- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- e2-553-931/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34442-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Trečiasis asmuo
- notarei R
- Ieškovas
- T. C., N. D. C.
- Atsakovas
- J. J.
- Advokatai
- Loreta Paulavičienė, Svetlana Radionova
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. C. ir N. D. C. ieškinį atsakovui J. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V., nagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai T. C. ir N. D. C. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti ieškovų ir atsakovo J. J. 2019 m. liepos 9 d. sudarytą ir Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo negaliojančia; taikyti restituciją – ieškovams grąžinti nuosavybėn (bendrosios jungtinės nuosavybės teise) 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš ieškovų atsakovui J. J. 232 EUR.
Ieškinyje nurodė, kad pardavus ieškovams priklausiusią žemės sklypo dalį, paaiškėjo, kad buvo parduota ir žemės sklypo dalis, skirta ieškovams nuosavybės teise priklausančio garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatacijai. Pastatui - garažui (21 kv. m.) eksploatuoti reikalinga 35 kv. m. ploto žemės sklypo dalis.
Ieškovai neturėjo tikslo atsisakyti žemės sklypo dalies reikalingos garažo eksploatacijai. Jeigu ieškovai būtų teisingai suvokę sudaryto sandorio padarinius, jie nebūtų pardavę žemės sklypo dalies, kurioje yra garažas. Ieškovai suklydo dėl parduodamos žemės sklypo dalies apimties ir šis suklydimas buvo esminis.
Ieškovai yra pagyvenę žmonės, pensininkai, jų darbo veikla nebuvo susijusi su tokio pobūdžio dokumentų tvarkymu ir vertinimu, todėl jie nesugebėjo tinkamai įvertinti dokumentų. Ieškovai neturi pakankamų specialių žinių ir įgūdžių skaityti brėžinius, planus, tai jiems objektyviai sutrukdė įvertinti situaciją ir suprasti sudaromo sandorio esmę pilna apimtimi. Tas pats pasakytina ir apie jų atstovą L. P. - jis yra (duomenys neskelbtini) ir jo veiklos pobūdis yra labai nutolęs nuo tokio pobūdžio dokumentų vertinimo. Be to, ieškovas N. D. C. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), lietuvių kalbos jis nemoka, tai pripažintina svarbia aplinkybe, vertinant ieškovo galėjimą suklysti dėl sudaromos sutarties apimties.
Šios ieškovų bei jų atstovo individualios savybės yra reikšmingos darant išvadą apie reikalavimo pripažinti sandorį iš dalies negaliojančiu pagrįstumą. Tikros situacijos suvokimą apsunkino ir ta aplinkybė, kad garažui suteiktas kitas adresas — (duomenys neskelbtini). Tai taip pat suklaidino ieškovus bei jų atstovą ir sutrukdė teisingai suvokti situaciją.
Ieškovai perleido atsakovui žemės sklypo dalį už mažą kainą. Visus klausimus, susijusius su minėto turto pardavimu, sprendė atsakovo tėvai, jie dalyvavo ir notarei biure sudarant sutartį. Ieškovė T. C. bei jos atstovai bandė ištaisyti situaciją - tarėsi su atsakovo tėvais, siekiant geruoju išspręsti ginčą, tačiau jie nebuvo linkę bendradarbiauti.
Žemės sklypo dalies perleidimo sutartyje nenurodyta duomenų apie joje esantį garažą ir neaptartas klausimas nei dėl jo nuosavybės, nei dėl to, kokiomis sąlygomis ieškovai naudosis žemės sklypo dalimi, reikalinga jo eksploatacijai. Žemės sklypo dalies pardavimo sandoris pripažintinas negaliojančiu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, kaip sudarytas pažeidžiant imperatyviąsias CK 6.395 straipsnio 1 dalies ir 6.396 straipsnio 1 dalies normas. 2019 m. liepos 9 d. sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo duomenų apie tai, jog parduodamame žemės sklype yra ieškovams nuosavybės teise priklausantis – statinys – garažas.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. T. C. ir N. D. C., atstovaujami advokatės Svetlanos Radionovos, Vilniaus miesto apylinkės teisme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui bei kitiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams pareiškė ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo prašė paskirti T. C. ir N. D. C. atskirai nuo kitų bendraturčių naudotis 96 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ bei kartu su kitu bendraturčiu 37 kv. m. dalimi plane pažymėta indeksu „AC“, tam, kad galėtų tinkamai prieiti, privažiuoti bei eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausantį garažą. Ieškovų prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka turėjo užtikrinti ieškovams tinkamą jiems priklausančio garažo eksploatavimą.
2019 m. gegužės 24 d. ieškovai įgaliojo L. P. parduoti jiems nuosavybės teise priklausančią 151/664 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Tai pat jie įgaliojo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo vyksta teisminis ginčas bei tai, kad T. C. ir N. D. C. įsipareigoja apmokėti visas teismines išlaidas.
Atsakovo nuomone, ieškovai teisingai suprato sudaromo sandorio esmę, jo turinį bei teisingai išreiškė savo valią jį sudaryti. Savo valią parduoti visą jiems priklausančio 151/664 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), jie išreiškė išduodami notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, kurį patvirtino Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. V.
Ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, šalys aiškinosi aplinkybes dėl garažo pardavimo atsakovui. Pirkimo pardavimo sutartį rengusiems ieškovams, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, šiuo atveju teko atsakomybė nurodyti notarei teisingą pirminę informaciją apie žemės sklype esantį garažą, jų nuomone svarbią sutarčiai sudaryti bei parduodamai žemės sklypo daliai apskaičiuoti.
Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto ieškinio Vilniaus m. apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.e2-307-600/2020 matyti, kad ieškovai, parduodami visą jiems priklausančią žemės sklypo dalį, siekė išvengti užsitęsusio teisminio ginčo su žemės sklypo bendraturčiais ir tuo procesines teises bei pareigas perkelti atsakovui.
Ieškovai nuo 2018 m. gegužės 24 d. naudojosi profesionalių teisininkų paslaugomis, sprendžiant klausimus su žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
Vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į svarbias bylai aplinkybes (žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimą, teisme iškeltą bylą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo) bei tai, kad ieškovai šiuo klausimu buvo atstovaujami advokato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011 ir kt. ).
Šalies argumentai
Ieškovų nurodomų suklydimo aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip turinčių esminę reikšmę, nes ieškovai šiuo atveju suklydo dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmę patys, nes atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, būtent jiems tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Ieškovų suklydimas yra tik neapgalvotos rizikos rezultatas, todėl pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad šiuo atveju suklysta dėl pačių ieškovų kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų atsakovo, kaip kitos sandorio šalies, interesams, kuris pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasis, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją ieškovų valią.
Nagrinėjamu atveju, ieškovų elgesys negali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas, nes analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus, atstovaujamas advokato, nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ieškovai.
Ieškovai netinkamai taiko CK 6.396 str. 1 d. nuostatas, nes ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyti duomenys apie parduodamus nekilnojamuosius daiktus (butą ir žemės sklypo dalį), kuriuos ieškovai pagal sutartį perdavė atsakovui, taip pat nurodyta parduodamos žemės sklypo dalies vieta atitinkamame žemės sklype bei parduodamo buto vieta gyvenamajame name, todėl minėtai sutarčiai CK 6.396 str. 2 d. nuostatos negali būti taikomos.
Parduodant žemės sklypo dalį, kuriame yra ieškovams priklausantis garažas, kadangi sutartyje šis klausimas nebuvo aptartas, vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d., laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esantį garažą perėjo atsakovui, kaip žemės sklypo pirkėjui.
Ieškovų ieškinys negali būti tenkintinas ir dėl to, kad jo patenkinimo atveju, liks neišspręstas ieškovų patekimo į jų nuosavybės teise valdomą garažą klausimas.
Ieškovai pateiktame dublike nurodė, kad pagal teisinių paslaugų sutartį advokatas atstovavo ieškovus tik civilinėje byloje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Pirkimo pardavimo sandoris nebuvo sudaromas atsakovo nurodytoje civilinėje byloje remiantis joje esančiais bei atsakovo nurodytais dokumentais. Sandoris buvo sudaromas notarų biure pagal kitus dokumentus, kurie nebuvo tapatūs dokumentams, esantiems nurodytoje civilinėje byloje.
Vertinant teisingumo, sąžiningumo principų aspektu, atsakovas (jo atstovai) sutarties sudarymo metu suprato, jog ieškovai parduodami visą žemės sklypo dalį, veikė priešingai savo interesams (šią aplinkybę jie patvirtino pokalbio su ieškove metu po sutarties sudarymo). Atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes bei sąlygas, patenkinus ieškinį, atsakovo interesai nebus pažeisti, nes atsakovas nepatirs jokių praradimų.
CK 6.396 straipsnio taikymas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, suformuluotam Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3- 492/2012. Kaip nurodyta ieškinyje, žemės sklypo dalies perleidimo sutartyje nenurodyta duomenų apie joje esantį garažą ir neaptartas klausimas nei dėl jo nuosavybės, nei dėl to, kokiomis sąlygomis ieškovai naudosis žemės sklypo dalimi, reikalinga jo eksploatacijai.
Triplike atsakovas nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti dėl 151/664 dalių žemės sklypo ir jame esančiame daugiabučiame gyvenamajame name esančio buto įsigijimo teisėtumo.
Pagal CK 4.262 str., įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. 2018 m. liepos 9 d.. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti duomenys apie tai, kad ieškovams priklausantis pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype, u.n. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 151/664 dalys buvo pirkimo-pardavimo sutarties objektas. Tokiu būdu, atsakovai sudarydami ginčo sutartį buvo ir yra sąžiningi. Priešingai, ieškovai, žinodami, kad jiems buvo leista nusipirkti iš valstybės 35 kv. m. pastato-garažo eksploatacijai ir juos parduodami atsakovui, buvo aiškiai nesąžiningi, nes tuo pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą. Ieškovai ir toliau likdami pastato-garažo savininkais, iš esmės pagerino savo padėtį atsakovo sąskaita. Pagal bendrą CK įtvirtintą reglamentavimą, privatus žemės sklypas gali būti parduotas, neperleidžiant nuosavybės teisės į jame esančius statinius, tačiau tokiu atveju turėtų būti numatyta galimybė statinių savininkui naudotis statinių eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalimi, priešingu atveju nustatomas servitutas. Tokiu būdu, atsakovas, atlygintinai įsigijęs žemės sklypo dalis, negalės jų naudoti taip, kad gautų iš jų ekonominę naudą, kaip buvo tikėtasi sudarant ginčo sandorį.
Tais atvejais, kai perleidžiama žemės sklypo bendrosios nuosavybės dalis, tačiau joje yra žemės sklypo pardavėjui nuosavybės teise priklausantis visas statinys ar įrenginys, kuris nėra bendroji jungtinė ar dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, tokių objektų nuosavybės teisės klausimas sprendžiamas pagal CK 6.395 straipsnį ( žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019). Ieškovai savo ieškinyje nekelia ir nesprendžia klausimo kaip jie naudosis pastato-garažo eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalimi reikalinga jiems privažiuoti per atsakovui ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
Žemės sklypo, kuris apibrėžiamas kadastrinių matavimų duomenimis sklypo planu, dalinė restitucija natūra nepateikus žemės sklypo naudojimosi plano negalima. Žemės įstatymo 30 str. nurodyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Šiuo atveju žemės sklypo naudojimosi schema turi būti parengiama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Nesant žemės sklypo dalies dėl kurios yra ginčas naudojimosi plano, dalinė restitucija negalima, nes teismas neturi kompetencijos sudaryti naudojimosi žemės sklypu planą ir perskaičiuoti bendraturčiams sklypo naudojimosi dalis (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3197-656/2012).
Šalies argumentai
Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovai suklydo dėl žemės sklypo dalies, reikalingos garažo eksploatacijai. Dėl ieškinio atsisakymo byloje dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo paaiškino, kad pardavę žemės sklypo dalį, ieškovai nebeturėjo jokio teisinio pagrindo dalyvauto byloje.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pabrėžė, kad ieškovų atsisakymas ieškinio byloje dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi nustatymo patvirtina ieškovų valią parduoti visą žemės sklypo dalį. Ieškovai pardavė žemės sklypo dalį, kuri registruota kaip parduodamo buto priklausinys. Ieškovai turėjo dėti pastangas ir išviešinti, kad jiems priklausantis garažas yra ginčo žemės sklype, nustatyti realiąsias žemės sklypo dalis ir tik tada šia aplinkybe galėtų remtis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, tačiau to nepadarė. Ieškovai nuslėpė šį faktą, todėl jų elgesys pripažintinas kaip nesąžiningas.
Ginčas tarp ieškovų ir žemės sklypo bendrasavininkų dėl naudojimosi žemės sklypu kilo iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Šią aplinkybę ieškovai reikalavo įrašyti ir į pirkimo-pardavimo sutartį. Notarinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu. Ieškovai pardavė butą ir visą žemės sklypą. Ieškovų reikalavimo patenkinimas neduos jokio teisinio rezultato. Patenkinus ieškinį, teisinė taika nebus atkurta, kadangi liks neišspręstas patekimas į garažą klausimas. Ieškovų valios išraiška buvo aiški – parduoti visą žemės sklypo dalį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad sandorio sudarymo metu nebuvo jokių objektyvių duomenų apie tai, kad garažas yra parduodamoje žemėje. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad po sandorio sudarymo išgirdusi, jog sutartį pasirašiusieji asmenys kalbasi apie tai, kaip ieškovai pateiks prie jiems nuosavybės teise prikalsiančio garažo, notarė pasiūlė anuliuoti sandorį. Tačiau nei ieškovų atstovas, nei atsakovas, anuliuoti sandorio nepageidavo. Ieškovų vardu sandorį sudaręs liudytojų L. P. nurodė, kad prie garažo pateks ne per atsakovo sklypą o per keliuką.
Trečiasis asmuo paaiškino, kad sudarant sandorį buvo remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Pagal nekilnojamojo turto registrą, žemės sklype nėra įregistruotas joks ieškovams nuosavybės teise priklausantis garažas. Pažymėjo, kad net ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi nustatymo nėra tiksliai nustatyti, kurioje žemėje ieškovams priklausantis garažas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovai, atstovaujami ieškovės T. C. sūnaus L. P. (veikiančio pagal įgaliojimą, patvirtintą 2019 m. gegužės 24 d.) 2019 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V., pardavė atsakovui J. J. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias 151/664 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 664 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal minėtą sutartį T. C. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovai T. C. ir N. D. C. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti ieškovų ir atsakovo J. J. 2019 m. liepos 9 d. sudarytą ir Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo negaliojančia; taikyti restituciją – ieškovams grąžinti nuosavybėn (bendrosios jungtinės nuosavybės teise) 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš ieškovų atsakovui J. J. 232 EUR.
Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis)
Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos šios sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis; trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. visuomeninė organizacija Klaipėdos miesto krepšinio klubas „Fortūna“, bylos Nr. 3K-3-548/2011; kt.).
Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Tačiau suklydimo faktas savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, turi būti konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51- 695/2017, 63 punktas; 2019 m. sausio 9 d. nutartis, primta civiliinėje byloje Nr. 3K-3-63- 916/2019 pagal ieškovei V. V., O. L., I. O. ir Z. Z. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. L., tretieji asmenys Varėnos l-ojo notaro biuro notaras R. M., VĮ Registrų centras).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovų atstovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad ieškovai yra senyvo amžiaus, neturi patirties sandorių sudaromuose, todėl nesuprato savo veiksmų ir jų pasekmių. Teismas šiuos ieškovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ieškovų atstovės nurodomas aplinkybes paneigė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. P. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad tikrai negalėtų apibūdinti savo motinos kaip senyvo amžiaus moters.
Sutiktina su argumentu, kad ieškovas N. D. C. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, ieškovai gyvena ne Lietuvoje, tačiau tokios aplinkybės teismo vertinimu nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis sudaryta dėl suklydimo. Atkreiptinas dėmesys, kad N. D. C. žemės sklypo dalį bendrąją jungitne sutuoktiniu nuosavybe įgijo kartu su T. C., nors kaip matyti iš pateiktų dokumentų su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius sudarė ieškovė T. C. ir jos sūnus L. P.
Aplinkybę, kad ieškovai manė, kad neparduoda žemės sklypo dalies, esančio po garažu, paneigia šie byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės.
Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 1 d. 4 p., Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo T. C.“ buvo numatyta, jog pagal nekilnojamojo turto registro duomenis T. C., valdančiai butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tenka 100 kv. m. žemės sklype bei valdančiai garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tenka 35 kv. m. žemės sklypo dalis, esanti nurodytame žemės sklype (el. byla, t. I, b. l. 24). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su T. C. 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria T. C. buvo parduota 135 kv. m. žemės sklypo dalis, esanti 664 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 948,08 EUR pardavimo kainą (el. byla, t. I , b. l. 21-23). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su T. C. 2016 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria T. C. buvo parduota 16 kv. m. žemės sklypo dalis, esanti 664 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 90,31 EUR pardavimo kainą (el. byla, t. I , b. l. 21-28-30).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi ieškovei T. C. buvo žinoma kokią sklypo dalį ji įgijo. Tokia idealioji žemės sklypo dalis buvo nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro pažymoje.
Ieškovai nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad ieškovai iš valstybės pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įgijo didesnę ar mažesnę žemės sklypo dalį.
T. C. ir N. D. C. 2019 m. gegužės 24 d. išdavė įgaliojimą L. P., patvirtintą Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. I, b. l. 6-7). Šiuo įgaliojimu ieškovai įgaliojo L. P. parduoti jiems nuosavybės teise priklausančią visą 151/664 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Tai pat jie įgaliojo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo vyksta teisminis ginčas bei tai, kad T. C. ir N. D. C. įsipareigoja apmokėti visas teismines išlaidas.
Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad Vilniaus miesto nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-132-600/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34442-2018-7) pagal R. B., R. B., T. C. ir N. D. C. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui bei kitiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams ieškovai prašė nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Tiksli riba“ 2018 m. birželio 19 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą. Minėtame ieškinyje ieškovai nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso 151/664 dalys ginčo žemės sklypo. ieškovai nurodė, kad bendro naudojimo plotas, pažymėtas indeksu AC-37 kv. m., skirtas patekti į sklypus teik ieškovams T. C. ir N. D. C., kad pastatyti automobilį <...>. taigi darytina išvada, kad ieškovai turėjo suprasti ir suprato, kad ieškovams priklausanti 151-664 dalis žemės sklypo apima ir sklypo dalį reikalingą garažui eksploatuoti.
2019 m. liepos 9 d. ieškovai su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria patvirtino Vilniaus m.26-ojo notarų biuro notarė R. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. I, b.l.8-17). Minėta sutartimi atsakovui buvo parduota visa ieškovams priklausanti 151/664 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis (sutarties 1.1.1 p.) už 1000 EUR kainą (sutarties 2.1 p.). Sutartyje pardavėjų atstovas pareiškė, kad dėl žemės sklypo, nurodyto sutarties 1.1.1 punkte vyksta teisminis ginčas (sutarties 4.9 p.). Pardavėjų atstovas taip pat patvirtino, kad jis neviršija jam suteiktų teisių bei sudarydamas sutartį nepažeidžia atstovaujamųjų interesų (sutarties 4.13 p.).
2019 m. liepos 29 d. buvo patikslintas R. B., R. B., T. C. ir N. D. C. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-132-600/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34442-2018-7), kuriame ieškovai nurodė, kad T. C. ir N. D. C. pardavė jiems nuosavybės teise priklausiusias 151/664 žemės sklypo dalis, esančią (duomenys neskelbtini), ir butą, (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad žemės sklype liko tik garažas, kurio T. C. pagedauja naudotis ateityje. Taigi net tikslindami ieškinį byloje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ieškovai aiškiai nurodo, kad pardavė visą jiems priklausančią žemės sklypo dalį.
2019 m. rugpjūčio 7 d. ieškovai atsisakė reikalavimų ir pateikė prašymą įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi būti išreikštas aiškiai ir neabejotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl ieškovų valios parduoti visą jiems nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Teismo vertinimu ieškovai suvokė, kad yra parduodama visa jiems priklausanti žemės sklypo dalis. Ieškovai įgijo žemės sklypo dalis iš valstybės pirkimo pradavimo sutarčių pagrindu, taigi jiems buvo žinoma, kokio dydžio žemės sklypo dalis ieškovams priklauso. Iškart po ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovai patikslino ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypų tvarkos nustatymo, kuriame aiškiai nurodė, kad pardavė visą jiems nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, pasiliko tik garažą.
Teismas atkreipia dėmesį ir į trečiojo asmens notarės R. V. nurodytą aplinkybę, kad pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties šalys kalbėjosi apie garažą, kuris nebuvo minimas nei sutartyje, nei prieš sutarties sudarymą. Notarė sutarties šalims išaiškino, jei pasirašius sutartį paaiškėjo neišspręstų ar sutartyje neaptartų aplinkybių, neatitinkančių šalių valią ar trukdančių prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normos, yra galimybė anuliuoti sudarytą sutartį. Tačiau ieškovų įgaliotas asmuo patvirtino, kad jokių problemų nėra ir ateityje dėl naudojimusi garažu nekils. Notarei tvirtinusiai pirkimo-pardavimo sandorį taip pat nekilo abejonių, kad gali būtų neaptartų aplinkybių, kadangi ji remiasi registrų centro duomenimis.
2019 m. liepos 9 d. notarės patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į 151/664 kv. m. žemės sklypo dalį priklauso T. C. ir N. D. C. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis 2015 m. rugsėjo 11 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis 2016 m. gegužės 31 d. , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria T. C. buvo parduota 16 kv. m. žemės sklypo dalis, esanti 664 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 90,31 EUR pardavimo kainą (el. byla, t. I , b. l. 21-28-30). Iš 2015 m. rugsėjo 11 d. žemės pirkimo –pardavimo sutarties matyti, kad sutuoktinai (ieškovai) perka 135 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 664 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte duomenys apie žemės sklype esančius statinius: registro r. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 31 d. žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties 3 punkte duomenys apie statinius, taip pat nurodyta registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatas – gyvenamasis namas, duomenų apie kitą statinį įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra.
Teismas pažymi, kad ieškovai (pardavėjai) turėjo pareigą atskleisti visas aplinkybes, t. y. kad nuosavybės teise valdo garažą, registruota kitu adresu, kuriam eksploatuoti atskirai nėra įregistruota žemės sklypo dalis ir kad parduodamos žemės sklypo dalys galimai apima ir žemės sklypo dalį, reikalingą garažui eksploatuoti.
Teismas daro išvadą, kad ieškovai turėjo tikslą ir pardavė visą jiems priklausančią žemės sklypo dalį. Kaip ieškovai tikėjosi naudotis garažu ateityje ir kokie buvo jų lūkesčiai ieškovai šioje byloje neatskleidė.
Teismas sutinka ir su atsakovo atstovės argumentais, kad remiantis Žemės išstatymu 7 straipsniu ir CK 6.394 straipsnio 2 dalimi jei butas yra daugiabučiame name, jis perleidžiamas su visa žemės sklypo dalimi. Net ir tuo atveju jei būtų galimybė perleisi po garažu esančią žemę ieškovams, tai neišspręs ginčo, nebus atkurta teisinė taika, kadangi liks neišspręstas patekimo prie garažo klausimas. Vienintelis būdas išspręsti ginčą, ieškovams sudaryti papildomą sandorį su atsakovu arba visais žemės sklypo bendraturčiais dėl naudojimosi žemės sklypu dalimi nustatymo arba nustatyti servitutą. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis).
Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo sandorį pripažinti sudarytą suklydus.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu
CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms, o jeigu prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, – pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti.
Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalis sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias CK 6.395 straipsnio 1 dalies, 6.396 straipsnio 1 dalies, nes sutartyje nenurodyta duomenų apie žemės sklype esantį garažą ir neaptartas klausimas dėl jo nuosavybės, nei dėl to, kaip ieškovai naudosis žemės sklypo dalimi reikalinga garažu naudotis.
Teismas nesutinka su ieškovų argumentais, kad teismas ginčijamą sandorį gali pripažinti negaliojančiu tik iš dalies taikant restituciją ir grąžinant ieškovams garažu užstatytą sklypo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3197-656/2012 nurodė, kad dėl sutarties dalyko specifikos – žemės sklypo, kuris apibrėžiamas kadastrinių matavimų duomenimis sklypo planu, dalinė restitucija natūra nepakeitus žemės sklypo plano negalima. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 straipsnyje nurodyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Nesant žemės sklypo dalies dėl kurios nėra ginčo plano, dalinė restitucija negalima, nes teismas neturi kompetencijos sudaryti naują naudojimosi žemės sklypu planą ir perskaičiuoti sklypo dalis.
Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, tai sutartis notaro negali būti tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.). Pagal CK 1.78 str. 1 d. niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų, tačiau būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris, todėl jis pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu taikytina dvišalė restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį (CK 6.145 str., 6.146 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 25 d. nutartyje (Civilinė byla Nr. 3K-3-140/2004 išaiškino, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandorio neatitikimas imperatyviems CK 6.394 ir 6.396 straipsnių reikalavimams, leidžia teismui pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio faktą ir padarinius teismas privalo konstatuoti ex officio.
CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta ginčijama sutartis yra buto ir jam priklausančio nekilnojamojo daikto žemės sklypo idealiosios dalies pirkimo - pardavimo sutartis, kurios nuostatose tiesiogiai nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nei atsakovas, nei notarė neturėjo jokio pagrindo abejoti dėl 151/664 dalių žemės sklypo ir jose esančio buto gyvenamajame name įsigijimo teisėtumo. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad sutarties sudarymo metu notarė rėmėsi VĮ Registro centro pažyma, žemės sklypo planu ir registrų centre įregistruotomis sutartimis, kurių pagrindu ieškovai įgijo 151/664 dalis žemės sklypo. Pažymėtina, kad namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi tesiės atskirai nuo buto parduoti savo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę nuosavybę, įtvirtintą CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą (CK 4.82 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad įsigyjant T. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su N.D. C. 151/664 kv. m. žemės sklypo dalį, 2016 m. gegužės 31 d ir 2015 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo nurodyta, kad parduodamose dalyse yra kokių nors pastatų, išskyrus gyvenamąjį namą (Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip nurodė trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo savininkams. Žemės sklype yra ne vienas, o visa eilė garažų. Ieškovams priklausantis garažas yra pats paskutinis. Sutarties sudarymo metu, nebuvo atlikti net tikslūs kadastriniai matavimai, iki to laiko net nebuvo tiksliai žinoma kokiame žemės sklype yra ieškovams priklausantis garažas. Iš pateikto žemės sklypo plano, nesant nustatytoms realiosioms žemės sklypo dalims, notarė taip pat negalėjo nustatyti, kad ieškovams galimai priklauso dar kokių nors statinių, kuriems eksploatuoti reikalinga minėta ieškovams prikalsianti žemės sklypo dalis.
Atsakovas buvo sąžiningas, t. y. sutarties sudarymo metu jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad ieškovams priklausanti 35/664 dalis iš parduodamos 151/664 kv. m. dalies galimai reikalinga garažui, kurio ieškovai neparduoda kartu su žemės sklypu ir butu, eksploatuoti.
Civilinėje teisėje galiojant bendrajam sąžiningumo principui, turto valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Joks teisės aktas neįpareigoja būsimo pirkėjo peržiūrėti ankstesnius sandorius dėl tam tikro įsigyjamo daikto. 2019 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas buvo ir yra sąžiningas.
VĮ įmonės Registrų centro duomenimis pastatui – garažui, priklausančiam ieškovams suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Duomenų, kad garažas yra ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Iš išrašo matyti, kad ½ pastato – garažo T. C. paveldėjo 2011 m. gegužės 27 d. pagal testamentą, i ½ įgijo kartu su sutuoktiniu 2011 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taigi ieškovams turėjo būti žinomi pastato-garažo duomenys, įregistruoti nekilnojamojo turto registre, ieškovai turėjo dėti pastangas pašalinti visas abejones, atskleisti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sutarties sudarymu, tačiau tokios pareigos nevykdė.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1 d.). Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška (idealiosios dalys). Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Pažymėtina, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia,
Nagrinėjamu atveju ieškovai perdavė idealiąją jiems nuosavybės teise prikalsiančią dalį, sutartyje nurodyta duomenys apie žemės sklypo idealiąją dalį, todėl daryti išvados, kad sutartis sudaryta pažeidžiant CK 6.396 straipsnio 1 dalį, teismas neturi pagrindo.
Ieškovai manymu sandoris sudarytas pažeidus ir CK 6.395 straipsnio 1 dalį.
Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Kai statinių klausimas pirkimo–pardavimo sutartyje neaptartas, nurodyta prezumpcija tam tikrais atvejais gali būti nuginčyta, jeigu bus įrodyta, kad asmuo, kuris perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą, neatliko valinių veiksmų, kurie patvirtintų šio asmens ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į statinius, o atvirkščiai – siekė ją išsaugoti.
Taigi tuo atveju, jei sandoris būtų sudarytas pažeidus CK 6.395 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, gali būti taikomos to pateis straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytos pasekmes, tačiau tai nėra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad atsakovas teigia, kad kartu su žemės sklypu jam perėjo ir pastatas – garažas, tačiau jokio reikalavimo byloje nepareiškė.
Teismas atkreipia dėmesį, kad kaip jau buvo minėta, ieškovai pardavė idealiąją žemės sklypo dalį. Taip pat byloje nustatyta, šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas ir liudytoja atstovo motina R. J., su kuria buvo tariamasi dėl sutarties sudarymo, kad ieškovai nesutiko nei iki sutarties sudarymo, nei sutarties sudarymo metu parduoti garažo, kurį pastatė ieškovas tėvas ir kuris ieškovės šeimai turi ypatingą reikšmę, nors pačiu garažu, kaip nurodė ir liudytojas L. P., ieškovai nesinaudoja nes yra išvykę ir gyvena ne Lietuvoje.
Atsižvelgus į išdėstytą, teismas ieškovų T. C. ir N. D. C. reikalavimą pripažinti ieškovų ir atsakovo J. J. 2019 m. liepos 9 d. sudarytą ir Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo negaliojančia; taikyti restituciją – ieškovams grąžinti nuosavybėn (bendrosios jungtinės nuosavybės teise) 35/664 dalių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš ieškovų atsakovui J. J. 232 EUR, atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė įrodymus apie 1 089 EUR išlaidas už advokatės teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį – 2020 m. sausio 8 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymo Nr. 42 kopijas. Atsakovas 2020 m. spalio 20 d. dar kartą pateikė tuos pačius aukščiau minėtus įrodymus apie 1 089 EUR išlaidas už advokatės teisines paslaugas. ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (LAT 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, LAT 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Ieškovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių ieškovų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (LAT 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).
Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakių) bylinėjmosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į išdėstytą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis po 544,5 EUR (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).
Byloje patirta 18,82 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovų po 9,41 EUR (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 544,5 EUR (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo N. D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), 544,5 EUR (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės ieškovės T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,41 EUR (devynis eurus ir 41 cnt) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovo N. D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), 9,41 EUR (devynis eurus ir 41 cnt) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.