoje. Šalims geranoriškai nesutarus dėl atsakovo bendravimo laiko su vaikais padidinimo ar bendravimo vietos, šis klausimas gali būti sprendžiamas kreipiantis į teismą dėl skyrium gyvenančio atsakovo laikinos bendravimo nustatymo ar tokios tvarkos pakeitimo.
25. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Atskirajame skunde nurodytoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011) faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad kilę nesutarimai ar konfliktai tarp sutuoktinių, ar kiti nepatogumai gyvenant kartu, nėra pagrindas taikyti laikiną apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium. Nagrinėjamu atveju atsakovas jau beveik du metus gyvena atskirai nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų.
26. Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėtina, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tuo atveju, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad skundžiamoje nutartyje iš esmės yra atsakyta į pagrindinius šalių prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo keltus klausimus ir įvertinti esminiai faktiniai bei teisiniai nagrinėto klausimo aspektai. Iš nutarties turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas tenkino ieškovės prašymą, o kuriais argumentais atsakovo prašymą atmetė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo netinkamai ir (ar) nepakankamai motyvuota, todėl atskirojo skundo argumentai dėl motyvų nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties ir žyminio mokesčio grąžinimo
29. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. gruodžio 15 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 133, patvirtinantį apie sumokėtą 53 Eur žyminį mokestį.
31. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas. Nagrinėjamu atveju už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas atsakovui.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 53,00 Eur (penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. gruodžio 15 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 133 per akcinę bendrovę „Swedbank“. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.