Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1486-640/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-10
Bylos Nr.: e2A-1486-640/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34442-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovų J, J. S., J. J., J. U., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: R. B.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-1486-640/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34442-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovų J. S. ir J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. B. ir R. B. ieškinį atsakovams J. J., J. U., J. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, - J. V., T. C., N. D. C.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės patikslinusios reikalavimus, prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,664 ha, naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą, nustatant, kad: 1) Lietuvos Respublikai paskirti naudotis atskirai: a) 17 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 15 (valdoma LR, J. V. kūrybinėms dirbtuvėms); b) 23 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 16 (valdoma LR, J. V. kūrybinėms dirbtuvėms); c) 30 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 14 (valdoma LR, J. U. kūrybinėms dirbtuvėms); d) 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 13 (valdoma LR, J. U. kūrybinėms dirbtuvėms); e) 10 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 12 (valdoma LR, J. U. buto rūsiui); 2) R. B. ir R. B. paskirti atskirai naudotis: 19 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 3 ir 45 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 4; 3) J. J. paskirti atskirai naudotis: 16 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 5; 31 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 6; 37 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 7; 4) J. S. paskirti atskirai naudotis: 18 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 8; 47 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 9; 5) J. U. paskirti atskirai naudotis: 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 10; 38 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 11; 6) Bendram visų bendraturčių naudojimui paskirti: 197 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 1; 104 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 2; 7) Įpareigoti atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, pašalinti (iškelti) pavėsinę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovėms įvykdyti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės tam reikiamas lėšas.

2. Nurodė, kad ieškovės tikslina ieškinį atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT) perskaičiavus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, priklausančias bei tenkančias butams, jų priklausiniams-rūsiams ir negyvenamosioms patalpoms – kūrybinėms dirbtuvėms aptarnauti. Pažymėjo, kad tarp šalių nuo 2014-2015 m. nuolat kyla konfliktinės situacijos dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovės kartu su buvusia buto Nr. 2 savininke T. C. mėgino ieškoti susitarimo su atsakovais dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, bet atsakovai (išskyrus Lietuvos Respubliką) nesutiko ir sudarydavo dar daugiau sąlygų kilti konfliktinėms situacijoms dėl naudojimosi sklypu. Nėra stabilumo, užtikrintumo, ramybės ir privatumo naudojantis žemės sklypu, nes atsakovai (išskyrus J. J. ir Lietuvos Respubliką) naudojasi žemės sklypu savo nuožiūra, t. y. bendrojo naudojimo pravažiavimuose laiko automobilius (pastaruoju metu automobilį bendrame įvažiavime palieka J. V., kuris nėra išsipirkęs žemės sklypo dalies), trukdo įvažiuoti ir išvažiuoti iš ieškovių naudojamos žemės sklypo dalies. Konfliktinės situacijos kyla ne tik dėl galimybės be kliūčių naudotis žemės sklypo dalimi, bet ir dėl to, kad ieškovės neturi ramybės ir privatumo dėl J. S. naudojamos žemės sklypo dalies, kur stovi pavėsinė. Ieškovės gyvena pirmame aukšte ir du ieškovių buto langai išeina į vidinę kiemo pusę į tą žemės sklypo dalį, kurioje yra triukšmas dėl atvykusių svečių vaikščiojimo ir būriavimosi, vyksta pasisėdėjimai vartojant alkoholį, dėl ko ieškovės patiria nepatogumų ir trikdoma jų ramybė. Pažymėjo, kad ieškovių prašymu UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtas Naudojimosi žemės sklypu planas parengtas taip, kad kiekvienam naudotojui būtų užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių individualiai naudojamų sklypo dalių bei sklype esančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti bei turi susisiekimą su viešaisiais keliais, nes jame yra suprojektuoti bendro naudojimo takai bei įvažiavimai iš rytinės ir vakarinės namo pusės, kuriais numatyta bendrai naudotis visiems žemės sklypo bendraturčiams, o bendro įvažiavimo takai žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte yra suprojektuoti tokie, kokie jie dabar faktiškai ir yra. Pažymėjo, kad bendro įvažiavimo takai leidžia patekti tiek prie metalinio kilnojamojo garažo, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre (kuriuo naudojasi J. U.), esančio sklypo vakarinėje dalyje, tiek prie garažo, kuris nuosavybės teise priklauso T. C. ir D. N. C., esančio sklypo rytinėje dalyje bei numatytų parkavimo vietų palei rytinę ir vakarinę namo sieną (plane pažymėta indeksais Nr. 3, Nr. 8, Nr. 15 bei Nr. 5, Nr. 10 ir Nr. 13). Nurodė, kad pavėsinė įrengta neturint atsakovės NŽT sutikimo, nors dalis žemės sklypo vis dar priklauso Lietuvos Respublikai ir ją valdo NŽT patikėjimo teise. Anksčiau tarp buvusių savininkų susiklosčiusi naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota viešame registre, todėl tokia tvarka nėra privaloma.

3. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko ir jį prašė atmesti.

4. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Geoforta“ parengtas bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, atsakovų nuomone, geriausiai atitinka faktinę nusistovėjusią žemės sklypu naudojimosi tvarką bei atitinka patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijus. Atsakovė J. S. siekia, kad jai būtų priskirta naudotis žemės sklypo dalis Nr. 9, nes joje yra ginčo pavėsinė, be to, nurodė, kad tokia buvo tarp šalių susiklosčiusi ir nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka. Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu Nr. 9, faktinės vietos pakeitimas, sukeičiant jį vietomis su ieškovių faktinio naudojimosi žemės sklypo dalimi Nr. 4, iš esmės grindžiamas vien subjektyviais motyvais, tokiais kaip privatumo pažeidimas bei pavėsinės naudojimo sukeliami nepatogumai. Pažymėjo, kad net ir sukeitus ieškovių ir atsakovės faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis Nr. 4 ir Nr. 9 vietomis, ieškovių privatumas nebus užtikrintas dėl pernelyg mažo žemės sklypo ploto (6,64 a) bei ieškovėms priklausančio buto langų išdėstymo, kas lemia tai, kad kaimynų sukeliamas triukšmas nebus eliminuotas. Tokiu būdu, teismo sprendimu patvirtinta ieškovių siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neturės jokios įtakos ieškovių teisėms ir teisėtiems interesams. Ir priešingai, tokiu atveju bus pažeista iki tol tarp bendraturčių nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka bei pažeistos atsakovės J. S. teisės ir teisėti interesai. Atsakovų nuomone, ieškovės nepagrindė savo reikalavimo bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių faktiškai nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų būti iš esmės pakeista. Ieškovių reikalavimas užtikrinti joms privatumą daugiabučiame name, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes daugiabučio namo kiemas laikytinas vieša vieta, į kurią turi teisę patekti ne tik bendraturčiai, bet ir kiti asmenys be ieškovių ar kitų bendraturčių leidimo. Pažymėjo, kad ieškovės savo siūlomame plane nepagrįstai ir neteisėtai atsakovui J. J. individualiam naudojimuisi priskiria žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 6, esančią po T. C. ir N. D. C. garažu. Toks vietos priskyrimas esmingai pažeidžia atsakovo J. J. teises ir teisėtus interesus, nes visiškai eliminuoja jam galimybę naudotis minėta žemės sklypo dalimi ir jos vertingomis savybėmis.

Atsiliepimas

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

6. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1826V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribų ir dydžio nustatymo Žvėryno seniūnijoje“ nustatė privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), turinčio 664 kv. m ploto, žemės sklypo ribas, naudojimo sąlygas ir apribojimus. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-506 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas 664 kv. m ploto valstybinės Žemės sklypas. Pažymėjo, kad žemės sklypo dalys buvo parduotos tinkamam gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype esančio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui ir žemės sklypo dalių savininkai jas turi naudoti minėtiems statiniams eksploatuoti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1050-(14.49.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo T. C.“ buvo numatyta, jog pagal NTR duomenis T. C. butui ir jos valdomam garažui atitinkamai buvo paskaičiuotos žemės sklypo dalys – butui – 100 kv. m., garažui - 35 kv. m. Atsižvelgiant į tai, T. C. ir N. D. C. 2015 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55.)-309 pardavė 135 kv. m. žemės sklypo dalis, esančias ginčo žemės sklype. Tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. savo sklypo dalį 2019 m. liepos 9 d. sutartimi 135 kv. m. žemės sklypo dalį kartu su butu perleido atsakovui J. J. Garažas liko neperleistas. Mano, kad ieškovių siūloma naudojimosi tvarka nėra užtikrinta trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. galimybė prieiti/privažiuoti ir naudotis garažu, todėl tokia naudojimosi tvarka yra pažeidžianti kitų asmenų interesus. Taip pat NŽT abejoja, ar ieškovės išskyrė pakankamą žemės sklypo dalį gyvenamojo namo eksploatacijai, nes gyvenamojo namo bendras plotas 373,80 kv. m., užstatytas plotas 175 kv. m., o skiriama tik 197 kv. m. žemės sklypo dalis. Be to, ieškovės yra apskaičiavusios žemės sklypo dalis net ir tiems turto objektams, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre arba nėra išskirta jiems tenkanti žemės sklypo dalis (rūsiai, kurie iš viso nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre). Mano, kad konkrečių dalių paskaičiavimas, kaip antai kiek priklausytų J. U. buto priklausiniui rūsiui, ateityje gali užprogramuoti socialinius konfliktus tarp bendraturčių, toks žymėjimas bei preliminariai apskaičiuotas plotas gali sukelti lūkesčius, jog būtent toks plotas ir bus išnuomotas, parduotas, todėl NŽT nuomone, toks žymėjimas nėra tikslingas bei yra klaidinantis. Mano, kad dėl pateiktos ieškovių naudojimosi tvarkos taip pat turi pasisakyti asmenys, kuriems nuosavybės teise žemės sklypas nepriklauso (pvz., trečiasis asmuo J. V.), nes jie yra teisėti žemės sklypo naudotojai, todėl jų interesas derinant naudojimosi tvarką taip pat yra svarbus.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. V. paaiškino, kad jo interesus labiau atitinka ieškovių parengtas planas nei atsakovų, kurį jis neįsigilinęs pasirašė.

8. Trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino, t. y. nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,664 ha, naudojimosi tvarką pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą. Taip pat įpareigojo atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, pašalinti (iškelti) pavėsinę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovėms įvykdyti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės tam reikiamas lėšas.

10. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai sąlygoja išvadas, kad: 1) klausimas (ginčas) dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo pradėtas spręsti 2018 metų liepos mėnesį, ką patvirtina atsakovės, buvusios buto (duomenys neskelbtini), savininkės atsakymas ieškovių advokatei dėl pasiūlytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (e/b t. 1, b. l. 14); 2) pavėsinė buvo pastatyta jau esant ginčui (konfliktui) tarp žemės sklypo bendraturčių, nes 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme dėl ieškovių pateikto pasiūlymo dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, buto Nr. 3 savininkė tarp nesutikimo argumentų (priežasčių) nenurodė fakto apie pavėsinę; vadinasi, atsakymo rengimo metu (2018 m. rugpjūčio 14 d.) pavėsinės nebuvo, kaip ir nebuvo nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos (Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 177, 185 straipsniai); 3) aplinkybę, kad nusistovėjusios naudojimosi tvarkos ginčo sklype nebuvo, nurodo ir NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo dalies patikėtinis; be to, tai patvirtina buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp buvusios buto savininkės (pardavėjos) K. U. ir pirkėjos J. S., 3.2. punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad pardavėja informuoja pirkėją, kad naudojimosi tvarka sklypu nėra nustatyta (e/b t. 6, b. l. 129, CPK 177 straipsnio 3 dalis, 186, 187 straipsniai); ši aplinkybė nurodyta ir 2019 m. liepos 9 d. buto adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo pardavimo J. J. pirkimo-pardavimo sutarties 4.9. punkte (e/b. t. 3, b.l. 162); 4) trečiasis asmuo J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad nors pasirašė atsakovų parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, jam naudingesnis yra ieškovių parengtas planas; 5) atsakovų parengtame plane tretiesiems asmenims priklausančio garažo naudojimui skirta Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis, kurios naudotojais yra J. U. ir J. V., o ieškovių parengtame plane po garažu esanti sklypo dalis skirta atsakovo J. J., įsigijusio garažui paskaičiuotą žemės dalį, naudojimui.

11. Konstatavo, kad nebuvo nusistovėjusios ginčo sklypu naudojimosi tvarkos ir tokią išvadą sąlygoja į bylą pateikti įrodymai – tiek 2018 m. rugpjūčio 14 d. buto Nr. 3 savininkės atsakymas ieškovėms dėl naudojimosi tvarkos, tiek oficialus dokumentas – 2020 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. punktas, tiek 2019 m. liepos 9 d. sutarties 4.9. punktas, tiek šalių pradiniuose procesiniuose dokumentuose skirtingai aiškinamos aplinkybės dėl sklypo naudojimo. Vadinasi, vienam ar keliems iš bendraturčių inicijavus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimus, jiems nesusitarus, klausimas sprendžiamas teismine tvarka.

12. Analizuojant ieškovių pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismo vertinimu, pateiktas planas atitinka sprendimo 17 punkte nurodytus tokiam atidalijimui keliamus reikalavimus - (i) naudojimosi tvarka siūloma pagal teisės aktais parengtą žemės sklypo naudojimo planą; (ii) kiekvienam bendraturčiui yra paskaičiuota jam tenkanti dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu; (iii) maksimaliai išlaikomas atskirų dalių ir bendrų dalių proporcingumo principas; (iv) naudojimosi tvarka užtikrina bendraturčių tarpusavio autonomiškumą; (v) atsakovų teisės ieškovių pateiktu planu nėra pažeidžiamos, priešingai nei ieškovių ir kitų bendraturčių (pvz., NŽT) teisės pagal teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pagal atsakovės pateiktą planą (NŽT patikėjimo teise valdoma dalis, kuria naudojasi J. U. ir J. V., nurodyta po sklype esančiu Garažu, priklausančiu tretiesiems asmenims).

13. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo žemės sklype esančiam Garažui eksploatuoti buvo paskaičiuota 35 kv. ploto žemės sklypo dalis, kurią trečiasis asmuo T. C. nusipirko iš valstybės, o 2019 m. liepos 9 d. pardavė atsakovui J. J. Sprendžiant dėl atsakovui J. J. skirtų žemės sklypo dalių išdėstymo ginčo sklype bei vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovių pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka ne tik nurodytoje normoje įtvirtintą reglamentavimą, tačiau ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes ne tik Garažo savininkai (ir žemės sklypo dalies pardavėjai) turėjo į(si)vertinti aplinkybę ir teisines pasekmes, kad jie parduoda ir po Garažu esamą žemės sklypo dalį, bet ir pirkėjas turėjo į(si)vertinti, kad perka žemės sklypo dalį, esančią po pardavėjams nuosavybės teise priklausančiu Garažu, t. y., ta dalis yra užstatyta (CK 6.189, 6.193 straipsniai). Todėl, teismo vertinimu, ieškovių pasiūlyta sklypo dalis Nr. 6 atitinka tiek nustatytą reglamentavimą, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kitoks situacijos vertinimas būtų neteisingas kitų sklypo savininkų ir naudotojų, kurie nebuvo nurodyto sandorio dalyviais, atžvilgiu, ir šiuo atveju nepagrįstai apsunkintų NŽT valdomos valstybei priklausančios žemės dalies realų naudojimą. Nurodyti argumentai paneigia pačios NŽT argumentus dėl Garažo savininkų galimybės prieiti prie Garažo, pažymint, kad patys savininkai sutinka su ieškovių parengtu sklypo naudojimo planu.

14. Vertinant dėl ieškovių parengtame sklypo naudojimo plane sklypo dalies Nr. 4, kurioje yra atsakovei J. S. priklausanti pavėsinė, priskyrimo ieškovėms, o ne atsakovei, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo paneigti ieškovių nurodyti tokio priskyrimo joms argumentai - (i) ieškovėms priklauso butas Nr. 1, kuris yra pirmame aukšte ir kurio langai išeina tiesiai į pavėsinę; (ii) kito pirmame aukšte esančio buto Nr. 2 langai neišeina į pavėsinę; (iii) buto Nr. 3, kurio savininkė ir naudojasi šia pavėsine, langai išeina į pavėsinę, bet butas yra antrame aukšte; (iv) butas Nr. 4 taip pat yra antrame aukšte ir jo langai neišeina į pavėsinę; (v) kūrybinės dirbtuvės (Nr. 5 ir Nr. 6) yra trečiame aukšte ir pavėsinės eksploatacijos klausimai realiai jiems neaktualūs; be to, atsakovės argumentai apie nusistovėjusią faktinę naudojimosi sklypu tvarką buvo paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais (pačios atsakovės pirkimo-pardavimo sutartimi, kad tarp kaimynų vyksta teisminis ginčas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo). Kitoks situacijos vertinimas sąlygotų manymą, kad kas pirmas užima vieną ar kitą sklypo dalį nesant visų bendraturčių sutikimo, turi pirmumo teisę rinktis arba tokiu būdu įgyja pranašumą prieš kitus sklypo savininkus (naudotojus). Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovų argumentu, kad ginčo sklypo dydis negali užtikrinti tokio privatumo, kokio galima būtų pagrįstai tikėtis esant vienam sklypo savininkui arba didesnio ploto sklype, tačiau ieškovių prašoma joms paskirti sklypo dalis Nr. 4 labiau pateisintų siekį išlaikyti nekilnojamo turto (buto) ir žemės sklypo dalies vientisumą (butas yra pirmame aukšte, o nurodyta sklypo dalis yra teisiai prieš buto langus), ko dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti antrame aukšte butą Nr. 3 turinčiai atsakovei. Pažymėjo, kad ginčo byloje nustatyta, kad pavėsinė pastatyta nesant visų sklypo savininkų sutikimo ir nesant nustatytai naudojimosi sklypu tvarkai, be to, jos nukėlimas nesąlygotų nepagrįstai didelių išlaidų, nes pavėsinė sudaryta iš medinių konstrukcijų, neturi pamato. Be to, pavėsinės pastatymas neturint bendraturčių sutikimo ar nesant nustatytos naudojimosi tvarkos negali sąlygoti ar pateisinti pavėsinės savininkės susikurto ar puoselėjamo lūkesčio ir negali būti ginamas ignoruojant sprendimo 17 punkte nurodytus reikalavimus.

15. Ginčo ar pastabų dėl kiekvienam savininkui (naudotojui) paskaičiuotų dalių byloje nebuvo, todėl teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sąlygoja išvadą, kad ieškovių siūloma ginčo sklypo naudojimo tvarka iš esmės labiau atitinka visų sklypo savininkų (naudotojų) interesus nei atsakovų parengta naudojimo tvarka, kurioje nepaisyta reikalavimo sudaryti realią galimybę prieiti ir naudotis valstybės valdoma sklypo dalimi, todėl ieškinys dėl naudojimo tvarkos nustatymo pagal ieškovių parengtą planą tenkinamas. Atsakovės NŽT nurodyti argumentai dėl valstybei priklausančių sklypo dalių paskirstymo potencialiems naudotojams vertinami kritiškai, nes viena vertus, NŽT apeliuoja į jai priskirtą išimtinę kompetenciją atlikti atokius skaičiavimus, kita vertus, vykdydama teismo nurodymą, pateikia į bylą nurodytus skaičiavimus, kuriais ir vadovaujasi abi šalys rengdamos naudojimo sklypu planus. Teismas priima nurodytus skaičiavimus kaip teisingus nesant į bylą pateiktiems įrodymams dėl tokių skaičiavimų neteisingumo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

16. Atsakovė NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pirmiausia atsižvelgiama į CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, reikšmingas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Priėjimo užtikrinimas yra įtvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 8 punkte, nurodančiame, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad išskiriant žemės sklypo plotą, skirtą naudotis atskirai, net jei jame nėra statinių, turi būti užtikrintas patekimas ir į tokį plotą, kitu atveju nebūtų galima įgyvendinti nuosavybės teisės į tokį išskirtą žemės sklypo plotą.

17.3. Pažymėjo, kad ieškovių pateiktame naudojimosi tvarkos plane net nėra įrašyti ir minimi tretieji asmenys T. C. ir N. D. C., turintys garažą šiame žemės sklype, todėl vien šiuo pagrindu, toks ieškovių planas turi būti atmestas.

17.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovių pateiktoje naudojimosi tvarkos plano lentelėje matyti, jog ieškovės yra apskaičiavusios Žemės sklypo dalis net ir tiems turto objektams, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre arba nėra išskirta tenkanti Žemės sklypo dalis (kaip antai rūsiai, kurie iš viso nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre). Ieškovės ignoruodamos Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją pagal Nutarimo 37.2 papunktį, pačios savo iniciatyva nusprendė kiek neregistruotiems daiktams – rūsiams (dėl kurių išpirkimo nėra kreiptasi) tenka Žemės sklypo dalies.

Šalies argumentai

18. Atsakovai J. J. ir J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarka pagal atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, parengtą pagal 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Geoforta“ Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą; 2) panaikinti įpareigojimą atsakovei J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (iškelti) pavėsinę; 3. priteisti iš ieškovių apeliantų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, konstatuodamas, kad ginčo sklype nebuvo nusistovėjusios (faktinės) naudojimosi tvarkos (sprendimo 24 p.). Šią išvadą teismas padarė ne vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visumos tyrimu, o selektyviai remdamasis vien rašytiniais duomenimis, kurie neatspindi faktinių aplinkybių. Aplinkybes, kad ginčo sklype iki bylos iškėlimo teisme egzistavo nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka, patvirtina su pradiniais procesiniais dokumentais ieškovių ir atsakovų pateiktos fotonuotraukos bei ieškovių, atsakovų ir trečiojo asmens J. V. bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai apie istoriškai susiklosčiusią faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką. Tiek atsakovė J. S., tiek trečiasis asmuo J. V. teismui nurodė, kad žemės sklypo dalimi, kuria šiuo metu naudojasi atsakovė J. S. ir kurioje stovi jai priklausanti pavėsinė, faktiškai buvo naudojama ir prieš tai buvusių savininkų, tame tarpe ir J. V., kuris buvo pradinis J. S. šiuo metu priklausančio buto Nr.3 savininkas. Be to, savo procesiniuose dokumentuose šalys yra nurodžiusios faktines aplinkybes, kad dar 2014 m. ieškovės ir pradinė atsakovė K. U. buvo susitarusios dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri buvo artima šiuo metu esančiai faktinei naudojimosi žemės sklypu tvarkai, tačiau tvarka nebuvo suderinta su NŽT. Pradinė atsakovė K. U. savo atsiliepime į 2019 m. lapkričio 8 d. patikslintą ieškinį 8 punkte atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės ieškinyje nepaaiškina, kodėl būtina kardinaliai keisti faktinę nusistovėjusią naudojimosi tvarką.

19.2. Ieškovių pradiniuose ieškiniuose ieškovės nekėlė jokių reikalavimų pradinei atsakovei K. U. dėl jai priklausančios pavėsinės, nereikalavo jos iškelti ir net gi savo siūlomoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje nekvestionavo pavėsinės pastatymo vietos. Dėl šios priežasties K. U. atsakydama ieškovėms dėl jų pateikto pasiūlymo, apie pavėsinę nieko nerašė, nes dėl jos, kaip statinio, ginčo tarp šalių nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pradiniuose ieškiniuose ieškovės savo teisių pažeidimą siejo su kaimynų keliamu triukšmu, automobilių parkavimu ir vaikščiojimu po langais. Ieškovių reikalavimas pradinei atsakovei K. U. dėl pavėsinės pašalinimo atsirado bylinėjimosi eigoje su 2020 m. rugsėjo 30 d. patikslintu ieškiniu ir tik po to, kai ieškovėms mediacijos metu nepavyko išsiderėti vientisos žemės sklypo dalies, valdomos atskirai nuo kitų bendraturčių. Teismo išvadas, kad pavėsinė buvo pastatyta jau iškėlus bylą teisme, paneigia ir prie 2018 m. spalio 28 d. ieškinio pridėtos foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad 2018 m. vasarą ginčo sklype stovėjo dvi pavėsinės, kurios priklausė bendraturtėms K. U. ir J. U. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada pradinė atsakovė K. U. pastatė pavėsinę bei duomenų apie tai, kad tokia aplinkybė iš viso buvo nustatinėjama byloje. Visa tai rodo, kad teismas išvadas, jog ginčo sklype pavėsinės, priklausančios apeliantei J. S., nebuvo, kaip ir nebuvo nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, padarė remdamasis prielaidomis, tuo pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

19.3. Teismo išvados dėl atsakovės J. S. teisės naudotis faktiškai naudojamasi žemės sklypo dalimi teisėtumo bei pagrįstumo bei jos siekio išsaugoti būtent šios žemės sklypo dalies naudojimą, nepagrįstai grindžiamos aplinkybėmis, kad buvusi buto Nr. 3 savininkė K. U., iš kurios J. S. įsigijo minėtą butą su atitinkamai priklausančia žemės sklypo dalimi, šią pavėsinę įsirengė be ieškovių sutikimo bendrame žemės sklype, kurio naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, todėl atsakovė neturi teisėtų lūkesčių ją išsaugoti, bei tuo, kad įrengus pavėsinę priešais ieškovių langą, ieškovėms reikšmingai suprastėjo situacija dėl privatumo ir ramybės, t. y. pasikeitė jos naudojamos žemės sklypo dalies sąlygos ir būdas ir šių pakeitimų pobūdis pažeidžia ieškovių interesus. Pažymėjo, kad kaip jau buvo minėta, pradiniuose ieškiniuose ieškovės nekėlė jokių reikalavimų atsakovams dėl pavėsinės. Savo teisių pažeidimą ieškovės siejo tik su kaimynų keliamu triukšmu, automobilių parkavimu ir vaikščiojimu po langais. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, kad ne tik atsakovė J. S. turi ginčo sklype pavėsinę, bet ir J. U. taip pat šiltuoju metu laiku jos naudojamoje žemės sklypo dalyje statydavo pavėsinę, tačiau dėl jos pastatymo ieškovės reikalavimų atsakovams nereiškė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovės J. S. pavėsinės pastatymo ir jos eksploatavimo neprieštarauja visi gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir naudotojai, išskyrus ieškoves. Iš ieškovių procesinių dokumentų matyti, kad ieškovės yra linkusios konfliktuoti ir turi pretenzijų visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, išskyrus J. V. Teismas netyrė ir nenustatė byloje aplinkybių, dėl kokių svarbių priežasčių ir kokiam asmeniui ieškovės atsisakė duoti sutikimą pavėsinės įrengimui, t. y. ar ieškovės atsisakė duoti sutikimą atsakovei J. S. ar jos nebuvo davusios sutikimo pradinei atsakovui K. U., kuriai tokio reikalavimo byloje nereiškė ir ar ieškovių atsisakymas buvo pagrįstas, nes pradiniuose ieškiniuose ieškovių privatumo pažeidimas buvo grindžiamas kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su pavėsinės pastatymu. Ieškovių reikalavimas užtikrinti joms privatumą daugiabučiame name negalėjo būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes daugiabučio namo kiemas laikytinas vieša vieta, į kurią turi teisę patekti ne tik bendraturčiai, bet ir kiti asmenys be ieškovių ar kitų bendraturčių leidimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė J. S. naudodamasi pavėsine, veikia priešingu teisei būdu. Bendro naudojimo objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype nėra aplinkybė, kuria savaime galėtų būti pagrindžiama ieškovių teisė naudotis žemės sklypo dalimi, pažeidžiant kitų bendraturčių teisėtus interesus, tame tarpe, siekį išlaikyti jų privatumą saugančią erdvę. Teismo sprendimas realiai nesukels ieškovėms jokių teisinių pasekmių, nes pagal teismo sprendimą sukeitus ieškovių ir atsakovės faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis, ieškovių privatumas vis tiek nebus užtikrintas dėl pernelyg mažo žemės sklypo ploto (6,64 a) bei ieškovėms priklausančio buto langų išdėstymo abi puses, todėl ieškovėms sukeliamas kaimynų triukšmas nebus eliminuotas. Tokiu būdu, teismo sprendimu patvirtinta ieškovių siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neturės jokios įtakos ieškovių teisėms ir teisėtiems interesams, ir priešingai, šiuo atveju bus pažeista iki tol tarp bendraturčių nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka bei pažeistos atsakovės J. S. ir J. J. teisės ir teisėti interesai.

19.4. Teismo nustatyta žemės sklypu tvarka pagal ieškovių pateiktą UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą pažeidžia šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo, atsakovų teisių ir teisėtų interesų principus bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai kilti, nes užprogramuoja net 4 ginčų ateityje kilimą tarp buvusių ir esamų bylos šalių bei trečiųjų asmenų. Ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovė J. S. nepagrįstai patirs nuostolius bei papildomas išlaidas, vykdydama teismo įpareigojimą pašalinti jai priklausančią pavėsinę. Teismas patenkindamas ieškovių reikalavimą dėl pavėsinės pašalinimo (iškėlimo), sprendime nepasisakė dėl atsakovės teisės perkelti pavėsinę į jai sprendimu patvirtintame plane priskirtą atskirai nuo kitų bendraturčių naudotis žemės sklypo dalį ir ieškovių tam pritarimo/nepritarimo, tuo sukeldamas atsakovei teisinį netikrumą, o ieškovėms galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis, kas neabejotinai ateityje sukels konfliktinę situaciją tarp šalių. Teismas priskirdamas atsakovui J. J. priklausančią žemės sklypo dalį po tretiesiems asmenims priklausančiu statiniu (garažu), akivaizdžiai pažeidė teisėtumo kriterijų ir atsakovo teises bei teisėtus interesus bei sudarė prielaidas tolimesniam atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. konfliktui, kurio išsprendimas atsakovui bus apsunkintas dėl trečiųjų asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atmesdamas atsakovų siūlomą variantą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad priskyrus valstybei priklausančią žemės sklypo dalį trečiųjų asmenų garažo eksploatacijai, valstybės interesai būtų apsaugoti administracine, o ne teismine tvarka, o taip pat būtų išspręstas patekimo į garažą klausimas, nes valstybei T. C. ir N. D. C. išnuomavus žemės sklypo dalį garažui eksploatuoti, nebereikėtų nustatinėti servituto. Teismo sprendimas esmingai pažeidžia atsakovo J. J. teises ir teisėtus interesus, nes visiškai eliminuoja jam galimybę naudotis minėta žemės sklypo dalimi ir jos vertingomis savybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas iš trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. sklypo dalį įsigijo už tuo metu buvusią rinkos kainą, o tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. jokių savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, išsinuomoti garažo eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies ir/ar nusistatyti servitutą nepageidavo, todėl toks teismo sprendimas atsakovo teisių ir teisėtų intereso pažeidimo ne tik nepašalino, o priešingai, jį įteisino.

19.5. Teismo išvados, kad trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. užstatytos žemės sklypo dalies priskyrimas atsakovui J. J. atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes ne tik garažo savininkai (ir žemės sklypo dalies pardavėjai) turėjo įvertinti aplinkybę ir teisines pasekmes, kad jie parduoda ir po garažu esamą žemės sklypo dalį, bet ir pirkėjas turėjo įvertinti, kad perka žemės sklypo dalį, esančią po pardavėjams nuosavybės teise priklausančiu garažu, prieštarauja įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimui, priimtam c. b. Nr. e2-553-931/2021, iškeltoje pagal ieškovų T. C. ir N. D. C. ieškinį atsakovui J. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia.

19.6. Teismas spręsdamas bendraturčių ginčą neatsižvelgė į tai, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą. Nustačius kiekvieno bendraturčio dalį į žemės sklypą ir naudojimo juo tvarką, nuosavybės bendrumas nesikeičia. Tai reiškia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemes sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), nors atrodytų, kad bendrumas išnyksta, nustačius dalis nuosavybėje ir naudojimosi jomis tvarką. Bendroji nuosavybė pasibaigia tik atidalijus dalį iš bendro daikto. Tokia bendrosios nuosavybės specifika neleidžia taikyti servituto vieno bendraturčio naudojamo sklypo dalyje nustatant kitam bendraturčiui teisę naudotis ta dalimi, kadangi servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma, tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai.

19.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių valdomos žemės sklypo dalys yra idealios, o tretieji asmenys – patalpų ir statinių savininkai nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai ir jų, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų, teisės išvestinės iš žemės sklypo savininko – valstybės, todėl nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką jų, kaip teisėtų valstybinės žemės naudotojų, sutikimas nėra reikalingas. Pažymėjo tai, kad valstybę atstovaujanti NŽT jokių prieštaravimų dėl atsakovų siūlomos nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra nepareiškusi, todėl apeliantų nuomone, jų siūlomas variantas atmestas nepagrįstai.

19.8. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo, nepriklausomai nuo bylos baigties, iš trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. atsakovo J. J. naudai priteisti 2178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 60,50 Eur už matininko paslaugas, iš viso 2238,50 Eur, o atsakovei J. S. iš pradinės atsakovės K. U. priteisti 181,50 Eur už matininko paslaugas. Minėtas atsakovų prašymas buvo grindžiamas tuo, kad teismas turėjo įvertinti trečiųjų asmenų T. C. bei N. D. C. procesinį elgesį byloje bei į tai, kad nepriklausomai nuo bylos baigties, tretieji asmenys T. C. bei N. D. C., patys inicijavę šios bylos iškėlimą teisme kaip pradiniai ieškovai, 2019 m. gegužės 24 d. notarės R. V. patvirtintu įgaliojimu Reg. Nr. 83453, įsipareigojo J. J. atlyginti visas teisines išlaidas susijusias su šiuo ginču, taip pat įvertinti, kad pradinė atsakovė K. U. 2022 m. spalio 30 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 p. yra įsipareigojusi atsakovei J. S. atlyginti su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas dėl šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai iš atsakovų J. J. ir J. S. ieškovės R. B. naudai priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 1300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 75 Eur žyminio mokesčio, viso 1375 Eur. Tokiu sprendimu teismas sudarė prielaidas naujų teisminių ginčių kilimui tarp T. C., N. D. C. ir J. J. bei J. S. ir K. U.

Atsiliepimas

20. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į atsakovų J. S. ir J. J. apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė NŽT nurodo tapačius argumentus kaip savo pateiktame apeliaciniame skunde, todėl jie nekartojami.

21. Ieškovės R. B. ir R. B. pateikė atsiliepimą į atsakovų J. S. ir J. J. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Atsakovų argumentai apie nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką buvo paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad būtų susiformavusi ilgalaikė visų sklypo bendraturčių sutarta naudojimosi tvarka. Dabartinis naudojimas yra ne tik fragmentiškas, bet ir kintantis, ką patvirtina ieškovės ir tretieji asmenys, kurie paaiškinimuose žodžiu yra nurodę, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nuolat kito. Nepaneigtas faktas, kad kiekvienas iš bendraturčių faktiškai naudojasi tiksliai neapibrėžtomis bei neidentifikuotomis žemės sklypo dalimis, kurios nėra suderintos su visais žemės sklypo bendraturčiais. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad faktinis naudojimasis žeme nėra stabilus ir aiškus, jis yra keičiamas pagal atsakovių J. U. ir buvusios buto Nr. 3 savininkės K. U. norus, nepaisant ir pažeidžiant kitų bendrasavininkų teises. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad atsakovės J. U., buvusi buto Nr. 3 savininkė K. U. ir dabartinė buto Nr. 3 savininkė J. S. yra užėmusios ir savo reikmėm naudoja didesnes žemės dalis, nei joms realiai priklauso. Be to, esamas naudojimasis žemės sklypu kelia nuolatinius konfliktus tarp bendraturčių. Tarp visų bendrasavininkų nėra ir nebuvo nustatytos ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos ir įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Nebuvo net žodinio sutarimo tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuri tenkintų visų bendraturčių interesus. Konfliktai tarp bendrasavininkų kyla nuo 2015-2016 m. Esamas naudojimasis prilygsta rungimuisi, kas stipresnis ir pirmesnis, tas ir užima atitinkamą sklypo dalį savanaudiškiems tikslams. Taip pat byloje pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo J. V., turintis kūrybines dirbtuves, bet neįsigijęs priklausančios žemės sklypo dalies, niekada nesinaudojo jokia žemės sklypo dalimi. Bet jam, kaip potencialiam žemės sklypo bendrasavininkui, tokia teisė yra numatyta. Iš to seka, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane privalo būti numatyta jam skirta naudotis žemės dalis, atitinkamai, sklypo bendraturčių esamos naudojimosi dalys privalo būti pertvarkomos/mažinamos, kaip ir keičiama šių žemės sklypo dalių išdėstymo vieta.

Žemesnės instancijos teismas

22.2. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi įstatyme numatytu reikalavimu, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka turi atitikti visų bendraturčių interesus, t. y. bendraturtis gali įgyvendinti subjektinę teisę tik nepažeisdamas kitų bendraturčių teisių ir interesų. Atsakovai siekia tik savo interesų patenkinimo, todėl ir nesutinka su šio principo taikymu.

Šalies argumentai

22.3. Ieškovės yra nurodžiusios, kad pavėsinė pastatyta jau esant konfliktinėms situacijoms su buvusia buto Nr. 3 savininke K. U. dėl žemės sklypo dalies, esančios priešais ieškovių langus (plane pažymėta indeksu Nr. 4) naudojimosi keliant triukšmą ir pažeidžiant ieškovių privatumą. Buvusi bendraturtė K. U. nepranešus žemės sklypo bendraturčiams, neturint nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, prieš ieškovių langus pasistatė pavėsinę, kurioje renkasi žmonės, triukšmaujama, vartojamas alkoholis. Tokiu būdu ieškovės netenka teisės į ir privatumą ir ramybę. Šie faktai buvo nustatyti byloje (į bylą buvo pateiktos nuotraukos, kreipimosi į policiją dėl keliamo triukšmo duomenys). Nauja savininkė ir atsakovė J. S. neneigia ir teismo posėdyje patvirtino, jog ir ji taip pat leidžia laiką ir vartoja alkoholį su svečiais pavėsinėje. Teismo posėdyje atsakovė J. S. taip pat kritikavo, kad ieškovės atsidaro langą, kai ji leidžia laiką pavėsinėje, vietoj to ieškovės galėtų atsidaryti kitus buto langus, neišeinančius į pavėsinę. Kas akivaizdžiai rodo, kad ieškovės tampa priklausomos nuo žemės sklypo dalies, esančios pavėsinės įrengimo vietoje, naudotojų įpročių, negali tinkamai disponuoti savo turtu, yra pažeidžiama jų teisė į privatumą, o toks šios žemės sklypo dalies naudojimas ir toliau kurstys konfliktus. Taigi ieškovių teisės šiuo aspektu labiausiai pažeidžiamos, todėl ir yra poreikis parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri geriausiai garantuotų ieškovių privatumą, ramybę bei pašalintų konfliktus ateityje. Ieškovių pasiūlytas bei teismo sprendimu patvirtintas žemės sklypo naudojimosi planas užtikrina šį tikslą, jų privačią erdvę ir teisėtą poreikį į ramybę.

22.4. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad pavėsinė negali būti laikoma statiniu, todėl apeliantų argumentai, kad, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje, yra nepagrįsti.

22.5. Apeliantai klaidingai nurodo, kad ieškovių reikalavimas dėl pavėsinės pašalinimo atsirado tik po to, kai ieškovėms mediacijos metu nepavyko išsiderėti vientisos žemės sklypo dalies, valdomos atskirai nuo kitų bendraturčių. Šis reikalavimas atsirado iš mediacijos metu svarstomų galimų žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantų, mediatorei siūlant atsitraukti nuo dabartinio žemės sklypo naudojimosi modelio, siekiant sudaryti visiems vienodas sąlygas ir siūlant vienodo naudingumo žemės sklypo dalis bei šalinant konfliktų priežastis. Bet ši informacija taip pat neturi reikšmės ginčo išsprendimui. Atmestini apeliantų argumentai, kad ieškovės kelis kartus tikslino ieškinį ir reikalavimus. Ieškovės turi teisę ir pareigą tikslinti savo reikalavimus, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, padidėjusias bendraturčių išpirktas žemės sklypo dalis bei derinant bendraturčių interesus ir ieškant kompromiso.

22.6. Pradiniuose ieškiniuose nebuvo keliamas reikalavimas K. U. (buvusiai buto Nr. 3 savininkei) dėl pavėsinės dėl objektyvių ir aiškiai suprantamų priežasčių: teikiamuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektuose ieškovės siūlė vietą, kurioje stovi pavėsinė skirti naudotis K. U., bet žemės sklypo dalį tarp pavėsinės ir ieškovių langų — skirti naudotis ieškovėms. Tokiu būdu siekiant užtikrinti ieškovių teisę į privatumą.

22.7. Kadangi žemės sklypo dalis, skirta aptarnauti garažui, kuris priklauso tretiesiems asmenims T. C. ir D. N. C., buvo parduota atsakovui J. J., tai ši žemės sklypo dalis ir privalo būti išdėstyta po tuo nekilnojamuoju turtu, kuriam buvo paskaičiuota. Žemės sklypo dalies, skirtos garažui aptarnauti, išdėstymas kitoje vietoje būtų neteisingas kitų žemės sklypo savininkų ir naudotojų, kurie nebuvo šios žemės sklypo dalies pardavimo sandorio dalyviais, atžvilgiu. O taip pat tai nepagrįstai apsunkintų NŽT valdomos valstybei priklausančios žemės dalies realų naudojimąsi. Žemės sklypo bendraturčiai negali tapti konflikto tarp atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. įkaitais ir bendraturčiai neturi dėl šio konflikto patirti kokių nors neigiamų pasekmių.

Atsiliepimas

23. Ieškovės R. B. ir R. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės NŽT apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Nesutiko su apeliantės nurodyta aplinkybe, kad ieškovių pateiktame naudojimosi plane nėra įrašyti ir minimi tretieji asmenys T. C. ir N. D. C., turintys garažą šiame žemės sklype. Pažymėjo, kad tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. nėra žemės sklypo bendraturčiai, todėl jie ir neturi būti nurodyti šio žemės sklypo naudojimosi tvarkoje. Šie tretieji asmenys taip pat negali būti ir potencialias būsimais savininkais (naudotojais), nes šiam garažui aptarnauti skirta žemės sklypo dalis 35 kv. m. jau buvo parduota T. C. ir D. N. C., o vėliau kartu su visa T. C. ir N. D. C. priklausančia žemės dalimi bei butu parduota atsakovui J. J. Ieškovių siūlomame žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo plane yra numatytas patekimas (privažiavimas) prie kiekvienos išskirtos žemės sklypo dalies, skirtos individualiam naudojimui, kuris yra nurodytas kaip bendro naudojimo žemės sklypo dalis. Akivaizdu, kad nėra fizinių kliūčių patekti iki garažo, priklausančio T. C. ir N. D. C., ir esančio žemės sklypo dalyje pažymėtoje Nr. 6.

24.2. Kadangi žemės sklypo dalis, skirta garažui aptarnauti, yra atsakovo J. J. nuosavybė, tai naudojimosi šia žemės dalimi tvarka ir aplinkybės turi būti sprendžiamos tarp garažo savininkų ir ieškovo J. J. Šio klausimo išsprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat svarbi aplinkybė, kad tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. pritarė ieškovių pasiūlytam žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektui.

24.3. Garažo savininkai, tretieji asmenys T. C. ir N. D. C., nėra ir negali būti potencialiais būsimais žemės sklypo dalies savininkais, nes garažui skirta žemės sklypo dalis jau buvo paskaičiuota ir parduota, o šiai dienai ši žemės sklypo dalis priklauso atsakovui J. J. Taigi, šis klausimas nėra susijęs su NŽT teisėmis ir interesais, NŽT negali atstovauti trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. interesų.

24.4. Atsakovai (išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą), pateikdami teismui alternatyvią žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, taip pat numatė analogišką patekimą į žemės sklypo dalį, kurioje yra garažas. O tai reiškia, kad ir atsakovai (išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą), ir ieškovės neturi ginčo dėl galimybės patekti į šį garažą. Be to, ieškovių siūlomam ir pirmosios instancijos teismo patvirtinant žemės naudojimosi tvarkos nustatymo projektui taip pat pritarė ir garažo savininkai. Todėl šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.

24.5. Pažymėjo, kad visas šias žemės sklypo dalis, tenkančias nekilnojamiems objektams, esantiems žemės sklype aptarnauti, yra paskaičiavusi Nacionalinė žemės tarnyba, todėl atsakovės argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

27. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), turintis 664 kv. m. plotą, (toliau – Žemės sklypas) priklauso byloje dalyvaujantiems asmenims nuosavybės teise tokiomis dalimis: ieškovėms R. B. ir R. B. bendrai priklauso 117 kv.m.; atsakovui J. J. – 153 kv.m.; atsakovei J. S. – 119 kv.m.; atsakovei J. U. – 98 kv.m.; Lietuvos Respublikai (naudotojai J. U. (104 kv. m. plotas) ir J. V. (73 kv.m.)) – 177 kv. m. (Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų 2023 m. balandžio 5 d. išrašo 4 punktas, e/b t. 7, b. l. 94-109).

28. Tretiesiems asmenims T. C. ir N. D. C. nuosavybės teise priklauso 15,81 kv. m. ploto garažas (toliau – Garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas 21,00 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 2, b. l. 117-118). Garažui NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1050-(14.49.2.) buvo paskaičiuota 35 kv. m. ploto garažui tenkanti žemės sklypo dalis, viso trečiajam asmeniui T. C. buvo paskaičiuota 135 kv. m. ploto žemės dalis 664 kv. m. ploto sklype adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 2, b. l. 193, 194). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1184-(14.49.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo T. C.“ trečiajam asmeniui T. C. nutarta parduoti 135 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 664 kv. m. kitos paskirties valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (e/b t. 1, b. l. 168-169, t. 2, b. l. 117-118, 193); vėliau T. C. dar išpirko iš valstybės 16 kv.m. dalį 664 kv.m. ploto žemės sklype (e/b t. 2, b. l. 148). 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tretieji asmenys pardavė jiems priklausantį 55,98 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą nuosavybės teise valdytą (įskaitant ir Garažui skirtą 35 kv. m. žemės dalį) 151 kv.m. ploto žemės sklypo dalį atsakovui J. J. (e/b t. 3, b. l. 155-164).

29. Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.49VĮ-557-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ atsakovei J. U., kuri nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą - kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskaičiuota tenkanti žemės sklypo dalis - 87 kv. m., kuri Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-609-(14.49.2E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 49VĮ-557-(14.49.2.) „Dėl naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ pakeitimo“ buvo sumažinta iki 86 kv. m.

30. Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1798-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ atsakovei J. S. buvo paskaičiuota tenkanti žemės sklypo dalis rūsiui (prie buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 16 kv. m., kuri Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-608-(14.49.2E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1798-(14.49.2.) „Dėl naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ pakeitimo“ buvo padidinta iki 19 kv. m.

31. Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-610-(14.49.2E.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ ginčo žemės sklypo likusios dalys paskirstytos taip: R. B. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 2,5 kv. m. ploto žemės sklypo dalis; R. B. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 1,5 kv. m. ploto žemės sklypo dalis; J. J. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 2 kv. m ploto žemės sklypo dalis; J. U. (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, bendro naudojimo patalpoms) - 18 kv. m ploto žemės sklypo dalis; J. V. (negyvenamajai patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 73 kv. m ploto žemės sklypo dalis.

32. Vykdant nurodytą NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymą, buvo sudarytos valstybinės ginčo žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartys: 2022 m. birželio 8 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-184-(14.49.55.) su R. B. dėl 1,5 kv. m. žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo; 2022 m. birželio 8 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-183-(14.9.55.) su R. B. dėl 2,5 kv. m žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo; 2022 m. birželio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-192-(14.49.55.) su J. S. dėl 19 kv. m žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo; 2022 m. spalio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-368-(14.49.55.) su J. J. dėl 2 kv. m žemės sklypo dalies, esančios ginčo sklype, pardavimo.

33. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms; butas (duomenys neskelbtini), - J. J.; butas (duomenys neskelbtini) – J. S.; butas (duomenys neskelbtini) – J. U.; kūrybinės dirbtuvės (duomenys neskelbtini) – J. V.; kūrybinės dirbtuvės (duomenys neskelbtini) – J. U. (e/b t. 7).

34. Esant ginčui dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,664 ha, naudojimosi tvarką pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą, kuriame po trečiajam asmeniui T. C. priklausančiu Garažu esanti žemės dalis paskirta naudotis atsakovui J. J. (plane pažymėta Nr. 6 (31 kv. m.) ir Lietuvos Respublikai (naudotojos – J. U. buto priklausiniui rūsiui tenkanti dalis) (plane pažymėta Nr. 12 (10 kv. m.) (e/b t. 6, b. l. 36).

35. Atsakovai nesutikdami su ieškiniu, savo atsikirtimus grindžia 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Geoforta“ parengtu bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kuriame po trečiajam asmeniui T. C. priklausančiu Garažu esanti žemės dalis paskirta naudotis Lietuvos Respublikai (naudotojos – J. U. buto priklausiniui rūsiui tenkanti dalis) (plane pažymėta Nr. 12 (10 kv. m.) ir naudotojui J. V. paskaičiuota dalis (plane pažymėta Nr. 16 (23 kv. m.)) (e/b t. 6, b. l. 54).

36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) tenkino ieškovių ieškinį, t. y. nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,664 ha, naudojimosi tvarką pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą, nustatant, kad:

1) Lietuvos Respublikai paskirti naudotis atskirai: 17 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 15 (valdoma LR, J. V. kūrybinėms dirbtuvėms); 23 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 16 (valdoma LR, J. V. kūrybinėms dirbtuvėms); 30 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 14 (valdoma LR, J. U. kūrybinėms dirbtuvėms); 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 13 (valdoma LR, J. U. kūrybinėms dirbtuvėms); 10 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 12 (valdoma LR, J. U. buto rūsiui);

2) R. B. ir R. B. paskirti atskirai naudotis: 19 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 3; 45 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 4;

3) J. J. paskirti atskirai naudotis: 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 5; 31 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 6; 37 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 7;

4) J. S. paskirti atskirai naudotis: 18 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 8; 47 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 9;

5) J. U. paskirti atskirai naudotis: 16 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 10; 38 kv.m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 11;

6) Bendram visų bendraturčių naudojimui paskirti: 197 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 1; 104 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėta indeksu Nr. 2.

Teismas taip pat įpareigojo atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, pašalinti (iškelti) pavėsinę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovėms įvykdyti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės tam reikiamas lėšas.

37. Atsakovai J. J. ir J. S. nesutinka su Vilnius miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarka pagal atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, parengtą pagal 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Geoforta“ Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą. Taip pat prašo panaikinti įpareigojimą atsakovei J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (iškelti) pavėsinę.

38. Atsakovė NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir ieškovių ieškinį atmesti.

Dėl atsakovų J. J. ir J. S. apeliacinio skundo

39. Atsakovai J. J. ir J. S. nesutikimą su skundžiamame sprendime teismo nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą, visų pirma grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, konstatuodamas, kad ginčo sklype nebuvo nusistovėjusios (faktinės) naudojimosi tvarkos. Apeliantai pažymi, kad priešingai nei skundžiamame sprendime konstatavo teismas, aplinkybes, jog ginčo sklype iki bylos iškėlimo teisme egzistavo nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka, patvirtina su pradiniais procesiniais dokumentais ieškovių ir atsakovų pateiktos fotonuotraukos bei ieškovių, atsakovų ir trečiojo asmens J. V. bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai apie istoriškai susiklosčiusią faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką. Tiek atsakovė J. S., tiek trečiasis asmuo J. V. teismui nurodė, kad žemės sklypo dalimi, kuria šiuo metu naudojasi atsakovė J. S. ir kurioje stovi jai priklausanti pavėsinė, faktiškai buvo naudojama ir prieš tai buvusių savininkų, tame tarpe ir J. V., kuris buvo pradinis J. S. šiuo metu priklausančio buto Nr. 3 savininkas. Be to, savo procesiniuose dokumentuose šalys yra nurodžiusios faktines aplinkybes, kad dar 2014 m. ieškovės ir pradinė atsakovė K. U. buvo susitarusios dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri buvo artima šiuo metu esančiai faktinei naudojimosi žemės sklypu tvarkai, tačiau tvarka nebuvo suderinta su NŽT. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

40. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Visgi, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo turi būti atsižvelgiama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, reikia įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Taip pat reikia vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekiant šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-291/2007, 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-481/2011). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip pat turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nurodo, jog yra pagrįstai nustatyta, kad naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta. Apeliantų argumentus, kad nors ir nebuvo nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau tarp bylos šalių (esamų ir (ar) buvusių) buvo nusistovėjusi faktinė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, paneigia pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme pateiktų procesinių dokumentų turinys, juose bylos dalyvių skirtingai aiškinamos aplinkybės dėl žemės sklypo naudojimo, taip pat atsakovė NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo dalies patikėtinis, patvirtino, kad nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. byloje pateiktos buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp buvusios buto savininkės (pardavėjos) K. U. ir pirkėjos J. S., 3.2. punkte nurodyta, kad naudojimosi tvarka sklypu nėra nustatyta, o sutarties 3.3. punkte nurodyta, kad pirkėjas yra informuotas apie tarp sklypo bendraturčių vykstantį teisminį ginčą dėl naudojimosi sklypu tvarkos (e/b t. 6, b. l. 129); 2019 m. liepos 9 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo pardavimo J. J. pirkimo-pardavimo sutarties 4.9. punkte taip pat nurodyta, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo vyksta teisminis ginčas (e/b. t. 3, b.l. 162). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie konkrečią nusistovėjusią tarp bylos šalių naudojimosi tvarką. Kita vertus, faktiškai nusistovėjusi naudojimosi tvarka sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, yra tik vienas iš daugelio kriterijų nustatant naudojimosi ginčo sklypu tvarką, ji nėra privaloma ir teismas turi teisę nustatyti kitokią, labiau atitinkančią šalių interesus ir racionalų naudojimąsi turtu, tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovių pasiūlyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą, labiau atitinka visų sklypo savininkų (naudotojų) interesus nei atsakovų parengta naudojimo tvarka, todėl ieškinį dėl naudojimo tvarkos nustatymo pagal ieškovių parengtą planą tenkino. Atsakovai J. J. ir J. S. su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

43. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovių pateiktą UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą pažeidžia šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo, atsakovų teisių ir teisėtų interesų principus bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai kilti. Ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovė J. S. nepagrįstai patirs nuostolius bei papildomas išlaidas, vykdydama teismo įpareigojimą pašalinti jai priklausančią pavėsinę. Teismas priskirdamas atsakovui J. J. priklausančią žemės sklypo dalį po tretiesiems asmenims priklausančiu statiniu (garažu), akivaizdžiai pažeidė teisėtumo kriterijų ir atsakovo teises bei teisėtus interesus bei sudarė prielaidas tolimesniam atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. konfliktui, kurio išsprendimas atsakovui bus apsunkintas dėl trečiųjų asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atmesdamas atsakovų siūlomą variantą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad priskyrus valstybei priklausančią žemės sklypo dalį trečiųjų asmenų garažo eksploatacijai, valstybės interesai būtų apsaugoti administracine, o ne teismine tvarka, o taip pat būtų išspręstas patekimo į garažą klausimas, nes valstybei T. C. ir N. D. C. išnuomavus žemės sklypo dalį garažui eksploatuoti, nebereikėtų nustatinėti servituto. Teismo sprendimas esmingai pažeidžia atsakovo J. J. teises ir teisėtus interesus, nes visiškai eliminuoja jam galimybę naudotis minėta žemės sklypo dalimi ir jos vertingomis savybėmis. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas iš trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. sklypo dalį įsigijo už tuo metu buvusią rinkos kainą, o tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. jokių savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, išsinuomoti garažo eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies ir/ar nusistatyti servitutą nepageidavo, todėl toks teismo sprendimas atsakovo teisių ir teisėtų intereso pažeidimo ne tik nepašalino, o priešingai, jį įteisino. Nurodo, jog teismo išvados, kad trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. užstatytos žemės sklypo dalies priskyrimas atsakovui J. J. atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes ne tik garažo savininkai (ir žemės sklypo dalies pardavėjai) turėjo įvertinti aplinkybę ir teisines pasekmes, kad jie parduoda ir po garažu esamą žemės sklypo dalį, bet ir pirkėjas turėjo įvertinti, kad perka žemės sklypo dalį, esančią po pardavėjams nuosavybės teise priklausančiu garažu, prieštarauja įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimui, priimtam c. b. Nr. e2-553-931/2021, iškeltoje pagal ieškovų T. C. ir N. D. C. ieškinį atsakovui J. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia.

44. Taigi iš esmės apeliantai su nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovių pateiktą UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą nesutinka dėl atsakovams J. J. ir J. S. pagal nurodytą naudojimosi planą (ne)priskirtų žemės sklypo dalių, t. y. atsakovas J. J. nesutinka su jam ieškovių pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane priskirta žemės sklypo dalimi Nr. 6, kadangi ant šio žemės sklypo dalies yra pastatytas tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis garažas, tuo tarpu atsakovė J. S. nesutinka, kad žemės sklypo dalis Nr. 4 pagal ieškovių pateiktą planą priskirta naudotis ieškovėms, o ne atsakovei, kurios pavėsinė stovi minėtoje žemės sklypo dalyje.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų apeliacinio skundo ir ieškovių atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, šalių pateiktus naudojimosi ginčo sklypais projektus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka šios nutarties 40 punkte minėtus principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovių ieškinį.

46. Pirmiausia, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovui J. J. pagal ieškovių pateiktą žemės sklypu naudojimosi planą priskyrus naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta Nr. 6, t. y. žemės sklypo dalimi ant kurios stovi tretiesiems asmenims T. C. ir N. D. C. priklausantis statinys (Garažas), yra pažeidžiamos atsakovo teises bei teisėti interesai, nes visiškai eliminuojama jam galimybė naudotis minėta žemės sklypo dalimi ir sudaromos prielaidos tolimesniam atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. konfliktui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tretieji asmenys T. C. ir N. D. C. pardavė jiems priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą nuosavybės teise valdytą (įskaitant ir Garažui skirtą 35 kv. m. žemės dalį) žemės sklypo dalį atsakovui J. J. (e/b t. 3, b. l. 155-164). Byloje nėra ginčo, kad minėtos 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties tekste nebuvo aptarta dėl parduodame žemės sklype esančio statinio (Garažo), kuris liko trečiųjų asmenų nuosavybe, naudojimosi, t. y. kokia žemės sklypo dalimi, reikalinga šio statinio eksploatacijai, naudosis tretieji asmenys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir pats pirkėjas turėjo įsivertinti, kad perka žemės sklypo dalį, esančią po pardavėjams nuosavybės teise priklausančiu Garažu, t. y. ta dalis yra užstatyta (CK 6.189, 6.193 straipsniai). Neįvertinus to, pirkėjui tenka CK 6.395 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės, t. y. kad pardavėjui (nagrinėjamu atveju – tretiesiems asmenims) pirkimo pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis gali būti palikta teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui (2 dalis) arba, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui gali būti nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį (3 dalis).

47. Atmestini apeliantų argumentai, kad nurodytas vertinimas prieštarauja įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2-553-931/2021, iškeltoje pagal ieškovų T. C. ir N. D. C. ieškinį atsakovui J. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties iš dalies (dėl žemės sklypo dalies skirtos garažo eksploatavimui) pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina, kad nors šioje byloje J. J. teigė, kad 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo duomenų apie žemės sklype esantį garažą ir neaptartas klausimas dėl jo nuosavybės, tačiau šios aplinkybės yra paneigiamos anksčiau minėtame Vilnius miesto apylinkės teismo sprendime, kuriame yra nurodyta: „<...> ieškovai (nagrinėjamu atveju tretieji asmenys) pardavė idealiąją žemės sklypo dalį. <...> šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas ir liudytoja atstovo motina R. J., su kuria buvo tariamasi dėl sutarties sudarymo, kad ieškovai nesutiko nei iki sutarties sudarymo, nei sutarties sudarymo metu parduoti garažo, kurį pastatė ieškovės tėvas ir kuris ieškovės šeimai turi ypatingą reikšmę, nors pačiu garažu, kaip nurodė ir liudytojas L. P., ieškovai nesinaudoja, nes yra išvykę ir gyvena ne Lietuvoje.“ Be to, minėtoje civilinėje byloje trečiasis asmuo notarė R. V., kuri tvirtino tarp šalių sudarytą 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sandorį, teismo posėdyje nurodė, kad po sandorio sudarymo sutartį pasirašiusieji asmenys kalbėjosi apie tai, kaip ieškovai (T. C. ir N. D. C.) pateks prie jiems nuosavybės teise priklausančio garažo, ir notarė pasiūlė anuliuoti sandorį. Tačiau nei ieškovų (trečiųjų asmenų) atstovas, nei atsakovas (J. J.), anuliuoti sandorio nepageidavo. Tokiu būdu teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-553-931/2021 nustatytos aplinkybės, notarės tvirtinusios sandorį duoti paaiškinimai, paneigia apelianto J. J. argumentus, kad jis prieš pirkdamas iš trečiųjų asmenų butą ir žemės sklypo dalį (įskaitant ir Garažui skirtą 35 kv. m. žemės dalį) negalėjo į(si)vertinti nurodytų aplinkybių, t. y. kad perka žemės sklypo dalį, esančią po pardavėjams nuosavybės teise priklausančiu garažu, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

48. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ieškovių pateiktame plane pažymėtą žemės sklypo dalį Nr. 6, kuri yra užstatyta tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu statiniu (Garažu), paskyrė naudotis atsakovui J. J. Sutiktina, kad kitoks situacijos vertinimas būtų neteisingas kitų sklypo savininkų ir naudotojų, kurie nebuvo nurodyto sandorio dalyviais, atžvilgiu, taip pat nepagrįstai apsunkintų NŽT valdomos valstybei priklausančios žemės dalies realų naudojimą.

49. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovui J. J. pagal ieškovių pateiktą žemės sklypu naudojimosi planą priskyrus naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta Nr. 6, tai sudarys prielaidas tolimesniam atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. konfliktui. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklype esančio garažo savininkai T. C. ir N. D. C. sutinka su ieškovių parengtu sklypo naudojimo planu. Kita vertus, net ir esant tikimybei, kad tarp trečiųjų asmenų ir atsakovo J. J. kils nesutarimų dėl atsakovui paskirtoje žemės sklypo dalyje esančio tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio garažo naudojimo, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka visų žemės sklypo bendraturčių interesus. Sutiktina su ieškovių atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad žemės sklypo bendraturčiai neturi patirti neigiamų pasekmių dėl asmeninių atsakovo J. J. ir trečiųjų asmenų konfliktų, juolab, kad tokias pasekmes šalys prisiėmė sudarydamos 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

50. Minėta, kad apeliaciniu skundu atsakovai taip pat nesutinka su teismo nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą, kadangi žemės sklypo dalis plane pažymėta Nr. 4 priskirta naudotis ieškovėms, o ne atsakovei J. S., kuriai priklausanti pavėsinė stovi minėtoje žemės sklypo dalyje.

51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neturi teisėtų lūkesčių šią pavėsinę išsaugoti, bei tai, kad įrengus pavėsinę priešais ieškovių langą, ieškovėms reikšmingai suprastėjo situacija dėl privatumo ir ramybės. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovės J. S. pavėsinės pastatymo ir jos eksploatavimo neprieštarauja visi gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir naudotojai, išskyrus ieškoves. Iš ieškovių procesinių dokumentų matyti, kad ieškovės yra linkusios konfliktuoti ir turi pretenzijų visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, išskyrus J. V. Ieškovių reikalavimas užtikrinti joms privatumą daugiabučiame name negalėjo būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes daugiabučio namo kiemas laikytinas vieša vieta, į kurią turi teisę patekti ne tik bendraturčiai, bet ir kiti asmenys be ieškovių ar kitų bendraturčių leidimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė J. S. naudodamasi pavėsine, veikia priešingu teisei būdu. Teismo sprendimas realiai nesukels ieškovėms jokių teisinių pasekmių, nes pagal teismo sprendimą sukeitus ieškovių ir atsakovės faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis, ieškovių privatumas vis tiek nebus užtikrintas dėl pernelyg mažo žemės sklypo ploto (6,64 a) bei ieškovėms priklausančio buto langų išdėstymo abi puses, todėl ieškovėms sukeliamas kaimynų triukšmas nebus eliminuotas. Tokiu būdu, teismo sprendimu patvirtinta ieškovių siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neturės jokios įtakos ieškovių teisėms ir teisėtiems interesams, ir priešingai, šiuo atveju bus pažeista iki tol tarp bendraturčių nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka bei pažeistos atsakovės J. S. ir J. J. teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su nurodytais apeliantų argumentais nesutinka.

52. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo dalyje plane pažymėtoje Nr. 4 esanti pavėsinė, priklausanti atsakovei J. S., yra pastatyta nesant visų sklypo savininkų sutikimo. Tai patvirtina ir atsakovės J. S. byloje pateikta 2021 m. gruodžio 9 d. kaimynų nuomonė dėl pavėsinės, kurioje ieškovės nurodo nepritariančios pavėsinės pastatymui ginčo žemės sklype (jos dalyje). Pažymėtina, kad pavėsinė kaip statinys taip pat nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nustatyta, kad šiam žemės sklypui nebuvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nuolat vyko (vyksta) konfliktai, todėl jie sprendžiami teisminių ginčų būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovė (ar prieš tai buvę pavėsinės savininkai), nepaisydami savo turimos nuosavybės dalies, žemės sklypu naudojosi kaip norėjo, nesant visų bendraturčių sutikimo žemės sklype statė statinius, nereiškia, kad būtent ir buvo tokia nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. Kaip minėta šioje nutartyje, apeliantų argumentus apie nusistovėjusią faktinę naudojimosi sklypu tvarką, paneigia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, byloje pateikti įrodymai. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovės J. S. interesas ar lūkestis išsaugoti ginčo pavėsinę, negali būti pateisinamas (ginamas) labiau nei kitų bendraturčių interesai.

53. Kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, kad bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taigi, prioritetas turi būti teikiamas visų, o ne atskirų, bendraturčių interesų apsaugai.

54. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą planą, kurioje žemės sklypo dalis pažymėta Nr. 4 būtų paskirta ieškovių naudojimuisi, kadangi pavėsinė, priklausanti atsakovei J. S., yra prieš ieškovių (gyvenančių pirmame namo aukšte) langus. Ieškovės nurodo, kad pavėsinėje nuolat vyksta vakarėliai, joje renkasi žmonės, triukšmaujama, vartojamas alkoholis, keliamas triukšmas, o kadangi pavėsinė yra tiesiai prieš ieškovių langus yra pažeidžiamas ieškovių privatumas. Be to, pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės nuolat kursto konfliktus.

55. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovių prašoma patvirtinti žemės sklypu naudojimosi tvarka, prašant joms paskirti sklypo dalį Nr. 4, nagrinėjamu atveju labiau atitinka visų bendraturčių interesus. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovėms priklauso butas Nr. 1, kuris yra pirmame aukšte ir kurio langai išeina tiesiai į pavėsinę; kito pirmame aukšte esančio buto Nr. 2 langai neišeina į pavėsinę; buto Nr. 3, kurio savininkė ir naudojasi šia pavėsine, langai išeina į pavėsinę, bet butas yra antrame aukšte; butas Nr. 4 taip pat yra antrame aukšte ir jo langai neišeina į pavėsinę; kūrybinės dirbtuvės (Nr. 5 ir Nr. 6) yra trečiame aukšte ir pavėsinės eksploatacijos klausimai realiai jiems neaktualūs. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka labiausiai atitiktų visų bendraturčių interesus, taip pat pateisintų siekį išlaikyti nekilnojamo turto (buto) ir žemės sklypo dalies vientisumą.

56. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs naudojimo ginčo sklypu tvarką pagal ieškovių parengtą planą, kartu tenkino ieškovių reikalavimą atlaisvinti plane Nr. 4 pažymėtą sklypo dalį, t. y. įpareigojo atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, pašalinti (iškelti) pavėsinę.

57. Apeliaciniame skunde pažymima, kad šio ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovė J. S. nepagrįstai patirs nuostolius bei papildomas išlaidas, vykdydama teismo įpareigojimą pašalinti jai priklausančią pavėsinę. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

58. Iš byloje esančios medžiagos ginčo nustatyta, kad pavėsinė pastatyta iš medinių konstrukcijų, neturi pamato, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog pavėsinės nukėlimas neturėtų sąlygoti nepagrįstai didelių išlaidų. Be to, iš 2020 m. rugsėjo 14 d. Valstybės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte Nr. 2D-12795 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo kieme esančios pavėsinės išsamaus vertinimo“ yra nurodyta, kad pavėsinė yra kilnojamasis daiktas ir kad ją galima iš esmės nesumažinus jos vertės perkelti į kitą žemės sklypo dalį. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia apeliantų argumentus dėl atsakovės J. S. išlaidų, kurias ji patirtų vykdydama teismo įpareigojimą atlaisvinti plane Nr. 4 pažymėtą sklypo dalį.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, susijusius su atsakovams J. J. ir J. S. paskirtomis ginčo sklypo dalimis ir šių žemės sklypo dalių naudojimu, ir padarė pagrįstą išvadą, jog geriausiai visų bendraturčių interesus atitiktų būtent ieškovių parengta Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Remiantis atsakovų apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti.

60. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovų J. J. ir J. S. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo teismas nustatė ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą ir įpareigojo atsakovę J. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Nr. 4, pašalinti (iškelti) pavėsinę, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo

61. Atsakovė NŽT apeliaciniame skunde pažymi, kad ieškovių pateiktame naudojimosi tvarkos plane nėra įrašyti ir minimi tretieji asmenys T. C. ir N. D. C., turintys Garažą šiame žemės sklype, todėl vien šiuo pagrindu, toks ieškovių planas turi būti atmestas. Taip pat nurodė, kad žemės sklype esančių statinių savininkai, net ir nebūdami žemės sklypo savininkais, yra suinteresuoti, kad nustatoma naudojimosi tvarka atitiktų jų, kaip žemės naudotojų, teisėtus interesus, nustatoma naudojimosi tvarka turi būti derinama ir su žemės sklypo potencialiais būsimais savininkais (naudotojais). Teisėjų kolegija su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

62. Nustatyta, kad tretiesiems asmenims T. C. ir N. D. C. nuosavybės teise priklauso 15,81 kv. m. ploto garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas 21,00 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 2, b. l. 117-118). Garažui NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1050-(14.49.2.) buvo paskaičiuota 35 kv. m. ploto garažui tenkanti žemės sklypo dalis, viso trečiajam asmeniui T. C. buvo paskaičiuota 135 kv. m. ploto žemės dalis 664 kv. m. ploto sklype adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 2, b. l. 193, 194). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1184-(14.49.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo T. C.“ trečiajam asmeniui T. C. nutarta parduoti 135 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 664 kv. m. kitos paskirties valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (e/b t. 1, b. l. 168-169, t. 2, b. l. 117-118, 193); vėliau T. C. dar išpirko iš valstybės 16 kv.m. dalį 664 kv.m. ploto žemės sklype (e/b t. 2, b. l. 148). 2019 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tretieji asmenys pardavė jiems priklausantį 55,98 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą nuosavybės teise valdytą (įskaitant ir Garažui skirtą 35 kv. m. žemės dalį) 151 kv.m. ploto žemės sklypo dalį atsakovui J. J. (e/b t. 3, b. l. 155-164). Taigi, tretieji asmenys nėra žemės sklypo bendraturčiai.

63. Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys T. C. ir N. D. C., nepaisant to, kad jie nėra ginčo sklypo bendraturčiai, tačiau jie, kaip statinio (garažo) esančio žemės sklype savininkai, buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, jiems buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl ieškovių ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. atstovė prašė ieškovių ieškinį tenkinti, t. y. jie neprieštaravo ieškovių prašymui nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą. Nurodytos aplinkybės paneigia NŽT argumentus, jog yra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, kadangi patys garažo savininkai (tretieji asmenys) sutiko su ieškovių parengtu sklypo naudojimo planu.

64. Apeliantė taip pat nurodo, kad iš ieškovių pateiktos naudojimosi tvarkos plano lentelės matyti, jog ieškovės yra apskaičiavusios Žemės sklypo dalis net ir tiems turto objektams, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre arba nėra išskirta tenkanti Žemės sklypo dalis (kaip antai rūsiai, kurie iš viso nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre). Ieškovės ignoruodamos Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją pagal Nutarimo 37.2 papunktį, pačios savo iniciatyva nusprendė kiek neregistruotiems daiktams – rūsiams (dėl kurių išpirkimo nėra kreiptasi) tenka Žemės sklypo dalies.

65. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovių pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytais skaičiavimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pati atsakovė NŽT perskaičiavusi ginčo sklypo dalis, tenkančias butams, jų priklausiniams (rūsiams) ir negyvenamosioms patalpoms (kūrybinėms dirbtuvėms) aptarnauti, į bylą teikė nurodytus paskaičiavimus. Tuo tarpu tiek ieškovės, tiek atsakovai, vadovavosi pačios atsakovės NŽT atliktais paskaičiavimais, ir tikslino atitinkamai savo į bylą teikiamus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planus. Tokiu būdu apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ieškovės savo iniciatyva nusprendė ir nustatė kiekvienam bendraturčiui naudotis tenkančią žemės sklypo dalį. Kolegija pabrėžia, jog pati apeliantė tokius duomenis pateikė į bylą, todėl jais abejoti nei proceso šalims, nei bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nurodyti atsakovės NŽT argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

66. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovių pasiūlyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal UAB „Tiksli riba“ 2022 m. birželio 21 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu planą, labiau atitinka visų sklypo savininkų (naudotojų) interesus nei atsakovų parengta naudojimo tvarka, todėl ieškinį dėl naudojimo tvarkos nustatymo pagal ieškovių parengtą planą tenkino pagrįstai.

67. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o atsakovų apeliaciniai skundai, juose nurodytais motyvais, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

68. Apeliantai J. J. ir J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo bylos baigties, nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo iš trečiųjų asmenų T. C. ir N. D. C. atsakovo J. J. naudai priteisti 2178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 60,50 Eur už matininko paslaugas, iš viso 2238,50 Eur, o atsakovei J. S. iš pradinės atsakovės K. U. priteisti 181,50 Eur už matininko paslaugas. Prašymą atsakovai grindė tuo, kad nepriklausomai nuo bylos baigties, tretieji asmenys T. C. bei N. D. C., patys inicijavę šios bylos iškėlimą teisme kaip pradiniai ieškovai, 2019 m. gegužės 24 d. notarės R. V. patvirtintu įgaliojimu Reg. Nr. 83453, įsipareigojo J. J. atlyginti visas teisines išlaidas susijusias su šiuo ginču, taip pat įvertinti, kad pradinė atsakovė K. U. 2022 m. spalio 30 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 p. yra įsipareigojusi atsakovei J. S. atlyginti su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas dėl šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai iš atsakovų J. J. ir J. S. ieškovės R. B. naudai priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokiu sprendimu teismas sudarė prielaidas naujų teisminių ginčių kilimui tarp T. C., N. D. C. ir J. J. bei J. S. ir K. U. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme civilinio proceso tvarka yra vadovaujamasi CPK normomis. Atitinkamai, CPK normomis vadovaujamasi ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas.

70. CPK 93 straipsnyje, kuris reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis), tuo tarpu, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

71. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, kad teismas ieškovių ieškinį tenkino visiškai, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi pagrįstai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo vadovautis apeliantų nurodytomis tarp šalių sudarytomis sutartimis, jose sudarytais susitarimais dėl tarpusavio teisinių išlaidų atlyginimo. Be to, pabrėžtina, kad atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir iš pradinės atsakovės K. U., kuri šioje byloje nėra proceso dalyvė. Kolegija akcentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant teisme paskirstomos pagal procesinės teisės normas, nes reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio. Atsakovų ir trečiųjų asmenų susitarimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepatenka į šios bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir tinkamai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp proceso šalių šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

74. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovų J. J. ir J. S. bei NŽT apeliacinius skundus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikus nepakeistą, atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

75. Ieškovė R. B. prašo iš atsakovų J. J. ir J. S. priteisti 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, bei iš NŽT priteisti 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos įrodymais, vertinamos kaip protingo dydžio, todėl yra priteistinos. Tokiu būdu ieškovei iš J. J. ir J. S. priteistina lygiomis dalimis 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, t. y. iš kiekvieno po 600 Eur, o iš atsakovės NŽT priteistina 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, t. y. iš kiekvieno po 600 Eur (šešis šimtus eurų), ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, (j. a. k. 188704927) 700 Eur (septynis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė