- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-3197-656/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- N. Š.
- Trečiasis asmuo
- notarė Rita Slapšienė
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) N. Š. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei N. Š., tretysis asmuo notarė Rita Slapšienė, dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovės N. Š. dėl 153/956 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), notariškai patvirtintą 2011-06-30 Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ritos Slapšienės, sudarytą suklydimo įtakoje.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad valdo nuosavybės teise sklypus, plane pažymėtus indeksais „C“-465 kv.m. dydžio, „C1“ - 340 kv.m., „C2“ - 1836 kv.m., „C3“ -24 kv.m., atskirai, o bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ? dalį žemės sklypo „A“ - 1269 kv.m. Ant žemės sklypo „C2“ - 1836 kv.m. dydžio stovi jos nuosavybės teise valdomi ūkiniai pastatai 611/ž, 211/p, 311/p ir laikini ūkiniai pastatai. Atsakovė N. Š. yra gretimo žemės sklypo savininkė. N. Š. paprašė ieškovės padėti jai išspręsti privažiavimo iki jos žemės sklypo problemas, nes ji pageidavo privažiuoti į savo žemės sklypą per ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą „C2“. Ji ieškovei pateikė pasiūlymą perleisti jai dalį žemės sklypo „C2“, kad galėtų įsirengti pravažiavimą. Šalys susitarė, kad ieškovė atsakovei perleis dalį žemės sklypo „C2“ iki ieškovės laikinų ūkinių pastatų ir aptarė būsimo sandorio sąlygas. Ieškovė sutiko atsakovei perleisti žemės sklypo „C2“ dalį iki ieškovės laikinų ūkinių pastatų 611/ž, 211/p, 311/b, t.y. žemės plotą, apribotą plane taškais „11-29-30-9-10-11“. Perleisti atsakovei visą „C2“ žemės sklypą ieškovė nesutiko, nes jos ūkiniai pastatai ant parduotos atsakovei žemės ir šie pastatai liktų be žemės. Tai neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. 2011-06-30 notarė Rita Slapšienė patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė N. Š. nupirko iš ieškovės 153/956 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2148-2839. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovei liko žemės sklypo 313/2868 dalis, atsakovei N. Š. - 153/956 dalys, o Lietuvos Respublikos 8384/11472 dalys. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartyje ieškovei buvo neaiškios parduoto ir likusio jai žemės sklypo dalys, ji nemokėjo paskaičiuoti parduodamo ir likusio jai žemės ploto. Notarinio veiksmo sudarymo metu ieškovė atsakovei aiškiai buvo išreiškusi savo poziciją, kad žemę parduos iki savo laikinų ūkinių pastatų pagal žemės sklypo planą iki taškų „11 -29“ . Šią žemės sklypo ribą šalys aptarė ir apžiūrint žemės sklypo vietą. Su šia sąlyga sutiko ir atsakovė, apžiūrėdama perkamą sklypą vietoje. Notarė patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, paruoštą notarų biure. Perleidžiamo žemės sklypo dalys buvo skirtingo dydžio, negu kaip prieš sandorio sudarymą turėtas žemės sklypo dalis. Ieškovė nemokėjo suskaičiuoti 153/956 dalių dydžio iš jos valdyto žemės ploto iki sandorio sudarymo - 3038/472, todėl pasitikėjo notaro paskaičiuotomis dalimis. Iš notaro patvirtintos sutarties buvo nesuprantama, kokia žemės sklypo dalis ir kurioje vietoje buvo parduodama. Ieškovė, vadovaudamasi CK 1.79 str. ir 1.90 str. prašo nutraukti sutartį, nes perleistas sandoriu objektas pirkimo-pardavimo sutartyje yra neaiškus ir netikslus, neatitinkantis ieškovės valios, nes ieškovės laikini ir kiti ūkiniai pastatai lieka be žemės ploto.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad iš valstybės nusipirko kamyninį sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės sklypas suformuotas nenurodžius pravažiavimo link atsakovės namo. Ieškovė A. A. pateikė atsakovės dukrai J. A. pasiūlymą pirkti jai dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), dalies dalį, tai yra žemės sklypo, unikalaus numerio (duomenys neskelbtini), 18-os arų dalį iš jai priklausančių 30-ties arų, žemės sklypo plane 2010-09-07 patvirtinto bendraturčių ir naudotojų, pažymėta kaip „C2“. Savo pasiūlymą A. A. motyvavo tuo, jog: „buvo Žemėtvarkos skyriaus priversta pirkti iš Valstybės žemės, kurios jai nereikėjo, bei kloti už tai didelę pinigų sumą“. Taip pat pabrėžė, jog nupirkus iš jos pasiūlytą dalį, atsakovė turės savo kelią link (duomenys neskelbtini) namo. J. A. ir jos vyrui I. A. faktiškai apžiūrėjus siūlomą sklypo dalį vietoje, įsitikino, jog per „C2“ dalį galima patekti nuo pagrindinio kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, nes ši dalis ribojasi su minėtu sklypu. Bus patogiau tiesti inžinierinius tinklus, o taip pat, jog parodyto sklypo didžiąja dalimi faktiškai buvo nesinaudota, žemė nedirbta bei neprižiūrėta. Nurodžius į medinę konstrukciją, kuri buvo parodytoje dalyje, bet nebuvo pavaizduota žemės sklypo plane, ieškovė A. A. paaiškino, jog tai jos statytas be leidimo laikinas pastatas, kurio jai nereikės. Jeigu ieškovė A. A. būtų pasakiusi, jog medinė konstrukcija jai reikalinga ateityje, atsakovė nebūtų priėmusi pasiūlymo pirkti sklypo dalį, nes konstrukcija akivaizdžiai trukdytų planuojamam pravažiavimui ir sklypo pirkimas prarastų savo esmę. Įvertinus A. A. pasiūlymą bei finansines galimybes, o taip pat norėdama išvengti konfliktų bei galimų teisminių ginčų dėl kelio atstatymo arba servituto nustatymo, atsakovė priėmė ieškovės A. A. pasiūlymą. Buvo sutarta, jog už 18,36 arų dalį, pažymėta plane kaip „C2“ atsakovė sumokės ieškovei A. A. 2000 litų bei savo sąskaita padengs sutarties sudarymo išlaidas. Ginčijama sutartis yra teisėta. preliminarios sutarties taip ir sandorio sudarymo metu buvo tartasi remiantis ne aritmetiniais skaičiavimais, bet pridėtu žemės sklypo planu, kuriame aiškiai pavaizduotos ir sklypo dalys su nurodytais arų kiekiais bei visi reikšmingi pastatai. Parduotas arų kiekis visiškai atitinka bendro žemės sklypo „C2“ dalies dydžiui. Kiekvienas sutarties punktas buvo tinkamai notarės išaiškintas ieškovei A. A. sutarties pasirašymo metu kaip ir jos teisė atsisakyti sandorio arba įtraukti į sutartį jai reikšmingas sąlygas. Ieškovės A. A. teiginys, jog jos pastatai liko „be žemės“ irgi yra visiškai nemotyvuotas, nes pagal siūlomą jai žemės sklypo planą naudojimosi tvarkos nustatymui jos visi pastatai, išskyrus laikinus, liktų ant jai priklausančios sklypo dalies. Sudarant naują žemės sklypo planą naudojimosi tvarkos nustatymui nebuvo atsižvelgta į laikiną medinį A. A. pastatą), esantį parduotoje sklypo „C2“ dalyje. Laikinas pastatas buvo parduotas kartu su žemės dalimi. Žemės planas yra ieškovės suprastas ir pasirašytas dar 2010-09-07. Sutartyje nurodyta sklypo dalis „153/956“ visiškai atitinka parduotos bendro žemės sklypo „C2“ dalies plotą – 18,36 kv.m. bei išdėstymą, ir A. A. tai suprato sutarties pasirašymo metu. Iš karto po sutarties sudarymo ieškovė A. A. pati prašė kuo skubiau nustatyti sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovei A. A. netikdavo siūlomos naudojimosi tvarkos plano dalių išdėstymas, bet ne parduotų arų kiekis. Į Valstybinį teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių atsakovė kreipėsi dėl to, kad pradėjus valdyti nupirktą žemės sklypą bei vykdyti pirkimo-pardavimo sutarties garantinį šalių įsipareigojimą, t. y. bandant nustatyti sklypo naudojimosi tvarką, A. A. pradėjo ne tik piktnaudžiauti savo bendros dalinės nuosavybės bendraturčio teisėmis įvairiais būdais vengiant įvykdyti sutartinį įsipareigojimą tuo neprotingai bei nesąžiningai didinant sutartinio įsipareigojimo vykdymo išlaidas, bet ir be bendraturčių sutikimo, kol atsakovė nematė, pradėjo didinti laikiną ir taip be reikalingo leidimo statytą laikiną pastatą, kurį prieš parduodant žemės sklypą, žadėjo sugriauti.
Tretysis asmuo notarė Rita Slapšienė prašė ieškinį atmesti, nes sutartis teisėta ir ieškovė suprato jos turinį.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2011-06-30 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp šalių dėl 153/956 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir taikė dvišalę restituciją perduotą sklypo dalį grąžinant ieškovės nuosavybėn, priteisė atsakovei iš ieškovės 2000,00 Lt.
CK 1.90 str. 4 d. numatyta, kad suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti <…>. Ieškovė ieškinyje remiasi argumentu, kad ji sutiko parduoti dalį „C2“ sklypo be ūkinių pastatų, t.y. žemės plotą, plane pažymėtą indeksais „11-29-30-9-10-11“. Apie tai buvo kalbama vykstant deryboms dėl sandorio sudarymo. Ir ieškovė, ir atsakovė, grįsdamos savo poziciją, rėmėsi 2011-06-17 pasirašytu susitarimu , patvirtinančiu, kad ieškovė „gavo iš J. A. 500 Lt avanso už žemės sklypo unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pažymos žemės sklypo plane C2 pardavimą už 2000 lt.“. Teismas pripažino, kad šis susitarimas nėra pakankamai konkretus ir suteikia galimybę savaip traktuoti jo turinį, šalys skirtingai aiškina sutartis turinį, todėl sutartis negali apibrėžti tikrųjų šalių ketinimų. Susitarusios dėl esminio dalyko – žemės sklypo pirkimo-pardavimo – bet skirtingai suprasdamos parduodamo sklypo plotą ir jame esančių pastatų perleidimą, šalys atvyko pas notarę, kurios pareiga buvo detaliai išsiaiškinti bei išaiškinti sudaromo sandorio sąlygas. Teismas, nagrinėdamas bylą ir analizuodamas 2011-06-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, priėjo išvados, kad minėta sutartis nepašalino abejonių ir nesuteikė galimybės ieškovei suprasti, kad ji parduoda visą – su jame esančiais ūkiniais pastatais – žemės sklypą, plane pažymėtą „C2“. Be to, minėta sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas - CK 6.395 str. 1 d., kadangi nieko nėra pasisakyta apie parduodamame sklype esančius statinius. CK 6.396 straipsnį nekilnojamojo daikto (žemė priskiriama nekilnojamam daiktui) pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyti visi duomenys apie tą parduodamą nekilnojamąjį daiktą. CK 6.395 str. 1 d. įtvirtintas reikalavimas, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitų objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Neaptarus sutartyje nuosavybės teisių perėjimo laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius statinius perėjo žemės sklypo pirkėjui. CK 6.395 str. 2 d. nuostata, jeigu žemės sklypas parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus, tai pardavėjui paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri būtina jų naudojimui arba šalys gali pirkimo-pardavimo sutartyje numatyti kitas žemės naudojimo teises ar sąlygas. Byloje atsakovės nebuvo ginčijamas registruotų statinių egzistavimas ginčo sklype. Atsakovė nurodė, kad preliminarios sutarties ir sandorio sudarymo metu buvo tartasi remiantis pridėtu žemės sklypo planu, kuriame aiškiai pavaizduoti visi reikšmingi pastatai. Iš 2011-05-13 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad parduodamame žemės sklype 0,4023 ha yra užstatyta teritorija. Notarė 2011-06-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje šį faktą yra pažymėjusi. Žemės sklypo plane ieškovės parduodamame sklype dalyje „C2“ aiškiai pažymėti pastatai. Notarė nurodė, kad, ji negalėtų vadovautis planu, kur nubraižyti laikinieji pastatai, neįregistruoti VĮ Registrų centras. Tačiau, neturint duomenų apie žemės sklype įteisintus pastatus, į 2011-06-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo įtraukta sąlyga dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagal kurią ieškovei būtų suteikta teisė naudotis savo statiniais. Notarė neišsiaiškino, kokie pastatai sudaro Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodytą 0,4023 ha užstatyta teritoriją, nenustatė, kam jie priklauso. Sutartyje nėra aptarta, kad žemės sklypas parduodamas neperduodant atsakovei nuosavybės teisės į statinius. Sutartyje nurodyta, kad šalys turi nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ši aplinkybė patvirtina ieškovės suklydimą dėl sandorio pagrindo, nes notarė sutartyje neaptarė teisių į statinius. Neradus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje duomenų apie pastatus, ieškovė iš joje nurodytų sklypo 153/956 dalių galėjo ir nesuprasti, kad parduoda visą „C2“ sklypą. Teisme apklausti liudytojai patvirtino ieškovės suklydimą, kadangi visiem jiems ji pasakojo tik apie žemės sklypo „C2“ dalies iki pastatų pardavimą. Taigi šio sandorio negaliojimui nustatytinas ne tik CK 1.90 str. negaliojimo pagrindas, bet ir CK 1.80 str., nes 2011-06-30 sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, tai sutartis notaro negali būti tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.78 str. 1 d. niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų, tačiau būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris, todėl jis pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu taikytina dvišalė restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį (CK 6.145 str., 6.146 str.), t.y. parduotas žemės sklypas grąžintinas ieškovės nuosavybėn, o iš ieškovės atsakovei priteistini 2000,00 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.
Atsakovė prateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė negalėjo suprasti (suklydo), kokią žemės sklypo dalį (ar visą „C2“) ji parduodanti.Prie pirkimo-pardavimo pridėtame plane raide „C2“ buvo aiškia pažymėta perkama sklypo dalis 153/956, todėl ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, kad tai apima visą plotą, pažymėtą raide „C2“. Plane buvo aiškiai nubraižyti du statiniai, sutartyje nurodytas užstatytas plotas.Pati ieškovė 9 mėnesiai iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pasirašė sklypo planą, kuriame buvo aiškiai pažymėta sklypo dalis „C2“.Šalys 2011-06-17 preliminariame susitarime susitarė, kad ieškovė gauna 500 Lt avansą už sklypo dalies pažymėtos raide „C2“ pardavimą. Tik apie dalies sklypo „C2“ pardavimą kalbos nebuvo.Faktiškai kilo ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties VI punkto įsipareigojimo vykdymo. Ieškovė kreipėsi į teismą tik tada, kai šalims nepavyko susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Yra pagrindas taikyti CK 6.182 str. nuostatas.Notarė Rita Slapšienė paaiškino ieškovei, kokia sklypo dalis parduodama. Notarė paaiškino, kad buvo kalbama dėl sklype esančių pastatų likimo. Teismas nemotyvuotai atmetė notarės paaiškinimus.Pati ieškovė iš anksto rūpinosi leidimų parduoti sklypo dalį „C2“ sutvarkymu, todėl suprato ką parduoda. Sakė, kad tikėjosi, jog atsakovė statinių nelies.Suklydimas laikomas esminiu, kai buvo suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Sklypo dalį ieškovė pardavė brangiau negu įsigijo iš valstybės ir už didesnę kainą negu nurodyta Nekilnojamojo turto registro pažymėjime. Sandoris buvo ekonomiškai naudingas ieškovei.Ieškovės prašymu apklausti teismo sprendime nurodyti liudytojai apie reikšmingas aplinkybes sužinojo tik iš pačios ieškovės, o ne tiesiogiai.Atsakovė negalėjo tartis tik dėl dalies sklypo pažymėto raide „C2“ pardavimo, nes tik dalies pardavimas neužtikrintų atsakovei pravažiavimo į jos valdomą sklypą. Tokiu atveju, kaip nurodo ieškovė, atsakovė iš viso nebūtų turėjusi intereso sudaryti ginčijamą sutartį.Teismas priimdamas sprendimą byloje visiškai neatsižvelgė bei atmetė atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir teismo posėdžių metu išdėstytus argumentus, nenurodydamas jokių argumentų ar motyvų, kodėl jie atmetami.Teismas ir ieškovė pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutartis dėl 15 arų, pažymėtos taškais 11-10-9-30-29-11, yra teisėtai galiojanti, bet visą sutartį pripažino negaliojančia, todėl netinkamai nustatė restitucijos būdą ir apimtį.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Kol bendrosios dalinės nuosavybės dalis nėra atidalyta, visi bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendraturčių sutarimu. Nesant žemės sklypo naudojimo tvarkos, bendraturčiam neišskirta konkreti sklypo dalis ir nenustatyta konkreti naudojama žemės sklypo dalis. Naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas turėjo būti išspręstas sudarant kitą sutartį, todėl sklypo atidalijimas pridėtame plane teisinės reikšmės neturėjo. Pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią ieškovė iš valstybės įgijo žemės sklypo taip pat nėra aptartas žemės sklypo dalyje esančių pastatų likimas.Aiškinant sistemiškai CK normas, CK 6.396 str. 1 d. reikalavimo nurodyti pastato parduodamame žemės sklype buvimo vietą nevykdymas nėra pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančia imperatyvioms CK normoms. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame sklype esančius pastatus ir statinius perėjo žemės sklypo pirkėjui. Naudojimosi žemės sklypu klausimas sprendžiamas atskiroje byloje.Teismas peržengė ieškinio ribas ieškovė prašė nutraukti sutartį, o teismas peržengdamas ieškinio ribas pripažino sutartį negaliojančia ir dėl suklydimo.Sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarauja sandorių stabilumo principui.
Atsakovė taip pat prašė grąžinti permokėtą žyminį mokestį, nes ginčas kilo ne dėl sutarties modifikavimo, bet dėl sutartis galiojimo. Apeliantė buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį, kuris mokėtinas nagrinėjant ginčus dėl sutarties modifikavimo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime sutiko su teismo sprendime nurodytais argumentais ir nurodė, kad sudarydama sutartį suklydo, nes nesiekė parduoti nuosavybės teise valdomų laikinų ūkinių pastatų, kurie neįregistruoti registre. Su atsakove buvo susitarusi, kad parduos sklypo dalį iki pagal pridedamą planą pažymėtų taškų „11-29“, t.y. sklypo dalį be ūkinių pastatų. Tai, kad ūkiniai pastatai liktų ant svetimos žemės neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Visus dokumentus sandorio sudarymui tvarkė atsakovės dukra J. A.. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo restitucijos būdų taikymo nepagrįsti. Tai, kad nebuvo sudaryta žemės sklypo atidalijimo sutartis ir patvirtina ieškovės suklydimą. Notaras sandorį galėjo tvirtinti tik turėdamas žemės sklypo atidalijimo planą. Teismas neperžengė ieškinio ribų, nes teismas, kvalifikuodamas faktines bylos aplinkybes, savo iniciatyva ir nuožiūra taiko galiojančią teisę (CPK 3 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Ieškinio teisinis pagrindas nurodytas CK 1.90 str. (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu). Ieškinio reikalavimas suformuluotas kaip reikalavimas dėl sutarties nutraukimo, tačiau faktiškai ieškinys prareikštas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo sandorio sudarymo momento.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais.
Sprendžiant nagrinėjamą ginčą yra svarbu atsižvelgti į sutarčių aiškinimo taisykles suformuluotas CK 6. 193 str. 1 d. : „Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.“ 2 dalyje suformuluotas principas, kad sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Byloje pagal abiejų šalių paaiškinimus nustatyta, kad ieškovė siekė parduoti dalį sklypo kompensuojant anksčiau patirtas sklypo pirkimo iš valstybės išlaidas. Ieškovė siekė parduoti sklypo dalį, kuri būtų pakankama atsakovei važiuoti į savo sklypą. Ieškovė neturėjo tikslo perleisti atsakovei parduodamoje žemės sklypo dalyje esančius nuosavybės teise priklausančius statinius. Atsakovė taip pat siekė įsigyti sklypo dalį, kuri būtų pakankama įrengti įvažiavimą ir komunikacijas į besiribojantį atsakovės sklypą su pastatais adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovė kartu su žemės sklypo dalimi siekė įsigyti ieškovės nuosavybės teise valdomus laikinus ūkinius pastatus 611/ž, 211/p, 311/b, nėra. Tačiau atsakovės pozicija, kuri buvo atskleista apeliaciniame skunde yra prieštaringa. Atsakovė pripažino, kad ji nesiekė sukurti tokios situacijos, kuriai esant ji valdytų pravažiavimui skirtą sklypą kartu su sklype pastatytais ieškovės statiniais, tačiau apeliaciniame skunde nurodė aplinkybę, kad, sutartyje neaptarus pastatų nuosavybės klausimo, sklypo dalyje esantis laikinas pastatas nuosavybes teise perėjo atsakovei.
Paraidžiui vertinant ginčijamos sutarties nuostatas, ginčijama sutartis yra nekilnojamojo daikto žemės sklypo idealiosios dalies pirkimo - pardavimo sutartis, kurios nuostatose tiesiogiai nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Sistemiškai vertinant šalių 2011-06-17 pasirašytą susitarimą ir ginčijamos 2011-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties VI punktą, kuriame nurodyta, kad šalys susitaria naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyti atskira sutartimi, kurioje pirkėjos N. Š. perkama žemės sklypo dalis 153/956 pagal pridedamą planą pažymėta raide „C2“, 2011-06-17 šalių pasirašytas susitarimas ir ginčijamos 2011-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties VI punktas vertinami kaip teisiškai įpareigojanti preliminarioji sutartis dėl būsimos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad po ginčijamos sutarties susiklosčiusi situacija valdant sklypą neatitinka šalių siekiamo tikslo, nes šalys įgijo prievolę sudaryti sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu, pagal kurią atsakovė naudotųsi žemės sklypo dalimi „C2“, kurioje lieka atsakovės nuosavybės teise valdomi pastatai. Ginčijamos sutarties palikimas galioti lemtų kitą ginčą dėl pastatų. Be to, taikyti CK 6.182 str. nuostatas nėra, nes visos sąlygos konkrečiai aptartos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 25 d. nutartyje (Civilinė byla Nr. 3K-3-140/2004 išaiškino, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandorio neatitikimas imperatyviems CK 6.394 ir 6.396 straipsnių reikalavimams, leidžia teismui pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio faktą ir padarinius teismas privalo konstatuoti ex officio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ginčijama sutartis yra niekinis sandoris. Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, tai sutartis notaro negali būti tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.). Pagal CK 1.78 str. 1 d. niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų, tačiau būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris, todėl jis pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Remiantis CK 1.78 str. 5 d. niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu taikytina dvišalė restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį (CK 6.145 str., 6.146 str.), t.y. parduotas žemės sklypas grąžintinas ieškovės nuosavybėn, o iš ieškovės atsakovei priteistini 2000 Lt.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas ginčijamą sandorį galėjo pripažinti negaliojančiu tik iš dalies taikant restituciją ir grąžinant ieškovei užstatytą sklypo dalį nepagrįstas. Dėl sutarties dalyko specifikos – žemės sklypo, kuris apibrėžiamas kadastrinių matavimų duomenimis sklypo planu, dalinė restitucija natūra nepakeitus žemės sklypo plano negalima. LR Žemės įstatymo 30 str. nurodyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Nesant žemės sklypo dalies dėl kurios nėra ginčo plano, dalinė restitucija negalima, nes teismas neturi kompetencijos sudaryti naują naudojimosi žemės sklypu planą ir perskaičiuoti sklypo dalis.
Apeliacinio skundo argumentas, kad sprendime neįvertinti visi atsakovės argumentai, nepagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, no. 20772/92, § 56; Marini v. Albania, no. 3738/02, judgment of 18 December 2007, § 105).
2012-07-31 nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismas ginčą vertino kaip ginčą dėl sutarties modifikavimo ir įpareigojo atsakovę primokėti 429 Lt trūkstamo žyminio mokesčio. Atsakovė primokėjo sutartyje nurodytą žyminį mokestį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiamas ginčas yra turtinis, nes sutartis pripažįstama negaliojančia ir taikoma restitucija, todėl už apeliacinį skundą turėjo būti mokamas 71 Lt žyminis mokestis (3 proc. nuo perduodamo turto kainos). Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p, atsakovei grąžinama 421 Lt permokėto žyminio mokesčio.
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei priteisiamos 300 Lt išlaidos, patirtos advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti (CPK 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 str. 1 ir 3 dalimis, 326 str. 1 d. 1 p. ir 331 str.,
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. A. iš atsakovės N. Š. 300 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos grąžinti N. Š. 421 Lt permokėto žyminio mokesčio.